Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų nutartis, II-95-297/2021

Teismas: Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmai
Dokumentas: Nutartis
Data: 2021-07-07
Bylos Nr.: II-95-297/2021
Teisminio proceso Nr.: 4-13-3-00114-2021-2
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija: I-a instancija
Rezultatas: Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti

Teisėjas: Danguolė Urbanavičienė (pirm.)
Pažeidėjas: S. U.
Institucija: Alplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos

Kategorijos

Administracinio nusižengimo byla Nr. II-95-297/2021Teisminio proceso Nr. 4-13-3-00114-2021-2Procesinio sprendimo kategorijos: 12.7.1; 21.9.10; 21.10.3; 21.10.4 (S)

ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2021 m. liepos 7 d.Alytus

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Danguolė Urbanavičienė,sekretoriaujant Loretai Janušauskienei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui S. U., jo atstovui advokatui E. Š., Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos atstovėms J. C., J. M.,

teismo posėdyje žodinio bylos nagrinėjimo tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto S. U. skundą dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Institucija) 2021 m. kovo 19 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANR?N-1208-2021.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

administracinėn atsakomybėn patrauktas S. U. pateikė teismui skundą dėl Institucijos 2021 m. kovo 19 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje. Skunde nurodė, kad 2021 m. vasario 3 d. Institucijos vyriausioji specialistė J. M. surašė jam administracinio nusižengimo protokolą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 247 straipsnio 38 dalį, t. y. Atliekų surinkimas, vežimas ir (ar) apdorojimas (įskaitant atvejus, kai tai daro prekiautojas atliekomis ir tarpininkas) neturint teisės užsiimti tokia veikla. Tuo pagrindu Institucija 2021 m. kovo 19 d. priėmė nutarimą administracinio nusižengimo byloje, kuriuo S. U. paskyrė administracinę nuobaudą – 300 Eur baudą už tai, kad jis, būdamas atsakingu asmeniu už aplinkos apsaugą UAB „(duomenys neskelbtini)“, laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio 7 d. iki 2020 m. vasario 28 d., tiksliai tyrimo metu nenustatytu laiku, padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 247 straipsnio 38 dalyje. Institucijos nutarime nurodyta, kad atlikus UAB „(duomenys neskelbtini)“ neplaninį patikrinimą, nustatyta, jog įmonė laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio 7 d. iki 2020 m. vasario 28 d., neturėdama tam teisės, apdorojo 114,200 t nepavojingųjų atliekų, t. y. neturėdama Taršos leidimo, adresu (duomenys neskelbtini), paruošė naudoti ir šalinti 114,200 t ne veiklos metu susidariusių naudoti nebetinkamų padangų atliekų (atliekos kodas 16 01 03); be to, UAB „(duomenys neskelbtini)“, neturėdama tam teisės, laikė daugiau kaip 0,5 t, bet mažiau kaip 5 t nepavojingųjų atliekų, t. y. neturėdama Taršos leidimo, adresu (duomenys neskelbtini), laikė 4,78 t ne veiklos metu susidariusių naudoti nebetinkamų padangų atliekų (atliekos kodas 16 01 03), tuo pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 19 straipsnio 1 dalies, 19² straipsnio 2 dalies, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies, Taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. D1-259 (toliau – ir Taisyklės), 6 punktą ir šio įsakymo 1 priedo 3.1 papunkčio reikalavimus, atsakomybė už tai nustatyta ANK 247 straipsnio 38 dalyje. S. U. nesutinka su skundžiamo nutarimo išvadomis, jo manymu, Institucijos priimtas nutarimas yra nepagrįstas ir neteisėtas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdo krovinių gabenimo tarptautiniais maršrutais veiklą, ši įmonė nevykdė atliekų apdorojimo veiklos. Atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 6 punkte nurodyta, kad atliekos – tai medžiaga ar daiktas, kurių turėtojas atsikrato, ketina ar privalo atsikratyti. Skundžiamame nutarime nurodytos 114,200 t padangų neatitinka šių kriterijų, todėl Institucija nepagrįstai jas priskyrė naudoti nebetinkamų padangų atliekų kategorijai. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdo krovinių gabenimo veiklą, įmonės veikloje naudojama 117 transporto priemonių, todėl, esant neišvengiamam transporto priemonių remonto poreikiui, įmonėje yra remonto dirbtuvės su specialia įranga, skirta padangų išmontavimui. 2018 m. vasario 18 d. tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ (vykdytojo) ir UAB „(duomenys neskelbtini)" (užsakovo) sudaryta paslaugų sutartimi Nr. 20180214/1 UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo priimti ir išmontuoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ tinkamas tolimesniam naudojimui ar restauracijai padangas, kurioms reikia išmontuoti diskus. Užsakovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo perduoti vykdytojui UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrūšiuotas, tinkamas tolimesniam panaudojimui arba restauracijai padangas su diskais. Sutartyje taip pat nurodyta, kad tuo tikslu padangos pristatomos į vykdytojo remonto dirbtuves. Paslaugų sutarties pagrindu įmonei „(duomenys neskelbtini)“ buvo perduota iš viso 114,200 t padangų pagal 2019 m. rugpjūčio 7 d. – 2019 m. spalio 10 d. važtaraščius Nr. 1–9, visuose nurodytuose važtaraščiuose krovinys įvardijamas kaip „išrūšiuotos automobilių padangos su ratlankiais, tinkamos tolesniam naudojimui arba restauracijai“. Atsižvelgiant į tai, nurodytos padangos nebuvo įtrauktos į UAB „(duomenys neskelbtini)“ vedamą atliekų susidarymo apskaitą, t. y. jos neregistruotos Vieningoje gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacinėje sistemoje (toliau – ir GPAIS). Šios padangos buvo skirtos tolimesniam naudojimui arba restauracijai, todėl nėra pagrindo jas laikyti atliekomis, kaip tai apibrėžta Atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 6 punkte. Taigi, pagal 2018 m. vasario 18 d. paslaugų sutartį UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo suteikti ir suteikė užsakovui UAB „(duomenys neskelbtini)“ paslaugą – išmontavo tinkamų tolimesniam panaudojimui arba restauracijai padangų diskus. Suteikta paslauga nereiškia, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdė atliekų apdorojimo veiklą, todėl Institucijos nutarime be pagrindo konstatuota, kad įmonė, neturėdama tam teisės, apdorojo atliekas bei paruošė jas šalinti. Vadinasi, įmonė negalėjo pažeisti skundžiamame nutarime nurodytų aplinkosaugos reikalavimų, kurie taikomi būtent atliekų apdorojimo veiklai, kas reiškia, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo S. U. veika neturi administracinio nusižengimo, numatyto ANK 247 straipsnio 38 dalyje, požymių. Ta aplinkybė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitė minėtas padangas savo apskaitoje atliekų kodu 16 01 03, neįrodo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo kokį nors teisinį pagrindą šias padangas laikyti atliekomis ir apskaityti jas analogiškai kaip kita įmonė. Reikšminga yra ta aplinkybė, kad tiek 2018 m. vasario 18 d. paslaugų sutartyje, tiek važtaraščiuose, kurių pagrindu įmonei „(duomenys neskelbtini)“ buvo pristatytos padangos, jos buvo įvardintos kaip padangos su diskais, tinkamos tolimesniam panaudojimui arba restauracijai, ir pagal sutartį šalys buvo prisiėmusios atitinkamus įsipareigojimus, t. y. UAB „(duomenys neskelbtini)“ – perduoti, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ – priimti ir išmontuoti tinkamas tolimesniam naudojimui ar restauracijai padangas, kurioms reikia išmontuoti diskus, taigi, padangos nei sutartyje, nei važtaraščiuose nebuvo įvardintos kaip atliekos ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, vykdydama savo sutartinius įsipareigojimus, neturėjo jokio teisinio pagrindo laikyti šias padangas atliekomis. Tokio teisinio pagrindo nenurodė ir Institucija skundžiamame nutarime. Institucija neatsižvelgė ir nevertino 2019 m. gruodžio 12 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus paaiškinime nurodytos aplinkybės, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudotų padangų atliekas kodu 16 01 03 rūšiuoja, tolimesniam naudojimui tinkamas padangas atskiria ir sandėliuoja UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, taigi, vien faktas, kad minėtos padangos UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitoje buvo apskaitytos atliekų kodu 16 01 03, nepaneigia aplinkybės, kad šios padangos buvo išrūšiuotos ir atskirtos kaip tinkamos tolimesniam naudojimui, todėl jos neatitiko atliekoms taikomų kriterijų ir todėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagrįstai nelaikė jų atliekomis. Skundžiamame nutarime nepagrįstai nurodoma ir tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio 7 d. iki 2020 m. vasario 28 d. laikė, neturėdama tam teisės, daugiau kaip 0,5 t, bet mažiau kaip 5 t nepavojingųjų atliekų, t. y. neturėdama Taršos leidimo, laikė 4,78 t ne veiklos metu susidariusių naudoti nebetinkamų padangų atliekų (atliekos kodas 16 01 03). Institucijos išvada, kad minėtos padangų atliekos susidarė ne įmonės veiklos metu, yra nepagrįsta jokiais objektyviais įrodymais. Iš esmės yra remiamasi tik atsakomybėn traukiamo S. U. paaiškinimu, kad šios padangų atliekos priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“, bei aplinkybe, kad įmonė neginčijo jai duoto Privalomojo nurodymo Nr. PN8-2 dėl atliekų perdavimo atliekų tvarkytojams ir laiku įvykdė reikalavimus. Faktiškai gi 2019 m. lapkričio 11 d. vykusio patikrinimo metu rastos 3,392 t padangų atliekos, kurių kiekis vėliau patikslintas į 4,78 t padangų atliekų (pagal 2020 m. vasario 28 d. perdavimo atliekų tvarkytojams dokumentuose nurodytą svorį), susidarė būtent dėl įmonės „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės veiklos; tai paaiškėjo, kai įmonėje buvo pradėta aiškintis su įmonės vadovais ir darbuotojais dėl šių atliekų susidarymo aplinkybių. Šios padangų atliekos, kaip susidariusios įmonės veikloje, yra įtrauktos į UAB „(duomenys neskelbtini)“ vedamą atliekų susidarymo apskaitą, t. y. registruotos GPAIS. Iš įmonės „(duomenys neskelbtini)“ metinių GPAIS duomenų už 2019 m. ir 2020 m. matyti, kad į apskaitą įtrauktos 3 t susidariusių atliekų – naudotų padangų kodu 16 01 03 (kaip likutis 2019 m. pabaigoje ir likutis 2020 m. pradžioje). Šios atliekos 2020 m. vasario 28 d. buvo perduotos atliekų tvarkytojui UAB „(duomenys neskelbtini)“. Perdavimo metu atliekos buvo tiksliai pasvertos, todėl 2020 m. vasario 28 d. važtaraštyje nurodytas jų kiekis – 4,78 t, kuriuo vėliau vadovavosi ir Institucija, surašant administracinio nusižengimo protokolą. Tiek GPAIS sistemoje, tiek 2019 m. gruodžio 19 d. patikrinimo akte yra nurodytas apytikslis jų kiekis (padangos nebuvo pasvertos) – apie 3 t. Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdomos veiklos pobūdžio įmonės veiklos teritorijoje per vienerius metus susidaro vidutiniškai apie 30 t naudoti nebetinkamų padangų atliekų. Skundžiamame nutarime pažymėta, jog patikrinus įmonės atliekų susidarymo apskaitą, nustatyta, kad 2018 m. įmonėje susidarė 44,080 t atliekų kodu 16 01 03 (naudoti nebetinkamos padangos), kurios perduotos atliekų tvarkytojams. Per 2019 m. įmonės veikloje iš viso susidarė 21,64 t padangų atliekų, per 2020 m. – 8,42 t padangų atliekų. 2019 m. gruodžio 19 d. patikrinimo akto priede fotolentelėje Nr. 4 pažymėta pastaba, kad padangų atliekos yra lengvųjų automobilių padangos. Pagal 2018 m. vasario 18 d. paslaugų sutartį įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“ diskų išmontavimui buvo perduotos sunkiasvorių automobilių padangos. Šių padangų įsigijimo (importo iš Estijos ir Latvijos įmonių) dokumentuose taip pat pažymėta, kad į UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervežtos sunkvežimių kategorijai priskirtos padangos. Šis faktas paneigia skundžiamo nutarimo išvadą, kad 4,78 t padangos yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausiusių padangų, kurios buvo perduotos išmontavimui, likutis. Kartu šios aplinkybės patvirtina, kad administracinio nusižengimo protokolo surašymo metu S. U., teikdamas paaiškinimą, akivaizdžiai suklydo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikloje naudojama 10 lengvųjų automobilių bei 85 vnt. priekabų, kurių padangų matmenys tik nežymiai skiriasi nuo lengvųjų automobilių padangų. Minėtas kiekis padangų susikaupė per 2019 m., keičiant padangas dėl natūralaus susidėvėjimo bei mechaninių pažeidimų. Kadangi lengvųjų automobilių padangos yra lengvesnės, jos buvo sukrautos ant viršaus, o po jomis konteineryje buvo sudėtos sunkesnės priekabų padangos. Šias aplinkybes gali paliudyti vadybininkas J. J., kuris yra įmonės darbuotojas, atsakingas už padangų nusidėvėjimo kontrolę ir padangų keitimą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, skundžiamame nutarime nurodytas 4,78 t padangų atliekų kiekis per 2019 m. susidarė įmonės ūkinėje veikloje ir susidarymo vietoje buvo laikomas ne ilgiau kaip vienerius metus. Institucija nustatė, kad šios atliekos 2020 m. vasario 28 d. buvo perduotos atliekų tvarkytojui. Kadangi netinkamų naudoti padangų atliekos, susidariusios dėl įmonės veiklos, susidarymo vietoje iki jų surinkimo nebuvo laikomos ilgiau kaip vienerius metus, tai įmonė neturėjo pareigos gauti leidimo šių nepavojingųjų atliekų laikymui pagal Atliekų tvarkymo įstatymo 6 straipsnio 1 dalį ir joje nustatytų reikalavimų negalėjo pažeisti, todėl S. U. veika neturi administracinio nusižengimo, numatyto ANK 247 straipsnio 38 dalyje, požymių. Skunde pažymėta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ neginčijo jai duoto Privalomojo nurodymo Nr. PN8-2 dėl atliekų perdavimo atliekų tvarkytojams ir jį įvykdė, kadangi nebuvo prasmės ginčyti reikalavimus, kuriuos ir taip įmonė turėjo pareigą įvykdyti, t. y. vienerių metų bėgyje perduoti šias nepavojingąsias atliekas atliekų tvarkytojams, atsižvelgiant į aplinkosaugos teisės aktų reikalavimus (Atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 45 punktas, 4 straipsnio 12 punktas, 6 straipsnio 1 dalis). Taigi, toks privalomasis nurodymas nesukėlė įmonei neigiamų teisinių pasekmių, todėl nebuvo jokio poreikio jo ginčyti. Vis dėlto, faktas, kad įmonė įvykdė su privalomojo nurodymo reikalavimais sutampančią teisinę prievolę, nėra tolygus ir negali būti vertinamas kaip pažeidimo pripažinimas. Skunde taip pat pažymėta, kad nei dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliktos tolimesniam naudojimui tinkamų padangų diskų išmontavimo veiklos pagal 2018 m. vasario 18 d. sutartį, nei dėl patikrinimo metu rastų įmonės ūkinėje veikloje susidariusių padangų atliekų laikymo specialiame konteineryje, jokio neigiamo poveikio ir žalos aplinkai nebuvo padaryta, tai pažymėta ir Institucijos nutarime. Padangų atliekų perdavimas atliekų tvarkytojams buvo įvykdytas tinkamai ir laiku, nors tuo laikotarpiu įmonė susidūrė su išskirtiniais sunkumais, t. y. įmonės veikla buvo iš esmės sutrikdyta dėl įmonės patalpose 2019 m. spalio mėnesį įvykusio gaisro. Remiantis skunde nurodytais argumentais bei ANK 621 straipsniu, 635 straipsnio 1 dalies 2 punktu, skundžiamas nutarimas priimtas be teisinio pagrindo, laikytinas neteisėtu ir nepagrįstu, todėl S. U. prašė panaikinti Institucijos 2021 m. kovo 19 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.

Institucija atsiliepimo į skundą nepateikė.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje Institucijos atstovė J. C. paaiškino, kad S. U. Institucijos 2021 m. kovo 19 d. nutarimu (toliau – ir Skundžiamas nutarimas) nubaustas pagal ANK 247 straipsnio 38 dalį už tai, kad jis, būdamas atsakingas įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ už tinkamą aplinkos apsaugą reglamentuojančių teisės aktų laikymąsi, nuo 2019 m. rugpjūčio 7 d. iki 2020 m. vasario 28 d. nesilaikė aplinkos apsaugos teisės aktų reikalavimų, nes nurodytu laikotarpiu UAB „(duomenys neskelbtini)“ adresu (duomenys neskelbtini), apdorojo 114,200 t nepavojingųjų atliekų: neturėdama Taršos leidimo paruošė naudoti ir šalinti 114,200 t ne veiklos metu susidariusių naudoti nebetinkamų padangų atliekų (atliekos kodas 16 01 03) ir laikė neturėdama tam teisės daugiau kaip 0,5 t, bet mažiau kaip 5 t nepavojingųjų atliekų, t. y. neturėdama Taršos leidimo, laikė 28,06 m³, tai yra 4,78 t, ne veiklos metu susidariusių naudoti nebetinkamų padangų atliekų (atliekos kodas 16 01 03). Tokia veika S. U. pažeidė Aplinkos apsaugos įstatymo 19 straipsnio 1 dalį, 19² straipsnio 2 dalį, Atliekų tvarkymo įstatymo 6 straipsnio 1 dalį ir Taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 6 punkto ir 1 priedo 3.1 papunkčio reikalavimus. Institucijos pareigūnų 2019 m. lapkričio mėn. atlikto UAB „(duomenys neskelbtini)“ patikrinimo metu įmonės teritorijoje, šalia autoserviso, metaliniame mėlynos spalvos konteineryje buvo rastos laikomos atliekos kodu 16 01 03 – tai naudotos lengvųjų automobilių padangos, kurios tolesniam naudojimui nebuvo tinkamos, jų ilgis – 6,10 m, plotis – 2,30 m, aukštis – 2 m, viso naudotų padangų rasta 28,06 m³. Įmonės „(duomenys neskelbtini)“ atstovas S. U. paaiškino, kad naudotų padangų atliekos priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“. Nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ perdavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ diskų išmontavimui naudotų padangų atliekas pagal važtaraščius: Nr. 1 – 13 000 kg, Nr. 2 – 12 350 kg, Nr. 3 11 720 kg, Nr. 4 – 15 800 kg, Nr. 5 – 12 350 kg, Nr. 6 – 12 340 kg, Nr. 7 – 10 100 kg, Nr. 8 – 10 200 kg, Nr. 9 – 16 340 kg, iš viso perdavė 114,200 t atliekų kodu 16 01 03 (padangų atliekos) diskų demontavimui. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2019 m. rugpjūčio 6 d., 2019 m. rugpjūčio 16 d., 2019 m. rugpjūčio 22 d., 2019 m. rugpjūčio 27 d., 2019 m. rugsėjo 3 d., 2019 m. rugsėjo 24 d., 2019 m. rugsėjo 25 d., 2019 m. spalio 9 d. iš Estijos įmonių įsigijo iš viso 118 040 kg naudotų padangų, kurios UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliekų tvarkymo apskaitoje GPAIS apskaitytos jų įsigijimo dienomis kaip gautos naudotų padangų atliekos kodu 16 01 03. Taip pat iš minėtų važtaraščių ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2019 m. atliekų tvarkymo apskaitos GPAIS išrašo turinio matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ sekančią dieną po to, kai atliekų tvarkymo apskaitoje apskaitė gautas naudotų padangų atliekas (atliekos kodu 16 01 03), jas perdavė UAB „(duomenys neskelbtini)“, iš viso perdavė 114 200 kg naudotų padangų atliekų. Atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad atliekų apdorojimas – tai atliekų naudojimo ar šalinimo veikla, įskaitant jų paruošimą naudoti arba šalinti. Atliekų apdorojimas apima atliekų naudojimą ir (ar) šalinimą, įskaitant atliekų paruošimą naudoti ir (ar) šalinti, pvz., ardymą, išmontavimą, smulkinimą, suspaudimą, granuliavimą, džiovinimą, supjaustymą, kondicionavimą, atskyrimą, maišymą ir kt. Aplinkos apsaugos įstatymo 1 straipsnio 31 dalyje nustatyta, kad atliekų laikymas, apdorojimas, neturint šiai veiklai vykdyti reikalingų teisės aktų nustatyta tvarka išduotų leidimų ir (ar) licencijų; kitu nei leidime ar licencijoje nurodytu būdu; atliekų, kurios nėra nurodytos leidime ar licencijoje; viršijant leidime nurodytus atliekų kiekius arba teisės aktų nustatyta tvarka neužsiregistravus Atliekų tvarkytojų valstybės registre, laikytinas atliekų laikymu, apdorojimu, neturint tam teisės. Atsižvelgiant į išdėstytą, Institucijos 2021 m. kovo 19 d. nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas. S. U. skunde nurodo, kad naudotos padangos, kurias UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2018 m. vasario 18 d. sutartį perdavė įmonei „(duomenys neskelbtini)“, nelaikytinos atliekomis, nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo perduotos išrūšiuotos padangos, tinkamos tolesniam naudojimui. Tačiau tam, kad konkrečios atliekos taptų ne atliekomis, jos turi būti panaudotos ar perdirbtos Europos Sąjungos ir nacionalinės teisės aktų nustatyta tvarka, kaip tai numato Atliekų tvarkymo įstatymo 3² straipsnio 1 dalis. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyti konkretūs atliekų nebelaikymo atliekomis kriterijai, kuriuos nustato aplinkos ministras. S. U. pripažįsta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš gautų pagal važtaraščius įmonės „(duomenys neskelbtini)“ naudotų padangų išmontavo diskus ir teigia, kad tai nėra atliekų apdorojimas, o išrūšiuotos naudotos padangos jau yra kaip daiktas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas yra tas pats asmuo – J. C.. Jis patikrinimo metu teikė paaiškinimus, bet jokių dokumentų, kurie patvirtintų, kad iš Estijos gautos naudotų padangų atliekos buvo kažkaip tvarkomos ir iš jų gautos medžiagos ar daiktai, tikrinimą atlikusiems pareigūnams nepateikė. UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra atliekų tvarkymo įmonė, ji gauna naudotų padangų atliekas. Prieš perduodama naudotas padangas įmonei „(duomenys neskelbtini)“ diskų išmontavimui, UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitė jas atliekomis kodu 16 01 03 ir jokių perdirbimo veiksmų su jomis neatliko, o kitą dieną po jų gavimo perdavė UAB „(duomenys neskelbtini)“, kad ši įmonė išmontuotų diskus. Pagal Taisykles tai yra atliekų apdorojimas. Be to, UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikė ne įmonės ūkinėje veikloje susidariusias naudotų padangų atliekas. Patikrinimo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje buvo rasta naudotų padangų atliekos dviejuose – mėlynos ir žalios spalvos konteineriuose. S. U. tikrintojams aiškino, kad žalios spalvos konteineryje laikomos UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinėje veikloje susidariusios atliekos ir jos yra apskaitytos įmonės apskaitoje, o mėlyname konteineryje rastos naudotų padangų atliekos yra UAB „(duomenys neskelbtini)“, tai iš Estijos importuotų naudotų padangų atliekos, todėl tos padangos UAB „(duomenys neskelbtini)“ neapskaitytos. Tuo tarpu skunde S. U. jau teigia, kad padangos mėlyname konteineryje yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinėje veikloje susidariusių naudotų padangų atliekos ir jos yra apskaitytos šios įmonės GPAIS. Tačiau, minėta, kad apskaitytos buvo 3 t padangų atliekų, rastos žalios spalvos konteineryje. Kitos atliekos – naudotos padangos nebuvo apskaitytos UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikloje. UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudotų padangų įsigijimo iš Estijos ir Latvijos įmonių dokumentuose fiksuota, kad buvo įsigyta tiek sunkiasvorių automobilių padangos, tiek ir lengvųjų automobilių padangos. Institucijos pareigūnai, atlikę patikrinimą, mėlyname konteineryje matė įvairaus dydžio naudotų padangų atliekas. Patikrinimo metu šiame konteineryje rastų padangų atliekų svoris buvo nustatytas pagal Aplinkos apsaugos departamento metodiką, buvo paskaičiuota, kad tai galėtų būti 3,73 t atliekų. Tikslus atliekų kiekis – 4,78 t, buvo nustatytas tik po to, kai UAB „(duomenys neskelbtini)“, vykdydama Institucijos privalomą nurodymą, naudotų padangų atliekas perdavė atliekų tvarkytojams. Įmonės „(duomenys neskelbtini)“ vadovas J. C. pateikė Institucijai paaiškinimą ir dokumentus, kurie patvirtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ perdavė mėlynos spalvos konteineryje laikytas naudotų padangų atliekas atliekų tvarkytojams ir nurodė, kad įvykdė Institucijos duotą privalomąjį nurodymą. Taigi, įmonės „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje mėlyname konteineryje buvo rastos šiai įmonei perduotos UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudotos padangos, importuotos iš užsienio, kurios vėliau turėjo būti grąžintos UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau dėl įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ įvykusio gaisro atliekos taip ir pasiliko UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje. Institucijos atstovė prašė skundo netenkinti ir palikti galioti Institucijos nutarimą.

Teismo posėdyje Institucijos atstovė J. M. paaiškino, kad ji tikrino UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpas ir teritoriją adresu (duomenys neskelbtini), dalyvaujant įmonės „(duomenys neskelbtini)“ atstovui S. U., kuris šioje įmonėje buvo paskirtas atsakingu už atliekų tvarkymą. S. U. pirminiai paaiškinimai visiškai neatitinka jo skunde nurodytų argumentų. UAB „(duomenys neskelbtini)“ tiek pagal išduotą įmonei Taršos leidimą, tiek pagal Atliekų naudojimo ar šalinimo techninį reglamentą, kuris griežtai apibrėžia atliekų tvarkymą ir kuriame yra nurodyta, ką su atliekomis įmonė gali atlikti, atlieka naudotų padangų smulkinimą. Reglamente jokių rūšiavimo metu susidariusių kitų medžiagų, tai, kad padangų atliekos bus apskaitomos kaip medžiaga ir naudojamos restauravimui, nėra numatyta. Taigi, UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos reglamente nėra numatyta, kad perdirbant atliekas jos bus išrūšiuojamos ir taip bus gaunamos medžiagos restauravimui ar daiktai. Atstovė pažymėjo, kad jeigu išrūšiuojant atliekas nustatoma, kad tai yra daiktas ar medžiaga, tai turi būti apskaityta GPAIS sistemoje. Šiuo atveju toks apskaitymas nebuvo padarytas. Todėl buvo remtasi UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus J. C. paaiškinimais, kad buvo įsigytos naudotų padangos atliekos kodu 16.01.03, ir pagal pateiktus naudotų padangų įsigijimo dokumentus padaryta išvada, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ importuotas iš Estijos naudotų padangų atliekas perdavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ dideliais kiekiais kaip atliekas. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje rastų likusių šių naudotų padangų būklės buvo aiškiai matyti, kad jos atvežtos ne restauravimui, nes jos buvo visiškai nudilę, be protektoriaus. S. U. pirminiuose paaiškinimuose nurodė, kad iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ perduotų naudotų padangų UAB „(duomenys neskelbtini)“ išmontuodavo diskus, kad po to įmonė „(duomenys neskelbtini)“ galėtų jas susmulkinti. Tai reiškia, kad šiuo atveju UAB „(duomenys neskelbtini)“ dalyvavo atliekų apdorojimo procese ir šią veiklą vykdė neturėdama tam teisės (Taršos leidimo). Institucija, remdamasi S. U. ir direktoriaus J. C. paaiškinimais, nustatė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje mėlynos spalvos konteineryje rastos 4,78 t padangų atliekų susidarė ne UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikloje. Patikrinimo metu S. U. teigė, kad žalios spalvos konteineryje yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos metu susidariusios padangos, ir buvo matyti, kad tai sunkiasvorių automobilių padangų atliekos. Tuo tarpu kitame, mėlynos spalvos konteineryje, kaip nurodė S. U., buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ padangos, šiame konteineryje buvo ne tik sunkiasvorių transporto priemonių padangos. UAB „(duomenys neskelbtini)“ patikrinimui pateikė padangų įsigijimo dokumentus, iš kurių matyti, kad įmonė lengvųjų automobilių padangų įsigijusi labai mažai, ir mėlyname konteineryje negalėjo būti toks skaičius UAB „(duomenys neskelbtini)“ transporto priemonių padangų. Taigi, skundo argumentai, kad mėlynos spalvos konteineryje buvo įmonės „(duomenys neskelbtini)“ veiklos metu susidariusios atliekos, yra netiesa. Apklausų metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai nurodė, kad padangas, kurios būdavo atvežamos į UAB „(duomenys neskelbtini)“ su diskais, mesdavo į atskirus konteinerius ir vėliau jas veždavo į UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritoriją demontavimui. Taigi, UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje rastos padangos yra iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir tai yra atliekos, nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ su jomis neatliko jokių papildomų perdirbimo veiksmų, šias atliekas UAB „(duomenys neskelbtini)“ perdavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ apdorojimui, po to padangos buvo grąžinamos atgal UAB „(duomenys neskelbtini)“ perdirbimui. Tai, kad S. U. dabar teigia nežinojęs, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktos naudotos padangos buvo atliekos, tėra jo gynybinė versija. Po įmonės „(duomenys neskelbtini)“ patikrinimo S. U. turėjo rimtų sveikatos problemų, todėl administracinio nusižengimo protokolas jam buvo surašytas tik 2021 m. vasario 3 d. Tuo metu S. U. teikė paaiškinimus ir jis neneigė, kad iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ gavo atliekas – naudotas padangas – diskų išėmimui, ir visos įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ demontuotos padangos grįždavo atgal į UAB „(duomenys neskelbtini)“ tolesniam padangų atliekų apdorojimui, t. y. jų smulkinimui.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas S. U. teisme palaikė savo skundą ir prašė jį tenkinti. Nurodė, kad jis yra Institucijos nepagrįstai nubaustas pagal ANK 247 straipsnio 38 dalį. Institucijos išvada, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje mėlynos spalvos konteineryje rastos atliekos – naudotos padangos susidariusios ne iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės veiklos, yra klaidinga. UAB „(duomenys neskelbtini)“ turi 85 didžiakūbes priekabas, kurių padangų diametras vizualiai labai nežymiai skiriasi nuo lengvųjų automobilių padangų. Kai kurių lengvųjų automobilių padangos yra 18–19 colių, tuo tarpu didžiakūbių priekabų padangos yra 17–19 colių. UAB „(duomenys neskelbtini)“ kiekvienais metais priduoda apie 30 t padangų atliekų. Padangos susidėvi dėl ridos, mechaninio pažeidimo. Mėlynos spalvos konteineris buvo pripildytas būtent priekabų padangomis. Jos yra sunkios ir buvo konteinerio dugne. Įmonė turi 10 lengvųjų automobilių, todėl mėlyname konteineryje ant viršaus buvo sukrautos lengvųjų automobilių padangos. 2020 m. birželio mėn. jis susirgo, bet nuo patikrinimo akto surašymo 2019 m. gruodžio 19 d. iki 2020 m. birželio 1 d. buvo pakankamai laiko surašyti jam administracinio nusižengimo protokolą, tačiau protokolas buvo surašytas tik 2021 m. vasario 3 d., ir tą dieną teiktas jo paaiškinimas nebuvo tikslus, jis parašė tai, ką atsiminė, bet tai nereiškia, kad situaciją jis įvertino teisingai. Kiek pamena, jis prieš rašydamas paaiškinimą Institucijos atstovei minėjo, kad jam reikėtų pasitikslinti aplinkybes. Po patikrinimo jis aiškinosi situaciją ir tada paaiškėjo visiškai kiti dalykai, nei jis nurodė pirminiuose savo paaiškinimuose. Jis dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo šios įmonės įkūrimo, tai yra nuo 2004 m. Pagal direktoriaus J. C. įsakymą nuo 2016 m. jis yra paskirtas atsakingu įmonėje už aplinkos apsaugą. Jis yra susipažinęs su teisės aktais, kurie reglamentuoja aplinkos apsaugą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinė veikla yra transporto bei remonto paslaugos ir įmonei padangas išmontavimui teikia ne tik UAB „(duomenys neskelbtini)“. Diskų išmontavimas ir sumontavimas yra remonto paslauga. Atliekų apskaitos tvarkyme įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ dalyvauja UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – SDG) darbuotojas, S. U. jam praneša atliekų kiekį, o SDG darbuotojas atliekas apskaito GPAIS programoje. Atliekos apskaitomos tuomet, kai yra išvežamos atliekų surinkėjui. Patikrinimo metu konteineriai su atliekomis nebuvo pilni, juose padangų kiekis neviršijo 5 t. Visos atliekos būtų buvę apskaitytos jas pridavus atliekų surinkėjui. UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra gimininga UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonei, nes jų abiejų vienas ir tas pats vadovas, tai yra J. C.. S. U. žinojo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ teikė transporto paslaugas įmonei „(duomenys neskelbtini)“, taip pat jam buvo žinoma, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdo padangų atliekų perdirbimą. S. U. manymu įmonei „(duomenys neskelbtini)“ nereikėjo Taršos leidimo, kad galėtų demontuoti diskus iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktų naudotų padangų. Šios padangos UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo perduotos pagal važtaraščius, tačiau jis asmeniškai šio perdavimo nekontroliavo, manė, kad įmonė „(duomenys neskelbtini)“ perduos tolesniam naudojimui tinkamas padangas, kaip tai numatyta 2018 m. vasario 18 d. paslaugų sutartyje, pagal kurią UAB „(duomenys neskelbtini)“ teikė diskų demontavimo paslaugą, ir jis nežinojo, kad iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ gavo naudotų padangų atliekas.

Teisme apklaustas liudytojas J. J. parodė, kad nuo 2005 m. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininku, jam pavesta vykdyti įmonei priklausančių transporto priemonių padangų būklės priežiūrą. Reikalui esant, jis užsako padangų pakeitimą naujomis, visa tai fiksuoja dokumentuose. Netinkamos naudoti padangos dedamos dirbtuvėse prie montavimo staklių, o kai ten neužtenka vietos, padangos išridenamos į lauką, po to sukraunamos į konteinerį. Jau metai laiko, kai padangos kraunamos mechanizuotai, anksčiau jas kraudavo darbininkai rankiniu būdu. Įmonėje yra apie 117 transporto priemonių. Prieš Kalėdas iš reisų grįžta visi įmonės automobiliai ir tuomet vyksta masinis padangų keitimas, padangas keičia autošaltkalviai. Vienos padangos rida yra 200 050 km, po to ji yra keičiama. Automobilis 200 050 km įvažiuoja per du metus. Ar sunkvežimių priekabų padangos labai skiriasi nuo lengvųjų automobilių padangų liudytojas negalėjo pasakyti. UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje buvo du konteineriai – žalias ir mėlynas, į kuriuos buvo kraunamos padangos. Mėlynas konteineris stovėjo prie pakeliamų vartų, šalia montavimo dirbtuvių, kur montuojamos įmonės „(duomenys neskelbtini)“ sunkvežimių padangos. Jam žinoma, kad įmonėje 2019 m. gruodžio mėn. buvo atliktas patikrinimas, tačiau jis negali tiksliai pasakyti, kokios padangos tuo metu buvo mėlyname konteineryje. Apie tai, ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliko padangų diskų išmontavimo paslaugas kitoms įmonėms, liudytojui nėra žinoma.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Žemesnės instancijos teismas

ANK 641 straipsnyje nurodyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Teisėtas, pagrįstas, o kartu ir teisingas sprendimas administracinio nusižengimo byloje gali būti priimtas tik tuo atveju, jei išsamiai atskleidžiamos aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2AT-14-139/2016).

ANK 247 straipsnio 38 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už atliekų surinkimą, vežimą ir (ar) apdorojimą (įskaitant atvejus, kai tai daro prekiautojas atliekomis ir tarpininkas), neturint teisės užsiimti tokia veikla. Ši teisės norma yra blanketinė, todėl tam, kad asmens veiksmus kvalifikuoti pagal ANK 247 straipsnio 38 dalį, reikia nurodyti konkretų įstatymą ir poįstatyminį teisės aktą, kuriuos pažeidžiant buvo padarytas nusižengimas. Už šį nusižengimą skiriama bauda nuo trijų šimtų iki aštuonių šimtų penkiasdešimt eurų.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus 2016 m. sausio 5 d. įsakymu Nr. DS-25/15 S. U. yra paskirtas atsakingu už įmonės aplinkosaugą (administracinio nusižengimo bylos 6 lapas). Institucijos 2021 m. kovo 19 d. nutarime konstatuota, kad S. U., būdamas atsakingas už aplinkos apsaugą įmonėje „(duomenys neskelbtini)“, padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 247 straipsnio 38 dalyje, t. y. įmonė laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio 7 d. iki 2020 m. vasario 28 d., neturėdama tam teisės, apdorojo 114,200 t nepavojingųjų atliekų, t. y. neturėdama Taršos leidimo, adresu (duomenys neskelbtini), paruošė naudoti ir šalinti 114,200 t ne veiklos metu susidariusių naudoti nebetinkamų padangų atliekų (atliekos kodas 16 01 03), be to, UAB „(duomenys neskelbtini)“, neturėdama tam teisės, laikė daugiau kaip 0,5 t, bet mažiau kaip 5 t nepavojingųjų atliekų, t. y. neturėdama Taršos leidimo, adresu (duomenys neskelbtini), laikė 4,78 t ne veiklos metu susidariusių naudoti nebetinkamų padangų atliekų (atliekos kodas 16 01 03), tuo pažeidė Aplinkos apsaugos įstatymo 19 straipsnio 1 dalies, 19² straipsnio 2 dalies, Atliekų tvarkymo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies, Taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. D1-259, 6 punkto ir šio įsakymo 1 priedo 3.1 papunkčio reikalavimus. Už padarytą nusižengimą S. U. paskirta minimali sankcijoje numatyta 300 Eur dydžio bauda (administracinio nusižengimo bylos 98–104 lapai).

Žemesnės instancijos teismas

S. U. ginčija Institucijos 2021 m. kovo 19 d. nutarimą, teigdamas, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, vykdydama 2018 m. vasario 18 d. paslaugų sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“, suteikė užsakovui UAB „(duomenys neskelbtini)“ tinkamų tolesniam naudojimui arba restauracijai padangų diskų išmontavimo paslaugą, taigi, šiuo atveju UAB „(duomenys neskelbtini)“ nevykdė atliekų apdorojimo veiklos. Institucijai nebuvo pagrindo skirti jam administracinę nuobaudą, nes jam nebuvo žinoma, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2018 m. vasario 18 d. sutartį perdavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliekas, o ne padangas, tinkamas tolesniam naudojimui ar restauracijai. Be to, Institucijos patikrinimo metu rastos 4,78 t padangų atliekų susidarė iš įmonės „(duomenys neskelbtini)“ vykdomos ūkinės veiklos ir šios nepavojingos atliekos buvo laikomos nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų.

Teismas, patikrinęs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad administracinėn atsakomybėn patraukto S. U. skundo argumentai yra nepagrįsti.

Aplinkos apsaugos įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fizinis asmuo, juridinis asmuo ar jo padalinys (įskaitant užsienio valstybės juridinį asmenį ir kitą organizaciją, taip pat jų padalinį), prieš pradėdamas eksploatuoti ūkinės veiklos objektą ir vykdyti ūkinę veiklą, privalo šio ir kitų įstatymų nustatytais atvejais gauti taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą, taršos leidimą ar kitą leidimą arba įrenginį įregistruoti. Aplinkos apsaugos įstatymo 19² straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad fizinis ar juridinis asmuo turi teisę eksploatuoti Taršos leidimų taisyklėse nurodytą įrenginį (jo dalį, kelis įrenginius ar jų dalis), šio asmens eksploatuojamą ar valdomą nuosavybės teisės, nuomos, panaudos, patikėjimo teisės ar kitu teisiniu pagrindu, tik turėdamas galiojantį taršos leidimą ir jame nustatytomis sąlygomis <...>. Taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių 6 punkte nustatyta, kad veiklos vykdytojas, eksploatuojantis įrenginį, atitinkantį vieną ar kelis Taisyklių 1 priede nurodytus kriterijus, privalo turėti leidimą. Pagal Taisyklių 1 priedo 3.1 punktą įrenginių eksploatavimui reikia Taršos leidimo specialiosios dalies atliekų apdorojimui (naudojimui ar šalinimui, įskaitant paruošimą naudoti ir šalinti) ir laikymui, kai apdorojamos atliekos (naudojamos ar šalinamos, įskaitant paruošimą naudoti ir šalinti) ir (ar) laikomos atliekos, išskyrus atvejus, kai vadovaujantis Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, pakeitimo ir panaikinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. liepos 15 d. įsakymu Nr. D1-528 „Dėl Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių patvirtinimo“, 1 priedu tokiai veiklai reikia turėti Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą. Pagal Aplinkos apsaugos įstatymo 1 straipsnio 31 dalies nuostatas atliekų laikymas, apdorojimas, neturint šiai veiklai vykdyti reikalingų teisės aktų nustatyta tvarka išduotų leidimų ir (ar) licencijų; kitu nei leidime ar licencijoje nurodytu būdu; atliekų, kurios nėra nurodytos leidime ar licencijoje; viršijant leidime nurodytus atliekų kiekius arba teisės aktų nustatyta tvarka neužsiregistravus Atliekų tvarkytojų valstybės registre, laikytinas atliekų laikymu, apdorojimu, neturint tam teisės.

Žemesnės instancijos teismas

Atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje apibrėžta atliekų sąvoka – tai medžiaga ar daiktas, kurių turėtojas atsikrato, ketina ar privalo atsikratyti; šio straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad atliekų apdorojimas – atliekų naudojimo ar šalinimo veikla, įskaitant jų paruošimą naudoti arba šalinti. Pagal Atliekų tvarkymo įstatymo 6 straipsnio 1 dalį įmonės, ketinančios atlikti atliekų apdorojimą, perdirbančios laivus, ir įmonės, atliekų susidarymo vietoje pavojingas atliekas laikančios ilgiau kaip šešis mėnesius, o nepavojingąsias – ilgiau kaip vienus metus, turi gauti leidimus.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Institucijos Aplinkos kokybės departamento direktorės I. B. 2019 m. spalio 31 d. Pavedimu atlikti patikrinimą Nr. (5.2)-VDR-3909 (administracinio nusižengimo bylos 7–8 lapai), atsižvelgiant į 2019 m. spalio 16 d. įvykusį gaisrą UAB „(duomenys neskelbtini)“ adresu (duomenys neskelbtini), Institucija laikotarpiu nuo 2019 m. spalio 31 d. iki 2019 m. lapkričio 28 d. atliko UAB „(duomenys neskelbtini)“ neplaninį patikrinimą adresu (duomenys neskelbtini); patikrinimo tikslas – atliekų tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų vykdymas įmonėje. 2019 m. gruodžio 19 d. patikrinimo akte Nr. PA5-134 (administracinio nusižengimo bylos 44–52 lapai) nurodyta, jog pagal pateiktus įmonės buhalterinius išrašus už laikotarpį nuo 2019 m. rugpjūčio 1 d. iki 2019 m. rugpjūčio 31 d. nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ importavo iš (duomenys neskelbtini) atliekas kodu 16 01 03 (padangų atliekos), kurias perdavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ diskų išmontavimui pagal važtaraščius Nr. 1 –13 000 kg, Nr. 2 – 12 350 kg, Nr. 3 11 720 kg, Nr. 4 – 15 800 kg, Nr. 5 – 12 350 kg, Nr. 6 – 12 340 kg, Nr. 7 –10 100 kg, Nr. 8 – 10 200 kg, Nr. 9 – 16 340 kg, iš viso perdavė 114,200 t atliekų kodu 16 01 03 (padangų atliekos) diskų demontavimui. Įmonė „(duomenys neskelbtini)“, atskirdama iš atliekų kodu 16 01 03 (naudotų padangų atliekos) diskus, apdorojo atliekas, neturėdama tam teisės, kadangi tokiai veiklai nebuvo išduotas Taršos leidimas. Pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus 2016 m. sausio 5 d. įsakymą Nr. DS-25/15 S. U. yra atsakingas už įmonės aplinkosaugą (administracinio nusižengimo bylos 6 lapas). Teismo posėdyje Institucijos atstovė J. C. patvirtino patikrinimo akte išdėstytas aplinkybes, papildomai nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ įvežtas iš užsienio naudotas padangas apskaitė kaip atliekas ir, neatlikusi su jomis jokių perdirbimo veiksmų, kitą dieną perdavė naudotų padangų atliekas UAB „(duomenys neskelbtini)“, kad ši įmonė išmontuotų iš jų diskus, kas ir buvo padaryta, o tai pagal Taisykles yra atliekų apdorojimas. Administracinėn atsakomybėn patrauktas S. U. su tuo nesutinka ir teigia, kad pagal 2018 m. vasario 18 d. paslaugų sutartį Nr. 20180214/1, sudarytą tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ (administracinio nusižengimo bylos 31 lapas), UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo priimti ir išmontuoti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ gautas tinkamas tolesniam naudojimui ar restauracijai padangas, kurioms reikia išimti diskus; minėta sutartimi UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo perduoti išrūšiuotas, tinkamas tolesniam panaudojimui arba restauracijai padangas su diskais; UAB „(duomenys neskelbtini)“, vykdydama sutartinius įsipareigojimus, laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio 7 d. iki 2020 m. vasario 28 d. pagal važtaraščius priėmė iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrūšiuotas automobilių padangas, tinkamas tolesniam naudojimui ar restauracijai, diskų demontavimui. Taigi, S. U. teigimu UAB „(duomenys neskelbtini)“ nevykdė atliekų apdorojimo veiklos, dėl šios priežasties nurodytos padangos nebuvo įtrauktos į įmonėje vedamą atliekų susidarymo apskaitą; be to, jis negalėjo žinoti, kad diskų demontavimui pateiktos padangos yra atliekos.

Į bylą pateiktas Aplinkos apsaugos agentūros išduotas 2018 m. lapkričio 23 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ Taršos leidimas Nr. TL-A.1-2/2014 (b. l. 64–66) patvirtina, kad įmonė „(duomenys neskelbtini)“ vykdo ūkinę veiklą – atliekų apdorojimą (naudojimą ar šalinimą, įskaitant paruošimą naudoti ar šalinti) ir laikymą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ Atliekų naudojimo ar šalinimo techninio reglamento (toliau – ir Reglamentas) (b. l. 72–80) 2 punkte nurodytas atliekų naudojimo ir šalinimo technologinis procesas. Reglamento 2.1. papunktyje nurodyta, kad atliekos kodu 16 01 03, patikslintu pavadinimu – naudoti nebetinkamos padangos, yra nepavojinga atlieka; 2.2 papunktyje pateikta atliekų naudojimo ir šalinimo technologinio proceso schema ir eigos aprašymas, iš kurių matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, įgijusi naudoti nebetinkamas padangas, vizualinės patikros metu nustačius, kad padangos yra tinkamos toliau naudoti ir atitinka visus padangoms keliamus reikalavimus, jas atideda ir laiko atskirai nuo naudoti nebetinkamų padangų (pagal Atliekų tvarkymo ir laikymo zonų planą); vėliau šios padangos gali būti naudojamos įmonės autotransportui ir (arba) parduodamos ar perduodamos tolimesniam naudojimui Lietuvos ir užsienio fiziniams ir (arba) juridiniams asmenims. Tuo tarpu naudoti nebetinkamos padangos perdirbamos ir šis procesas vykdomas trimis etapais: pirminis paruošimas–smulkinimas (draskymas)–granuliavimas. Perdirbus naudoti nebetinkamas padangas, gaunama produkcija – gumos čipsai ir granulės. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus J. C. pateiktos pažymos apie įvežtas padangas (administracinio nusižengimo bylos 26–30 lapai) matyti, kad laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio 1 d. iki 2019 m. spalio 16 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgijo iš Estijos ir Latvijos įmonių 118 040 kg naudotų padangų, jos buvo apskaitytos GPAIS atliekos kodu 16 01 03 (administracinio nusižengimo bylos 32–43 lapai). Iš važtaraščių Nr. 1–9, pagal kuriuos UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigytas padangas perdavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio 7 d. iki 2019 m. spalio 10 d. (administracinio nusižengimo bylos 17–25 lapai) matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš įmonės „(duomenys neskelbtini)“ diskų išmontavimui gavo 114 200 kg (114,200 t) naudotų padangų. Teismas, įvertinęs įmonės „(duomenys neskelbtini)“ veiklos pobūdį (atliekų apdorojimas), Reglamento 2 punkte apibrėžtą UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdomą atliekų naudojimo ar šalinimo technologinį procesą, tai, koks kiekis naudotų padangų (114 200 kg iš gautų 118 040 kg) buvo perduotas įmonei „(duomenys neskelbtini)“ padangų diskų išmontavimui, sprendžia, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ gavo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ diskų demontavimui būtent naudoti nebetinkamų padangų atliekas (apskaitytas atliekos kodu 16 01 03).

S. U. teigia, kad pagal dvišalę 218 m. vasario 18 d. paslaugų sutartį UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo pateikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ diskų demontavimui tik išrūšiuotas padangas, tinkamas tolesniam naudojimui ar restauracijai, ir tokios padangos yra ne atliekos, todėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ nevykdė atliekų apdorojimo veiklos. Pagal Atliekų tvarkymo įstatymo 3² straipsnio 1 dalį (veikos padarymo metu galiojusi 2018 m. gruodžio 18 d. įstatymo Nr. XIII-1794 red.), tam tikros konkrečios atliekos tampa nebe atliekomis jas panaudojus, įskaitant, kai jos perdirbamos, Europos Sąjungos ir (ar) nacionalinių teisės aktų nustatyta tvarka. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad konkrečius atliekų nebelaikymo atliekomis kriterijus atskiriems atliekų srautams nustato aplinkos ministras, laikydamasis šių sąlygų: 1) medžiaga ar daiktas yra visuotinai naudojamas konkretiems tikslams; 2) tokiai medžiagai ar daiktui egzistuoja rinka ar paklausa; 3) medžiaga ar daiktas tenkina techninius reikalavimus konkretiems tikslams ir atitinka produktams taikytinus galiojančius teisės aktus ir standartus; 4) naudojant medžiagą ar daiktą nebus padarytas neigiamas poveikis aplinkai ar žmonių sveikatai. Šiuo gi atveju nepateikti jokie objektyvūs duomenys, kurie patvirtintų, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgytas naudoti nebetinkamų padangų atliekas perdavė UAB „(duomenys neskelbtini)“, prieš tai jas perdirbusi ar atlikusi kitokius veiksmus, dėl kurių atliekos tapo nebe atliekomis, atitinkančiomis Atliekų tvarkymo įstatymo 3² straipsnio 1 dalyje nurodytus kriterijus. Teismas pažymi, kad vien tik vizualiai atliktas naudoti nebetinkamų padangų išrūšiavimas pats savaime nesudaro pagrindo pagal Atliekų tvarkymo įstatymo 3² straipsnio nuostatas išrūšiuotas atliekas laikyti nebe atliekomis. Institucijos atstovė J. M. teisme nurodė, jog tuo atveju, kai išrūšiuojant atliekas nustatoma, kad jos pagal Atliekų tvarkymo įstatymo 3² straipsnį yra daiktas ar medžiaga, jas būtina apskaityti GPAIS sistemoje. Šiuo atveju nėra duomenų, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitė padangas kaip tapusias po išrūšiavimo daiktu ar medžiaga pagal Atliekų tvarkymo įstatymo 3² straipsnį. Be kita ko, UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius J. C. 2019 m. gruodžio 12 d. rašytiniame paaiškinime Institucijai (administracinio nusižengimo bylos 15 lapas) nurodė, jog padangas, gautas kodu 16 01 03, perdavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ ratlankių diskų išmontavimui pagal 2018 m. vasario 18 d. sutartį, padangos, gautos kodu 16 01 03, į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo vežamos pagal krovinio važtaraščius. Taigi, UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius nenurodė jokių šios įmonės atliktų veiksmų, dėl kurių atliekos būtų tapusios nebe atliekomis, priešingai, tai patvirtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo perduotos būtent atliekos kodu 16 01 03. Be to, UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius minėtame paaiškinime nurodė, kad įmonė naudotų padangų atliekas rūšiuoja, tolimesniam naudojimui tinkamas padangas atskiria ir sandėliuoja UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose; restauravimui tinkamos padangos buvo atskirtos ankstesniais metais (t. y. ne 2019 m.) ir sudėtos D patalpose, tačiau vežtos restauravimui nebuvo, padangų restauravimui sutarčių įmonė nepasirašiusi ir nuo 2019 m. rugpjūčio 8 d. iki 2019 m. spalio 3 d. restauravimui nebuvo perduota padangų atliekų kodu 16 01 03. Taigi, jokių aplinkybių apie tinkamų naudojimui ar restauracijai padangų perdavimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonės „(duomenys neskelbtini)“ direktorius nenurodė. Tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo perduotos naudoti nebetinkamos padangos, teisme patvirtino ir Institucijos atstovė J. M., kuri dalyvavo 2019 m. lapkričio 11 d. apžiūrint įmonės „(duomenys neskelbtini)“ teritoriją ir matė toje teritorijoje likusias padangas. Iš jos paaiškinimų seka, kad pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje rastų, S. U. teigimu iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ gautų naudotų padangų būklę buvo akivaizdu, kad jos atvežtos ne restauravimui ir tolesniam naudojimui yra netinkamos, nes jos buvo visiškai be protektoriaus. Iš minėtų UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigijimo iš Estijos ir Latvijos įmonių laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio 1 d. iki 2019 m. spalio 16 d. prekių (padangų) dokumentų ir važtaraščių Nr. 1–9, pagal kuriuos naudotas padangas UAB „(duomenys neskelbtini)“ perdavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio 7 d. iki 2019 m. spalio 10 d., matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, importavusi iš Estijos ir Latvijos atliekas – naudoti nebetinkamas padangas, įsigijimo dieną apskaitė jas GPAIS kaip atliekas kodu 16 01 03, ir jau sekančią dieną po jų įsigijimo ir apskaitymo perdavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ diskų išmontavimui. Įvertinus tokį trumpą laiko tarpą tarp atliekų įsigijimo ir jų perdavimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ diskų išmontavimui, taip pat perduotų atliekų kiekį, akivaizdu, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ su įgytomis atliekomis neatliko jokių veiksmų, dėl kurių atliekos būtų tapusios nebe atliekomis. Ta aplinkybė, kad važtaraščiuose krovinys įvardijamas kaip „išrūšiuotos automobilių padangos su ratlankiais, tinkamos tolesniam naudojimui arba restauracijai“, neturi teisinės reikšmės, nes kitaip pavadinus atliekas, kurios neperdirbtos ir nepanaudotos, jų savybės ir joms taikomi reikalavimai nepakinta. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad krovinio (padangų) važtaraščiuose (administracinio nusižengimo bylos 17–25 lapai) nurodyta, jog krovinys vežamas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ gavėjui UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2016 m. gruodžio 6 d. sutartį, t. y. važtaraščiuose nurodyta visiškai kita, ne S. U. minima 2018 m. vasario 18 d. sutartis, kas taip pat patvirtina S. U. iškeltos versijos apie įmonei „(duomenys neskelbtini)“ atvežtas „išrūšiuotas automobilių padangas“ nepagrįstumą.

Minėta, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas S. U. skunde ir teismo posėdyje nurodė, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdė iš 2018 m. vasario 18 d. paslaugų sutarties kylančius įsipareigojimus ir jam nebuvo žinoma, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktos naudotos padangos yra atliekos, nes pagal važtaraščius Nr. 1–9 ir minėtą paslaugų sutartį UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo pateikti automobilių padangas, tinkamas tolesniam naudojimui arba restauracijai. Visgi teismas tokius skundo argumentus ir S. U. paaiškinimus vertina kaip gynybinius, duotus siekiant išvengti atsakomybės, ir jais nesivadovauja, o remiasi S. U. pirminiais paaiškinimais, betarpiškai duotais Institucijai patikrinimo ir tyrimo metu, kurie atitinka kitus įrodymus, yra išsamūs ir laikytini objektyvesniais, nes nėra paveikti laiko ir kitų aplinkybių. Institucijos 2019 m. lapkričio 11 d. apžiūros akte pažymėta, kad atliekant UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklavietės apžiūrą, buvo filmuojama, apžiūroje dalyvavo įmonės įgaliotas asmuo S. U. (administracinio nusižengimo bylos 11 lapas). Ištyrus teismui pateiktą apžiūros vaizdo ir garso įrašą (b. l. 62), nustatyta, kad S. U., teikdamas paaiškinimus apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje rastas naudotas padangas, nurodė, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš Estijos gauna „miksą“, t. y. ne tik naudoti nebetinkamas padangas, bet ir ratus (padangas su diskais), kurių išmontuoti, kad padangas po to būtų galima sumalti, pati įmonė „(duomenys neskelbtini)“ neturi galimybių, todėl pateikia UAB „(duomenys neskelbtini)“ diskų išmontavimui, o tada padangos vežamos atgal į UAB „(duomenys neskelbtini)“ susmulkinti, jie (UAB „(duomenys neskelbtini)“) tokių ratų neturi. 2021 m. vasario 3 d. rašytiniame paaiškinime S. U. nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, rūšiuodama parsivežtas padangas, rado dalį ratų (padangų su diskais), tai trukdė vykdyti padangų perdirbimą, o kadangi UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturėjo ratų montavimo įrangos, kreipėsi į UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbtuvių vadovybę, kad padėtų išmontuoti minėtus ratus tam, kad po išmontavimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ galėtų padangas perdirbti (administracinio nusižengimo bylos 5 lapas). Teismas, įvertinęs tokius S. U. paaiškinimus, daro išvadą, kad jie yra patikimi, atitinka apžiūros metu nustatytas faktines aplinkybes, todėl jais vadovaujasi, o S. U. argumentus, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ išmontavo diskus iš tolesniam naudojimui tinkamų padangų, kad jam nebuvo žinoma, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ perdavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliekas – naudoti nebetinkamas padangas, vertina kaip nepagrįstus.

Apibendrinant aukščiau išdėstytą, teismas daro išvadą, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ diskų išmontavimui iš įmonės „(duomenys neskelbtini)“ gavo naudoti nebetinkamas padangas, kurios atitinka Atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje nurodytą atliekų sąvoką, ir įmonės „(duomenys neskelbtini)“ veikla – diskų išmontavimas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktų naudoti nebetinkamų padangų atliekų pagal Atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 7 dalį yra atliekų apdorojimas, o tokiai veiklai reikalingas Taršos leidimas, kurio UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturėjo.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas S. U. neigia ir tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikė neturėdama tam teisės daugiau kaip 0,5 t, bet mažiau kaip 5 t nepavojingųjų atliekų, t. y. neturėdama Taršos leidimo laikė 4,78 t ne veiklos metu susidariusių naudoti nebetinkamų padangų atliekų (atliekos kodas 16 01 03). S. U. teigia, kad 4,78 t padangų atliekų kiekis per 2019 m. susidarė įmonės „(duomenys neskelbtini)“ veikloje ir susidarymo vietoje buvo laikomas ne ilgiau kaip vienerius metus, todėl Taršos leidimas joms laikyti nebuvo reikalingas.

Minėta, kad pagal Atliekų tvarkymo įstatymo 6 straipsnio 1 dalį įmonės, ketinančios atlikti atliekų apdorojimą, perdirbančios laivus, ir įmonės, atliekų susidarymo vietoje pavojingas atliekas laikančios ilgiau kaip šešis mėnesius, o nepavojingąsias – ilgiau kaip vienus metus, turi gauti leidimus. Taigi, įmonė gali laikyti nepavojingas atliekas, neturėdama leidimo, jeigu atliekos atitinka dvi sąlygas: 1) jos susidarė įmonės veikloje ir 2) šios atliekos saugomos ne ilgiau kaip vienus metus. Nagrinėjamu atveju aktualu nustatyti, ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje rastos 4,78 t atliekos buvo susidariusios iš šios įmonės veiklos, ar tai buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliekos. 2019 m. gruodžio 19 d. patikrinimo akte Nr. PA5-134 nurodyta, jog 2019 m. lapkričio 11 d. apžiūrėjus įmonės „(duomenys neskelbtini)“ teritoriją, šalia mechaninių dirbtuvių esančiame metaliniame mėlynos spalvos konteineryje buvo rastos lengvųjų automobilių naudotos padangos – atliekos kodu 16 01 03 (naudoti nebetinkamos padangos), jų kiekis – 3,392 t nustatytas pagal 2019 m. lapkričio 19 d. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos direktoriaus įsakymą Nr. (5.10)-VDR-4241 „Dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2019 m. lapkričio 11 d. įsakymo Nr. (5.10)-VDR-4070 „Dėl įmonių, vykdančių naudoti nebetinkamų padangų atliekų perdirbimo veiklą, neplaninių patikrinimų“ papildymo“. Iš pateikto į bylą vaizdo ir garso įrašo matyti, kad 2019 m. lapkričio 11 d. apžiūrint UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritoriją, į Institucijos atstovės J. M. klausimą, kokios padangos yra mėlyname konteineryje prie mechaninių dirbtuvių, S. U. nedvejodamas aiškiai nurodė, kad tai yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudotos padangos, jos toje įmonėje ir apskaitytos, jo išsireiškimu „ratai“ įmonei „(duomenys neskelbtini)“ pristatyti 2019 m. spalio mėn. pradžioje dideliais vilkikais, ratus jie išmontavo ir mėlyname konteineryje buvo sudėtos išmontuotos padangos, kurias turėjo grąžinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ smulkinimui, bet dėl įmonėje kilusio gaisro nespėjo. S. U. 2021 m. vasario 3 d. rašytiniame paaiškinime taip pat nurodyta, kad 2019 m. lapkričio 11 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje (duomenys neskelbtini), rastos padangos atsirado po ratų išmontavimo, o ratai buvo atvežti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. 2019 m. lapkričio 13 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius J. C. Institucijai pateikė rašytinį paaiškinimą (administracinio nusižengimo bylos 14 lapas), kuriame nurodė, kad lengvųjų automobilių naudotos padangos, esančios įmonės teritorijoje minėtame konteineryje, atsirado po išrūšiavimo ratų, patekusių tarp padangų, atvežtų iš Estijos (paaiškinime nurodyta, kad jį ruošė vadybininkas S. U.). S. U. 2021 m. vasario 3 d. rašytiniame paaiškinime (administracinio nusižengimo bylos 5 lapas) taip pat nurodyta, kad 2019 m. lapkričio 11 d. rastos UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje padangos atsirado po ratų išmontavimo, o ratai buvo atvežti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. Institucija 2020 m. vasario 6 d. Privalomuoju nurodymu Nr. PN8-2 įpareigojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ mėlyname konteineryje esančių naudotų padangų atliekas 3,392 t kodu 16 01 03 perduoti atliekų tvarkytojams iki 2020 m. vasario 29 d. (administracinio nusižengimo bylos 70–71 lapai). Vykdydama šį nurodymą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ padangų atliekas 2020 m. vasario 28 d. perdavė atliekų surinkėjui UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir atliekų perdavimo metu buvo nustatytas tikslus laikytų atliekų kodu 16 01 03 kiekis – 4,78 t (administracinio nusižengimo bylos 73 lapas), kuris nurodytas S. U. surašytame 2021 m. vasario 3 d. administracinio nusižengimo protokole ir Skundžiame nutarime. S. U. skunde nurodė, jog mėlyname konteineryje buvo įmonės „(duomenys neskelbtini)“ veikloje susidariusių apie 3 t atliekų – naudotų lengvųjų automobilių padangų, kurios buvo įtrauktos į įmonės „(duomenys neskelbtini)“ atliekų susidarymo apskaitą, t. y. įregistruotos į GPAIS, tačiau tokie teiginiai, įvertinus pirmiau aptartus bylos duomenis, laikytini visiškai nepagrįstais ir neatitinkančiais tikrovės. Atkreipiamas dėmesys, kad 2019 m. lapkričio 11 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje buvo rastos padangų atliekos ne tik mėlyname, bet ir žaliame konteineryje. Iš apžiūros metu daryto garso ir vaizdo įrašo matyti, kad žalias konteineris su atliekomis buvo kitoje vietoje nei mėlynas konteineris, toliau nuo mechaninių dirbtuvių, šalia jo taip pat buvo naudotų padangų. Institucijos atstovei J. M. paklausus, kur yra įmonės „(duomenys neskelbtini)“ apskaitytos 3 t naudotų padangų, S. U. nurodė į žalios spalvos konteinerį, paaiškindamas, kad jame yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudotos padangos. Tai fiksuota 2019 m. gruodžio 19 d. Patikrinimo akte Nr. PA5-134, nurodant, kad minėtos atliekos UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitytos GPAIS kaip 3 t naudotų padangų kodu 16 01 03. Tokiu būdu, prie skundo pridėta UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliekų apskaitymo GPAIS ataskaita (skundo b. l. 8–12), kurioje nurodyta, jog įmonė buvo apskaičiusi 3 t naudotų padangų atliekų, nepaneigia įmonės „(duomenys neskelbtini)“ patikrinimo metu nustatytų aplinkybių, jog mėlyname konteineryje buvo laikomos iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ gautos naudotų padangų atliekos, o ne UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinėje veikloje susidariusios padangų atliekos. S. U. teisme duotus paaiškinimus, kad mėlyname konteineryje buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudotos padangos, teismas pripažįsta nepagrįstais, jų nepatvirtina jokie objektyvūs duomenys. Teisme liudytoju apklaustas J. J. nei patvirtino, nei paneigė mėlynos spalvos konteineryje sukrautų padangų priklausomybės, nes naudotų padangų laikymo klausimų sprendimas nebuvo jo kompetencijoje. Pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ prekių pirkimo iš Estijos ir Latvijos įmonių dokumentus laikotarpyje nuo 2019 m. rugpjūčio 1 d. iki 2019 m. spalio 16 d. (administracinio nusižengimo bylos 26–30 lapai) UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgijo tiek sunkvežimio padangas, tiek ir lengvųjų automobilių (nurodyta –„lengvų“), tai sudaro pagrindą manyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ gaudavo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ didelius kiekius įvairių naudotų padangų ratlankių diskų išmontavimui. Jau minėta, kad patikrinimo metu S. U. nurodė, jog 2019 m. spalio mėn. pradžioje iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ gavo vilkiką (didelę „fūrą“) padangų diskų išmontavimui ir kad išmontuotos padangos buvo sukrautos į mėlyną konteinerį, jų nespėjo grąžinti įmonei „(duomenys neskelbtini)“ dėl šioje įmonėje kilusio gaisro, t. y. iki 2019 m. spalio 16 d. Priežasčių, dėl kurių būtų pagrindas abejoti pirminių S. U. paaiškinimų patikimumu, nėra. S. U. nuo 2016 m. sausio 5 d. yra atsakingas už aplinkosaugą įmonėje „(duomenys neskelbtini)“, taigi, 2019 m. lapkričio mėnesį vykusio patikrinimo metu jis turėjo nemažą darbinę patirtį ir teigti, jog duodamas paaiškinimus apie įmonės teritorijoje laikomas naudotų padangų atliekas jis suklydo ir neįvertino visų aplinkybių, nėra jokio pagrindo, tuo labiau, kad ir surašant administracinio nusižengimo protokolą, t. y. 2021 m. vasario 3 d., S. U. iš esmės patvirtino tą patį, ką aiškino ir patikrinimo metu, t. y. kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ padėjo įmonei „(duomenys neskelbtini)“ išmontuoti ratus tam, kad po išmontavimo įmonė „(duomenys neskelbtini)“ galėtų padangas perdirbti (administracinio nusižengimo bylos 5 lapas). Teismo posėdžio metu S. U. nurodė žinojęs, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdo padangų atliekų apdorojimo veiklą, todėl jam, kaip atsakingam už aplinkosaugą ir patirtį šioje srityje turinčiam specialistui, turėjo būti suprantama, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, išmontuodama iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ gautas naudotas padangas, faktiškai paruošia jas tolesniam naudojimui ir perdirbimui, taip dalyvauja atliekų apdorojime, nors Taršos leidimo tokiai veiklai neturi. S. U., būdamas atsakingas įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ už aplinkosaugą, privalėjo būti atidus ir rūpestingas, atsakingai vykdyti savo pareigas ir užtikrinti, kad įmonės veikla šioje srityje būtų organizuojama ir vykdoma tinkamai, nepažeidžiant aplinkos apsaugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. Pažymima, kad pagal ANK 7 straipsnį asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo ne tik tuo atveju, kai jis šį teisės pažeidimą padaro tyčia, bet ir tuomet, kai jis nusižengia dėl neatsargumo. Taigi, asmens patraukimo administracinėn atsakomybėn už aplinkos apsaugos teisės aktų reikalavimų pažeidimą pagal ANK 247 straipsnio 38 dalį nebūtina nustatyti tyčios jo veiksmuose, jis pagal šią teisės normą gali atsakyti ir dėl neatsargumo.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio 7 d. iki 2020 m. vasario 28 d. apdorojo 114,200 t nepavojingųjų atliekų, neturėdama tam teisės, t. y. neturėdama Taršos leidimo, be to, UAB „(duomenys neskelbtini)“, neturėdama tam teisės, t. y. neturėdama Taršos leidimo, laikė 4,78 t ne veiklos metu susidariusių naudoti nebetinkamų padangų atliekų (atliekų kodas 16 01 03). Tuo buvo pažeisti Aplinkos apsaugos įstatymo 19 straipsnio 1 dalies, 19² straipsnio 2 dalies, Atliekų tvarkymo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies, Taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių 6 punkto, 1 priedo 3.1. papunkčio reikalavimai, atsakomybė už tai kyla atsakingam už UAB „(duomenys neskelbtini)“ aplinkosaugą S. U., jo padaryta veika atitinka ANK 247 straipsnio 38 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymius. Tokiu būdu, teismas sprendžia, kad S. U. ginčijamas Institucijos 2021 m. kovo 19 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje yra pagrįstas ir teisėtas, jį panaikinti nėra teisinio pagrindo, todėl nutarimas paliktinas nepakeistas, o S. U. skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 636 straipsniu, 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4, 6 dalimis,

nutaria:

Palikti nepakeistą 2021 m. kovo 19 d. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Kauno administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios specialistės J. C. priimtą nutarimą administracinio nusižengimo byloje ir S. U. skundo netenkinti.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismą.

Teisėja Danguolė Urbanavičienė