- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-10-24
- Bylos Nr.
- 1A-495-1035/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-38296-2023-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Julita Dabulskytė-Raizgienė, Mindaugas Povilanskas, Valerij Lauš
- Nuteistasis
- V. M.
- Advokatai
- Aleksandras Palamarčukas
- Kategorijos
- 1.2.14.1.1Vagystė (BK 178 str. 1 d.)
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Julitos Dabulskytės-Raizgienės, Valerijaus Laušo (Valerij Lauš) (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Mindaugo Povilansko,
nuteistajam V. M. (nuotoliniu būdu), jo gynėjui advokatui Aleksandrui Palamarčukui (Aleksandr Palamarčuk),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokuroro Dariaus Žvirblio apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2024 m. liepos 26 d. nuosprendžio, kuriuo V. M. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė, kuri, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinta vienu trečdaliu, t. y. iki 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmės, be intensyvios priežiūros, įpareigojant: 1) neatlygintinai išdirbti 100 valandų per 5 mėnesius, kas mėnesį dirbant po 20 valandų, sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; 2) gydytis nuo alkoholizmo, narkomanijos; 3) visos bausmės vykdymo metu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; 4) per 6 mėnesius sudalyvauti elgesio pataisos programoje.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, ši bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. birželio 21 d. nuosprendžiu paskirta 1 (vienerių) metų ir 11 (vienuolikos) mėnesių laisvės apribojimo bausme, jas iš dalies sudedant, ir V. M. paskirta galutinė subendrinta 2 (dvejų) metų laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros, įpareigojant: 1) neatlygintinai išdirbti 100 valandų per 5 mėnesius, kas mėnesį dirbant po 20 valandų, sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; 2) gydytis nuo alkoholizmo, narkomanijos; 3) visos bausmės vykdymo metu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; 4) per 6 mėnesius sudalyvauti elgesio pataisos programoje. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką įskaityta pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. birželio 21 d. nuosprendį atlikta bausmė.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
V. M. nuteistas už tai, kad jis, būdamas recidyvistu, 2023 m. rugpjūčio 28 d. nuo 15.52 val. iki 16.03 val. iš UAB „Norfos mažmena“ parduotuvės Ukmergėje, Dariaus ir Girėno g. 15, prekybos salės higienos prekių skyriaus per du kartus pagrobė 20 vnt. 899,80 Eur vertės skustuvų „Gillette Fusion Progli“ galvučių komplektų (1 vnt. kaina – 44,99 Eur); 2 vnt. 47,98 Eur vertės skustuvų „Gillette Mach“ galvučių komplektų (1 vnt. kaina – 23,99 Eur); 2 vnt. 21,98 Eur vertės skustuvų „Gillette Mach 3“ (1 vnt. kaina – 10,99 Eur), padarydamas UAB „Norfos mažmena“ 969,76 Eur turtinę žalą.
II. Apeliacinio skundo argumentai
Apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokuroras D. Žvirblis prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2024 m. liepos 26 d. nuosprendžio dalį dėl V. M. paskirtos laisvės apribojimo bausmės ir pagal BK 178 straipsnio 1 dalį paskirti jam 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę, taikant BK 64¹ straipsnį, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti 1 (vienerių) metų ir 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, taikant BK 63 straipsnio 1, 2 dalis, 5 dalies 2 punktą ir 9 dalį, šią bausmę apėmimo būdu subendrinti su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. birželio 21 d. nuosprendžiu paskirta laisvės apribojimo bausme bei V. M. paskirti galutinę subendrintą 1 (vienerių) metų ir 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam laisvės apribojimo bausmę, neatsižvelgė į nuteistojo kriminalinę praeitį. V. M. teisiamas 25 kartą, 16 kartų jam buvo paskirtos realios laisvės atėmimo bausmės. Ankstesnes ir šią nusikalstamą veiką nuteistasis padarė tiesiogine tyčia, siekdamas materialinės naudos. Nuteistasis padarė baigtą nusikalstamą veiką, kurios metu užvaldęs svetimą turtą, pavertė jį savu. Civiliniam ieškovui yra padaryta turtinė žala. Šiuo metu nuteistasis yra reabilitacijos centre, nesuimtas, savarankiškai darbo neieško, pastangų į tai nededa ir neieško būdų susisiekti su civiliniu ieškovu dėl žalos atlyginimo. Visa tai rodo jo kaip asmenybės didesnį pavojų visuomenei ir nenorą paklusti įstatymams. Nusikalstama veika nebuvo padaryta spontaniškai, o buvo iš anksto gerai apgalvota ir suplanuota. Po šios 2023 m. rugpjūčio 28 d. padarytos nusikalstamos veikos iškart padarė ir kitas nusikalstamas veikas. Prieš patekdamas į reabilitacijos centrą, tą pačią dieną, t. y. 2023 m. gruodžio 11 d., jis padarė tyčinę nusikalstamą veiką. Nusikalstamų veikų darymas yra V. M. pasirinktas gyvenimo būdas, todėl švelnesnė nei laisvės atėmimas bausmė jo elgesiui poveikio nepadarys. Nuteistajam turi būti paskirta reali laisvės atėmimo bausmė.
1.2. Pirmosios instancijos teismas taip pat neteisingai subendrino paskirtą bausmę su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme. Prie Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. birželio 21 d. nuosprendžiu paskirtos 1 (vienerių) metų ir 11 (vienuolikos) mėnesių laisvės apribojimo bausmės pridėjo skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį – 1 (vieną) mėnesį laisvės apribojimo bausmės ir paskyrė 2 (dvejų) metų laisvės apribojimo bausmę. Taip pat į bausmės laiką įskaitė pagal ankstesnį nuosprendį paskirtą ir atliktą bausmę. Visų pirma, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pridėjo mažesnę negu BK 48 straipsnio 2 dalyje numatyta minimali laisvės apribojimo bausmė – vieną mėnesį. Antra, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. birželio 21 d. nuosprendis įsiteisėjo 2024 m. liepos 11 d. Iki skundžiamo nuosprendžio nuteistasis V. M. buvo atlikęs 15 dienų laisvės apribojimo bausmės. Taigi, skundžiamu nuosprendžiu V. M. už padarytą nusikalstamą veiką realiai nuteistas 15 (penkiolikos) dienų laisvės apribojimo bausme.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokuroras prašė apeliacinį skundą patenkinti, o nuteistasis ir jo gynėjas – atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados
Apeliacinis skundas atmetamas.
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalį apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Šia nuostata apibrėžiamos apeliacinės bylos nagrinėjimo ribos ir teismo pareiga patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, nebent būtų nustatyti esminiai BPK pažeidimai. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad prokuroras nesutinka su nuteistajam paskirtos bausmės rūšimi ir vietoj laisvės apribojimo bausmės prašo paskirti laisvės atėmimą. Be to, pasak prokuroro, pirmosios instancijos teismas neteisingai subendrino paskirtą bausmę su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme. Teisėjų kolegija, neįžvelgusi esminių BPK pažeidimų, bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.
Dėl nuteistajam paskirtos bausmės rūšies
Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką teismas privalo vadovautis BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgti į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės tikslus – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.
BK 54 straipsnyje nustatyti bendrieji bausmių skyrimo pagrindai. Teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą. Pagal BK 61 straipsnio 2 dalį teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.
Nagrinėjamu atveju V. M. skundžiamu nuosprendžiu pripažintas kaltu tiesiogine tyčia padaręs vieną nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). BK 178 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos šios alternatyvios bausmių rūšys: viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki trejų metų.
Parinkdamas V. M. bausmės rūšį ir jo dydį pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad yra viena V. M. baudžiamąją atsakomybę lengvinanti (jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir viena baudžiamąją atsakomybę sunkinanti (jis nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu, BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas) aplinkybės. Pirmosios instancijos teismas įvertino ir tai, kad V. M. anksčiau teistas 24 kartus, daugiausia iš jų už vagystes, baustas administracine tvarka, daugiausia už smulkias vagystes ir narkotinių medžiagų vartojimą be gydytojo paskyrimo, yra nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, šiuo metu gydosi priklausomybę alkoholiui bei kitoms psichiką veikiančioms medžiagoms VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ reabilitacijos centre. Iš skundžiamo nuosprendžio motyvuojamosios dalies taip pat matyti, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į prokuroro apeliaciniame skunde akcentuojamą V. M. kriminalinę praeitį ir jam paskirtas laisvės atėmimo bausmes. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad V. M. ne vieną kartą taikyta laisvės atėmimo bausmė nesulaikydavo jo nuo naujų vagysčių darymo, naujų nusikalstamų veikų jis nedarė tol, kol buvo įkalintas. Kita vertus, skundžiamame nuosprendyje teisingai atkreiptas dėmesys į tai, kad tam, jog asmuo galėtų resocializuotis ir būtų pilnaverčiu visuomenės nariu, svarbiausia yra ne izoliuoti jį nuo visuomenės, o pašalinti nusikalstamo elgesio priežastį. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad V. M. nedirba ir negauna pajamų, o jo pagrindinė nusikalstamo elgesio priežastis yra susijusi su jo turima priklausomybe psichiką veikiančioms medžiagoms, t. y. jis daro nusikalstamas veikas (daugiausia vagystes) tam, kad galėtų gauti pinigų už pagrobtą svetimą turtą ir vėliau už juos įsigyti narkotines ar psichotropines medžiagas. Yra didelė tikimybė, kad nustojus vartoti šias medžiagas, V. M. daugiau nebenusikals. Kitoje baudžiamojoje byloje Nr. e1-1288-668/2024 yra pateikta VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ reabilitacijos centro 2024 m. vasario 13 d. pažyma, kurioje nurodyta, kad nuteistasis į socialinę psichologinę reabilitacijos bendruomenę nuo alkoholio ir kitų psichiką veikiančių medžiagų priklausomiems vyrams atvyko 2023 m. gruodžio 11 d. Atvykimo priežastis – noras atsisakyti priklausomybės nuo alkoholio, narkotikų ir kitų psichiką veikiančių medžiagų bei pakeisti gyvenimo būdą. Reabilitacijos programa jam numatyta iki 2025 m. birželio 11 d. (Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenys). Pažymėtina, kad V. M. šiame reabilitacijos centre buvo ir šios bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka metu, nes teismo posėdyje dalyvavo nuotoliu prisijungęs iš centro. Jis patvirtino, kad buvimas reabilitacijos centre jį veikia teigiamai, per visą reabilitacijos laikotarpį nepadarė naujų nusikalstamų veikų ir administracinių nusižengimų, taip pat nevartojo psichiką veikiančių medžiagų, dirba su savimi ir vykdo visą reabilitacijos programą. Nors nuteistasis anksčiau teistas 24 kartus ir daug kartų baustas administracine tvarka už analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas ir administracinius nusižengimus, iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų ir Administracinių nusižengimų registrų duomenų išrašų iš tikrųjų matyti, kad paskutinį kartą nusikaltimą, dėl kurio buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, nuteistasis padarė 2023 m. lapkričio 11 d., o administracinį nusižengimą – 2023 m. gruodžio 10 d., t. y. dar iki gydymo reabilitacijos centre pradžios. Skundžiamame nuosprendyje taip pat teisingai nurodyta, kad tiek šioje baudžiamojoje byloje, tiek kitose nagrinėjamose baudžiamosiose byloje tiriamos nusikalstamos veikos padarytos iki V. M. atvykimo į reabilitacijos centrą, todėl buvimas šiame centre ir dalyvavimas programoje teigiamai veikia nuteistąjį, nes sulaiko jį nuo recidyvo.
Aptartos aplinkybės neabejotinai patvirtina mažesnį V. M. asmenybės pavojingumą, teigiamai jį charakterizuoja ir parodo, kad gydymas reabilitacijos centre šiuo metu yra pakankamai efektyvus bei sulaiko nuteistąjį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo. Akivaizdu, kad realios laisvės bausmės paskyrimas, kaip prašo prokuroras apeliaciniame skunde, pasiektų priešingus tikslus, t. y. nutraukus efektyvų gydymą nuo priklausomybės, V. M. galimai vėl pradėtų vartoti narkotines medžiagas ir daryti naujas nusikalstamas veikas, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išdėstyta pozicija, kad šiuo atveju nuteistajam būnant laisvėje jo resocializacijos procesas vyktų daug sparčiau ir sėkmingiau, nei būnant laisvės atėmimo bausmės atlikimo įstaigoje. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas visas BK 54 straipsnyje numatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes nustatė ir įvertino teisingai bei už nesunkaus nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskyrė tinkamos rūšies bausmę (laisvės apribojimą) ir teisingai nustatė jos dydį (6 (šeši) mėnesiai), keisti ją apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.
Dėl paskirtos bausmės subendrinimo su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme
Priešingai nei apeliaciniame skunde teigia prokuroras, pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrindamas nuteistajam paskirtą bausmę (6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimą) su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme (1 (vienerių) metų 11 (vienuolikos) mėnesių laisvės apribojimu), paskirdamas jam galutinę subendrintą 2 (dvejų) metų laisvės apribojimo bausmę. Prokuroro teigimu, pirmosios instancijos teismas pridėjo tik 1 (vieną) mėnesį prie ankstesnių nuosprendžių paskirtos laisvės apribojimo bausmės, nenurodė šios dalies parinkimo motyvų, kaip yra reikalaujama BK 63 straipsnio 4 dalyje. Be to, pasak prokuroro, pridedamos bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis. Teisėjų nesutinka su šiais prokuroro argumentais.
Nagrinėjamu atveju bendrinant bausmes dalinio sudėjimo būdu, prie Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. birželio 24 d. nuosprendžiu paskirtos 1 (vienerių) metų 11 (vienuolikos) mėnesių laisvės apribojimo bausmės galėjo būti pridėtas tik 1 (vienas) mėnuo iš skundžiamu nuosprendžiu paskirtos 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmės, kadangi maksimalus laisvės apribojimo bausmės terminas yra 2 (dveji) metai (BK 48 straipsnio 2 dalis). Taigi BK 63 straipsnio 4 dalyje numatytas reikalavimas, kad pridedamos bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis (3 (trys) mėnesiai laisvės apribojimo), nagrinėjamu atveju netaikytinas. Priešingu atveju, būtų paskirta bausmė, kuri nenumatyta įstatyme.
Pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva, o apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ar aiškiai per švelnią bausmę. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, parinkdamas nuteistajam bausmės rūšį ir nustatydamas jos dydį, taip pat subendrindamas paskirtą bausmę su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme, baudžiamojo įstatymo nuostatų, reglamentuojančių bausmės skyrimą, nepažeidė, o nuteistajam paskirta bausmė yra teisinga, proporcinga ir atitinkanti nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos ir jo asmenybės pavojingumą, todėl apeliacinis skundas atmetamas.
Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų
Iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymos matyti, kad iš nuteistojo V. M. valstybės naudai prašoma išieškoti 162,50 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka; kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šio straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atlyginimą atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Pažymėtina, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje privalo dalyvauti gynėjas. Atsižvelgiant į tai, vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 10 punktais, 322 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje gynėjo dalyvavimas buvo pripažintas būtinu ir V. M. gynėju paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinktas advokatas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad gynėjas nuteistajam buvo paskirtas ne dėl nuo jo valios priklausančių priežasčių. Be to, bylos duomenimis, V. M. nedirba, yra registruotas Užimtumo tarnyboje, jo materialinė padėtis yra sunki. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistojo V. M. neišieškotinos.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Atmesti Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokuroro Dariaus Žvirblio apeliacinį skundą.
Neišieškoti iš nuteistojo V. M. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.