Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, nedirbantis, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. V. 2025 m. vasario 26 d. apie 20.30 val. ties pastatu adresu (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „Toyota Prius“, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai 2025 m. vasario 26 d. 20:02 val., jam alkotesteriu „Alcotest 7510 Nr. ARRF-0023“, patikros sertifikato Nr. 2214706, nustatytas 2,37 promilių neblaivumas.

Kaltinamasis M. V. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino ir parodė, kad ryte paskambino draugas, pasakė, kad perka bilietus ir jie vyksta dirbti į Švediją. Apsidžiaugė ir išgėrė alkoholio. Nuo 2024 m. kovo 8 d. nebuvo vartojęs alkoholio. Jis dirbo pavežėju. Važinėjo įmonės automobiliu. Neprisimena, kiek ir su kuo gėrė alkoholį. Po to sėdo už automobilio vairo ir važiavo. Žinojo, kad negalima vairuoti automobilį, esant neblaiviam. Blogai vertina savo poelgį, gailisi nusikaltęs. Ketina nebevartoti alkoholio.

Kaltinamajam visiškai pripažinus savo kaltę, visi bylos dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo kaltė įrodyta šiais byloje surinktais ir ištirtais įrodymais:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 3-iojo skyriaus vyr. patrulės L. S. 2025 m. vasario 26 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, jog 2025 m. vasario 26 d., dirbo kartu su Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 3-ojo skyriaus vyr. patruliu N. S., radijo ryšio šaukiniu K1711. Apie 19 val. 32 min. iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato budėtojo gavo pranešimą, kad ką tik įsėdo į automobilį „Toyota Prius“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pilkos spalvos neblaivus vairuotojas, mano, kad gali važiuoti. Matė, kaip šlaistėsi neblaivus prieš tai po kiemą. Atvykus adresu (duomenys neskelbtini), apie 19:40 val., pastebėjo iš kiemo iš važiuojantį pranešime minėtą automobilį „Toyota Prius“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Panaudojus pažymėto skiriamaisiais ženklais tarnybinio automobilio mėlynos ir raudonos spalvos švyturėlius bei garsinį signalą, automobilis buvo stabdomas, tačiau automobilis nestojo. Toliau važiuojant paskui automobilį, naudojant tarnybinio automobilio švyturėlius, automobilis apie 19:44 val., sustojo autobusų stotelėje adresu (duomenys neskelbtini). Priėjus prie automobilio nuo vairuotojo sklido stiprus alkoholio kvapas, asmuo sunkiai orientavosi aplinkoje, kalbėjo neaiškiai. Kaip vėliau nustatyta tai buvo M. V.. Paklausus, kada asmuo paskutinį kartą vartojo alkoholį teigė, kad vakar. 19:46 min. patikrinus asmens blaivumą alkotesterio matuokliu „Alcotest 7510 Nr. ARRF-0023“, patikros sertifikato Nr. 2214706, pirmu pūtimu asmeniui nustatytas 2,62 promilių girtumas Po 15 minučių apie 20:02 val., atlikus antrą blaivumo patikrinimą, šiam nustatytas 2,37 promilių girtumas (b. l. 13).

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 3-iojo skyriaus tyrėjos R. K. 2025 m. vasario 26 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, jog 2025 m. vasario 26 d. patruliuojant kartu su Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato RV 3-iojo skyriaus tyrėju D. D. ir LPM kursantu E. Č., tarnybiniu automobiliu radijo šaukiniu „K1735“, apie 20.04 val. iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato OVS budinčio pareigūno buvo gautas pranešimas, kad adresu (duomenys neskelbtini), ką tik įsėdo į automobilį „Toyota Prius“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pilkos spalvos neblaivus vairuotojas, mano, kad gali važiuoti. Matė, kaip prieš tai šlaistėsi neblaivus po kiemą. 2025 m. vasario 26 d. apie 20.30 val. gautas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 3-iojo skyriaus vyr. patrulės L. S. tarnybinis pranešimas, jog 2025 m. vasario 26 d. apie 19.40 val. ties adresu (duomenys neskelbtini), pastebėjo automobilį „Toyota Prius“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurį, pagal gautą pranešimą, galimai vairuoja neblaivus asmuo. Sustabdžius minėtą automobilį ties (duomenys neskelbtini), vairuotojas M. V., buvo akivaizdžiai neblaivus, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas. Jis nerišliai kalbėjo, sunkiai orientavosi aplinkoje. M. V. vairavo automobilį „Toyota Prius“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai šiam alkotesteriu „Alcotest 7510 Nr. ARRF-0023“, patikros sertifikato Nr. 2214706, pirmu patikrinimu 2025 m. vasario 26 d. 19.46 val. nustatytas 2,62 promilių neblaivumas, antru patikrinimu 2025 m. vasario 26 d. 20.02 val. nustatytas 2,37 promilių neblaivumas. Transporto priemonė „Toyota Prius“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), perduota UAB „Augenas“ nutransportavimui į automobilių saugojimo aikštelę adresu Technikos g. 18A, Kaunas (b. l. 14–15)

Iš 2025 m. vasario 26 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta ir nufotografuota įvykio vieta ir automobilis „Toyota Prius“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Automobilyje yra permatomas žalios spalvos butelis su užrašu ,,Nestea“, stiklinis alkoholinio gėrimo ,,Lithuanian Vodka Svarainių“ butelis (b. l. 16–29).

Iš 2025 m. kovo 6 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas vaizdo ir garso įrašas iš pareigūno kūno kameros pavadinimu „PSS-20250226- 194159UTC+0200“. Užfiksuota, kad pareigūnai su garsiniais ir šviesos signalais važiuoja paskui automobilį „Toyota Prius“, tačiau jis nestoja. Automobiliui per garsiakalbį yra duodamos komandos sustoti kelkraštyje, tačiau automobilis vis tiek nestoja. Tai kartojama kelis kartus, įvardijant automobilio modelį ir valstybinius numerius, tačiau vairuotojas toliau važiuoja. Po kurio laiko automobilis sustoja, pareigūnė pasiruošusi alkotesterį išlipa iš tarnybinio automobilio ir eina tiesiai prie vairuotojo (b. l. 31–33).

Iš 2025 m. vasario 26 d. neblaivumo nustatymo akto matyti, kad M. V. alkotesteriu „Alcotest 7510 Nr. ARRF-0023“, patikros sertifikato Nr. 2214706, pirmu patikrinimu 2025 m. vasario 26 d. 19.46 val. nustatytas 2,62 promilių neblaivumas, antru patikrinimu 2025 m. vasario 26 d. 20.02 val. nustatytas 2,37 promilių neblaivumas (b. l. 39).

Iš VĮ „Regitra“ duomenų matyti, kad automobilio „Toyota Prius“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), savininkas yra juridinis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) (b. l. 41–44).

VšĮ „Emprekis“ duomenimis, automobilio „Toyota Prius 1.8 HSD Executive“, 2011 m., vidutinė kaina Lietuvoje su PVM yra 6 830 Eur (b. l. 46).

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas M. V. vairavus kelių transporto priemonę apsvaigus nuo alkoholio, kai jam nustatytas didesnis nei 1,5 promilių girtumas, pasitvirtino.

Kaltinamasis M. V. pripažino, kad 2025 m. vasario 26 d. vartojo alkoholį ir po to, nors ir žinojo, kad yra neblaivus, vairavo jo darbovietei UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį automobilį „Toyota Prius“, po ko buvo sustabdytas policijos pareigūnų, kurie alkotesteriu patikrino jo blaivumą ir jam nustatė vidutinį girtumo laipsnį.

Teismui nėra pagrindo abejoti kaltinimo pagrįstumu, kadangi kaltinamasis savo kaltę visiškai pripažino, girtumo laipsnis nustatytas alkotesteriu. Policijos pareigūnams gavus pranešimą apie galimai neblaivų vairuotoją, išvažiuojantį iš namo kiemo, privažiavę nurodytu adresu pastebėjo atvažiuojantį automobilį „Toyota Prius“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Policijos pareigūnai automobilį stabdė tarnybinio automobilio mėlynos ir raudonos spalvos švyturėliais bei garso signalu, tačiau automobilis nesustojo. Kaip matyti iš vaizdo įrašo, buvo duodamos komandos sustoti, tačiau vairuotojas į jas nereagavo. Po kiek laiko jis sustojo. Vairavimo neblaiviam faktą patvirtina policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai, kad sustabdžius automobilį „Toyota Prius“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad M. V. vairavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančią transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 7510 Nr. ARRF-0023“, patikros sertifikato Nr. 2214706, pirmu patikrinimu 2025 m. vasario 26 d. 19.46 val. nustatytas 2,62 promilių neblaivumas, antru patikrinimu 2025 m. vasario 26 d. 20.02 val. nustatytas 2,37 promilių neblaivumas, kas užfiksuota neblaivumo nustatymo akte. Kaltinamojo kaltę taip pat patvirtina apžiūros protokolai ir kita bylos medžiaga. Kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, nes jis žinojo, kad Kelių eismo taisyklės draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė tokios veikos pavojingumą ir norėjo taip elgtis. Tokie kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, jis kaltas ir baustinas.

Dėl bausmės

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pripažįstama, kad vienas iš fundamentalių bausmės skyrimo principų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse, yra bausmės teisingumo principas. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytų veikų pavojingumą ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Taigi, bausmė turi būti adekvati padarytai nusikalstamai veikai ir tuo pačiu bausmės paskirčiai.

Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 straipsnis).

Kaltinamojo M. V. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į tai, kad M. V. padarė vieną nesunkų tyčinį baigtą nusikaltimą, taip pat į jo atsakomybę lengvinančią ir į sunkinančią aplinkybes. Praeityje M. V. neteistas (b. l. 88–90), baustas administracine tvarka (b. l. 93–95), pakaltinamas (b. l. 73, 74, 80).

Teismas sprendžia, jog įvertinus nurodytas aplinkybes bei vadovaujantis BK 54 straipsnio nuostatomis, kaltinamajam skirtina BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta švelniausia baudos bausmė, jos dydį nustatant artimą minimaliam.

Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, baudžiamoji byla buvo išnagrinėta sutrumpinto proceso tvarka, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, kaltinamajam skirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį.

Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise – numatyta BK 68 straipsnyje. Šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281¹ straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą. Teismų praktikoje ši baudžiamojo poveikio priemonė paprastai skiriama nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles (toliau – KET), BK 281¹ straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d, nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-353/2009, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-103/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-219/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 1 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-20/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 12 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-252-677/2015).

Šiuo atveju matyti, kad M. V. jam inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė naudodamasi specialia teise, t. y. teise vairuoti kelių transporto priemones. Taip pat bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad M. V. padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, dėl ko jo veiksmai ir buvo kvalifikuoti pagal baudžiamojo įstatymo nuostatas. Yra akivaizdu, kad tokie neteisėti kaltinamojo veiksmai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei paties kaltininko sveikatai ar net gyvybei, tačiau, nepaisant šių aplinkybių, neteisėtų kaltinamosios veiksmų padariniai nebuvo esminiai. Pažymėtina ir tai, kad skiriant baudžiamojo poveikio priemonę, siekiant jos rezultatyvumo, taip pat būtina atsižvelgti ir į kaltinamosios asmenybę. Nagrinėjamu atveju paminėtina tai, kad savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos kaltinamasis pripažino visiškai, nuoširdžiai gailisi, praeityje neteistas, baustas administracine tvarka, nedirba.

Įvertinus kaltinamojo padarytą nusikalstamą veiką bei jo asmenybę, darytina išvada, kad jam taikytina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones (BK 68 straipsnio 2 dalis) – 1 metų 6 mėnesių laikotarpiui, tai atitiktų padarytos veikos ir jam taikytinos baudžiamojo poveikio priemonės proporcingumo principo reikalavimus. Šis terminas skaičiuotinas nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo paskyrimo dienos, tai yra nuo 2025 m. vasario 28 d. (b. l. 65–66).

BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Nors BK 72 straipsnyje nurodyta, kad šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas turi būti konfiskuojami, tačiau, teismo vertinimu, konfiskavimas, kaip ir bet kuri baudžiamojo poveikio priemonė, turi atitikti teisingą pusiausvyrą tarp viešojo intereso ir asmens teisių. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra suformuluotos nuostatos, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti, tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2008 m. rugsėjo 17 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai).

Teismas pažymi, kad BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, turto (transporto priemonės) konfiskavimas įprastai taikomas siekiant užkirsti kelią turimą transporto priemonę vėl panaudoti nusikaltimams daryti.

Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Konstitucinėje jurisprudencijoje akcentuojami prevenciniai nusikalstamos veikos įrankių, priemonių bei rezultato konfiskavimo tikslai – kai asmuo nuosavybės teise priklausantį turtą panaudoja nusikaltimui padaryti, jam turi būti nustatytos teisinės priemonės panaudotam turtui. Jeigu to nebūtų, kaltininkas, atlikęs bausmę (ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės), turimą turtą galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Kartu pažymėtina, kad nusikalstamai veikai daryti naudojamo, kaltininkui nuosavybės teise priklausančio, turto konfiskavimas neišvengiamai riboja nuosavybės teisę, todėl turi ir nubaudimo elementų. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės būtų proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitiktų siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, o tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją bei pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti būtų teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros (išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos.

Byloje nustatyta, kad M. V. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą padarė vairuodamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį automobilį „Toyota Prius“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Taigi nusikaltimo padarymo priemonė – automobilis „Toyota Prius“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklauso trečiajam asmeniui. Nenustačius aplinkybių, numatytų BK 72 straipsnio 4 dalyje, iš kaltininko išieškotina konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma (BK 72 straipsnio 5 dalis).

Spręsdamas dėl konfiskuotino turto vertės išieškojimo, teismas pažymi, kad nusikalstamos veikos padarymo priemonės, kitaip nei rezultato, konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą panaudoti šią priemonę nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims. Todėl konfiskuojant ne pačią nusikalstamos veikos padarymo priemonę, bet jos vertę pinigais, turėtų būti apsvarstoma, ar tokia baudžiamojo poveikio priemonė atitinka turto konfiskavimo tikslus, taip pat įvertinamas tokio išieškojimo proporcingumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-119-976/2018).

Kaltinamasis teisiamas už tai, kad vairavo transporto priemonę neblaivus, kai jam nustatytas vidutinis girtumo laipsnis. VšĮ „Emprekis“ duomenimis, automobilio „Toyota Prius 1.8 HSD Executive“, 2011 m., vidutinė kaina Lietuvoje su PVM yra 6 830 Eur. Teismo manymu, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos – 6 830 Eur išieškojimas, kuri bus proporcinga ir atitiks turto konfiskavimo tikslus.

Kaltinamajam M. V. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialios teisės sustabdymas, pradėjus bausmės vykdymą panaikintinos.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - automobilis „Toyota Prius“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) su užvedimo rakteliu, saugomas UAB ,,Augenas“ aikštelėje, adresu Technikos g. 18A, Kaunas (b. l. 36–38), grąžintinas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini).

Kompaktinis diskas su vaizdo įrašu paliktinas saugoti byloje (b. l. 34).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273, 297 straipsniais, 302–307 straipsniais,

nusprendžia:

M. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam bausmę – 51 (penkiasdešimt vieno) MGL, tai yra 2 550 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų penkiasdešimties eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti kaltinamajai galutinę bausmę – 34 (trisdešimt keturių) MGL, t. y. 1 700 Eur (vieno tūkstančio septynių šimtų eurų) dydžio baudą.

Įpareigoti M. V. per 12 (dvylika) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos baudą sumokėti į jo pasirinkto banko Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801. Išaiškinti kaltinamajam, kad sumokėjus baudą privaloma Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų raštinės tarnautojui (Kaunas, Laisvės al. 103, kabinetas Nr. 111, arba elektroniniu paštu kauno.apylinkes@teismas.lt) pateikti banko kvitą. Laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškota priverstinai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 7 punktu, 3 dalimi, 68 straipsnio 2, 3 dalimis, 72 straipsnio 1, 2, 5 dalimis, paskirti M. V. baudžiamojo poveikio priemones:

- uždrausti naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 1 (vienus) metus 6 (šešis) mėnesius, šios baudžiamojo poveikio priemonės pradžios terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. nuo 2025 m. vasario 28 d.;

- konfiskuoti iš M. V. automobilio „Toyota Prius“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią sumą – 6 830 Eur (šešis tūkstančius aštuonis šimtus trisdešimt eurų).

Išaiškinti kaltinamajam, kad konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą privaloma sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 6610. Sumokėjus nurodytą sumą, mokėjimą patvirtinančius dokumentus privaloma pateikti teismo raštinės skyriui (kabinetas Nr. 111) arba elektroniniu paštu kauno.apylinkes@teismas.lt.

Kaltinamajam M. V. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą, pradėjus bausmės vykdymą, panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - automobilį „Toyota Prius“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) su užvedimo rakteliu, saugomą UAB ,,Augenas“ aikštelėje, adresu Technikos g. 18A, Kaunas, grąžinti UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini).

Kompaktinį diską su vaizdo įrašu palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus, skunde nurodant dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.