- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2026-03-23
- Bylos Nr.
- I2-242-1161/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00275-2024-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Indrė Pukanasytė-Biekšė, Gediminas Užubalis, Indrė Žvaigždinienė
- Pareiškėjas
- M.J.
- Atsakovas
- Lietuvos gyventojų
Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Indrės Pukanasytės-Biekšės, Gedimino Užubalio ir Indrės Žvaigždinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M.J. skundą atsakovei Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas M.J. kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašo patenkinti šį skundą ir įpareigoti Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrą (toliau – ir Centras) pašalinti / pabaigti vilkinimu padarytą ir daromą įstatymų pažeidimą, įvykdyti Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymu (toliau – ir VAĮ) ir Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją ir duomenų pakartotinio naudojimo įstatymu numatytus veiksmus – priimti sprendimus dėl M.J. 2023 m. lapkričio 27 d. Prašyme surašytų penkių reikalavimų.
Nurodo, kad Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generaliniam direktoriui 2023 m. lapkričio 27 d. pateikė Prašymą Nr. 7R-1418 ir jo priedą (toliau – ir Prašymas).
Teigia, kad iki 2024 m. sausio 25 d. atsakovas neatsiuntė nei VAĮ 10 straipsnio 4 dalyje numatyto termino dėl sprendimų priėmimo pratęsimo dokumento, nei dokumento, kad nekompetentingas priimti sprendimus, todėl atitinkamus Prašymus persiuntė kompetentingoms įstaigoms, nei jokio sprendimo dėl nei vieno prašomo dalyko.
Paaiškina, kad atsakovui pateiktu Prašymu, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro įstatymo 2 straipsniu, 4 straipsniu, 5 straipsnio 2 dalies c, e, f, h punktais, 6 straipsnio 11 dalimi, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro nuostatų 1 dalimi, 5 dalimi, 6 dalies 9 punktu, 11-12 punktais, 23 punktu, 12 dalies 5 punktu, VAĮ 7 straipsnio 1 dalimi, 10 straipsnio 3-5 dalimis, 11 straipsnio 4 dalimi, 13 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją ir duomenų pakartotinio naudojimo įstatymu, prašė per teisės aktais numatytus terminus teisės aktais numatyta tvarka priimti sprendimus dėl Prašyme įrašyto kiekvieno pateikto reikalavimo.
Nurodo, kad Prašymo antrasis reikalavimas atitinka Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją ir duomenų pakartotinio naudojimo įstatymo 1 straipsnio 1 dalį, 2 dalies 1 punktą, 3 straipsnio 3, 9 dalis, 4 straipsnio 1 dalį, 6 straipsnio 1 dalį, 13 straipsnio 1 dalį, 14 straipsnio 1 dalį.
Paaiškina, kad Prašymas surašytas tęsiant jame nurodytus atsakovui pateiktus pareiškėjo prašymus 2023 m. vasario 1 d. reg. Nr. JK-140 ir 2023 m. birželio 21 d. reg. Nr. JK-755 bei pateikiant papildytą santrauką išvardintų Kultūros vertybių registre įregistruotų 25 vietų, kuriose ant paminklų nurodyti nužudytų asmenų kiekiai sumoje apie 150 tūkstančių viršija Kultūros vertybių registro duomenis.
Pareiškėjo vertinimu, atsakovas vieno asmens atžvilgiu per vienus metus jau trečią kartą recidyvistiškai vilkina įstatymų įvykdymą dėl sprendimų priėmimo. Atsakovo aplaidumo ar tyčinio kenkimo pasėkoje prie melagingus duomenis skleidžiančių paminklų nuvyksta ne tik jų užrašais patikintys sielvartautojai, bet ir tokias melagienas platinantys žurnalistai, politikai, užsienio valstybių atstovai ir vadovai, moksleiviai. Daro išvadą, kad tokio masto klaidinimai svarbūs ne tik Lietuvos Respublikos veiklai, bet ir tarptautiniams ir tarpvalstybiniams santykiams. Pažymi, kad atsakovas daug metų ir jau 12 mėnesių po pareiškėjo pirmojo Prašymo pateikimo neatliko jokių akivaizdžių veiksmų, kad ant dešimčių paminklų nebebūtų viešai skelbiami valstybės registro duomenų neatitinkantys duomenys. Taip pat vengia priimti sprendimus arba, jei nekompetentingas, Prašyme ne atsakovo kompetencijai pateiktus reikalavimus persiųsti įstaigoms, kompetentingoms priimti sprendimus dėl jų kompetencijai numatytų Prašymo atitinkamų reikalavimų įvykdymo.
Atsiliepimas
Atsakovas Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovas atsiliepime
pažymi, kad analogiškus teiginius pareiškėjas buvo išdėstęs 2024 m. sausio 2 d. skunde, kurį pateikė teismui. Šis skundas buvo perduotas nagrinėti Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmams, kurio 2024 m. sausio 8 d. nutartimi pareiškėjas buvo įpareigotas iki 2024 m. sausio 23 d. ištaisyti skundo trūkumus, t. y. suformuluoti skundo reikalavimą taip, kad teismas galėtų priimti vieną iš Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 straipsnyje numatytų teismo sprendimų, nurodyti, ar pageidauja, kad byla būtų nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Šioje nutartyje yra pažymėta, kad pareiškėjo suformuluotas skundo pagrindas ir dalykas apsprendžia pareiškėjo ginčijamo teisinio santykio ribas, o kartu ir ribas, pagal kurias teismas turi nagrinėti bylą. Taip pat, vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) suformuota teismų praktika (2017 m. rugpjūčio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2837-520/2017, 2019 m. kovo 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-183-502/2019), akcentuota ir tai, kad skundo dalykas turi būti suformuluotas taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant administracinę bylą, o iš skundo turinio turi būti suprantama, kokių byloje įrodinėjamų faktų pagrindu to reikalaujama. Pareiškėjas per nustatytą terminą trūkumų neištaisė, todėl minėtų teismo rūmų 2024 m. sausio 25 d. nutartimi, kuri įsiteisėjo 2024 m. vasario 9 d., buvo atsisakyta priimti pareiškėjo skundą, kaip neatitinkantį ABTĮ 9 straipsnio 2 dalies, 24, 25, 35 straipsnių reikalavimų.
Argumentuoja, kad pareiškėjas skundo teiginiais klaidina teismą, nes, priešingai nei teigiama šiame skunde, Centras pateikė atsakymus 2024 m. sausio 19 d. raštu Nr. 55R-85 (toliau – ir Raštas) į pareiškėjo 2023 m. lapkričio 27 d. Prašymą. Šiuo aspektu pažymi, kad šis Prašymas buvo išnagrinėtas VAĮ 11 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, nes, atsižvelgus į Prašyme suformuluotų reikalavimų turinį, nebuvo jokio teisinio pagrindo priimti administracinį sprendimą, vadovaujantis VAĮ 10 straipsnio nuostatomis. Dėl to, atsakant į pareiškėjo Prašymo reikalavimus, buvo pateiktas tik informacinio pobūdžio Raštas, kuris nėra individualus teisės aktas, priimtas viešojo administravimo srityje bei sukeliantis pareiškėjui teisines pasekmes. Dėl tokių aplinkybių šis Centro Raštas negalėtų būti traktuojamas, kaip turintis tiesioginės įtakos pareiškėjo teisėms ir pareigoms. Šiuo Raštu pareiškėjui nėra taikomos jokios poveikio priemonės, dėl to ir pareiškėjo skundas negalėtų būti ginčo administraciniame teisme objektu bei neturėtų būti priskirtinas administracinių teismų kompetencijai. Atsakovo nuomone, tai reiškia ir tai, kad, Centrui pateikus atsakymą į pareiškėjo Prašymą, išnyko aplinkybės, leidusios šį pareiškėjo 2024 m. sausio 25 d. skundą nagrinėti teisme ABTĮ nustatyta tvarka.
Nurodo, kad pareiškėjo skunde yra išdėstyti lygiai tokie patys prašymai, kurie išdėstyti ir pareiškėjo Prašyme, kartu dar teigiant ir apie „<...> padarytą ir daromą įstatymų pažeidimą <...>“. Vertina, kad iš tokių abstrakčių teiginių Centrui nėra aišku nei kokių įstatymų, nei konkrečiai kokių nuostatų, nei kokie pažeidimai, anot pareiškėjo, yra padaryti ir daromi, kaip tokie, galimai padaryti ar daromi, pažeidimai susiję su galimai pažeidžiamomis pareiškėjo teisėmis ir teisėtais interesais. Dėl to atsakovui nėra aišku, kokius atsakymus dar būtų galima pateikti į pareiškėjo skunde išdėstytus nekonkrečius teiginius, kurie, Centro nuomone, neatitinka ir ABTĮ 5 straipsnio 1 dalies, 23 straipsnio 1 dalies, 55 straipsnio 1 dalies reikalavimų.
Šalies argumentai
Pamini, kad Centras pateikė atsakymus į pareiškėjo Prašymą. Raštas išsiųstas paštu Pareiškėjo nurodytu adresu, t. y. Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 „Dėl asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių patvirtinimo“, (toliau – ir Prašymų nagrinėjimo taisyklės) 42 punkte ir 45.4 papunktyje nustatyta tvarka bei forma. Apgailestauja ir atsiprašo, kad dėl didelės darbų gausos nesuspėjo šį atsakymą išsiųsti Prašymų nagrinėjimo taisyklių 32 punkte nustatytu terminu, tačiau atsakymas, priešingai nei teigiama pareiškėjo skunde, į pareiškėjo Prašymą yra pateiktas. Informuoja, kad imasi visų priemonių, jog ateityje tokie atvejai nepasikartotų ir būtų laikomasi minėto Prašymų nagrinėjimo taisyklių 32 punkto reikalavimų.
Atsiliepimas
Aplinkybė, kad pareiškėjas, gavęs atsakymą į jo Prašymą, tačiau dar kartą 2024 m. sausio 25 d. skundu kreipiasi į teismą, atsakovo nuomone, patvirtina, kad pareiškėjas klaidina teismą. Be to, netgi vėlesnis atsakymo į šį Prašymą išsiuntimas, atsižvelgiant tiek į Prašymo turinį, tiek į abstrakčius pareiškėjo skundo teiginius, atsakovo nuomone, šiuo atveju, nesukėlė jokių realių teisinių pasekmių ir nesudaro pagrindo teigti apie pažeistas ar ginčijamas pareiškėjo teises ar įstatymų saugomus interesus. Atsižvelgiant ir į proporcingumo principą, vėlesnis atsakymo išsiuntimas, atsakovo nuomone, negalėtų būti pripažintinas esminiu teisės aktų pažeidimu. Pažymi, kad pareiškėjas nenurodė ir nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, kad vėlesnis atsakymo pateikimas jam sukėlė kokias nors materialines teisines pasekmes, pakeitė ar kuo nors apribojo jo turimas subjektines teises ir sukūrė naujas teisines pareigas.
Šalies argumentai
Teigia, kad, priešingai nei teigiama skunde, yra pateikti Centro atsakymai ir į kitus skunde paminėtus pareiškėjo prašymus, t. y. į 2023 m. vasario 2 d. prašymą yra pateiktas atsakymas Centro 2023 m. balandžio 18 d. raštu Nr. 13R-279, o į 2023 m. birželio 21 d. prašymą yra pateiktas atsakymas Centro 2023 m. rugsėjo 21 d. raštu Nr. 55R-774. Vertina, kad dėl to pareiškėjas yra neteisus skunde teigdamas, kad „Atsakovas vien vieno asmens atžvilgiu per vienus metus jau trečią kartą recidyvistiškai vilkina įstatymų įvykdymą dėl sprendimų priėmimo“. Vertina, kad skunde nepagrįstai teigiama ir apie „Atsakovo aplaidumą ir tyčinį kenkimą“, kad „Atsakovas daug metų ir jau 12 mėnesių <...> neatliko jokių akivaizdžių veiksmų <...>“. Mano, kad tokie pareiškėjo teiginiai yra tik subjektyvus, abstraktus ir asmeninis vertinimas, pareiškėjas nepateikė jokių tokius nedetalizuotus teiginius patvirtinančių faktinių aplinkybių ar įrodymų. Teigia, kad tokių veiksmų, kaip „recidyvistiškai vilkina“, „aplaidumas“, „tyčinis kenkimas“ niekada neatliko ir neatlieka.
Atsiliepimas
Nors pareiškėjas neginčija šių paminėtų Centro raštų turinio, tačiau šiuo aspektu papildomai paaiškina, kad pareiškėjas buvo raštu informuotas, jog vienas iš skunde paminėtų prašymų, t. y. 2023 m. vasario 2 d. prašymas, minėtu Centro 2023 m. balandžio 18 d. raštu Nr. 13R-279 buvo persiųstas Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos (toliau – ir Departamentas), o šio Departamento 2023 m. gegužės 11 d. atsakymas Nr. (13.24 E)2-828 buvo išsiųstas ir pareiškėjui. Vertina, jog tai, kad šį Departamento raštą pareiškėjas gavo, patvirtina ir jo antrasis 2023 m. birželio 21 d. prašymas Centrui. Minėtu 2023 m. rugsėjo 21 d. raštu Nr. 55R-774 pareiškėjas buvo informuotas, dėl kokių priežasčių Centras artimiausiu metu neturi jokių galimybių atlikti išsamius istorinius tyrimus dėl pareiškėjo Prašymo reikalavimų, pažymėtų Nr. 1 ir Nr. 2.
Pažymi ir tai, kad minėtas Departamento raštas, kaip kopija, buvo persiųstas Departamento teritoriniams skyriams, Lietuvos savivaldybių asociacijai ir dvidešimčiai savivaldybių. Šiame Departamento rašte nurodyta, kad pareiškėjo prašyme nurodytų kultūros paveldo objektų teritorijose esančiuose atminimo lentose iškalti įrašai nėra nustatyti vertingosiomis savybėmis ar sudėtinėmis jų dalimis, todėl jiems netaikomi paveldosaugos reikalavimai ir juos reglamentuoja Užsienio valstybėms reikšmingo nekilnojamojo kultūros paveldo, esančio Lietuvos Respublikoje, tvarkymo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2016 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. ĮV-354 (Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2018 m. birželio 27 d. įsakymo Nr. ĮV-525 redakcija) „Dėl Užsienio valstybėms reikšmingo nekilnojamojo kultūros paveldo, esančio Lietuvos Respublikoje, tvarkymo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Taisyklės). Kartu Departamentas pateikė ir nuomonę, kad kultūros paveldo objektų valdytojai, gavę Centro pažymas, esant pagrindui ir galimybėms, Taisyklėse numatyta tvarka galėtų teikti prašymus Lietuvos Respublikos kultūros ministerijai dėl minėtų užrašų tikslinimo ar pašalinimo. Tačiau Centras negavo šiame Departamento rašte paminėtų nekilnojamojo kultūros paveldo objektų, įrašytų į Kultūros vertybių registrą ar į šį registrą neįrašytų objektų, valdytojų kreipimųsi dėl Centro pažymų išdavimo Taisyklių 9 punkto 9.3 ir 9.4 papunkčiuose, 10 ir 31 punktuose nustatyta tvarka. Dėl to ir minėtame Centro 2024 m. sausio 19 d. rašte Nr. 55R-85 Pareiškėjui buvo paaiškina, kad Centras neturi jokių duomenų apie minėtų Taisyklių ar Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo reikalavimų nesilaikymą, o pagal Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatymo, Lietuvos Respublikos savivaldos įstatymo bei kitų teisės aktų nuostatas, kapinių priežiūros ir tvarkymo klausimai priskirtini savivaldybių kompetencijai (savarankiškoms savivaldybių funkcijoms).
Nurodo, kad Rašte pareiškėjui buvo paaiškinta ir tai, kad Centro veiklą reglamentuojančiu Lietuvos Respublikos Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro įstatymu nėra nustatyta Centrui kompetencija vykdyti pareiškėjo Prašymo reikalavimus, pažymėtus Nr. 4 ir Nr. 5. Tai, kad šių pareiškėjo Prašymo reikalavimų turinys buvo suformuluotas abstrakčiai, neaiškiai ir nesuprantamai, lėmė, kad Centras neturėjo galimybių tokių Prašymo reikalavimų persiųsti kitiems viešojo administravimo subjektams VAĮ 11 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka. Todėl Rašte ir buvo pateikta nuomonė, kad pareiškėjas turi teisę bei gali kreiptis tiek į atitinkamas savivaldybes, tiek ir į Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo nuostatose nurodytas įstaigas, institucijas, bendruomenes ir (ar) Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos reguliavimo sričiai priskirtas įstaigas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nagrinėjamoje byloje kilęs ginčas dėl pagrindo įpareigoti Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrą priimti sprendimus dėl pareiškėjo M. J. 2023 m. lapkričio 27 d. Prašymo reikalavimų.
Byloje nustatyta, kad 2023 m. lapkričio 27 d. pareiškėjas Prašymu kreipėsi į Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrą, kuriuo prašė: 1. Veikiant dėl Prašyme įrašytų prašymų tikslų naudoti dabar pateikiamą papildytą sąrašą (pridedamas), kad aptiktais atvejais ne mažiau kaip 25-iose Lietuvos kultūros vertybių registre įregistruotose vietose ant juridinių ar fizinių asmenų nežinia ar teisėtai ar teisės aktų neatitinkančiai pastatytų paminklų ir kitų statinių viešai rodomi Antrojo pasaulinio karo metais nužudytų ir/ar užkastų asmenų kiekiai sumoje apie 150 tūkstančių viršija Kultūros vertybių registre įregistruotus nužudytų ir/ar užkastų asmenų kiekius; 2. Paštu atsiųsti išrašus iš Centro 2024 metų ir kitų metų planų arba jų kopijas, kuriais suplanuoti tyrimai ar/ir pranešimai kitoms valstybės ar/ir savivaldybių įstaigoms dėl nužudytų ir/ar užkastų asmenų kiekių ant tose vietose esančių paminklų ir kitų statinių užrašų neatitikimo Kultūros vertybių registro duomenims ir patikimomis įrodinėjimo priemonėmis neabejotinai įrodytoms faktinėms aplinkybėms; 3. Centro generalinio direktoriaus parinktais veiksmais užtikrinti, kad Lietuvos kultūros vertybių registre įregistruotose Antrojo pasaulinio karo metais įvykdytų žudymų ir/ar užkasimų vietose ant esančių paminklų ir kitų statinių būtų panaikinti visi Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo 17 straipsnio 1 dalį pažeidžiantys užrašai ne Lietuvos Respublikos valstybine kalba (anglų, lenkų, azijatų rašmenimis ir kt.), o jei Centrui nepakanka kompetencijos, įvykdyti VAĮ 11 straipsnio 4 dalį – šį prašymą persiųsti Valstybinės kalbos inspekcijos viršininkui su prašymu ir Centrui raštu atsakyti ką įvykdė; 4. Centro generalinio direktoriaus parinktais veiksmais užtikrinti, kad Lietuvos kultūros vertybių registre įregistruotose Antrojo pasaulinio karo metais įvykdytų žudymų ir/ar užkasimų vietose nuo saugojamo reljefo ir paminklų bei kitų statinių būtų pašalinti su teisėtais statiniais ir buvusiu/esamu reljefu nesusiję visi į ten atvežti ir atnešti akmenys ir akmenukai, stiklainiai ir skardinės kuriuose buvo degintos degios masės, visi kiti daiktai ir neteisėtai pastatyti statiniai, o jei Centrui nepakanka kompetencijos, įvykdyti VAĮ 11 straipsnio 4 dalį – šį prašymą persiųsti tinkamos kompetencijos Lietuvos Respublikos valstybės ar savivaldybių įstaigos/įstaigų vadovams su prašymu ir Centrui raštu atsakyti ką įvykdė; 5. Centro generalinio direktoriaus parinktais veiksmais išsiaiškinti, kurių daug dešimčių mokyklų mokytojai bei teisės aktais suteiktų įgaliojimų kursto ir organizuoja vaikus / mokinius į Lietuvos kultūros vertybių registre įregistruotas Antrojo pasaulinio karo metais įvykdytų žudymų ir/ar užkasimų vietas kiekvienais metais kelis kartus nešti bei mokyklų autobusiukais vežti akmenis, juos dėti ir palikti ant saugojamo reljefo, ant paminklų ir kitų statinių, o išsiaiškinus, tų mokyklų arba visų mokyklų direktoriams nurodyti, jog užtikrintų, kad tokių veiksmų jų vadovaujamieji mokytojai ir mokiniai nebevykdytų, o jei Centrui nepakanka kompetencijos, įvykdyti VAĮ 11 straipsnio 4 dalį – šį prašymą persiųsti Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministrui ar kitos/kitų tinkamą kompetenciją turinčių valstybės ar savivaldybių įstaigų vadovams su prašymu ir Centrui raštu atsakyti ką įvykdė.
Pareiškėjas kreipėsi į teismą skundu, teigdamas, jog iki 2024 m. sausio 25 d. atsakovas neatsiuntė nei VAĮ 10 straipsnio 4 dalyje numatyto dokumento dėl termino sprendimo priėmimui pratęsimo, nei dokumento, kad yra nekompetentingas priimti sprendimą, todėl Prašymą persiuntė kompetentingoms įstaigoms, nei jokio sprendimo dėl Prašymo.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra išaiškinęs, kad viešojo administravimo subjekto vilkinimu atlikti veiksmus yra suprantamas toks šio asmens neveikimas, kai viešojo administravimo subjektas nepriima sprendimo (teigiamo arba neigiamo) prašomu išspręsti klausimu per įstatymo nustatytą terminą. Jei atsakovas atsisako priimti administracinį aktą ar atlikti veiksmą, nurodydamas tokio atsisakymo priežastis, šis atsisakymas negali būti vertinamas kaip neveikimas. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog savarankiškas reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus paprastai yra reiškiamas tada, kai atitinkama institucija neatlieka savo veiksmų pagal kompetenciją, vilkina ar atsisako juos atlikti. Tokiu atveju paprastai iš esmės yra skundžiamas tam tikras institucijos neveikimas (LVAT 2020 m. liepos 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1639-520/2020, 2020 m. gegužės 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2259-1062/2020). Pažymėtina, kad administracinių teismų praktikoje vyrauja taisyklė, jog prašant įpareigoti viešojo administravimo subjektą atlikti tam tikrus veiksmus, turi būti aiškiai nurodoma, kokie veiksmai turi būti atlikti, pateikiamas pagrindas, kuriuo remiantis, reikalaujama atlikti atitinkamus veiksmus, įrodymai, pagrindžiantys aplinkybes, kad atitinkami veiksmai nebuvo atlikti ar juos atsisakyta atlikti (LVAT 2020 m. liepos 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-800-502/2020, 2019 m. rugpjūčio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3820-968/2019).
Iš byloje esančių duomenų matyti, jog 2024 m. sausio 19 d. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinis direktorius, atsakydamas į pareiškėjo 2023 m. lapkričio 27 d. Prašymą, priėmė raštą Nr. 55R-85, kuriuo pateikė šiuos atsakymus bei informaciją: 1. Į pirmąjį Prašymo teiginį, kuris buvo nurodytas ir pareiškėjo 2023 m. vasario 1 d. rašte Nr. JK-140, atsakė, kad pareiškėjui jau yra atsakyta Centro 2023 m. balandžio 18 d. raštu Nr. 13R-279. Rašte nurodyta, kad Centrui neturint naujų duomenų, kitos informacijos šiuo metu pateikti pareiškėjui negali; 2. Dėl antrojo Prašymo prašymo, atkreipė dėmesį, kad Centro 2024 metų ir kitų metų strateginiai veiklos planai yra viešai skelbiami Centro interneto svetainės www.genocid.lt skiltyje „Administracinė informacija“, „Planavimo dokumentai“, todėl kvietė ir pareiškėją susipažinti su šiais dokumentais; 3. Dėl trečiojo Prašymo prašymo, atkreiptas dėmesys, kad Lietuvoje esančių Antrojo pasaulinio karo metais žuvusių asmenų kapavietės ir jose esatys paminklai yra prižiūrimi ir tvarkomi vadovaujantis ne tik pareiškėjo rašte nurodomų įstatymų nuostatomis, bet ir tarptautinės teisės aktais (pavyzdžiui, visomis keturiomis 1949 m. rugpjūčio 12 d. Ženevos konvencijomis ir jų visais Papildomais protokolais) bei Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2016 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. ĮV-354 patvirtintomis Užsienio valstybėms reikšmingo nekilnojamojo kultūros paveldo, esančio Lietuvos Respublikoje, tvarkymo taisyklėmis. Akcentuota, kad pastarųjų taisyklių reikalavimai, susiję su Centro veikla (pavyzdžiui, šių taisyklių 9 punkto 9.3. ir 9.4. papunkčiai, 10, 31 punktai), yra vykdomi tinkamai, o pagal Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatymo, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo bei kitų teisės aktų nuostatas, kapinių priežiūros ir tvarkymo klausimai priskirtini savivaldybių kompetencijai (savarankiškoms savivaldybių funkcijoms). Dėl to, Centro manymu, pagal pareiškėjo pateiktą informaciją, nėra jokio pagrindo teigti apie pareiškėjo rašte nurodomo Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo straipsnio nuostatų pažeidimus pareiškėjo rašte nurodomuose viešuose objektuose ir persiųsti šį rašą Valstybinės kalbos inspekcijos viršininkui, prašant pateikti jo vadovaujamos įstaigos atliktų veiksmų ataskaitą; 4. Dėl ketvirtojo Prašymo prašymo, pažymėta, kad tokie prašomi atlikti veiksmai bei jų įvykdymo ataskaitų rinkimas nepatenka į Centro veiklą reglamentuojančio Lietuvos Respublikos Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro įstatymo (toliau – ir Įstatymas) sritį. Tokie veiksmai priskirtini savivaldybių kompetencijai, todėl šiuo klausimu siūlyta tiesiogiai kreiptis į atitinkamas savivaldybes pagal pareiškėjo rašte minimų viešų objektų vietas; 5. Dėl penktojo Prašymo prašymo pažymėta, kad prašomi atlikti veiksmai, jų kontrolė bei įvykdymo ataskaitų rinkimas nepatenka į Centro veiklą reglamentuojančio Įstatymo 4 ir 5 straipsniuose nustatytus Centro veiklos uždavinius bei funkcijas. Centro nuomone, šiais klausimais pareiškėjas turi teisę ir gali kreiptis tiesiogiai į visas Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo nuostatose nurodytas įstaigas, institucijas, bendruomenes ir (ar) Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos reguliavimo sričiai priskirtas įstaigas.
Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog viešojo administravimo subjektas administracinį sprendimą dėl asmens prašymo ar skundo turi priimti per 20 darbo dienų nuo tokio prašymo ar skundo gavimo dienos. Jeigu prašymas ar skundas gautas po darbo valandų, poilsio ar šventės dieną, jo gavimo diena laikoma po jos einanti darbo diena. Kai dėl objektyvių priežasčių per šį terminą administracinis sprendimas negali būti priimtas, viešojo administravimo subjektas šį terminą gali pratęsti ne ilgiau kaip 10 darbo dienų. Asmeniui apie tokį termino pratęsimą per 5 darbo dienas nuo sprendimo pratęsti terminą priėmimo dienos pranešama raštu ir nurodomos pratęsimo priežastys.
Nagrinėjamoje byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina ir atsakovas atsiliepime neneigia, kad atsakymą į Prašymą pateikė praleidęs VAĮ 10 straipsnio 4 dalyje nustatytą terminą, t. y. administracinį sprendimą turėjo priimti iki 2024 m. gruodžio 30 d., o priėmė – 2024 m. sausio 19 d. Tačiau, nors ir nesilaikant VAĮ nustatytų terminų, Centro atsakymas į pareiškėjo Prašymą buvo priimtas. Dėl pareiškėjo teismui 2024 m. vasario 28 d. bei 2024 m. balandžio 9 d. pateiktuose prašymuose nurodytų aplinkybių, susijusių su Centro 2024 m. sausio 19 d. atsakymu (pvz., kad jis nelaikytinas sprendimu, buvo paštu pareiškėjui atsiųstas tik 2024 m. balandžio 4 d. ir pan.), pažymėtina, kad šio atsakymo turinys nėra nagrinėjamos bylos ginčo dalykas, todėl teismas neturi pagrindo vertinti atsakymo išsamumo, teisingumo ir kitų su šiuo atsakymu susijusių aplinkybių. Teismo vertinimu, atsakovui įvykdžius veiksmus, dėl kurių vilkinimo pareiškėjas pateikė šį skundą teismui, t. y. priėmus atsakymą į Prašymą ir jį pateikus pareiškėjui, išnyko ginčo dalykas. Būtent tokio aiškinimo laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas analogiško pobūdžio bylose (žr., pvz., 2026 m. sausio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-548-1047/2026).
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Tai reiškia, jog teismas nagrinėja skundus (prašymus) tik dėl viešojo administravimo subjektų priimtų individualių administracinių aktų ir veiksmų (neveikimo), kurie sukelia tam tikras teisines pasekmes pareiškėjui. Savaime suprantama, kad kiekvienam asmeniui turi būti užtikrinta galimybė apsiginti pažeistas teises bei interesus, tačiau kreipdamasis į teismą, jis privalo įrodyti, kad turi subjektinę teisę, ir kad ją pažeidžia, kėsinasi pažeisti ar ginčija atsakovas.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad kiekvienam subjektui turi būti užtikrinta jo pažeistų teisių ar teisėtų interesų gynimo galimybė, tačiau toks suinteresuotas asmuo, kreipdamasis į teismą, privalo įrodyti, kad jis turi subjektinę teisę ir kad šią teisę pažeidžia, kėsinasi pažeisti ar ginčija atsakovas. Teismas, nagrinėdamas administracines bylas, privalo nustatyti, kuo pasireiškia pareiškėjo nurodytas pažeidimas, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės (intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar šios teisės (interesai) objektyviai yra pažeistos asmens nurodytu būdu. Tik nustatęs paminėtas aplinkybes, teismas gali apginti pareiškėjo teises vienu iš ABTĮ 88 straipsnio 2–4 punktuose numatytų būdų. Nenustatęs šių aplinkybių, teismas turi atmesti skundą (prašymą) ABTĮ 88 straipsnio 1 punkto pagrindu. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką, išnykus ginčo dalykui, skundo reikalavimas yra atmestinas, o su šiuo reikalavimu susijusių argumentų bei motyvų vertinimas teisiškai yra nereikšmingas (žr., pvz., LVAT 2008 m. rugpjūčio 22 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A502-1450/2008; 2016 m. rugsėjo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2130-662/2016; 2026 m. sausio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-548-1047/2026).
Įvertinus pareiškėjo skundo turinį, akivaizdu, kad pareiškėjas siekė iš esmės tik vieno dalyko – įpareigoti atsakovą priimti sprendimą dėl 2023 m. lapkričio 27 d. Prašyme išdėstytų penkių reikalavimų. Kaip minėta, nagrinėjamu atveju nustatyta, jog pareiškėjui atsakymas į Prašymą, nors ir praleidus įstatymuose nustatytus terminus, buvo pateiktas Rašte, todėl darytina išvada, kad pareiškėjo skundo reikalavimo išnagrinėjimas bei teismo sprendimas negali pakeisti tarp šalių susiklosčiusio materialinio teisinio santykio. Esant minėtoms nustatytoms faktinėms aplinkybėms, išnykus ginčo dalykui, skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).
Teismas papildomai pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90); 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011; 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86 straipsnio 2 dalimi, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškėjo M.J. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.