Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, I-1393-257/2019

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2019-01-15
Bylos Nr.: I-1393-257/2019
Teisminio proceso Nr.: 3-64-3-02723-2018-1
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjas: Laisvutė Kartanaitė
Pareiškėjas: M. D.
Atsakovas: Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių

Kategorijos

20.2.3.2Neturtinė žala
55.1.1Teismo sprendimo formos ir turinio reikalavimai
55.1.3Teismo sprendimo priėmimas, paskelbimas ir išsiuntimas

Administracinė byla Nr. I-1393-257/2019Teisminio proceso Nr. 3-64-3-02723-2018-1Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2, 55.1.1, 55.1.3 (S)

REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. sausio 15 d.Šiauliai

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėja Laisvutė Kartanaitė,sekretoriaujant Vilmai Šarauskienei,dalyvaujant pareiškėjui M. D.,

nedalyvaujant atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atstovui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. D. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas, išnagrinėjęs pateiktą skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas M. D. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, neturtinę žalą.

Pareiškėjas M. D. teismo posėdžio metu nurodė, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo nuo 2018-07-18 iki 2018-11-06. Nesupranta, kaip galima gyventi vienoje patalpoje 5 asmenims, kai į patalpos plotą neįskaičiuojamas baldų užimamas plotas, nes tokioje kameroje pavaikščioti galimybių nėra, turi visą laiką gulėti. Per mažas kamerų plotas buvo kamerose Nr. 27, 56, 28. Kamerų valymui duoda valgomąją sodą, tačiau soda netinka kameroms valyti. Mano, kad soda tinka tik kriauklei šveisti, grindų plovimui soda nenaudojama. Šepečiai, semtuvėliai išduodami, nors ne visose kamerose geros būklės. Tualetas neatskirtas nuo gyvenamosios patalpos. Negali priprasti ir susitaikyti su tuo, kad reikia valgyti, o šalia jo toje pačioje patalpoje žmogus atlikinėja gamtinius reikalus ar atvirkščiai. Kad ir yra tualeto vieta atskirta kažkokia sienele, tačiau tai nereiškia, kad kažką apsaugo. Kai kuriose kamerose, kur jam teko būti, sanitariniame mazge nėra klozeto, yra tik skylės. Jo pagrindiniai nusiskundimai yra dėl tualeto. Kamerose nėra sumontuotos ventiliacinės sistemos, kameros vėdinamos per langus. Tačiau kai lauke šalta, langų neatidarysi, nes kamerose būna šalta. Kameroje Nr. 27 buvo sukandžiotas blakių. Dėl to kreipėsi į gydytoją, kuris išrašė tablečių, kurios nepadėjo. Gydytojas nurodė, kad jis yra alergiškas. Jis seniai serga bronchine astma, dėl to būdamas laisvėje periodiškai eidavo tikrintis pas gydytojus, visada darydavo tyrimus, ar yra kam alergiškas, tačiau nebuvo nustatyta, kad yra kažkam alergiškas, o dabar, gydytojas pasižiūrėjęs nustatė, kad jis alergiškas. Pats matė ant sienų vaikščiojančias blakes, jas gaudė, be to, kamerose yra tarakonų, jiems gaudyti atnešdavo namelius, kurie yra skirti gaudyti pelėms. Du kartus kreipėsi į gydytoją dėl nemigos. Be to, apie 7 metus serga hepatitu C. Prašė išrašyti spec. maitinimą, jį siuntė į ligoninę, nes žinojo, kad atsisakys ten važiuoti, kadangi yra rūkantis, o ten rūkyti draudžiama. Ligoninėje imami kraujo mėginiai, kurie siunčiami tirti į Vilnių. Kai bausmę atlikinėjo pataisos namuose, gaudavo specialų maitinimą, o dabar nori įrodyti, kad jis nebeserga hepatitu C. Jo žiniomis, tokia liga nepagydoma. Patvirtina, kad 2018-08-09 kreipėsi į gydytoją dėl valgiaraščio sudarymo, dėl dietinio maitinimo skyrimo, kadangi serga hepatitu C. Atvažiavus į Šiaulių tardymo izoliatorių nurodė, kad serga hepatitu C, žalingus įpročius: rūkymą ir alkoholį. Patikslina, kad du kartus kreipėsi dėl blakių sukandžiojimo. Vieną kartą jam nebuvo išrašyti jokie vaistai, antrą kartą išrašė tablečių. Kreipėsi į Šiaulių tardymo izoliatoriaus administraciją su skundais, tačiau skundai dingsta. Neturtinė žala pasireiškė, nes jautėsi pažemintas, ypač dėl tualetų blogo kvapo. Prašo jo skundą patenkinti ir priteisti neturtinę žalą.

Pareiškėjas M. D. skunde teismui (b. l. 2) nurodė, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje periodiškai buvo laikomas nuo 2018 m. liepos 18 d. iki 2018 m. lapkričio 6 d., pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Buvo laikomas kamerose, kur ploto tekdavo gerokai mažiau, nei tai numato teisės normos, todėl tekdavo laiką praleisti gulint lovoje, dėl to pasireiškė dažni nugaros skausmai. Kamerose nebuvo jokios ventiliacijos sistemos, tik skylė sienoje. Kamerai tvarkyti, tualetui išsiplauti duodavo tik valgomąją sodą. Kamerose tualetai taip pat neturėjo ventiliacijos sistemos, todėl kamerose tvyrojo nemalonus kvapas. Ne visose kamerų san. mazguose buvo unitazai. Kameroje Nr. 56 jį sukandžiojo blakės, dėl to buvo perkelti į kamerą Nr. 27, kurioje blakių buvo dar daugiau. Kameroje Nr. 27 išbuvo apie porą savaičių, kol buvo rasta tuščia kamera ir į ją iškelti. Kreipėsi dėl blakių sukandžiojimo į medikus, tačiau jokio tepalo, išskyrus tablečių kelioms dienoms, neišdavė. Kaip jam buvo paaiškinta, nuo tablečių jam turėjo praeiti sukandimai ir niežulys. Dėl tokių kalinimo sąlygų jam kilo ganėtinai didelis dvasinis ir emocinis šokas bei išgyvenimai, todėl prašo priteisti iš atsakovo atstovo 5000 eurų neturtinei žalai atlyginti.

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atstovas į posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, išsiunčiant teismo šaukimą per EPP sistemą.

Atsiliepimas

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atsiliepime (b. l. 75–82) nurodė, kad prašo pareiškėjo skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti, o skundą nagrinėti atsakovo atstovui nedalyvaujant.

Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė, kad Lietuvos higienos norma HN 76:1999, nustačiusi, kad kamerų tipo patalpoje ploto vienam žmogui norma – ne mažiau kaip 5 m² (6.15 p.), Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr.V-241 (įsigaliojo nuo 2010 m. balandžio 11 d.) buvo pripažinta netekusia galios. Minėtu įsakymu buvo patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, kuri nustato tik laisvės atėmimo vietų įrengimo reikalavimus. Lietuvos higienos normai HN 76:1999 netekus galios ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriuje norma buvo nustatyta Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (įsigaliojo nuo 2010 m. gegužės 14 d.). Įsakymo Nr. V-124 1.3 punktas nustatė, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009-2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 m². Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras 2015-08-03 įsakymu Nr. V-908 patvirtino Lietuvos higienos normą HN134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, kuri įsigaliojo nuo 2015 m. lapkričio 1 d.

Kaip matyti iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus Apsaugos ir priežiūros skyriaus 2018-11-21 pažymos Nr. 60/09-41602 „Dėl M. D.“, pareiškėjas Šiaulių tardymo izoliatoriuje bylai aktualiu laikotarpiu buvo laikomas nuo 2018-07-19 iki 2018-11-06 ir pareiškėkui teko nuo 3,76 m² iki 15,9 m² gyvenamojo kameros ploto, kas leidžia daryti išvadą, jog visas pareiškėjo kalinimo Šiaulių tardymo izoliatoriuje dienas kameros plotas vienam asmeniui atitiko nustatytus reikalavimus, todėl atsižvelgiant į tai, jog byloje minimalaus ploto normos pažeidimas nenustatytas, baldų ir sanitarinio mazgo užimamas plotas kamerose neturėtų būti vertinamas.

Atsakovas atkreipia teismo dėmesį, kad Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakyme Nr. V-124 nėra nurodyta, jog į turimo ploto kameroje apskaičiavimą neturėtų būti įtrauktas plotas, kurį užima sanitarinis mazgas bei baldai. Šios nuostatos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje paprastai aiškinamos kaip nereikalaujančios taikyti atskirą ploto apskaičiavimo metodologiją ir kiekvienu nagrinėjamu atveju iš bendro ploto išskaičiuoti sanitarinio mazgo užimamą plotą. Tai yra, į sanitarinį mazgą, skaičiuojant plotą, tokiu atveju atsižvelgiama tik tomis dienomis, kai pripažįstamas pareiškėjo atžvilgiu 3 m² ploto pažeidimas (žr. pvz. 2017 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1603-525/2017, 2017 m. birželio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-15-525/20217 ir kt.).

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pasisakęs, jog teismų praktikoje suėmimo vykdymo ar laisvės atėmimo bausmės atlikimo sąlygų aspektu vienam asmeniui turinčio tekti kameros ploto užtikrinimas vertinamas kaip esminė (itin svarbi) saugios gyvenamosios aplinkos prielaida, ir jeigu nustatomi tik higienos sąlygų pažeidimai, neturtinė žala pinigais dažnai net nepriteisiama, laikant, kad pats pažeidimo pripažinimas yra teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą, arba priteisiama tik nedidelė suma, nes minimalios kameros ploto normos vienam asmeniui užtikrinimas mažina higienos normų reikalavimų neužtikrinimo neigiamą poveikį (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017-02-20 nutartį administracinėje byloje Nr. A-964-520/2017; 2016-03-22 nutartį administracinėje byloje Nr. A-849-756/2016; 2016-09-21 nutartį administracinėje byloje Nr. A-2388-624/2016 ir kt.).

Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176 patvirtintų „Tardymo izoliatorių įrengimo ir ekspoatavimo taisyklių“ 14.5 punkte nurodyta, kad sanitarinio mazgo patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara. Esant galimybių, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. Minima nuostata patvirtina, kad imperatyvaus reikalavimo pilnai atitverti sanitarinį mazgą nėra, o sanitarinio mazgo atskyrimas nuo bendros erdvės sienele yra tinkamas ir užtikrina pakankamą nuteistųjų, besinaudojančių juo, privatumą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017-05-29 sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1079-756/2017).

Atkreipia dėmesį, kad visose Šiaulių tardymo izoliatoriaus kamerose yra įrengti veikiantys sanitariniai mazgai, kurie nuo bendros erdvės atskirti mūrine sienele ar OSB plokšte, o praėjimas atitveriamas durimis arba erdves skiriančia nepermatoma užuolaida. Be to, iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus Ūkio skyriaus sanitarinių mazgų zonų kamerose lentelės, matyti, kad kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, mūrinės sienelės ar OSB plokštės atskyrimas yra nuo 1,78 m (kameroje Nr. 28) iki 2,37 m (kameroje Nr. 6). Akivaizdu, kad nei kameroje esantys asmenys, nei į kamerą užėję pareigūnai negali matyti sanitariniu mazgu besinaudojančio asmens, kas ir užtikrina pakankamą nuteistųjų, besinaudojančiu taip įrengtu sanitariniu mazgu, privatumą (pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017-05-29 sprendimas administracinėje byloje Nr. A-1079-756/2017). Be to, iš teismui patiektų kamerų nuotraukų matyti, priešingai nei teigia pareiškėjas, vos dvejose kamerose sanitariniuose mazguose yra tupyklos. Visose likusiose kamerose sanitariniuose mazguose įrengti klozetai, jie atskirti durimis arba užuolaidėlėmis.

Lietuvos vyriausiasis administracini teismas savo praktikoje yra pasisakęs, kad Tardymo izoliatoriaus kamerose įrengtas sanitarinis mazgas, kuris nuo bendros kameros erdvės yra atskirtas ne tik mūrine sienele, bet ir durimis ar užuolaidomis, paprastai laikomas įrengtu tinkamai, todėl pareiškėjo tesiės į privatumą pažeidimas, naudojantis taip nuo bendro kameros erdvės atskirtu tualetu, nėra konstatuojamas (pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017-05-02 nutartis administracinėje byloje Nr. A-509-822/2017, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018-05-09 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1169-858/2018).

Dėl kamerų įrengimo atitikimo higienos reikalavimams

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 13 punkte nustatyta, kad gyvenimo ir buities sąlygos kamerose turi atitikti Lietuvos Respublikos higienos normas. Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 2 punktas nustato: Taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 3 punktas įtvirtina analogiško pobūdžio nuostatą: veikiančioms laisvės atėmimo vietoms, policijos areštinėms taikomi tik tie higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos, kapitalinio remonto darbais. Šiaulių tardymo izoliatorius pastatytas ir įrengtas iki Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymo „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymo Nr. V-908 „Dėl Lietuvos higienos normos 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ įsigaliojimo, todėl nagrinėjamu atveju, analizuojant pareiškėjo laikymo įstaigoje sąlygas, taikytinos tik tos Taisyklių nuostatos ir tie Higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato, patalpų rekonstrukcijos ar kapitaliniais darbais. Atsižvelgiant į išdėstyta, atsakovas pabrėžia, jog negalima konstatuoti įstaigos neteisėto veikimo, kiek tai liečia pareiškėjo argumentus dėl drėgmės ar oro trūkumo, nes šie įrengimo reikalavimai susiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais.

Pareiškėjas skundžiasi, jog kamerose iš sanitarinio mazgo sklido blogas kvapas, nes kameroje nebuvo ventiliacijos.

Atsakovas pažymi, kad jokie teisės aktai nereglamentuoja kamerose esančio kvapo parametrų. Tokie pareiškėjo teiginiai yra subjektyvūs kiekvieno asmens atžvilgiu, todėl negali būti vertinami kaip neturtinę žalą galintys sukelti veiksniai. Be to, iš teismų praktikos matyti, kad apie pareiškėjo teiginius dėl nemalonaus nuo sanitarinio mazgo sklindančio kvapo teismas plačiau nepasisakė, nes tai susiję su kameros vėdinimu (pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018-11-21 sprendimas administracinėje byloje Nr. A-2880-624/2018).

O kameros (gyvenamosios patalpos) Šiaulių tardymo izoliatoriuje vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Higienos normos 17 punkte numatyta, kad turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Pažymime, kad Šiaulių tardymo izoliatoriaus gyvenamosios kameros yra vėdinamos natūraliu būdu (per langus bei duris). Tai patvirtinta ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento patikrinimo aktuose.

Atsakovas atkreipia teismo dėmesį, kad Lietuvos Respublikos Kultūros ministro 2005 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. ĮV-190 „Dėl nekilnojamųjų kultūros vertybių pripažinimo saugomomis“, Šiaulių kalėjimo statinių kompleksas (kodas 282219) yra pripažintas nekilnojama kultūros vertybe, kuri saugoma valstybės, tad jame kapitalinis remontas ar rekonstrukcijos darbai dėl šio pastato statuso, negalimi. Nepakankamas natūralus apšvietimas kompensuojamas dirbtiniu apšvietimu, o ventiliacija užtikrinama per langą.

Šiaulių tardymo izoliatoriuje kamerų vėdinimas atitinka galiojančius teisės aktus, todėl pareiškėjo pretenzijos atmestinos kaip nepagrįstos.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2018-08-30 patikrinimo akte Nr. PA.6-5666 užfiksuota, kad kameroje Nr. 28 oro temperatūra atitinka higienos normos reikalavimus. Kiti mikroklimato parametrai, nesant skundų, netikrinti.

Iš 2018-10-22 patikrinimo akto Nr. PA-7157 matyti, kad kameroje Nr. 21 apšvietimo įrenginiai techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų.

Kitos kameros bylai aktualiu laikotarpiu nebuvo tikrintos dėl jų atitikimo/neatitikimo higienos normos reikalavimams, o tai leidžia daryti išvadą, kad jokių pažeidimų, susijusių su apšvietimo, oro temperatūros, santykinės oro drėgmės reikalavimais, neužfiksuota, nes ginčui aktualiu laikotarpiu dėl netinkamų sąlygų kameroje nei į Šiaulių tardymo izoliatoriaus administraciją, nei į Šiaulių visuomenės sveikatos centrą nei pareiškėjas, nei kiti šioje kameroje kalinami asmenys nesikreipė. Preziumuojama, kad kameros atitiko nustatytas kalinimo sąlygas.

Kamerų remontas Šiaulių tardymo izoliatoriuje atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą ir esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, taip pat gavus tam skirtas lėšas iš valstybės biudžeto. Iš pateiktos medžiagos matyti, kad įstaigoje kameros periodiškai remontuojamos, tačiau remontas dažniausiai būna trumpalaikis dėl pačių kamerose kalinčių asmenų, kurie nepalaiko ne tik švaros kameroje, bet ir gadina jos inventorių.

Atsakovas atkreipia teismo dėmesį, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi pozicijos, kad nors atsakovas ir nepateikia įrodymų apie atliktų patikrinimų rezultatus visose kamerose, kuriose gyveno pareiškėjas, pažymėtina, kad pareiškėjui ar kitam asmeniu dėl laikymo sąlygų nesiskundus, jis tokių įrodymų (patikrinimo aktų ar pan.) ir negali pateikti (žr. LVAT 2015. gruodžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2446-624/2015) - Šiaulių tardymo izoliatoriaus Socialinės reabilitacijos skyriaus 2018-11-20 pažyma Nr. 61/04-2782. Taip pat aplinkybė, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu dėl šių pažeidimų nesikreipė į Šiaulių tardymo izoliatoriaus administraciją, leidžia teigti, jog pažeidimai, jeigu jie iš tikrųjų buvo, nebuvo tokio pobūdžio, kad pareiškėjas patirtų tokio laipsnio neigiamą poveikį, kuris sukeltų vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudarytų kliūtis, kurios būtų sudėtingos ar sunkiai įveikiamos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017-02-20 nutartis administracinėje byloje Nr. A-964-520/2017)

Pareiškėjo pretenzijos atsakovui už šį laikotarpį laikytinos nepagrįstomis ir nesuteikiančiomis pagrindo Šiaulių tardymo izoliatoriaus pareigūnų veiksmus pripažinti neteisėtais. Nenustačius dėl šio laikotarpio Šiaulių tardymo izoliatoriaus neteisėtų veiksmų (vienos iš viešosios atsakomybės sąlygų), pareiškėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo už šį laikotarpį negali būti tenkinamas.

Dėl švaros ir tvarkos palaikymo kamerose

Laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys privalo nuolat rūpintis švaros ir tvarkos palaikymu gyvenamosiose patalpose. Kiekvienoje kameroje laikomam asmeniui skiriamas inventorius bei valymo priemonės, kurios yra numatytos teisės aktuose. Įstaigos administracija nuolat reikalauja iš suimtųjų ir nuteistųjų palaikyti tvarką kamerose, už kamerų valymą ir tvarką atsakingi patys nuteistieji bei suimtieji. Pažymime, kad vadovaujantis Kalėjimų departamento prie LR Teisingumo ministerijos direktoriaus 2017-06-07 įsakymu Nr. V-245 „Dėl laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi patvirtinimo“, nuo 2017 m. birželio mėn. į kiekvieną kamerą išduodamas valymo inventoriaus komplektas: WC šepetys, šluota, šiukšlių semtuvėlis. Valymo inventorius bei priemonės į kameras išduodamos pagal suimtųjų/nuteistųjų prašymus, po valymo užbaigimo grąžinamas atgal į valymo inventoriui laikyti skirtą patalpą. Kiekviename rėžiminio korpuso aukšte yra išskirta spintelė valymo inventoriui laikyti. Nei viename teisės akte nėra numatyta, kad ŠTI privalo išduoti cheminių priemonių valymui. Valymui išduodama soda. Be to, atkreipiame teismo dėmesį, kad pareiškėjas neskundžia fakto, jog kameros ir sanitarinio mazgo valymui išvis nebūdavo išduodamos jokios priemonės, jis tik nepatenkintas, jog tai tebuvo soda.

Ne rečiau kaip vieną kartą per mėnesį atliekamas gyvenamųjų patalpų pagrindinis valymas (sienų, lubų, grindų, langų, palangių, įrenginių, baldų ir kt.). Esant reikalui laisvės atėmimo vietų administracija organizuoja profilaktinį aplinkos kenksmingumo pašalinimą (dezinfekciją, dezinsekciją, deratizaciją). Patalpų deratizacija įstaigoje vykdoma esant poreikiui. Informuojame, kad patalpų (rėžiminio korpuso patalpų, gyvenamųjų patalpų, drausmės izoliatorių, paskirstymo kamerų, priėmimo paskirstymo skyriaus) priežiūra (valymas, dezinsekcija, dezinfekcija, deratizacija) pareiškėjo kalinimo Šiaulių tardymo izoliatoriuje laikotarpiu buvo vykdoma vadovaujantis Šiaulių tardymo izoliatoriaus higienos – dezinfekcijos planais 2018-2019 m.

2017-12-15 patikrinimo akte Nr. PA.6-378 nurodyta, kad ŠTI patalpų nuolatinį nariuotakojų ir graužikų stebėjimą bei naikinimą pagal 2016 m. gegužės 13 d. sutartį Nr. T16/258 47/08-37 atlieka UAB „Profilaktinė dezinfekcija“ Profilaktiniai darbai atliekami periodiškai: paskutinį kartą profilaktiniai darbai atlikti 2017 m. lapkričio 17 d.“ . Tas pats užfiksuota ir 2018-04-26 patikrinimo akto Nr. PA-2341.

Iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2018-05-14 patikrinimo akto Nr. PA. 6-2772 matyti, kad „ŠTI gyvenamąsias patalpas, vadovaujantis ŠTI direktoriaus 2011 m. birželio 22 d. įsakymo Nr. 1/01-205 „Dėl suimtųjų (nuteistųjų) gyvenamųjų patalpų tvarkymo ir jose esančio turto naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ nuostatomis, valo patys jose laikomi asmenys. ŠTI laikomi asmenys valymo priemonėmis (šepečiais grindims, šluostėmis, šiukšlių semtuvėlias, kibirais, valikliais) aprūpinti. <...>Sanitariniai įrenginiai kasdien valomi teisės aktų nustatyta tvarka autorizuotais biocidais (Microbact forte, 2 proc.). Kasdienius sanitarinių įrenginių valymo darbus atlieka ŠTI sanitarinės švaryklos darbuotojai – valymo darbai registruojami „Įstaigos objektų kasdieninio dezinfekavimo kontrolės žurnale“.

Taip pat M. D. skundžiasi, kad kameroje Nr. 56 jis buvo sukąstas blusų. Pažymi, kad jokių skundų ar prašymų dėl minimo fakto pareiškėjas įstaigai nebuvo pateikęs. Iš pareiškėjo M. D. Asmens sveikatos istorijos Nr. 1646 matyti, kad 2018 m. rugpjūčio mėn. jis kreipėsi į įstaigos Sveikatos priežiūros tarnybą dėl bėrimų. Sveikatos priežiūros tarnybos gydytojas nustatė pareiškėjui alerginį dermatitą (ne blakių sukandimą), jam paskirti vaistai ir stebima kontrolė. Daugiau dėl minėtų nusiskundimų M. D. pas gydytojus nebesilankė.

Be to, pažymi, kad bylai aktualiu laikotarpiu Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos tik vienintelį kartą atliko patikrinimą dėl kameroje esančių blakių (pagal vieno iš kalinčių asmenų skundą). Tačiau patikrinimas buvo atliktas kameroje Nr. 82, kurioje pareiškėjas nekalėjo. Iš 2018-10-22 patikrinimo akto Nr. PA.-7156 matyti, kad atlikta neplaninė dezinfekcija. Kartu pažymime, kad Sveikatos priežiūros tarnyba apžiūros metu sukandžiojimų nenustatė.

Šalies argumentai

Pareiškėjo teiginiai dėl dezinfekcijos, dezinsekcijos ir deratizacijos neatlikimo yra nepagrįsti, o paneigti teismui pateikta medžiaga, todėl turėtų būti atmestini.

Atsiliepimas

Atsakovo atstovas atsiliepime pažymi, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.138 straipsnyje pateiktame nebaigtiniame sąraše įtvirtinta net keletas galimų asmens teisių gynimo būdų. To paties straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais būdais. Europos Žmogaus Teisių Teismas ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą pažymėjo, jog pažeidimo fakto pripažinimas taip pat yra asmens pažeistų teisių gynybos būdas, kuris yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinė žala priteisiama konkrečiu atveju nustačius, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje M. V. Lietuva, pareiškimo Nr. 53161/1999; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2008; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-444-619/2008).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo M. D. skundas tenkintinas iš dalies.

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti jam neturtinės žalos atlyginimą. Neturtinę žalą pareiškėjas kildina iš esmės iš neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, neužtikrinant jam tinkamų kalinimo sąlygų Šiaulių tardymo izoliatoriuje.

CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas, nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, viešoji atsakomybė negalima.

Tam, kad būtų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, jog valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir, kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skundu siekia, jog jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, būtų priteistas neturtinės žalos atlyginimas. Neturtinę žalą grindžia tuo, kad laikymo sąlygos neatitiko įstatymuose numatytų reikalavimų ir kameros buvo perpildytos, todėl pažeistas minimalus kameros ploto, tenkančio vienam asmeniui, reikalavimas.

Lietuvos Respublikos kardomojo kalinimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tardymo izoliatoriaus administracija, užtikrindama suėmimo vykdymo tvarką ir tinkamas asmenų laikymo tardymo izoliatoriuose sąlygas, vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, šiuo ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, kitais nacionaliniais ir Europos Sąjungos teisės aktais. Pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punktą, iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 m².

Dėl kamerų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, plotų

Byloje yra pateikta Šiaulių tardymo izoliatoriaus Apsaugos ir priežiūros skyriaus 2018-11-21 pažyma Nr. 60/09-41602 „Dėl M. D.“ (b. l. 13-15), iš kurios matyti, kad pareiškėjas Šiaulių tardymo izoliatoriuje periodiškai buvo nuo 2018-07-19 iki 2018-11-06 (107 dienas). Pareiškėjas nurodytu laiku buvo laikomas 107 dienas nepažeidžiant nustatytos vienam asmeniui, esančiam laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo įstaigoje, kameros ploto normos. Įvertinęs kamerų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, plotą ir kamerose buvusių asmenų skaičių, teismas nustatė, kad visas 107 dienas pareiškėjui tenkanti kamerų gyvenamojo ploto norma atitiko minimalius teisės aktais reglamentuojamus reikalavimus.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakyme Nr. V-124 nėra nurodyta, kad apskaičiuojant asmeniui tenkantį kameros plotą, pirmiausia iš bendro ploto turėtų būti atimtas sanitariniu mazgu ar baldais užstatytas plotas. EŽTT didžioji kolegija, harmonizuodama praktikos išsiskyrimus, 2016 m. spalio 20 d. sprendime byloje Muršic prieš Kroatiją pažymėjo, jog pagal Konvencijos 3 straipsnį, nėra įmanoma nustatyti galutinai ir visiems laikams konkretų kvadratinių metrų skaičių, kuris turėtų būti skiriamas alinamam asmeniui tam, kad būtų laikomasi Konvencijos. EŽTT šiame sprendime nurodė, kad nėra jokių pagrindų nesilaikyti svarbiausiose bylose suformuoto aiškinimo, jog 3 m² daugiavietėse kamerose yra minimalus standartas, taikomas vertinant Konvencijos 3 straipsnio galimą pažeidimą. EŽTT šiame sprendime taip pat nurodė, kad kai vertinamas kalinimas kameroje, kurioje kiekvienam kalinamam asmeniui tenka nuo 3 iki 4 m², erdvės veiksnys išlieka svarbus sprendžiant dėl kalinimo sąlygų adekvatumo; tokiais atvejais Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas bus konstatuotas, jeigu ploto veiksnys nustatomas kartu su kitomis netinkamo kalinimo sąlygomis. Be to, EŽTT paaiškino minimalaus ploto, skirto vienam asmeniui daugiavietėje kameroje, apskaičiavimo metodologiją, nurodydamas, jog kameroje esantys sanitariniai įrenginiai neturėtų būti įskaičiuojami į bendrą kameros plotą, tačiau nėra nurodyta, kad į turimo ploto kameroje apskaičiavimą neturėtų būti įtrauktas plotas, užstatytas baldais. EŽTT vertinimu, šiuo aspektu svarbu, ar kalinamas asmuo turėjo galimybę normaliai judėti kameroje. Tai reiškia, kad baldų užimamas plotas svarbus vertinant, ar kalinamas asmuo turėjo galimybę normaliai judėti kameroje.

Teismas, išanalizavęs pateiktus duomenis apie kamerų, kuriose ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiškėjas, dydžius ir kartu su pareiškėju jose buvusių asmenų skaičių, nustatė, kad pareiškėjui kameroje Nr. 78 (atėmus sanitarinio mazgo plotą 5,84 m²) teko 5,84 m² (kameroje 1 asmuo), Nr. 75 (atėmus sanitarinio mazgo plotą 8,06 m²) teko 8,06 m² (kameroje 1 asmuo), Nr. 56 (atėmus sanitarinio mazgo plotą 17,86 m²) teko nuo 3,57 m² (kameroje 5 asmenys, tik 4 dienos) iki 4,47 m² (kameroje 4 asmenys), 5,95 m² (kameroje 3 asmenys), Nr. 27 (atėmus sanitarinio mazgo plotą 14,30 m²) teko nuo 3,58 m² (kameroje 4 asmenys) iki 4,77 m² (kameroje 3 asmenys), 14,30 m² (kameroje 1 asmuo), Nr. 28 (atėmus sanitarinio mazgo plotą 16,81 m²) teko nuo 4,20 m² (kameroje 4 asmenys) iki 5,60 m² (kameroje 3 asmenys), Nr. 21 (atėmus sanitarinio mazgo plotą 17,84 m²) teko nuo 4,46 m² (kameroje 4 asmenys) iki 5,95 m² (kameroje 3 asmenys), Nr. 6 (atėmus sanitarinio mazgo plotą 20,08 m²) teko nuo 3,35 m² (kameroje 6 asmenys, 1 diena) iki 4,01 m² (kameroje 5 asmenys), 6,69 m² (kameroje 3 asmenys), Nr. 18 (atėmus sanitarinio mazgo plotą 17,71 m²) teko nuo 4,43 m² (kameroje 4 asmenys) iki 5,90 m² (kameroje 3 asmenys). Iš byloje esančios 2017 m. rugsėjo 6 d. Šiaulių tardymo izoliatoriaus pažymos Nr. 62/08-265 „Apie gyvenamosiose kamerose esančių baldų užimamą plotą“ (b. l. 19–22) matyti, kad kamerose, kuriose buvo pareiškėjas, esantys baldai nevaržė pareiškėjo judėjimo laisvės.

Dėl sąlygų kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas

Pareiškėjas skunde ir posėdžio metu nurodė, jog kamerose nebuvo įrengtos ventiliacijos, vėdinama tik per langus.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2018 m. rugpjūčio 30 d. patikrinimo akte Nr. (6-12 4.80) PA-5666 (patikrinimas atliktas 2018 m. rugpjūčio 28 d., b. l. 34-35) matyti, kad buvo patikrinta kamera Nr. 28. Nustatyta, kad oro temperatūra kameroje Nr. 28 atitiko Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimus.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2018 m. rugsėjo 4 d. patikrinimo akte Nr. (6-12 4.80) PA-5747 (patikrinimas atliktas 2018 m. rugpjūčio 28 d., b. l. 36-37) matyti, kad grįžtamosios kontrolės metu nustatyta, jog kameroje Nr. 27 Lietuos higienos normos HN 134:2015 12 punkto pažeidimas pašalintas.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2018 m. spalio 22 d. patikrinimo akte Nr. (6-12 4.80) PA-7157 (patikrinimas atliktas 2018 m. spalio 18 d., b. l. 38-39) matyti, kad grįžtamosios kontrolės metu nustatyta, jog kameroje Nr. 21 apšvietimo įrenginiai techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų. Patikrinimo išvada: Lietuos higienos normos HN 134:2015 pažeidimų nenustatyta.

Švariems ir nešvariems skalbiniams transportuoti naudojami atskiri ženklinti vežimėliai. Skalbimo priemonės naudojamos pagal paskirtį.

Sanitarinėje švarykloje įrengtos dezinfekavimo kameros pakrovimo pusė nuo iškrovimo pusės atskirta pertvara su durimis dezinfekuotojui. Dezinfekuojamų daiktų ir minkštojo inventoriaus registracijos žurnalas pildomas: nurodoma dezinfekavimo data, laikas, trukmė, dezinfekuojamų daiktų pavadinimai, dezinfekuotojo parašas. Dušinės, prausyklos patalpos kasdien valomos ir dezinfekuojamos „Mikrobac forte“ 2 proc. dezinfekcinės priemonės valomuoju tirpalu. Dušinėms, persirengimo patalpoms, sanitariniams įrengimams valyti ir dezinfekuoti naudojami autorizuoti boicidai.

ŠTI gyvenamosios patalpos valomos vadovaujantis ŠTI direktoriaus 2011 m. birželio 22 d. įsakymo Nr. 1/01-205 „Dėl suimtųjų (nuteistųjų ) gyvenamųjų patalpų tvarkymo ir jose esančio turto naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ nuostatomis. Gyvenamąsias patalpas tvarkyti skiriami jose gyvenantys asmenys. ŠTI laikomiems asmenims skirtos valymo priemonės (šepečiai grindims, šluostės, šiukšlių semtuvėliai, kibirai) laikomi bendrojo naudojimo patalpose tam skirtose vietose ir gyvenamosiose patalpose. Soda ir ūkinis muilas išduodamas esant poreikiui.

Išvėdinti gyvenamąsias patalpas per langus sudaryta galimybė visose tikrintose kamerose.

ŠTI laikomiems asmenims galimybė nusiprausti duše pagal įstaigoje nustatytą tvarką sudaroma ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę. Lovos skalbiniai ir rankšluosčiai keičiami po nusiprausimo duše. ŠTI laikomi asmenys turi teisę naudotis mokamomis skalbimo paslaugomis. Asmeninių apatinių ir viršutinių drabužių centralizuotam skalbimui sudaryta sutartis su skalbykla UAB „Juvidė“.

ŠTI patalpų nuolatinį nariuotakojų ir graužikų stebėjimą ir naikinimą pagal 2016 gegužės 13 d. sudarytą sutartį Nr. T16/258 47/08-37 atlieka UAB „Profilaktinė dezinfekcija“. Profilaktiniai darbai atliekami periodiškai: paskutinį kartą profilaktiniai darbai atlikti 2017 m. lapkričio 17 d.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2018 m. balandžio 26 d. patikrinimo akte Nr. (6-12 4.80)PA.-2341 (patikrinimas atliktas 2018 m. balandžio 23 d., b. l. 43–45) konstatuota, kad ŠTI patalpų nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas ir naikinimas vykdomas. Kenkėjų kontrolės darbus pagal sutartį vieną kartą per ketvirtį atlieka UAB „Profilaktinė dezinfekcija“. Atlikti profilaktikos ir naikinimo darbai registruojami Kenkėjų kontrolės stebėjimų, darbų atlikimo žurnale. Paskutinį kartą profilaktiniai kenkėjų kontrolės darbai pagal sutartyje nustatytą grafiką atlikti 2018-02-13.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2018 m. gegužės 14 d. patikrinimo akte Nr. (6-12 4.80)PA.-2772 (patikrinimas atliktas 2018 m. gegužės 10 d., b. l. 46–48) konstatuota, kad ŠTI gyvenamąsias patalpas, vadovaujantis ŠTI direktoriaus 2011 m. birželio 22 d. įsakymo Nr. 1/01-205 „Dėl suimtųjų (nuteistųjų) gyvenamųjų patalpų tvarkymo ir jose esančio turto naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ nuostatomis, valo patys jose laikomi asmenys. ŠTI laikomi asmenys valymo priemonėmis (šepečiais grindims, šluostėmis, šiukšlių semtuvėliais, kibirais, valikliais) aprūpinti. Patikrinimo metu nustatyta, kad gyvenamojoje kameroje Nr. 27 esantys santechniniai įrenginiai švarūs, tvarkingi. Sanitariniai įrenginiai kasdien valomi teisės aktų nustatyta tvarka autorizuotais biocidais (Microbac forte, 2 proc.). Kasdienius sanitarinių įrenginių valymo darbus atlieka ŠTI sanitarinės švaryklos darbuotojai - valymo darbai registruojami Įstaigos objektų kasdienio dezinfekavimo kontrolės žurnale.

ŠTI laikomiems asmenims minkštasis inventorius (čiužiniai, pagalvės, antklodės) išduodamas dezinfekuotas sanitarinėje švarykloje įrengtoje dezinfekavimo kameroje. Vykdoma dezinfekuojamų daiktų ir minkštojo inventoriaus registracija Kameros dezinfekuotų daiktų registravimo žurnale.

ŠTI nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas atliekamas, Sveikatos priežiūros tarnybos duomenimis, įstaigoje pastebėjus nariuotakojų buvimo požymius ar iš ŠTI laikomų asmenų gavus nusiskundimų (nustatyta tvarka registruojami raštu) ir nustačius nariuotakojų buvimo pėdsakus, jų naikinimą pagal sutartį atlieka UAB „Profilaktinė dezinfekcija“. Atlikti profilaktikos ir naikinimo darbai registruojami Kenkėjų stebėjimo ir naikinimo (deratizacijos, dezinsekcijos, dezinfekcijos) darbų atlikimo (registravimo) žurnale. Paskutinis įrašas apie atliktą planinį (pagrindinį) apsilankymą 2018 m. vasario 13 d. Sveikatos priežiūros tarnybos duomenimis, nusiskundimų dėl blakių laikotarpiu nuo 2018-04-05 iki 2017-04-13 registruota nebuvo.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareiškėjas, pateikęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-822-81/2014), taigi atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iš pareiškėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-602-84/2013). Pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus dėl tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, paprastai tenka laisvės atėmimo vietos administracijai (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-442-1346/2013, 2013 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-525-197/2013 ir kt.). Pareiškėjo teiginys dėl ventiliacijos nebuvimo kamerose atmestinas kaip nepagrįstas. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 3 punktas numato, kad veikiančioms laisvės atėmimo vietoms, policijos areštinėms taikomi tik tie higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos, kapitalinio remonto darbais, o Lietuvos higienos normos HN 134:2015 17 punktas numato, kad turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Iš aukščiau paminėtų Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento patikrinimo aktų matyti, kad tikrintose kamerose galimybė išvėdinti kameras per langus sudaryta. Tai patvirtino pats pareiškėjas posėdžio metu. Iš aukščiau paminėtų Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento patikrinimo aktų matyti, kad patikrintose kamerose, kuriose buvo pareiškėjas, Lietuvos higienos normų HN 134:2015 pažeidimų nenustatyta, o kameros esantį inventorių, baldus, santechnikos ir elektros įrenginius naudojant pagal paskirtį, veiksnių, galinčių įtakoti nelaimingus atsitikimus, nenustatyta.

Iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus 2017-12-29 pažymos Nr. 62/08-2 (b. l. 23-25) „Apie 2017 metais atliktus remonto darbus“ matyti, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo remontuojamos įvairios kameros, kitos paskirties patalpos.

Byloje nėra duomenų, kad atsakovo atstovas nevykdė ar netinkamai vykdė Šiaulių tardymo izoliatoriaus Sveikatos priežiūros tarnybos 2018-03-26 Nr. 20/01-1859 patvirtintą Šiaulių tardymo izoliatoriaus higienos-dezinfekcijos planą 2018–2019 m. ir Šiaulių tardymo izoliatoriaus 2018-03- 26 Nr. 20/01-1860 patvirtintą Aplinkos (patalpų, daiktų, įrenginių) paviršių higienos – dezinfekcijos planą 2018 – 2019 m. m. (b. l. 26–33).

Nėra duomenų, kad pareiškėjas dėl netinkamų laikymo sąlygų skundėsi Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriui.

Iš administracinėje byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad pareiškėjo kalinimo sąlygos aptariamu metu pagal pareiškėjo apibrėžtas skundo nagrinėjimo ribas atitiko Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimus.

Dėl sanitarinio mazgo

Pareiškėjas skunde ir posėdžio metu nurodė, kad tualetas neatskirtas nuo gyvenamosios patalpos. Kad ir yra tualeto vieta atskirta kažkokia sienele, tačiau tai nereiškia, kad kažką apsaugo. Kai kuriose kamerose, kur jam teko būti, sanitariniame mazge nėra klozeto, yra tik skylės.

Pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 „Dėl laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų“ patvirtintų normų (akto redakcija, galiojanti nuo 2017-06-08) 9.1 punktą, tardymo izoliatorių, kalėjimų ir areštinių kamerose turintys būti baldai ir kitas inventorius yra: sanitarinis mazgas: klozetas (gali būti ir tupiamas), praustuvė, todėl pareiškėjo argumentas dėl sanitariniame mazge esančių ne klozetų, o skylių, atmestinas kaip nepagrįstas.

Atsakovo atstovas atsiliepime nurodė, kad Šiaulių tardymo izoliatoriaus kamerose yra įrengti veikiantys sanitariniai mazgai, kurie nuo bendros erdvės atskirti mūrine sienele ar OSB plokšte, o praėjimas atitveriamas durimis arba erdves skiriančia nepermatoma užuolaida.

Iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus pateiktos pažymos (b. l. 17-18) matyti, kad kameroje Nr. 78 atitvarinė konstrukcija yra OSB užuolaida, kurios aukštis 1,81 m, kameroje Nr. 21 atitvarinė konstrukcija PDF, kurios aukštis 2,01 m, kamerose Nr. 75, 56, 28, 18 atitvarinė konstrukcija yra OSB, kurių aukštis nuo 1,80 m iki 2,16 m, kamerose Nr. 27 ir Nr. 6 atitvarinė konstrukcija yra mūrinė, kurių aukštis nuo 2,32 iki 2,37 m. Lietuvos higienos normos HN 134:2015 3 punkte įtvirtinta, jog veikiančioms laisvės atėmimo vietoms, policijos areštinėms taikomi tik tie higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos, kapitalinio remonto darbais. Sanitarinio mazgo įrengimas atskiroje patalpoje ir atskiros nuo gyvenamųjų patalpų ventiliacijos įrengimas yra susiję su pastato ir (ar) patalpų rekonstrukcijos darbais, todėl šiuo atžvilgiu nėra pagrindo nustatyti pareiškėjo teisių pažeidimą. Tačiau ši aplinkybė neatleidžia atsakovo atstovo (tardymo izoliatoriaus) nuo pareigos užtikrinti, kad naudojantis tualetu būtų užtikrintas suimtųjų (nuteistųjų) privatumas (žr., pvz., LVAT 2017 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1882-502/2017, 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017, 2017 m. balandžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1395-502/2017). Iš atsakovo atstovo pateikto atsiliepimo, pateiktos pažymos (b. l. 17-18), fotonuotraukų (b. l. 53-74) matyti, kad sanitariniai mazgai iš visų keturių pusių atitverti, o įėjimai į sanitarinius mazgus atitverti durimis arba erdves skiriančia nepermatoma užuolaida, todėl pareiškėjo privatumas, kad ir minimaliai, buvo užtikrinamas. Šio argumento pareiškėjas ir neskundžia. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad sanitarinis mazgas kamerose nebuvo visiškai izoliuotas nuo gyvenamosios patalpos, teismas pripažįsta pagrįstais pareiškėjo teiginius dėl blogo kvapo kamerose.

Dėl švaros ir tvarkos kamerose

Pareiškėjas skunde ir posėdžio metu nurodė, kad kamerų valymui Šiaulių tardymo izoliatoriuje duoda valgomąją sodą, tačiau soda netinka kameroms valyti. Mano, kad soda tinka tik kriauklei šveisti, grindų plovimui soda nenaudojama. Šepečiai, semtuvėliai išduodami, nors ne visose kamerose geros būklės.

Pagal Lietuvos higienos normos HN 134:2015 37 punktą, patalpoms, kurias pagal laisvės atėmimo vietos vidaus tvarkos taisykles valo patys jose laikomi asmenys, turi būti skirtos valymo priemonės (šepetys grindims, šluostė, šiukšlių semtuvėlis, kibiras, valikliai).

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2017 m. gruodžio 15 d. patikrinimo akte Nr. PA.6-378 (16.3.187. 6.12) (patikrinimas atliktas 2017 m. gruodžio 14 d., b. l. 40–42) konstatuota, kad ŠTI gyvenamosios patalpos valomos vadovaujantis ŠTI direktoriaus 2011 m. birželio 22 d. įsakymo Nr. 1/01-205 „Dėl suimtųjų (nuteistųjų) gyvenamųjų patalpų tvarkymo ir jose esančio turto naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ nuostatomis. Gyvenamąsias patalpas tvarkyti skiriami jose gyvenantys asmenys. ŠTI laikomiems asmenims skirtos valymo priemonės (šepečiai grindims, šluostės, šiukšlių semtuvėliai, kibirai) laikomi bendrojo naudojimo patalpose tam skirtose vietose ir gyvenamosiose patalpose. Soda ir ūkinis muilas išduodamas esant poreikiui.

Iš aukščiau nurodytų Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento patikrinimo aktų matyti, kad kamerų valymui esant poreikiui išduodama soda, ką pripažino pareiškėjas tiek savo skunde, tiek posėdžio metu, todėl jo nurodytas argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl dezinsekcijos, dezinfekcijos, deratizacijos

Pareiškėjs skunde nurodė, kad buvo sukandžiotas blakių, o posėdžio metu nurodė, kad pats matė ant sienų vaikščiojančias blakes, jas gaudė, be to kamerose buvo tarakonų, jiems gaudyti atnešdavo namelius, kurie yra skirti gaudyti pelėms.

Lietuvos higienos normos HN 134:2015 20 punkte numatyta, kad laisvės atėmimo vietoje negali būti nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų. Laisvės atėmimo vietoje atliekamas nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas bei, nustačius nariuotakojų ar (ir) graužikų buvimo pėdsakus, – jų naikinimas teisės akto nustatyta tvarka.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2018 m. gegužės 14 d. patikrinimo akte Nr. (6-12 4.80)PA.-2772 (patikrinimas atliktas 2018 m. gegužės 10 d., b. l. 46–48) konstatuota, kad ŠTI nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas atliekamas Sveikatos priežiūros tarnybos duomenimis, įstaigoje pastebėjus nariuotakojų buvimo požymius ar iš ŠTI laikomų asmenų gavus nusiskundimų (nustatyta tvarka registruojami raštu) ir nustačius nariuotakojų buvimo pėdsakus, jų naikinimą pagal sutartį atlieka UAB „Profilaktinė dezinfekcija“. Atlikti profilaktikos ir naikinimo darbai registruojami „Kenkėjų stebėjimo ir naikinimo (deratizacijos, dezinsekcijos, dezinfekcijos) darbų atlikimo (registravimo) žurnale“. Paskutinis įrašas apie atliktą planinį (pagrindinį) apsilankymą 2018 m. vasario 13 d. Sveikatos priežiūros tarnybos duomenimis, registruotų nusiskundimų dėl blakių laikotarpiu nuo 2018-04-05 iki 2017-04-13 registruota nebuvo.

Patikrinimo aktuose nurodytas aplinkybes patvirtina byloje esantys Šiaulių tardymo izoliatoriaus Sveikatos priežiūros tarnybos 2018-03-26 Nr. 20/01-1859 patvirtintas Šiaulių tardymo izoliatoriaus higienos-dezinfekcijos planas 2018–2019 m. ir Šiaulių tardymo izoliatoriaus 2018-03- 26 patvirtintas Aplinkos (patalpų, daiktų, įrenginių) paviršių higienos – dezinfekcijos planas 2018 – 2019 m. m. (b. l. 26–33), duomenų, jog šie planai vykdomas nebuvo, pateikta nėra.

Rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad Šiaulių visuomenės sveikatos centro patikrinimų metu Šiaulių tardymo izoliatoriaus kamerose (ar kitose patalpose) būtų buvę nustatyti Lietuvos higienos normos HN 134:2015 20 punkto pažeidimai dėl dezinsekcijos, dezinfekcijos, deratizacijos atlikimo, nėra, taip pat nėra įrodymų dėl neatliekamo ar netinkamai atliekamo profilaktinio aplinkos kenksmingumo šalinimo.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad kameroje Nr. 56 jį sukandžiojo blakės, dėl to buvo perkelti į kamerą Nr. 27, kurioje blakių buvo dar daugiau. Kameroje Nr. 27 išbuvo apie porą savaičių, kol buvo rasta tuščia kamera ir į ją iškelti. Posėdžio metu pareiškėjas nurodė, kad kameroje Nr. 27 buvo sukandžiotas blakių, vėliau patikslino, kad į Sveikatos priežiūros tarnybą du kartus kreipėsi dėl blakių sukandžiojimo.

Iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus Apsaugos ir priežiūros skyriaus 2018-11-21 pažymos Nr. 60/09-41602 „Dėl M. D.“ (b. l. 13-15) matyti, kad pareiškėjas kameroje Nr. 56 buvo periodiškai nuo 2018-07-26 iki 2018-08-23 ir kameroje Nr. 27 buvo nuo 2018-08-23 iki 2018-09-24. Iš asmens sveikatos istorijos matyti, kad pareiškėjas dėl bėrimo kreipėsi 2018-09-28, t. y. jau po to, kai buvo tiek kameroje Nr. 56, tiek kameroje Nr. 27, o du vėlesnius kartus eiti į med. apžiūrą atsisakė. Taigi, byloje esantys rašytiniai dokumentai nepatvirtina pareiškėjo argumento, kad jis nurodytu laiku buvo sukandžiotas blakių, be to, esant pareiškėjo prieštaringiems parodymams, jo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2018 m. spalio 22 d. patikrinimo akte Nr. (6-12 4.80)PA.-7156 (patikrinimas atliktas 2018 m. spalio 18 d., b. l. 49–50) konstatuota, kad asmuo kreipėsi į ŠTI Sveikatos priežiūros tarnybą dėl blakių sukandžiojimo. Atlikta neplanine tvarka dezinsekcija. Tačiau paminėtas įvykis nesietinas su pareiškėjo teigimu dėl blakių sukandžiojimo, nes kreipęsis asmuo buvo laikomas kameroje Nr. 82, kurioje pareiškėjo M. D. nebuvo.

Dėl sveikatos sutrikimų

Pareiškėjas skunde nurodė, kad būdamas Šiaulių tardymo izoliatoriuje patyrė ganėtinai didelį dvasinį ir emocinį šoką, išgyvenimus, o posėdžio metu nurodė, kad jautėsi pažemintas, ypač dėl tualetų blogo kvapo.

Susipažinus su asmens sveikatos istorija (b. l. 52) nustatyta, jog pirminės gydytojų apžiūros metu 2018-07-20 pareiškėjas nusiskundimų neišsakė, nurodė žalingus įpročius: rūkymą, alkoholį. Į Sveikatos priežiūros skyrių pareiškėjas kreipėsi du kartus dėl nemigos (2018-07-30 ir 2018-08-16), dėl dietinio maitinimo, nurodė sergąs hepatitu C (2018-08-09) bei aukščiau paminėto bėrimo (2018-09-28), du kartus eiti į med. apžiūrą atsisakė (2018-10-31, 2018-11-2). Įvertinus pareiškėjo asmens sveikatos istorijos nuorašą, negalima konstatuoti, kad dėl Šiaulių tardymo izoliatoriaus sąlygų pareiškėjas patyrė nurodytus nepatogumus, ką nurodė savo skunde, t. y. tokiems pareiškėjo teiginiams konstatuoti nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo.

Iš byloje esančios Šiaulių tardymo izoliatoriaus 2018 m. lapkričio 20 d. pažymos Nr. 61/04-2782 (b. l. 16) matyti, kad pareiškėjas į Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktorių nuo 2018-07-18 iki 2018-11-6 su skundais ar prašymais dėl netinkamų laikymo sąlygų nesikreipė. Pareiškėjas tik posėdžio metu abstrakčiai nurodė, kad kreipėsi į Šiaulių tardymo izoliatoriaus administraciją su skundais, tačiau skundai dingsta. Pareiškėjas negalėjo konkrečiau nurodyti nei kada ir dėl ko kreipėsi į Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktorių. Toks pareiškėjo teiginys yra deklaratyvus, nekonkretus, nedetalizuotas, todėl atmestinas kaip nepagrįstas.

Pareiškėjas posėdžio metu nurodė, kad gydytojai neskiria dietinio maitinimo, nors jis apie 7 metus serga hepatitu C, nustato alergijas, nors jis niekam nealergiškas, tačiau teismas nevertina tų pareiškėjo išsakytų argumentų, kurie siejami su pareiškėjui teiktų sveikatos priežiūros paslaugų kokybe Šiaulių tardymo izoliatoriuje. Atkreiptinas dėmesys, kad Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, padaryta pažeidžiant nustatytas pacientų teises, atlyginama šio įstatymo ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pacientas ar kiti asmenys, turintys teisę į šio straipsnio 1 dalyje nurodytos žalos atlyginimą ir norintys gauti jos atlyginimą, su pareiškimu privalo kreiptis į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją, veikiančią prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija yra privaloma ikiteisminė institucija ginčams dėl pacientų teisių pažeidimo fakto ir tuo padarytos žalos dydžio nustatymo nagrinėti (žr., pvz., LVAT 2014 m. gegužės 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-338/2014, 2013 m. gegužės 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-773/2013 ir kt.).

Teismas, vadovaudamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje van de Hurk v. Netherlands). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad teismas neprivalo pasisakyti dėl kiekvieno byloje pateikto argumento, o vertindamas įrodymus teismas gali daryti jais pagrįstas apibendrinančias motyvuotas išvadas (žr., pvz., 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-2685/2011).

Kadangi pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš netinkamų laikymo sąlygų Šiaulių tardymo izoliatoriuje, aktualus yra Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis, kuriuo nustatoma, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukeltų šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu (žr. pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimą byloje Kudła prieš Lenkiją, 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimą Valašinas prieš Lietuvą, 44558/98). Pagal EŽTT suformuotą praktiką tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Šio minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos būklė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumą, teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu būdu (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimą byloje Peers prieš Graikiją, 28524/95).

Byloje nustatytų aplinkybių visuma nesuteikia pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas jo nurodytu laikotarpiu atliko bausmę žmogaus orumą žeminančiomis, t. y. pažeidžiančiomis Konvencijos 3 straipsnį, sąlygomis. Byloje nėra duomenų, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje pareiškėjas buvo kaip nors išskirtas iš kitų nuteistųjų ir jam kokiu nors būdu bloginamos bausmės atlikimo sąlygos.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, taip pat atsižvelgęs į formuojamą Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos Respublikos teismų praktiką analogiškose bylose, teismas pažymi, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjas galėjo patirti tam tikrų nepatogumų, neigiamų išgyvenimų, t. y. neturtinę žalą. Įvertinus kamerų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, plotą ir kamerose buvusių asmenų skaičių, teismas nustatė, kad visas 107 dienas pareiškėjui tenkanti kamerų gyvenamojo ploto norma atitiko minimalius teisės aktais reglamentuojamus reikalavimus. Taip pat atsižvelgiant į EŽTT didžiosios kolegijos skirtingos praktikos harmonizavimą, teismas nustatė, kad pareiškėjui visas 107 dienas nebuvo sudarytos prielaidos patirti nepatogumus dėl kamerų ploto, Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimų pažeidimų pagal pareiškėjo apibrėžtas skundo nagrinėjimo ribas nenustatyta, Šiaulių tardymo izoliatoriaus kalinimo sąlygos iš esmės nepakenkė pareiškėjo sveikatai (byloje nepateikta jokių duomenų, kad pareiškėjo patirti nepatogumai bei dvasinės kančios turėjo poveikį sveikatai), tačiau vertinant nemalonių kvapų iš sanitarinio mazgo įtaką (reikšmę) neturtinės žalos atlyginimo būdui ir dydžiui, teismas pažymi, jog kitų higienos normų pažeidimų nenustačius, pažeidimo pripažinimas laikomas pakankama bei teisinga (proporcinga) satisfakcija už pareiškėjo patirtą skriaudą, todėl neturtinės žalos atlyginimas pinigais nepriteistinas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gegužės 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1078-442/2017, 2017 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1027-442/2017, 2018 m. gegužės 9 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1283-492/2018). Šiuo atveju nėra pagrindo pripažinti, jog pareiškėjui dėl nustatyto pažeidimo atsirado tokio masto pasekmių, kurias būtų galima laikyti neturtine žala, kuri atlyginama pinigais pagal CK 6.250 straipsnį. Pareiškėjo kitos skųstos laikymo sąlygos atitiko galiojančių teisės aktų reikalavimus, todėl nurodytas pareiškėjo teisės pažeidimas galėjo sukelti tik nežymių, trumpalaikių nepatogumų, nežymų teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, tačiau nesudaro pakankamo pagrindo spręsti dėl neturtinės žalos, vertintos pinigine išraiška, pareiškėjui atlyginimo.

Atsižvelgiant į tai, kas buvo išdėstyta prieš tai, konstatuotina, kad šiuo atveju pats pareiškėjo teisės pažeidimo pripažinimas yra pakankama ir teisinga satisfakcija, todėl neturtinės žalos atlyginimas pinigais nepriteistinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsniu teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo M. D. skundą tenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad M. D. teisė į higienos normų reikalavimus atitinkančias kalinimo sąlygas Šiaulių tardymo izoliatoriuje nuo 2018 m. liepos 19 d. iki 2018 m. lapkričio 6 d. buvo pažeista.

Pareiškėjo M. D. reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.

Teisėja Laisvutė Kartanaitė