Vilniaus apygardos teismo nutarimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Paulius Veršekys, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs D. U. atstovės advokatės Gitanos Martyšienės (toliau – Atstovė) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 1 d. nutarimo, kuriuo administracinio nusižengimo teisena D. U. atžvilgiu nutraukta, nes padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. Valstybės įmonės (toliau – VĮ) „A“ (duomenys neskelbtini) L. S. (duomenys neskelbtini) surašė administracinio nusižengimo protokolą, kuriame buvo nurodyta, kad D. U., būdamas uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „B“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) vadovu (direktoriumi), Juridinių asmenų registro tvarkytojui per nustatytą laikotarpį iki 2019 m. birželio 1 d. nepateikė 2018 m. bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio ir nepateikė 2019 m. bendrovės metinio finansinių ataskaitų rinkinio iki 2020 m. birželio 1 d., kaip tai yra numatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.66 straipsnio 4 dalyje, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 58 straipsnio 3 dalyje ir Juridinių asmenų registro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1407 (redakcija, galiojusi inkriminuojamo administracinio nusižengimo padarymo metu), 120, 123 ir 127 punktuose. D. U. buvo inkriminuojamas ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymas.

2. Vilniaus miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą, priėmė 2021 m. birželio 1 d. nutarimą, kuriuo D. U. atžvilgiu nutraukė administracinio nusižengimo teiseną, nes asmuo nepadarė veikos, turinčios administracinio nusižengimo požymių. Skundžiamu nutarimu taip pat buvo atmestas D. U. prašymas priteisti patirtas išlaidas dėl asmeniui suteiktų advokatės teisinių paslaugų.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo prašymai bei argumentai

3. Apeliaciniu skundu atstovė prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 1 d. nutarimo dalį, kuria atmestas D. U. prašymas priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – tenkinti D. U. prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, priteisiant iš VĮ „A“ D. U. naudai 943,80 Eur.

4. Pasak atstovės, skundžiamo nutarimo dalis dėl D. U. patirtų bylinėjimosi išlaidų nepriteisimo yra nepagrįsta ir priimta nesivadovaujant aktualia teismų praktika, kuria Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 106 straipsnio nuostatos, sudarančios pagrindą nekompensuoti išlaidų, kai byla nutraukiama, pripažintos prieštaraujančiomis Lietuvos Respublikos Konstitucijai. VĮ „A“ veiksmais buvo pažeistos D. U. pagrindinės žmogaus teisės, kurias garantuoja tiek Lietuvos Respublikos Konstitucija, tiek Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija, kurią Lietuvos Respublika yra ratifikavusi, t. y. teisė kreiptis į teismą, teisė į teisingą teismą, teisė į gynybą, teisė turėti advokatą ir konstitucinį teisinės valstybės principą.

5. Skunde nurodoma, kad nagrinėjamu atveju susiklostė situacija, kai D. U. VĮ „A“ inicijavo administracinio nusižengimo bylą už tariamai padarytą administracinį nusižengimą, nesurinkusi visos informacijos apie D. U. darbo santykius bendrovėje, nors galėjo ir privalėjo tai padaryti prieš inicijuodama administracinio nusižengimo bylą. D. U. sąžiningai ir tinkamai atliko visas jam numatytas pareigas, nustatyta tvarka ir terminu pateikė pranešimą (duomenys neskelbtini) dėl jo atleidimo iš pareigų ir niekaip negalėjo įtakoti informacijos VĮ „A“ apie bendrovės vadovo pasikeitimą pateikimo/patikslinimo, nes informaciniu VĮ „A“ telefonu buvo informuotas, jog duomenis apie bendrovės vadovo pasikeitimą turi pateikti bendrovės įgaliotas asmuo – naujai paskirtas direktorius. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad skundžiamo nutarimo argumentas, jog pats D. U. buvo neapdairus ir nerūpestingas, visiškai nepagrįstas bei bylinėjimosi išlaidos turėjo būti priteistos.

6. Skunde teigiama, kad VĮ „A“ nesiekė surinkti visų įrodymų, jog būtų nustatytos teisingos faktinės aplinkybės, inicijavo administracinio nusižengimo bylą visiškai formaliai, galbūt sąmoningai nepateikė įrodymų apylinkės teismui galimai tikintis, kad D. U. negins savo teisių. Toks formalus ir atsainus VĮ „A“ požiūris ignoruojant paties D. U. pateiktą ir kituose valstybės registruose esančią informaciją, nesuderinamas su gero administravimo principu. Valstybės institucijos, priimdamos sprendimus savo kompetencijos ribose, privalo ne formaliai vadovautis vieno šaltinio duomenimis, tačiau įvertinti ir atsižvelgti į visą reikšmingą informaciją.

7. Skunde akcentuojama, kad priėmus skundžiamą nutarimą, D. U. atsidūrė situacijoje, kai pripažinus, jog jis nėra tinkamas subjektas ANK 223 straipsnio prasme ir jo veika neturi administracinio nusižengimo požymių, dėl nepagrįstai VĮ „A“ inicijuotos administracinio nusižengimo bylos D. U. patyrė išlaidas apskųsdamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 3 d. nutarimą (sumokėta 580,80 Eur), taip pat teikdamas šį skundą (sumokėti 363 Eur). D. U. patirtos išlaidos nėra proporcingos ir teisingos, atsižvelgiant į tai, kad VĮ „A“ turėdama ir (ar) galėdama patikrinti visą reikiamą informaciją formaliai taikė teisės aktus bei D. U. siekė perkelti atsakomybę dėl trečiųjų asmenų neveikimo. Skundžiamu nutarimu laimėjęs bylą prieš VĮ „A“, D. U. nebuvo grąžintas į pradinę padėtį, o pati situacija prieštarauja teisės viršenybės principui, nes akivaizdu, jog tokiomis aplinkybėmis susidūrus su neteisėtu valdžios institucijos aktu, geriau būtų sumokėti 400 Eur baudą, o ne pasirinkti ginti savo teises teisme, nes teisminė pažeistų teisių gynyba „atneša“ tik dar didesnių finansinių nuostolių, jeigu asmuo kreipiasi dėl kvalifikuotos teisinės pagalbos. Įgyvendindamas savo konstitucinę teisę būti atstovaujamam advokato, savo teisėms ginti (surašyti apeliacinius skundus) D. U. pasirinko advokatę, o bylos nagrinėjimo teisme metu dalyvavo pats, tokiu būdu nedidindamas bylinėjimosi išlaidų, nes visi argumentai, kuriuos jis išsakė teismo posėdžio metu, buvo nurodyti apeliaciniame skunde ir jis juos tiesiog juos atkartojo. Akivaizdu, kad teisinė pagalba (apeliacinių skundų parengimas) buvo būtina, nes apylinkės teismas tik po apygardos teismo sprendimo pripažino, kad D. U. nepadarė administracinio nusižengimo.

8. Apeliacinių skundų parengimas yra visuotinai pripažįstamas kvalifikuotų teisinių žinių reikalaujančiu procesiniu veiksmu ir tikėtina, jog tokių žinių neturintis asmuo po nepalankaus teismo sprendimo galimai būtų nusivylęs teisine sistema bei tokio neteisėto sprendimo neskundęs, tuo patirdamas tiek turtinę, tiek moralinę žalą dėl neteisėtų valstybės institucijos veiksmų. Kadangi nagrinėjamu atveju VĮ „A“ inicijavo administracinio nusižengimo bylą ir siekė D. U. patraukti administracinėn atsakomybėn nepagrįstai, todėl turi prisiimti klaidų riziką, o klaidos negali būti šalinamos nukentėjusių asmenų dėl tokių klaidų sąskaita.

9. Atsiliepimu VĮ „A“ (duomenys neskelbtini) J. A. prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 1 d. nutarimo dalį, kuria atmestas prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas. Jeigu bus nuspręsta tenkinti apeliacinį skundą, prašoma bylinėjimosi išlaidas priteisti iš valstybės, o ne iš VĮ „A“.

10. Atsiliepime nurodoma, kad VĮ „A“ kartu su administracinio nusižengimo protokolu pateikė ir aktualų Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išplėstinį išrašą su istorija, iš kurio matyti, jog D. U. nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) buvo UAB „B“ vadovas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad minėto registro duomenys laikomi teisingais tol, kol jie nenuginčyti, ir jie turi didesnę įrodomąją galią. Nagrinėjamu atveju, VĮ „A“, surašydama administracinio nusižengimo protokolą negalėjo nesivadovauti pagrindinio valstybės registro duomenimis. Registre įregistruotų juridinių asmenų duomenų teisingumas priklauso nuo registro tvarkytojui pateikiamų dokumentų ir duomenų teisingumo bei už tai atsakingi duomenų teikėjai, bet ne VĮ „A“. Informacija apie bendrovės vadovo pasikeitimą nebuvo pranešta nei per Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme nustatytą 5 dienų terminą, nei vėliau, todėl aplinkybė, jog D. U. nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) buvo UAB „B“ vadovu, surašant administracinio nusižengimo protokolą buvo nepaneigta ir nenuginčyta, t. y. VĮ „A“ pagrįstai bei teisėtai vadovavosi registro duomenimis. Tai, kad apylinkės teismas nutraukė administracinio nusižengimo teiseną, sąlygojo ne VĮ „A“ netinkamai atliktas tyrimas ar administracinio nusižengimo protokolo trūkumai, tačiau D. U. neveikimas – neinicijavimas veiksmų, kad būtų išregistruoti registro duomenys apie jį kaip bendrovės vadovą.

III. Aukštesniosios instancijos teismo argumentai ir išvados

11. ANK 652 straipsnio 1 dalis numato, kad apygardos teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą dėl pateikto apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Atsižvelgiant į tai, kad apeliaciniu skundu ginčijama tik skundžiamo nutarimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų nepriteisimo (past. – institucija nepateikė apeliacinio skundo, kuriuo nepritartų administracinio nusižengimo teisenos nutraukimui), todėl nebus vertinamas D. U. kaltės klausimas.

12. ANK 666 straipsnis numato, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos BPK nuostatos.

13. BPK 106 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka pats įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Minėto straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

14. Kita vertus, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2021 m. kovo 19 d. priėmė nutarimą konstitucinės justicijos byloje Nr. KT45-A-N3/2021, kuriuo pripažino, kad: 1) Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹ straipsnis (2010 m. lapkričio 18 d. redakcija; Žin., 2010, Nr. 142-7257) tiek, kiek jame nebuvo nustatyta, kad, teismui nusprendus nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą nenustačius administracinio teisės pažeidimo įvykio ar sudėties, asmeniui, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginamos būtinos ir pagrįstos išlaidos advokatui, prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, 31 straipsnio 6 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui; 2) Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnis (su 2020 m. birželio 26 d. pakeitimu; TAR, 2020 m. liepos 3 d., Nr. 15006) tiek, kiek pagal jį asmeniui, dėl kurio priimtas išteisinamasis nuosprendis, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, nėra atlyginamos būtinos ir pagristos išlaidos advokatui, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, 31 straipsnio 6 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui.

15. Pažymėtina ir tai, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad teisės spragų pašalinimas yra atitinkamo (kompetentingo) teisėkūros subjekto kompetencijos dalykas. Tačiau žemesnės galios teisės aktuose esančias teisės spragas įmanoma tam tikru mastu užpildyti ir taikant teisę (naudojant teisės analogiją, taikant bendruosius teisės principus, taip pat aukštesnės galios teisės aktus, pirmiausia Konstituciją), taigi taip pat ir aiškinant teisę (teisingumą vykdantiems bendrosios kompetencijos bei pagal Konstitucijos 111 straipsnio 2 dalį įsteigtiems specializuotiems teismams, pagal savo kompetenciją sprendžiantiems atskiras bylas ir privalantiems aiškinti teisę, kad galėtų ją taikyti). Žemesnės galios teisės aktuose esančias teisės spragas teismai gali užpildyti tik ad hoc, t. y. šiuo – teisės taikymo – būdu teisės spragos yra pašalinamos tik individualiam visuomeniniam santykiui, dėl kurio sprendžiamas ginčas teisme nagrinėjamoje byloje. Kita vertus, teisminis (ad hoc) teisės spragų šalinimas sudaro prielaidas formuotis vienodai teismų praktikai sprendžiant tam tikros kategorijos bylas – teismų precedentuose įtvirtintai teisei, kurią, be abejo, vėliau gali iš esmės pakeisti ar kitaip pakoreguoti įstatymų leidėjas (ar kitas kompetentingas teisėkūros subjektas), tam tikrus visuomeninius santykius sureguliuodamas įstatymu (ar kitu teisės aktu) ir šitaip atitinkamą teisės spragą pašalindamas jau ne ad hoc, bet į ateitį nukreiptu bendro pobūdžio teisiniu reguliavimu (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 8 d. sprendimas). Naujausioje kasacinio teismo praktikoje, atsižvelgiant į tai, kad specialioji – išlaidų advokato paslaugoms apmokėti – padengimą reglamentuojanti nuostata pripažinta prieštaraujančia Konstitucijai ir nustatyta Konstitucijai prieštaraujanti teisės spraga, taip pat į tai, kad įstatymų leidėjas naujo teisinio reguliavimo šiuo aspektu dar nėra nustatęs, sprendžiant klausimą dėl administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo teisme išlaidų atlyginimo už teisinę advokato pagalbą pagal ANK 666 straipsnį, konstatuota, kad šiai situacijai spręsti turi būti vadovaujamasi bendrosiomis Konstitucijos nuostatomis (6 straipsniu, 30 straipsnio 1 dalimi, 31 straipsnio 6 dalimi, konstituciniu teisinės valstybės principu) bei pagal analogiją BPK 105 straipsnio 5 dalimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 28 d. nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-7-5-303/2021, Nr. 2AT-7-6-303/2021).

16. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo ir naujausia kasacinio teismo praktika, spręstina, kad vien dėl to, jog šiuo metu galiojančiame ANK ar BPK nėra tinkamai sureguliuoti proceso išlaidų atlyginimo klausimai tuo atveju, kai byla nutraukiama nenustačius administracinio nusižengimo įvykio ar sudėties, negali būti laikoma, kad jas patyrusiam asmeniui jos nepriklauso. Dėl to konstatuotina, kad apylinkės teismas, nepriteisdamas bylinėjimosi išlaidų, kurias D. U. patyrė dėl advokatės pagalbos administracinio nusižengimo byloje, atlyginimo, padarė neteisingas ir teisiškai nepagrįstas išvadas, todėl skundžiamo nutarimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų keistina.

17. Pagal formuojamą teismų praktiką proceso dalyvio nurodomas patirtų išlaidų, be kita ko, ir advokato pagalbai, dydis neįpareigoja teismo priteisti visos nurodomos sumos; tai tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos išlaidų sumos, jeigu yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma išlaidų suma yra per didelė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-192-489/2019, Nr. 2K-7-25-495/2020). Taigi, vertinant atstovavimo išlaidų pagrįstumo klausimą būtina atsižvelgti į bylos sudėtingumą, sprendžiamų klausimų naujumą ir kitas svarbias aplinkybes.

18. Apygardos teismas, spręsdamas atstovavimo išlaidų dydžio proporcingumą suteiktoms paslaugoms, vertina tai, kad administracinio nusižengimo byla apylinkės teisme buvo nagrinėjama du kartus, D. U. apygardos teismui pateikė du skirtingus savo turiniu ir jame aptariamų klausimų aspektu apeliacinius skundus, nagrinėjamu atveju yra sprendžiamas naujas teisinis klausimas, todėl spręstina, jog prašoma priteisti 943,80 Eur suma, kurią patvirtina kartu su atstovės apeliaciniu skundu pateikti priedai (b. l. 84-94), nėra per didelė ar akivaizdžiai neproporcinga suteiktoms teisinėms paslaugoms (apeliacinių skundų surašymas), bei kas atitiks protingumo ir sąžiningumo principus.

19. Sprendžiant klausimą iš kurio subjekto turi būti priteisiamos bylinėjimosi išlaidos – iš VĮ „A“ ar valstybės, atsižvelgtina į BPK 105 straipsnio 5 dalį, kurioje nurodyta, jog tais atvejais, kai procesas nutraukiamas ar kaltinamasis išteisinamas, proceso išlaidos apmokamos iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka. Nurodytos išlaidos priteistinos ne iš Institucijos (VĮ „A“), o iš valstybės. Analogiškos nuostatos yra laikomasi ir naujausioje kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 28 d. nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-7-5-303/2021, Nr. 2AT-7-6-303/2021).

20. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, atstovės apeliacinis skundas tenkintinas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 1 d. nutarimo dalis, kuria D. U. nepriteistos bylinėjimosi išlaidos, naikintina ir šioje dalyje priimamas naujas nutarimas – D. U. iš valstybės priteistinas 943,80 Eur atlyginimas už patirtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalimi, 666 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

tenkinti D. U. atstovės advokatės Gitanos Martyšienės apeliacinį skundą.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 1 d. nutarimo dalį, kuria D. U. nepriteistos bylinėjimosi išlaidos, ir šioje dalyje priimti naują nutarimą:

Priteisti D. U. iš valstybės 943,80 Eur (devynis šimtus keturiasdešimt tris eurus aštuoniasdešimt euro centrų) patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimą.

Nutarimas įsiteisėja paskelbimo dieną.