Vilniaus apygardos teismo nutartis

2014-01-06 · Civilinė byla Nr. 2S-65-577/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-01-06
Bylos Nr.
2S-65-577/2014
Teisminio proceso Nr.
2-03-3-06003-2010-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jadvyga Mardosevič
Suinteresuotas asmuo
R. K.
Pareiškėjas
K. G., AB „Lietuvos dujos“
Skolininkas
M. K.
Kategorijos
  • 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-65-577/2014(Teisminio proceso Nr. 2-03-3-06003-2010-0)Procesinio sprendimo kategorija:122.3,122.4.; 129.17;129.20.1. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2014 m. sausio 6 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jadvyga Mardosevič teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens R. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 27 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų K. G., AB „Lietuvos dujos“ prašymą dėl skolininko M. K. turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo, suinteresuoti asmenys R. K., antstolė I. B., antstolis R. V., AB „Nordea Bank Finland PLC“ Lietuvos skyrius, AB „Swedbank“.

Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas K. G. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo ir nurodė, kad antstolė I. B. vykdo 303 750 Lt skolos išieškojimą iš skolininko M. K. išieškotojo K. G. naudai. Vykdymo eigoje nustatyta, kad skolininkui priklausančio turto dalis yra įkeista, dalis turto yra areštuota, Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros, išieškotojo naudai realizuotino laisvo nuo apribojimų turto nėra. 2010-08-31 turto arešto aktu antstolė areštavo skolininko sutuoktinės darbo užmokestį ir pasiūlė per 10 dienų kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto, esančio bendra su kitais asmenimis nuosavybe, dalies nustatymo. Pareiškėjas prašė nustatyti skolininko dalį jo sutuoktinės R. K. gaunamame darbo užmokestyje. 2012-06-05 pareiškėjas K. G. pateikė patikslintą prašymą, kuriame nurodė, kad prašo nustatyti skolininko M. K. dalį jo sutuoktinės R. K. gaunamame darbo užmokestyje bei visame kitame bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise sutuoktiniams priklausančiame turte, kuris yra surastas ir nustatytas prie civilinės bylos prijungtoje vykdomojoje byloje Nr. 0011/09/04321.

Pareiškėjas AB „Lietuvos dujos“ kreipėsi į teismą su prašymu dėl skolininko turto dalies, esančios su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo ir nurodė, kad 2012-10-02 Vilniaus miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-1275-391/2012 iš M. K. AB „Lietuvos dujos“ priteisė 11 205,89 Lt skolą už sunaudotas gamtines dujas, 336 Lt bylinėjimosi išlaidų bei 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Minėto teismo sprendimo pagrindu išduotas vykdomasis raštas buvo pateiktas vykdymui antstolio R. V. kontorai. 2013-01-21 AB „Lietuvos dujos“ gavo antstolio R. V. 2013-01-15 pasiūlymą kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Pareiškėjas prašė nustatyti, kad skolininkui M. K. priklausanti dalis sutuoktinės R. K. gaunamų pajamų iš darbinės, ar intelektinės veiklos, kuri išskaitytina skolai padengti, yra 10 procentų nuo Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytos minimalios mėnesio algos dalies ir 35 procentai nuo dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų MMA. Taip pat atskirti ir nustatyti skolininko M. K. turto – 1/3 žemės sklypo, esančio(duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris priklauso M. K. ir R. K. bendrosios jungtinės nuosavybės teise – bendrojoje nuosavybėje dalį ½.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo Nordea Bank Finland Plc pateikė atsiliepimą į prašymą dėl skolininko turto dalies, kuris yra bendra su kitais asmenimis nuosavybė, dalies nustatymo, kuriame nurodė, kad K. G. prašymas turėtų būti atmestas, kadangi suinteresuotas asmuo Vilniaus apygardos teismui yra pateikęs prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-22-578/2009. Vilniaus apygardos teismui atnaujinus civilinėje byloje ir panaikinus Vilniaus apygardos 2009-04-24 nutartį, gali kilti sprendimo vykdymo atgręžimo grėsmė, jei antstolis atliks realius skolos išieškojimo veiksmus vykdomojoje byloje, pradėtoje pagal pareiškėjo prašymą.

Skolininkas M. K. atsiliepimo į 2012-06-05 K. G. patikslintą prašymą dėl skolininko turto dalies nustatymo nepateikė. Teismo posėdžių metu paaiškino, kad pareiškėjo prašymas neturėtų būti tenkinamas. Papildomai nurodė, jog nesutinka su K. G. reikalavimu, kadangi yra neįmanoma nustatyti turto dalį. Skolininkas negali įrodyti skirtingų jo ir sutuoktinės dalių bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Skolininko manymu, tai, ką uždirba jo sutuoktinė, yra jos asmeninė nuosavybė. Pažymėjo, kad jau apie dvejus metus jis su sutuoktine atskirai veda šeimos ūkį, pinigų jam duoda draugai, o sutuoktinė gauna darbo užmokestį UAB „Bennet distributors“.

Suinteresuotas asmuo R. K. atsiliepimo į patikslintą prašymą dėl skolininko turto dalies nustatymo nepateikė. Teismo posėdžių metu jos atstovas nurodė, kad nesutinka su pareikštais prašymais ir reikalavimais, nes pareiškėjo reikalavimai yra nekonkretūs, nenurodomas konkretus turtas, todėl yra sudėtinga pateikti atsikirtimus. Suinteresuotas asmuo pažymėjo, kad tokiais atvejais turi būti nustatoma ir daikto naudojimosi tvarka, o tokių reikalavimų pareiškėjas nereiškia.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo antstolė I. B. į teismo posėdį neatvyko, pateikė atsiliepimą į prašymą, kuriame nurodė, kad palaiko pareiškėjo prašymą dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. rugsėjo 27 d. nutartimi pareiškėjų K. G. ir Vilnius ir AB „Lietuvos dujos“ pareiškimą tenkino pilnai, nustatė skolininko M. K. dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su R. K. sekančiai:

nustatė, kad ½ dalis R. K. darbo užmokesčio priklauso skolininkui M. K.;

nustatė, kad ½ transporto priemonės GAZ 52-01, 1989 gamybos metų, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso M. K.;

nustatė, kad ½ transporto priemonės VW GOLF, 1989 gamybos metų, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso M. K.;

nustatė, kad ½ 1600/3200 dalies žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso M. K.;

nustatė, kad ½ ½ dalies žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso M. K.;

nustatė, kad ½ 1/3 dalies žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr .(duomenys neskelbtini), priklauso M. K.;

nustatė kad ½ buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso M. K..

Pirmos instancijos teismas nustatė, kad skolininko M. K. ir M. K. kartu su sutuoktine R. K. yra registruotos transporto priemonės: GAZ 52-01, 1989 gamybos metų, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir VW GOLF, 1989 gamybos metų, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VĮ „Regitra“ duomenimis R. K. vardu transporto priemonės neregistruotos. M. K. vardu yra įregistruota – žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir abiejų sutuoktinių vardu registruotas – žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Pirmos instancijos teismas nenustatė, kad skolininkas turėtų turto, valdomo asmeninės nuosavybės teise; pažymėjo, kad pagal CK 3.87 str., 3.88 str. 2 d. preziumuojama, jog turtas ir pajamos, gautos po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu, yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta kitaip. Įvertinęs bylos aplinkybes, pirmos instancijos teismas sprendė, kad skolininko asmeninės prievolės pobūdis lemia galimybę taikyti CPK 667 str. ir nustatyti skolininko dalį sutuoktinių bendrame turte. Pirmos instancijos teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju skolininkas nepateikė teismui jokių įrodymų, patvirtinančių tai, kad turtas yra vieno kurio nors sutuoktinio asmeninė nuosavybė, todėl konstatavo, kad nėra jokio pagrindo netenkinti prašymo dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo. Kadangi į bylą nebuvo pateikta jokių įrodymų, leidžiančių nukrypti nuo sutuoktinių lygių turto dalių prezumpcijos, tai pirmos instancijos teismas priėjo prie išvados, kad sutuoktinių dalys minėtame turte yra lygios. Taip pat pirmos instancijos teismas nurodė, kad įgyvendinti savo bendrosios dalinės nuosavybės teisę ir atsidalyti savo dalį arba nusistatyti naudojimosi bendru turtu tvarką pirmiausia turi skolininkas (turto bendraturtis), o teismai negali priskirti šios pareigos išieškotojui ir antstoliui. Išaiškino, kad pagal CPK 667 str. paduotą pareiškimą vyksta ne turto padalijimas, kai jis paskirstomas keliems asmenims, bet individualizuojama skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje, iš kurios turi būti vykdomas išieškojimas.

Šalies argumentai

Suinteresuotas asmuo R. K. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniau miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 27 d. nutartį ir bylą perduoti pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas yra grindžiamas iš esmės dviem argumentais: 1) pirmos instancijos teismas nenustatė bendro sutuoktinių turto ir kiekvieno iš sutuoktinių asmeninio turto, dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje buvo nustatyta tik privalomai registruotam turtui, nesiimant priemonių nustatyti visą turto masę; 2) pirmos instancijos teismas, nustatęs skolininko dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, turėjo nustatyti naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarką.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo antstolis R. V. atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad prašo nagrinėjant atskirąjį skundą nustatyti naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarką, o kitoje dalyje atskirąjį skundą atmesti. Antstolis nurodo, kad tiek pati apeliantė, tiek skolininkas turėjo pareigą pateikti teismui visą informaciją apie turimą turtą, kuri galėjo būti reikšminga nustatant sutuoktinio turto dalį bendrame turte, tačiau tai padaryta nebuvo. Taip pat antstolis pažymi, kad ir iki šiol nei antstoliui, nei teismui nėra pateikta jokių įrodymų, kad sutuoktiniams iš tiesų priklauso koks kitas turtas, reikšmingas nustatant turto dalį bendrame turte, todėl, antstolio nuomone, apeliantės teiginiai, kad pirmos instancijos teismas nevisapusiškai išnagrinėjo bylą, yra visiškai nepagrįsti. Antstolis sutinka su apeliantės teiginiu, kad nustatant turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, turi būti nustatoma naudojimosi turtu tvarka, todėl prašo nustatyti naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarką.

Pareiškėjas K. G. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o pirmos instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Pareiškėjas nurodo, kad teismas nagrinėdamas bylą ėmėsi visų priemonių, kad būtų nustatytas visas sutuoktinių turtas, todėl apeliantės argumentas, kad teismas nesiėmė priemonių nustatyti sutuoktinių turto masę, turėtų būti atmestas kaip nepagrįstas. Taip pat pareiškėjas nurodo, kad pagal CPK 667 str. paduotą pareiškimą vyksta ne turto padalijimas, bet individualizuojama skolininko turtu dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, iš kurios turi būti vykdomas išieškojimas. Pareiškėjas tvirtina, kad pagal CPK 667 str. nevykdomas sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimas, nes tai daroma ginčo teisenos tvarka ir pagal materialinės teisės normas nustatytus reikalavimus.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

Iš bylos medžiagos matyti, kad antstolė I. B. vadovaudamasi Vilniaus apygardos teismo 2009-08-10 vykdomuoju raštu Nr. 2-22-578/2009 vykdo skolos išieškojimą iš skolininko M. K. išieškotojo K. G. naudai. Nustatyta, kad santuoka tarp skolininko M. K. ir jo sutuoktinės R. K. sudaryta 1993-01-30. Vedybų sutarčių registro duomenimis vedybų ar povedybinės sutartys sudarytos nebuvo, be to, nėra įregistruota turto padalijimo faktų. Valstybinio socialinio draudimo fondo duomenimis M. K. niekur nedirba. Sutuoktinė R. K. dirba UAB „Bennet distributors“ nuo 2012-04-13. Valstybės įmonės „Regitra“ duomenimis M. K. vardu registruotos dvi transporto priemonės: GAZ 52-01, 1989 gamybos metų, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir VW GOLF, 1989 gamybos metų, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Valstybės įmonės „Regitra“ duomenimis R. K. vardu transporto priemonės neregistruotos. M. K. vardu yra įregistruota – žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir abiejų sutuoktinių vardu registruotas – žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Nenustatyta, kad į aukščiau minėtą turtą nebūtų galimybės nukreipti išieškojimą.

Kaip ir nurodė pirmos instancijos teismas, pagal CK 3.87 straipsnį, 3.88 straipsnio 2 dalį, preziumuojama, kad turtas ir pajamos, gautos po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu, yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta kitaip. Tuo atveju, kai išieškojimas pagal skolininko prievolę turi būti vykdomas nukreipiant išieškojimą į jo asmeninį turtą, būtina nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje CPK 667 straipsnyje nustatyta tvarka. Tokiu būdu už asmeninę sutuoktinio prievolę, kuri nėra vykdoma iš bendro abiejų sutuoktinių turto, skolininkas atsako savo asmeniniu turtu ir turima turto dalimi bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Todėl išieškojimas pagal asmenines prievoles nukreipiamas į dalį bendrame turte tik po to, kai kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė (CK 3.112 str. 1 d.). Kadangi išieškojimas vykdomas ne iš bendro sutuoktinių turto, o pagal skolininko asmeninę prievolę, tai nagrinėjamu atveju yra atliekama skolininko dalies nustatymo procedūra.

Kaip minėta, pirmos instancijos teismas, nustatydamas skolininko M. K. turto, kuris yra jo bendra su R. K. nuosavybė, vadovavosi viešų registrų (nekilnojamojo turto registro, Valstybės įmonės „Regitra“ ir kt.) teikiama informacija apie asmenų kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą. Teismas nustatė, kad M. K. vardu registruotos dvi transporto priemonės: GAZ 52-01, 1989 gamybos metų, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir VW GOLF, 1989 gamybos metų, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) M. K. vardu yra įregistruota – žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir abiejų sutuoktinių vardu registruotas – žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Byloje nenustatyta, kad skolininkas M. K., turėtų turto, valdomo asmeninės nuosavybės teise. Taip pat buvo nustatyta, kad skolininkas M. K. santuoką su R. K. sudarė 1993-01-30, santuoka tarp skolininko ir jo sutuoktinės nėra nutraukta, o jų turtas nėra padalintas, duomenų, kad būtų sudarytos vedybų ar povedybinė sutartys, nėra, nenustatyti ir kiti CK 3.100 straipsnyje išvardinti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pasibaigimo pagrindai, todėl teismas pagrįstai sprendė, kad skolininko ir jo sutuoktinės turtui taikomas įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas (CK 3.87 str.). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CK 3.88 straipsnio nuostatomis, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu, pripažįstamas bendrąja jungtine nuosavybe, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio nuosavybė, atsižvelgdamas į CK 3.117 straipsnio 1 dalyje nustatytą prezumpciją, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, pagrįstai skundžiama nutartimi nustatė, kad skolininko M. K. ir jo sutuoktinės R. K. vardu registruotas nekilnojamasis turtas (ankščiau išvardinti nekilnojamojo turto objektai) yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė ir šio nekilnojamojo turto ½ dalis priklauso skolininkui M. K..

Apeliantė savo atskirajame skunde nurodo, kad pirmos instancijos teismas nesiėmė visų priemonių nustatyti bendrą viso turto masę, todėl byla nebuvo visapusiškai išnagrinėta. Apeliacinės instancijos teismas nemato jokio pagrindo sutikti su tokiu atskirojo skundo motyvu. Visų pirma, nagrinėjamo klausimo kontekste atkreiptinas apeliantės dėmesys, kad tiek ji, tiek skolininkas M. K., žinodami apie vykstantį procesą dėl skolininko turto dalies bendrame turte nustatymo, turėjo teismui pateikti visą informaciją apie turimą turtą. Pastebėtina ir tai, kad ir dabar į bylą nėra pateikta jokių duomenų apie tai, kad sutuoktiniams iš tiesų nuosavybės teise priklauso koks nors kitas turtas, kuris būtų reikšmingas nustatant skolininko turto dalį bendrame sutuoktinių turte, todėl apeliantės teiginiai, jog pirmos instancijos teismas šiuo aspektu nevisapusiškai išnagrinėjo bylą, atmestini kaip visiškai nepagrįsti.

Nors apeliacinės instancijos teismas nesutinka su atskirojo skundo motyvu, kad pirmos instancijos teismas nenustatė viso sutuoktinių bendro ar asmeninio turto, tačiau nemato jokio teisinio pagrindo nesutikti su apeliantės pozicija, kad nustatant turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje turėjo būti nustatoma naudojimosi turtu tvarka.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tik remdamasis pagal CPK 667 straipsnio 1 dalį išieškotojo ar bendrosios nuosavybės dalyvių pateiktu prašymu nustatęs skolininko dalį teismas turi vadovautis CPK 667 straipsnio 2 dalimi ir kartu nustatyti naudojimosi tvarką skolininkui priklausančia nekilnojamojo daikto dalimi. Skolininko dalis bendroje nuosavybėje nustatoma teismo nutartimi. Įsiteisėjus teismo nutarčiai, kuria nustatyta skolininko turto, esančio bendrąja nuosavybe, dalis, išieškojimas nukreipiamas į skolininko turto dalį (CPK 667 str. 3 d.). Šių proceso teisės normų, kuriose nustatytas įpareigojimas teismui nustatyti naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarką po to, kai buvo nustatyta skolininko dalis bendroje nuosavybėje, paskirtis yra užtikrinti kreditoriaus bei skolininko interesus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šios kategorijos bylose yra suformavęs praktiką, kad CPK 667 straipsnio pagrindu teismas gali nustatyti bendrosios nuosavybės bendraturčių idealiąsias bei (ar) realiąsias dalis ir jos turi būti nustatytos taip, kad būtų įmanoma išieškoti, nes priešingu atveju teismo sprendimo įvykdymas taptų negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-23/2006). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nustačius nekilnojamojo daikto skolininko dalį, naudojimosi daiktu tvarkos nustatymas reiškia naudojimosi teisės konkrečia daikto dalimi nustatymą. Nustačius naudojimosi tvarką atskiri nuosavybės teisės objektai nesuformuojami ir bendroji nuosavybės teisė nei visiškai, nei iš dalies nepasibaigia, o tam tikros nekilnojamojo daikto dalys ir toliau gali būti bendraturčių naudojamos bendrai. Šių proceso teisės normų, kuriose nustatytas įpareigojimas teismui nustatyti naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarką po to, kai buvo nustatyta skolininko dalis bendroje nuosavybėje, paskirtis yra užtikrinti kreditoriaus bei skolininko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2005; 2005 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2005). Taigi atsižvelgdamas į minėtas CPK nuostatas ir kasacinio teismo šiuo klausimu formuojamą praktiką, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nustatęs skolininko dalį, pirmos instancijos teismas turėjo ir nustatyti naudojimosi tvarką skolininkui priklausančia nekilnojamojo daikto dalimi.

Pastebėtina, jog į bylą nė vienas proceso dalyvis, net ir skolininkas bei pati apeliantė, kaip suinteresuoti asmenys, nebuvo pateikę skolininkui M. K. ir suinteresuotam asmeniui R. K. priklausančio nekilnojamojo turto naudojimosi tvarkos projekto. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas turėjo nustatyti terminą kreditoriams, skolininkui bei apeliantei pateikti reikiamus duomenis, naudojimosi tvarkos projektus, parengtus nustatyta tvarka, bei patikslinant byloje dalyvaujančių asmenų pareigą įrodinėti. Kaip matyti iš skundžiamos pirmos instancijos teismo nutarties, pirmosios instancijos teismas nenustatė skolininko turto dalies taip, kad būtų galima išieškoti, remiantis vykdymo procesą reglamentuojančiomis teisės normomis (CPK 667 str. 4 d.). Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad apylinkės teismas neišsiaiškino visų bylos aplinkybių, nenustatė skolininkui priklausančios dalies bendrame turte taip, kad būtų galima išieškoti, t. y. įvykdyti realų išieškojimą, todėl konstatuotina, kad dėl proceso teisės normų pažeidimų turi būti panaikinta pirmosios instancijos teismo nutartis, nes nebuvo atskleista bylos esmė, ir byla turi būti perduota iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui dėl naudojimosi tvarkos skolininkui priklausančia nekilnojamojo daikto dalimi nustatymo. Aukščiau paminėtus klausimus išspręsti iš esmės pagal byloje pateiktus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra galimybės, kadangi byla iš esmės būtų nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, o tokia situacija prieštarautų apeliacinės instancijos paskirčiai, tiek ir dalyvaujančių byloje asmenų teisei į apeliaciją (CPK 329 str. 1 d., 338 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 str., 329 str. 1 d., 338 str. teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 27 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti pirmos instancijos teismui iš naujo.

Teisėja Jadvyga Mardosevič