- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-10-24
- Bylos Nr.
- A20.-569-1145/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-16-3-00568-2025-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Asta Kurauskaitė
dalyvaujant Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau ir – VSAT) Užsieniečių registracijos centro atstovei Linai Verikovskienei,
teismo posėdyje išnagrinėjo VSAT Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl Irako Respublikos piliečio A. R. H. A. J., gimusio (duomenys neskelbtini), ILTU (duomenys neskelbtini), sulaikymo persvarstymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
VSAT Užsieniečių registracijos centras prašo svarstyti ir palikti nepakeistą Utenos apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 25 d. sprendimu Irako Respublikos piliečiui A. R. H. A. J. taikomą sulaikymą Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centre iki 2025 m. gruodžio 24 d., bet ne ilgiau nei bus priimtas ir įvykdytas sprendimas dėl jo teisinės padėties Lietuvos Respublikoje.
Teikime ir teismo posėdžio metu teikimą pateikusio VSAT Užsieniečių registracijos centro atstovė nurodė, kad Irako Respublikos pilietis A. R. H. A. J. 2025 m. rugsėjo 24 d. grąžintas į Lietuvos Respubliką iš Vokietijos Federacinės Respublikos pagal Dublino III Reglamentą. Užsienietis buvo sulaikytas 48 valandoms, kadangi jis neturėjo vizos ar kitų dokumentų, kurie suteiktų jam teisę būti Lietuvoje. Utenos apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 25 d. sprendimu Irako Respublikos pilietis A. R. H. A. J. buvo sulaikytas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos iki 2025 m. gruodžio 24 d., bet ne ilgiau nei bus priimtas ir įvykdytas sprendimas dėl jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos ar išnyks sulaikymo pagrindai. Užsienietis 2025 m. spalio 1 d. pateikė naują prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) priėmė sprendimą nagrinėti prašymą suteikti prieglobstį iš esmės. Užsieniečio prašymas neišnagrinėtas, jis neturi lėšų pragyvenimui, turėdamas laisvą judėjimą gali vėl išvykti į kitas Europos Sąjungos šalis ar pasislėpti, todėl tikslinga palikti galioti užsieniečiui paskirtą sulaikymą.
Užsienietis su teikimu nesutinka.
Užsieniečio atstovė užsieniečio nuomonę palaikė. Prašo prijungti prie bylos ataskaitą apie užsienietį, kurioje nurodyta, jog jis yra pažeidžiamas. Prašo paskirti užsieniečiui su judėjimo laisvės apribojimu nesusijusią alternatyvią sulaikymui priemonę.
Motyvuojamoji dalis
Teikimas tenkintinas iš dalies.
Žemesnės instancijos teismas
Bylos duomenimis nustatyta, kad Irako Respublikos pilietis A. R. H. A. J. 2021 m. liepos 19 d. į Lietuvos Respubliką atvyko iš Baltarusijos Respublikos neteisėtai kirsdamas Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir buvo sulaikytas. Užsienietis pateikė prašymą dėl prieglobsčio suteikimo. Migracijos departamentas 2021 m. gruodžio 23 d. sprendimu Nr. 21S51979 nesuteikė užsieniečiui prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos), nusprendė išsiųsti jį iš Lietuvos Respublikos į Irako Respubliką ir uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką penkerius metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Migracijos departamento 2022 m. vasario 4 d. sprendimu Nr. 22S64710 užsienietis buvo įleistas į Lietuvos Respublikos teritoriją ir apgyvendintas laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje šešis mėnesius. Užsienietis 2022 m. rugpjūčio 17 d. neteisėtai pasišalino iš apgyvendinimo vietos ir į apgyvendinimo vietą negrįžo. Užsienietis 2025 m. rugsėjo 24 d. grąžintas į Lietuvos Respubliką iš Vokietijos Federacinės Respublikos pagal Dublino III Reglamentą. Utenos apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 25 d. sprendimu užsienietis buvo sulaikytas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos iki 2025 m. gruodžio 24 d., bet ne ilgiau nei bus priimtas ir įvykdytas sprendimas dėl jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos ar išnyks sulaikymo pagrindai.
Užsienietis po minėto Utenos apylinkės teismo sprendimo priėmimo 2025 m. spalio 1 d. pateikė antrą prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamentas priėmė sprendimą nagrinėti prašymą suteikti prieglobstį iš esmės. Darytina išvada, kad yra teisinis pagrindas peržiūrėti teismo sprendimą dėl sulaikymo taikymo, nes pasikeitė užsieniečio teisinis statusas.
Byloje nesant duomenų, kad yra priimtas galutinis sprendimas prieglobsčio byloje, laikoma, kad užsienietis yra prieglobsčio prašytojas Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 2 straipsnio 20 dalies prasme.
Prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindai yra įtvirtinti Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 113 straipsnio 4 dalyje, tarp jų – siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir, įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6-11 punktuose nurodytas aplinkybes, yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos (2 punktas). Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 113 straipsnio 5 dalyje yra išvardintos aplinkybės, kurios vertinamos sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti.
Užsienietis Lietuvos Respublikoje yra neteisėtai, jis neturi vizos ar kitų dokumentų, kurie suteiktų jam teisę atvykti ir būti Lietuvoje. Užsienietis nepateikė įrodymų, jog Lietuvos Respublikoje turi gyvenamąją vietą ir teisėtą pragyvenimo šaltinį. Užsienietis Lietuvoje neturi šeiminių ir socialinių ryšių.
Nagrinėjamu atveju egzistuoja (neišnyko) užsieniečio sulaikymo taikymo pagrindai, įtvirtinti Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 113 straipsnio 4 dalies 2, 3 punktuose, 5 dalies 2, 3, 4 punktuose.
Pažymėtina, kad sulaikymo pagrindų nustatymas savaime nereiškia, kad asmeniui turi būti taikoma griežčiausia priemonė, numatyta Įstatyme dėl užsieniečių teisinės padėties (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. rugpjūčio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3688-968/2021, 26 punktas; 2024 m. vasario 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1315-662/2024, 20 punktas). Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, kad asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas leistinas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimas). Tai reiškia, kad asmens sulaikymas yra ultima ratio (kraštutinė priemonė) ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais.
Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 115 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, atsižvelgdamas į tai, kad užsieniečio tapatybė nustatyta, jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje bei kitas aplinkybes, gali priimti sprendimą nesulaikyti užsieniečio ir skirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę.
Užsieniečio tapatybė nustatyta (Irako Respublikos piliečio ID kortelė, galiojanti iki 2028 m. sausio 27 d.). Nėra duomenų, kad užsienietis keltų grėsmę valstybės saugumui, visuomenei ar viešajai tvarkai. Nors VSAT Užsieniečių registracijos centras teikime nurodė, kad užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingomis institucijomis, sprendžiančiomis jo teisinės padėties klausumus, tokių įrodymų byloje nėra pateikta. Pateikta ataskaita apie A. R. H. A. J. patvirtina, jog užsienietis yra apibūdinamas kaip pažeidžiamas asmuo (yra patyręs (duomenys neskelbtini)), jam reikia skirti ypatingą dėmesį ir specializuotą pagalbą. Nors prašymą dėl prieglobsčio suteikimo Lietuvos Respublikoje užsienietis pateikė po teismo sprendimo dėl jo sulaikymo, jis yra prieglobsčio prašytojas. Laikytina, jog užsieniečio sulaikymo taikymas nėra proporcingas įstatymo siekiamiems tikslams – priimti ir įvykdyti sprendimą jo prieglobsčio byloje – pasiekti. Siekiant užtikrinti gintinų teisinių vertybių pusiausvyrą, esant nustatytoms aplinkybėms, susijusiomis su užsieniečio judėjimu pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, darytina išvada, jog įstatymo tikslai gali būti pasiekti taikant mažiau asmens judėjimo laisvę varžančią priemonę, tai yra alternatyvią sulaikymui priemonę, numatytą Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 115 straipsnio 2 dalies 5 punkte – apgyvendinimą laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo, kadangi yra didelė tikimybė, jog netaikant judėjimo laisvės apribojimų, užsienietis, pasinaudojęs laisvu asmenų judėjimu Šengeno erdvėje, bandys neteisėtai išvykti į kitas Europos Sąjungos šalis, pasislėpti ar kitaip sutrukdyti galutinio sprendimo jo prieglobsčio byloje priėmimui ir vykdymui byloje bei vengs galimo sprendimo dėl jo išsiuntimo vykdymo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 113 straipsnio 4 dalies 2, 3 punktais, 5 dalies 2-4 punktais, 115 straipsnio 2 dalies 5 punktu, 116 straipsnio 3, 4 dalimis, 117 straipsnio 1 dalimi, 118 straipsnio 2 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 29 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
Teikimą tenkinti iš dalies.
Pakeisti Utenos apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 25 d. sprendimą dėl Irako Respublikos piliečio A. R. H. A. J., gimusio (duomenys neskelbtini), ILTU (duomenys neskelbtini), sulaikymo ir taikyti Irako Respublikos piliečiu A. R. H. A. J., gimusiam (duomenys neskelbtini), ILTU (duomenys neskelbtini), alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo iki 2025 m. gruodžio 24, bet ne ilgiau kol bus priimtas ir įvykdytas galutinis sprendimas A. R. H. A. J. prieglobsčio byloje.
Sprendimas įsigalioja nuo jo paskelbimo dienos, bet per vieną mėnesį nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Valstybės sienos apsaugos tarnybą.