Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Evaldas Burzdikas

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo T. G. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 27 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2YT-21920-615/2022 pagal pareiškėjo T. G. skundą dėl antstolio Raimundo Stanislausko veiksmų, suinteresuoti asmenys – antstolis Raimundas Stanislauskas, Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Kauno apylinkės teismui 2022 m. rugsėjo 28 d. buvo perduotas T. G. skundas dėl antstolio Raimundo Stanislausko veiksmų, kuriuo buvo prašoma:

1.1. Panaikinti patvarkymą, kuriuo buvo paskelbtos pirmosios žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Anykščių r. sav., (duomenys neskelbtini) k., varžytynės Nr. (duomenys neskelbtini); pirmosios žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Anykščių r. sav., (duomenys neskelbtini) k., varžytynės Nr. (duomenys neskelbtini); pirmosios žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Anykščių r. sav., (duomenys neskelbtini) k., varžytynės Nr. (duomenys neskelbtini); pirmosios žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Anykščių r. sav., (duomenys neskelbtini) k., varžytynės Nr. (duomenys neskelbtini); pirmosios žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Anykščių r. sav., (duomenys neskelbtini) k., varžytynės Nr. (duomenys neskelbtini);

1.2. Priimti patvarkymą, kuriuo pirmosios žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Anykščių r. sav., (duomenys neskelbtini) k., varžytynės Nr. (duomenys neskelbtini); pirmosios žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Anykščių r. sav., (duomenys neskelbtini) k., varžytynės Nr. (duomenys neskelbtini); pirmosios žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Anykščių r. sav., (duomenys neskelbtini) k., varžytynės Nr. (duomenys neskelbtini); pirmosios žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Anykščių r. sav., (duomenys neskelbtini) k., varžytynės Nr. (duomenys neskelbtini); pirmosios žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Anykščių r. sav., (duomenys neskelbtini) k., varžytynės Nr. (duomenys neskelbtini) būtų paskelbtos neįvykusiomis;

1.3. Sustabdyti visus vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0070/21/01322 iki nustos galioti Kauno apylinkės teismo 2022 m. kovo 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2SP-7739-1088/2022 taikytos laikinosios apsaugos priemonės.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskiruosiuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarčių negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis). Pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas taip pat nėra. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti atskirąjį skundą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

9. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad apeliantas atskirąjį skundą padavė praleidęs įstatymo nustatytą terminą. Apeliantas tvirtina, kad termino atskirajam skundui paduoti nepraleido, kadangi nutarties apskundimas galimas per septynias dienas nuo jos įteikimo, o jam skundžiama nutartis buvo įteikta tik 2023 m. balandžio 26 d. asmeniškai teisme. Apeliacinės instancijos teismas negali sukti su šiais apelianto argumentais.

10. Pažymėtina, kad viena iš sudėtinių teisės į teisminę gynybą dalių yra dalyvaujančio byloje asmens teisė apeliacine tvarka apskųsti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą. Tačiau bylinėjimosi procesas negali trukti neapibrėžtą laiką, todėl įstatymų leidėjas, siekdamas užkirsti kelią byloje dalyvaujantiems asmenims nepagrįstai vilkinti procesą bei turėdamas tikslą užtikrinti greitą ir efektyvų teisminių ginčų nagrinėjimą, byloje dalyvaujančių asmenų procesiniams veiksmams atlikti nustatė konkrečius procesinius terminus (CPK 73 straipsnio 1 dalis).

11. Procesinis terminas yra įstatymo ar teismo nustatytas laikotarpis, per kurį teismas, byloje dalyvaujantys asmenys ar kiti asmenys privalo arba turi teisę atlikti tam tikrus procesinius veiksmus. CPK 73 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad procesiniai veiksmai yra atliekami įstatymų nustatytais terminais, o tais atvejais, kai procesinių terminų nėra nustatę įstatymai, juos nustato teismas. Procesinis terminas atskirajam skundui paduoti yra nustatytas įstatyme – CPK 335 straipsnyje. Remiantis šio straipsnio 1 dalimi atskirasis skundas gali būti paduodamas per septynias dienas nuo nutarties priėmimo dienos, o tais atvejais, kai teismo nutartis yra priimta rašytinio proceso tvarka, per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos. Praleidus įstatymo nustatytą septynių dienų terminą, teisė paduoti atskirąjį skundą išnyksta, tačiau, remiantis CPK 78 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 2 dalimi, asmeniui, praleidusiam šį terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, jis gali būti atnaujinamas. CPK 315 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta, jog apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundas paduotas praleidus nustatytą apeliacinio skundo padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas. Ši taisyklė taikoma ir atskiriesiems skundams (CPK 338 straipsnis).

12. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas T. G. 2022 m. rugsėjo 22 d. kreipėsi į antstolį Raimundą Stanislauską su skundu, prašydamas panaikinti antstolio patvarkymą, kuriuo buvo paskelbtos pareiškėjui priklausančio turto varžytynės. Pareiškėjas pateiktame skunde, be kita ko, nurodė savo gyvenamosios vietos adresą Kaune, (duomenys neskelbtini), ir elektroninio pašto adresą (duomenys neskelbtini)@gmail.com. Antstolis 2022 m. rugsėjo 28 d. priėmė patvarkymą, kuriuo atsisakė patenkinti 2022 m. rugsėjo 20 d. pareiškėjo skundą ir bylą perdavė teismui, kuris priėmė pareiškėjo skundą, įpareigojo Nacionalinę mokėjimo agentūrą prie Žemės ūkio ministerijos pateikti atsiliepimą į pateiktą skundą, o, gavęs atsiliepimą, 2022 m. lapkričio 24 d. nutartimi skundą paskyrė nagrinėti rašytinio proceso tvarka 2022 m. gruodžio 8 d. ir pareiškėjui apie teismo posėdį pranešė viešo paskelbimo būdu, paskelbdamas specialiame interneto tinklalapyje pranešimą. Teismas 2022 m. gruodžio 8 d. lydraščiu tos pačios dienos teismo nutarties nuorašą išsiuntė pareiškėjui jo skunde dėl antstolio veiksmų nurodytu gyvenamosios vietos adresu Kaune, (duomenys neskelbtini). Tačiau pareiškėjui siųsti procesiniai dokumentai buvo grąžinti teismui, jų nepavykus įteikti pareiškėjui. Teismas 2022 m. sausio 4 d. lydraščiu pareiškėjo skundžiamą 2022 m. gruodžio 8 d. nutartį pareiškėjui išsiuntė pakartotinai su 30 dienų procesinių dokumentų saugojimo žyma pareiškėjo skunde dėl antstolio veiksmų nurodytu gyvenamosios vietos adresu Kaune, (duomenys neskelbtini), kuris, pagal Gyventojų registro duomenis, sutapo su pareiškėjo deklaruotu gyvenamosios vietos adresu. Teismas skundžiamą nutartį pareiškėjui laikė įteikta CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka 2022 m. vasario 10 d., t. y. praėjus 30 dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje (pranešimas paliktas 2023 m. sausio 9 d.). CPK 123 straipsnio 3 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad tais atvejais, kai fizinio asmens gyvenamosios vietos ar kitas nurodytas procesinių dokumentų įteikimo adresas sutampa su fizinio asmens deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, procesiniai dokumentai įteikiami vieną kartą. Procesinis dokumentas šiuo atveju laikomas įteiktu praėjus trisdešimt dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje.

13. CPK 117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas procesinius dokumentus įteikia registruotąja pašto siunta, per antstolius, pasiuntinių paslaugų teikėjus, kitais CPK nurodytais būdais. CPK 175¹ straipsnyje numatyta galimybė teismo procese naudoti informacines ir elektroninių ryšių technologijas. Pagal CPK 175¹ straipsnio 9 dalį advokatams, advokatų padėjėjams, antstoliams, antstolių padėjėjams, notarams, valstybės ir savivaldybių įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms, finansų įstaigoms, draudimo įmonėms teismas procesinius dokumentus įteikia elektroninių ryšių priemonėmis. Be to, elektroninių ryšių priemonėmis dokumentai įteikiami asmenims, kuriems teisės aktuose ar sutartyje nustatyta pareiga gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis. Kitiems asmenims teismas procesinius dokumentus įteikia elektroninių ryšių priemonėmis, jeigu jie CPK nustatyta tvarka pageidavo procesinius dokumentus gauti elektroninių ryšių priemonėmis ir yra nurodę reikalingus kontaktinius duomenis.

14. Procesinių dokumentų įteikimą elektroninių ryšių priemonėmis reglamentuoja Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332, taip pat Lietuvos Respublikos teismų viešųjų elektroninių paslaugų teikimo taisyklės, patvirtintos Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus 2015 m. rugsėjo 17 d. įsakymu Nr. 6P-141-(1.1). Minėtais teisės aktais numatytas procesinių dokumentų įteikimas asmenims per Lietuvos teismų informacinės sistemos (toliau – ir LITEKO) Viešųjų elektroninių paslaugų (toliau – ir VEP) posistemio paskyrą, o procesinių dokumentų siuntimas asmenims elektroniniu paštu nenurodytas. Pagal LITEKO duomenis, pareiškėjas nėra LITEKO VEP posistemiu besinaudojantis fizinis asmuo, t. y. nėra teismų viešųjų elektroninių paslaugų gavėjas, jis taip pat nėra vienas iš CPK 175¹ straipsnio 9 dalyje nurodytų asmenų, kurie privalo procesinius dokumentus gauti elektroninių ryšių priemonėmis. Taigi dokumentų siuntimas byloje dalyvaujančio asmens elektroninio pašto adresu, nors ir nėra draudžiamas, tačiau teisės aktuose nėra nurodytas kaip tinkamas būdas įteikti procesinius dokumentus.

15. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal CPK 7 straipsnio 2 dalį ir 42 straipsnio 5 dalį šalys turi pareigą procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai ir jomis nepiktnaudžiauti, rūpintis kuo greitesniu bylos išnagrinėjimu, domėtis nagrinėjamos bylos eiga bei rūpestingai ir laiku pateikti teismui argumentus bei įrodymus. CPK 121 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dalyvaujantys byloje asmenys privalo nedelsdami pranešti teismui ir kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims apie kiekvieną procesinių dokumentų įteikimo būdo, adreso pašto korespondencijos siuntoms pasikeitimą. Jeigu dalyvaujantys byloje asmenys nesilaiko šio straipsnio 1 dalyje nurodytos pareigos, procesiniai dokumentai siunčiami paskutiniu teismui žinomu adresu ir yra laikomi įteiktais (CPK 121 straipsnio 2 dalis).

16. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjui apie posėdį, kuriame buvo nagrinėjamas jo skundas dėl antstolio veiksmų, pranešta tinkamai, skundą dėl antstolio veiksmų pareiškėjas teikė pats, todėl jis privalėjo būti aktyvus, turėjo galimybes ir pareigą domėtis bylos eiga ir byloje priimtais procesiniais sprendimais. Tuo labiau, kad, remiantis teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, jau anksčiau buvo nagrinėtas kitas pareiškėjo T. G. skundas dėl antstolio veiksmų Kauno apylinkės teisme (civilinė byla Nr. 2YT-8700-840/2022). Taigi, pareiškėjui skundo dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo tvarka ir terminai buvo žinomi dar prieš antstoliui Raimundui Stanislauskui pateikiant skundą dėl antstolio patvarkymo paskelbti pareiškėjo turto varžytynes.

17. Pareiškėjas argumentuoja, kad teismo 2022 m. gruodžio 8 d. nutartį faktiškai gavo tik 2023 m. balandžio 26 d. asmeniškai teisme, tačiau nepateikė jokio paaiškinimo kodėl tokį ilgą laiko tarpą absoliučiai nesidomėjo jo paties pateikto skundo nagrinėjimo eiga, kai net nuo 2022 m. lapkričio 24 d., kai buvo priimta nutartis paskirti teismo posėdį, buvo žinoma pareiškėjo skundo nagrinėjimo data – 2022 m. gruodžio 8 d. Taigi, šiuo atveju akivaizdu, kad pareiškėjas mažiausiai penkis mėnesius nesidomėjęs savo skundo nagrinėjimo eiga, akivaizdžiai nebuvo sąžiningas ir rūpestingas, nesidomėjo paties inicijuotu procesu, nesirūpino, kad jo nurodytu adresu būtų priimami teismo procesiniai dokumentai. Ir tai leidžia apeliacinės instancijos teismui pritarti, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą teismo 2022 m. gruodžio 8 d. nutartį laikyti įteikta pareiškėjui pagal įstatymą (CPK 123 straipsnio 3 dalis).

18. Pažymėtina, kad CPK 7 straipsnio 2 dalyje įtvirtina dalyvaujančių byloje asmenų pareiga domėtis nagrinėjamos bylos eiga, veikti už greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą. Taip užtikrinamas civilinio proceso tikslų įgyvendinimas, taip pat atskleidžiamas vienas iš svarbiausių procesinių teisių paskirties aspektų – garantuoti operatyvų ir teisingą bylos išnagrinėjimą. Procesinės teisės įgyvendinimas tokiu būdu, kuriuo nepagrįstai, prieštaraujant šios subjektinės teisės paskirčiai, suvaržomos kitų asmenų turimos teisės ir teisėti interesai, laikytinas piktnaudžiavimu teise – neteisėtu veiksmu. Iš neteisėtų veiksmų negali kilti jokios teisėtos pasekmės, teisė ir teismai negali pripažinti neteisėtų veiksmų bei ginti piktnaudžiaujančių teise asmenų interesų. Todėl procesinės teisės, kurias dalyvaujantis byloje asmuo įgyvendina, pažeisdamas kitų asmenų teises į greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą ir šias teises atitinkančias paties byloje dalyvaujančio asmens pareigas, numatytas CPK 42 straipsnio 5 dalyje, negali teismo būti pripažįstamos ir ginamos. Teismas, nustatęs, kad savo procesinėmis teisėmis asmuo piktnaudžiauja, privalo savo iniciatyva šalinti tokius neteisėtus veiksmus ir jų pasekmes.

8. Atsižvelgus į tai, kad pareiškėjui skundžiama nutartis pagrįstai pirmosios instancijos teismo buvo laikoma įteikta tinkamai 2022 m. vasario 10 d. pagal CPK 123 straipsnio 3 dalį, pareiškėjas atskirąjį skundą dėl teismo 2022 m. gruodžio 8 d. nutarties pateikė teismui tik 2023 m. balandžio 27 d., yra pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą praleidęs CPK 335 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą procesinį terminą ir šio termino atnaujinti neprašė. Apeliacinės instancijos teismas taip pat neįžvelgia pagrindo atnaujinti šį praleistą terminą pareiškėjui savo iniciatyva.

9. Atsižvelgdamas į tai, kas paminėta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo atskirąjį skundą. Naikinti ar keisti skundžiamą nutartį pareiškėjo atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2023 m. balandžio 27 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.