Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Deimantės Andrulytės, Arvydo Martinavičiaus, Rasos Milvydaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. T. skundą atsakovui Lietuvos kalėjimų tarnybai dėl sprendimo ir rašto panaikinimo,

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

4. Ginčas byloje kilo dėl (duomenys neskelbtini) kalėjimo viršininko 2024 m. rugsėjo 20 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) ir Tarnybos 2024 m. spalio 22 d. rašto Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo atsisakyta tenkinti pareiškėjo skundą dėl (duomenys neskelbtini) kalėjimo viršininko 2024 m. rugsėjo 20 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini)paskirtos nuobaudos, teisėtumo bei pagrįstumo.

5. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikoje, pasisakant dėl atvejų, kai asmuo kreipėsi į teismą po to, kai ginčas buvo išnagrinėtas išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, yra pažymėta, kad teisme yra sprendžiamas ginčas ne dėl išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimo, bet dėl pažeistos teisės ar įstatymų saugomo intereso. Nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas neatlieka kvazi apeliacinės funkcijos, tikrindamas išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, o sprendžia ginčą dėl teisės iš esmės (LVAT 2024 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1960-442/2024; 2020 m. balandžio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-622-442/2020; 2020 m. kovo 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3620-415/2020; kt.). Taigi, šioje byloje pagrindinis ginčo dalykas yra Tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo viršininko 2024 m. rugsėjo 20 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini)dėl drausminės nuobaudos dėl laisvės atėmimo įstaigos režimo pažeidimo teisėtumas ir pagrįstumas.

6.1. 2024 m. rugsėjo 13 d. Tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo RS specialistės K. K. tarnybinis pranešimu Nr. (duomenys neskelbtini) (registruotas 2024 m. rugsėjo 11 d. Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) kalėjimo viršininkas buvo informuotas, jog Reabilitacijos centro nuteistasis V. T. 2024 m. rugsėjo 11 d. apie 9.40 val. be administracijos leidimo lankėsi klubo patalpose (anksčiau pareiškėjas ne kartą buvo perspėtas, jog be leidimo nesilankytų patalpose ir teritorijoje, kuriose negyvena ir neužsiima darbine veikla); paklausus pareiškėjo, kas jį išleido iš Reabilitacijos centro, jis grubiai ir pakeltu tonu atsakė: „budintis pareigūnas, nes niekas į centrą neateina, negaliu paduot prašymo“; K. K. paskambinusi į postą išsiaiškino, jog SVS jaunesnysis specialistas G. K. pareiškėjo į klubo patalpas neišleido; šiais savo veiksmais nuteistasis V. T. nesilaikė LAVĮVTT 39.2 punkto reikalavimų (nesilankyti patalpose ir teritorijose, kuriose negyvena ir (ar) neužsiima darbine (individualia) veikla, išskyrus atvejus, kai laisvės atėmimo vietų įstaigos direktorius arba jo įgaliotas pareigūnas tai leidžia) bei Taisyklių 39.12 punkto reikalavimų (nevartoti necenzūrinių žodžių, žargono, nenaudoti pravardžių, netriukšmauti) ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 50 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas (vykdyti įstatymuose nustatytus reikalavimus ir laikytis teisingumo ministro nustatytos laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos).

6.2. 2024 m. rugsėjo 11 d. Tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo SVS jaunesniojo specialisto G. K. tarnybiniu pranešimu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, jog šis pareigūnas informavo (duomenys neskelbtini) kalėjimo viršininką, kad 2024 m. rugsėjo 11 d. apie 9.40 val. nuteistasis V. T. buvo išleistas apsipirkti į parduotuvę, dėl leidimo nueiti pas RS specialistus pareiškėjas nesikreipė, vėliau pareiškėjas jam paaiškino, kad leidimą nueiti pas RS specialistus pareiškėjui davė socialinė darbuotoja J. D..

6.3. 2024 m. rugsėjo 17 d. Tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo RS specialistės J. D. tarnybiniu pranešimu Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyta, jog ši pareigūnė informavo (duomenys neskelbtini) kalėjimo viršininką, kad 2024 m. rugsėjo 11 d. apie 9.30 val. Reabilitacijos centro nuteistasis V. T. buvo atėjęs paprašyti leidimo, kad galėtų išeiti, kaip jų parduotuvės apsipirkimo laikas ir nunešti prašymus auklėtojai K. K.; leidimas buvo duotas ir, jos nuomone, nuteistasis nepažeidė Taisyklių 39.2 p. reikalavimų (nesilankyti patalpose ir teritorijose, kuriose negyvena ir (ar) neužsiima darbine (individualia) veikla, išskyrus atvejus, kai laisvės atėmimo vietų įstaigos direktorius arba jo įgaliotas pareigūnas tai leidžia).

6.4. 2024 m. rugsėjo 17 d. V. T. paaiškinimas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina faktinę aplinkybę, jog pareiškėjui buvo sutekta galimybę pateikti visus norimus paaiškinimus dėl ginčo aplinkybių ir jis šia teise pasinaudojo. Paaiškino, jog: 2024 m. rugsėjo 11 d. apie 9.30 val. užėjo pas Reabilitacijos centro vadovę paklausti ką daryti, kaip sumokėti mokesčius už individualią veiklą, jeigu būrio viršininkės nebūna arba būna 10-15 minučių ir išeina, o jis negali paduoti dokumentų; J. D. liepė jam nueiti iki klubo kabineto, kur greičiausiai gali ji būti ir pareiškėjas ten nuėjo eidamas pro šalį į parduotuvę; nurodė, kad yra rimta problema, nes auklėtoja retai būna darbo vietoje, todėl tenka jos ieškoti.

6.5. 2024 m. rugsėjo 20 d. Tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo Resocializacijos skyriaus psichologės J. R. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyti nuteistąjį V. T. charakterizuojantys duomenys: savanoriškai lankosi konsultacijose dėl savo psichoemocinės gerovės, dėl mąstymo pokyčių, atidus, logiško, lankstaus mąstymo, motyvuotas diskutuoti, geba analizuoti, smulkiai paaiškina savo elgesį kiekvienoje buvusioje ir esamoje situacijoje, pateisinančių aplinkybių savo atžvilgiu neieško, apie ateities planus kalba užtikrintai, problemų įstaigoje neturi, užsiima individualia veikla, labai kūrybingas, stebimas atsakingumo jausmas jam patikėtuose darbuose, pykčio / agresijos nedemonstruoja, motyvuotas pozityviai veiklai, komunikabilus, pakankamai plačių interesų, impulsyvumo asmens veiksmuose / kalboje nėra stebima, lengvai susitvarko su kasdienėmis rutinomis.

6.6. (duomenys neskelbtini) kalėjimo viršininkas 2024 m. rugsėjo 20 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sprendimas), vadovaudamasis BVK 79-80 straipsniais, paskyrė nuteistajam V. T. drausminę nuobaudą – didžiausios pinigų sumos, už kurią nuteistieji gali per mėnesį įsigyti asmeninių daiktų, sumažinimą vieno bazinės socialinės išmokos dydžio suma vienam mėnesiui – už BVK 50 straipsnio 1 dalies 1 punkto (vykdyti įstatyme nustatytus reikalavimus ir laikytis teisingumo ministro nustatytos laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos) pažeidimą, nes nuteistasis (pareiškėjas) 2024 m. rugsėjo 11 d. apie 9.40 val. nesilaikė LAVĮVTT: 1) 39.2 punkto reikalavimų (nesilankyti patalpose ir teritorijose, kuriose negyvena ir (ar) neužsiima darbine (individuali) veikla. Išskyrus atvejus, kai laisvės atėmimo vietų įstaigos direktorius arba jo įgaliota pareigūnas tai leidžia); 2) 39.12 punkto reikalavimų (nevartoti necenzūrinių žodžių, žargono, nenaudoti pravardžių, netriukšmauti). Sprendime fiksuota, jog: Reabilitacijos centro nuteistas V. T. 2024 m. rugsėjo 11 d. apie 9.40 val., be administracijos leidimo lankėsi klubo patalpose, o paklausus kas jį išleido iš Reabilitacijos centro, grubiai ir pakeltu tonu atsakė: „kad budintis pareigūnas, nes niekas į centrą neateina, negaliu paduot prašymo“, paskambinus į postą išsiaiškino, jog SVS jaunesnysis specialistas G. K. nuteistojo į klubo patalpas neišleido; SVS jaunesnysis specialistas G. K. tarnybiniame pranešime teigė, jog nuteistąjį išleido į parduotuvę, dėl apsilankymo pas RS specialistus nuteistais nesikreipė; RS specialistė J. D. tarnybiniame pranešime teigė, kad leido nuteistajam nueiti ir nunešti prašymus RS specialistei K. K.; nuteistasis dėl padaryto pažeidimo paaiškino, jog J. D. liepė nueiti iki klubo kabineto, kur greičiausiai gali būti RS specialistė ir jis eidamas pro šalį į parduotuvę tuo pačiu užsuko ir į klubo kabinetą.

6.7. Pareiškėjas, nesutikdamas su Sprendimu, pateikė skundą Tarnybai, kuri 2024 m. spalio 22 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl skundo išnagrinėjimo“ (toliau – ir Raštas) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Raštas iš esmės grindžiamas motyvais, jog: vadovaujantis Tarnybos apsaugos ir priežiūros instrukcijos, patvirtintos LKT direktoriaus 2023 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), 5 punktu, kalėjimuose, be kitų saugos priemonių, yra vykdoma nuolatinė tiesioginė kalinamųjų priežiūra, kalėjimo pareigūnai privalo užtikrinti ir nuteistųjų judėjimo kontrolę; Taisyklių 39.2 papunktis numato, jog lankytis patalpose ir teritorijose, kuriose negyvenate ir (ar) neužsiimate darbine (individualia) veikla galima tik tais atvejais, kai tai leidžia laisvės atėmimo vietų įstaigos direktorius arba jo įgaliotas pareigūnas, šiuo atveju nuteistasis turėjo leidimą tik nueiti apsipirkti į parduotuvę, o RS specialistės pasakymas, jog galite užeiti į klubo patalpose esantį kabinetą, nėra laikomas tokiu leidimu, kadangi minėta RS specialistė nėra pareigūnė, taigi, darbuotoja nėra įgaliota pareigūnė suteikti tokius leidimus nuteistiesiems; RS specialistės 2024 m. rugsėjo 11 d. tarnybiniame pranešime ir sprendime pateikiama informacija, kad nuteistasis ne kartą buvote perspėtas, kad be leidimo nesilankytų patalpose ir teritorijoje, kuriose negyvena ir neužsiima darbine veikla, taigi, skiriant drausminę nuobaudą, atsižvelgta ir į šią aplinkybę. Įvertinus skundo nagrinėjimui pateiktą dokumentinę medžiagą Tarnybos Rašte konstatuota, kad Sprendimu drausminė nuobauda pareiškėjui paskirta teisėtai ir pagrįstai, sprendimas priimtas vadovaujantis teisės aktų nuostatomis ir įvertinus turėtas ir žinotas padaryto pažeidimo aplinkybes.

7. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja BVK, VAĮ. BVK 50 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir 2 punktas numato, kad nuteistieji privalo vykdyti įstatymuose nustatytus reikalavimus ir laikytis teisingumo ministro nustatytos laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos; vykdyti laisvės atėmimo vietų įstaigos pareigūnų reikalavimus. BVK 79 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuteistieji, nevykdantys šio kodekso 50 straipsnyje nustatytų pareigų ir (ar) nesilaikantys jiems nustatytų draudimų (toliau – pažeidimai), gali būti drausminami jiems skiriant šias drausmines nuobaudas: maksimalios pinigų sumos, už kurią nuteistieji gali per mėnesį įsigyti asmeninių daiktų, sumažinimas vienos bazinės socialines išmokos dydžio suma – iki trijų mėnesių; draudimas vieną mėnesį įsigyti asmeninių daiktų (išskyrus higienos reikmenis ir kanceliarines prekes); vienos bazinės socialinės išmokos dydžio įmoka į fondą. BVK 79 straipsnyje nurodytas drausmines nuobaudas nuteistiesiems skiria laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus įgaliotas pareigūnas (BVK 80 straipsnio 1 dalis).

8. Viešojo administravimo subjektai, įgyvendindami jiems pavestas funkcijas, be kita ko, turi teisę priimti administracinius sprendimus ir pareigą vadovautis VAĮ, kurio 3 straipsnyje išvardinti principai, kuriais savo veikloje turi vadovautis viešojo administravimo subjektai. Šio straipsnio 4 punkte įtvirtintas įstatymo viršenybės principas, kuris, kad įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą viešojo administravimo subjektams turi būti nustatyti laikantis šio įstatymo nustatytų reikalavimų, o viešojo administravimo subjektų veikla turi atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus. Administraciniai sprendimai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais. Išsamumo principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektas į prašymą ar skundą turi atsakyti aiškiai ir argumentuotai, nurodydamas visas prašymo ar skundo nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes ir konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi vertindamas prašymo ar skundo turinį (3 straipsnio 5 punktas). Objektyvumo principas reiškia, kad administracinio sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs. Teismas pabrėžia, jog tam, kad administravimo subjekto priimtas individualus administracinis aktas atitiktų aukščiau nurodytus principus, jame turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą, motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus, logiškas ir pakankamas, taip pat nesudarantis galimybių asmeniui, dėl kurio jis priimtas, dėl neaiškių išvadų elgtis dviprasmiškai (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 13, 20 ir 57 straipsniai). Nurodytos nuostatos taip pat patvirtina, jog individualiam administraciniam aktui keliamas motyvuotumo reikalavimas. Administracinio sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar tai darant tik iš dalies, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo (žr., pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-1440/2014). Be to, pastebėtina, kad individualiais administraciniais aktais, kuriuos priima viešojo administravimo subjektai, yra sprendžiami klausimai dėl skirtingo pobūdžio teisinių santykių, kuriuos reguliuoja specialios teisės normos, skirtos tik šiems teisiniams santykiams reglamentuoti. Tai lemia, kad ir skirtinguose teisiniuose santykiuose priimamų individualių administracinių aktų turinys gali būti skirtingas (pagal apimtį, struktūrą ir pan.), nes gali būti sąlygotas tų specialiųjų teisės normų reikalavimų, kurios reglamentuoja atitinkamus teisinius santykius. Kiekvienu konkrečiu atveju vertinant individualaus administracinio akto teisėtumą, turi būti atsižvelgiama ir į tuos teisės aktus, kurie reguliuoja konkretų teisinį santykį, t. y. turi būti įvertinama, kokie ir kokia apimtimi yra teisiškai reikšmingi faktai bei kokios konkrečios materialinės teisės normos asmeniui gali sudaryti atitinkamas prielaidas bei sąlygas, kad būtų sukurtos, panaikintos ar pakeistos asmens subjektinės teisės tam tikruose teisiniuose santykiuose (žr. pvz., LVAT 2010 m. spalio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-1116/2010).

9. Pagrindinės administracinių sprendimų priėmimo nuostatos nustatytos VAĮ 10 straipsnyje. Viešojo administravimo subjektai administracinius sprendimus gali priimti savo iniciatyva arba gavę asmenų prašymus ar skundus. Administraciniame sprendime, be kita ko, turi būti nurodyta (10 straipsnio 5 dalis): atliekamas tvarkomasis veiksmas arba asmenims nustatytos teisės ir (ar) pareigos; administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės; administracinio sprendimo motyvai. Pažymėtina, kad institucijos yra saistomos ir gero administravimo principo, kuriuo įgyvendinama Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, jog visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, reikalavimų. Gero administravimo principas reikalauja, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, veiktų rūpestingai ir atidžiai, taip pat užtikrintų, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų (žr., pvz., LVAT 2012 m. spalio 4 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A502-134/2012; 2014 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-816/2014).

10. Byloje nėra ginčo dėl nuobaudos skyrimo procedūros. Pareiškėjas skundą iš esmės grindė tuo, kad nebuvo materialaus teisinio drausminės nuobaudos skyrimo pagrindo, kadangi jo, kaip Reabilitacijos centro nuteistojo, 2024 m. rugsėjo 11 d. apie 9.40 val. veiksmuose – gavus SVS skyriaus pareigūno G. K. leidimą kartu su kitais nuteistaisiais nueiti apsipirkti parduotuvėje ir RS pareigūnės J. D. leidimą parduotuvės apsipirkimo laiku pakeliui į parduotuvę nunešti į klubą auklėtojai K. K. prašymus, einant pakeliui į parduotuvę apsipirkti nuėjimas į klubą ir padavimas prašymo dėl mokesčių apmokėjimo būrio auklėtojai K. K. bei įvykusiame pokalbyje su šia pareigūne – nebuvo drausmės pažeidimo sudėties, t. y. LAVĮVTT 39.2 ir 39.12 punktų pažeidimų, jis nesielgė neteisėtai, todėl drausminė nuobauda jam neturėjo būti skirta.

11. Skirtinguose teisiniuose santykiuose priimamų individualių administracinių aktų turinys gali būti skirtingas (pagal apimtį, struktūrą ir pan.), nes gali būti sąlygotas tų specialiųjų teisės normų reikalavimų, kurios reglamentuoja atitinkamus teisinius santykius. Kiekvienu konkrečiu atveju vertinant individualaus administracinio akto teisėtumą, turi būti atsižvelgiama ir į tuos teisės aktus, kurie reguliuoja konkretų teisinį santykį, t. y. turi būti įvertinama, kokie ir kokia apimtimi yra teisiškai reikšmingi faktai bei kokios konkrečios materialinės teisės normos asmeniui gali sudaryti atitinkamas prielaidas bei sąlygas, kad būtų sukurtos, panaikintos ar pakeistos asmens subjektinės teisės tam tikruose teisiniuose santykiuose (LVAT 2010 m. spalio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-1116/2010). Ginčo atveju, vertinant Sprendimo teisėtumą, turi būti atsižvelgiama į specialiąsias laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarką reglamentuojančias teisės normas, reglamentuotas LAVĮVTT VI skyriuje. Darbuotojų ir šioje įstaigoje laikomų suimtųjų ir nuteistųjų bendravimas turi būti grindžiamas abipuse pagarba, sąžiningumo ir žmogiškumo principais bei pozityvių tarpusavio santykių kūrimu ir puoselėjimu (LAVĮVTT 38 punktas). Pagal LAVĮVTT 39 punkto nuostatas suimtieji ir nuteistieji privalo vykdyti Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatyme ir BVK jiems nustatytas pareigas bei laikytis jiems taikomų draudimų ir šių elgesio taisyklių, tame tarpe ir: nesilankyti patalpose ir teritorijose, kuriose negyvena ir (ar) neužsiima darbine (individualia) veikla, išskyrus atvejus, kai laisvės atėmimo vietų įstaigos direktorius arba jo įgaliotas pareigūnas tai leidžia (39.2 punktas); nevartoti necenzūrinių žodžių, žargono, nenaudoti pravardžių, netriukšmauti (39.12 punktas).

12. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje ištirtų įrodymų visuma nesudaro pagrindo išvadai, jog pareiškėjas 2024 m. rugsėjo 11 d. apie 9.40 val. padarė LAVĮVTT 39.2, 39.12 punktų bei BVK 50 straipsnio 1 dalies 1 punkto pažeidimus, t. y. lankėsi (duomenys neskelbtini) kalėjimo RS patalpose, kuriose negyvena ir (ar) neužsiima darbine (individuali) veikla, tam neturėdamas šio kalėjimo viršininko ar įgalioto pareigūno leidimo ir vartojo necenzūrinius žodžius, žargoną, pravardes, triukšmavo ir tokiu būdu nevykdė įstatymo nustatytų reikalavimų, nesilaikė teisingumo ministro nustatytos laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos, nes:

12.1. pirma, Sprendimas grindžiamas (duomenys neskelbtini) kalėjimo SVS pareigūno G. K. ir RS pareigūnės J. D. tarnybiniais pranešimais ir byloje tarp šalių nėra ginčo dėl šių pareigūnų konstatuotų aplinkybių, jog pareigūnas G. K. ginčo atveju leido pareiškėjui nueiti apsipirkti kalėjimo parduotuvėje, o pareigūnė J. D. – davė leidimą pareiškėjui pakeliui į kalėjimo parduotuvę nueiti į klubą susirasti šio nuteistojo būrio pareigūnę K. K., tam kad jai paduoti prašymą dėl mokesčių apmokėjimo. Minėtos faktinės aplinkybės rodo, jog pareiškėjas, neatliko savavališkų, neteisėtų veiksmų, o priešingai, prieš eidamas į kalėjimo patalpas, kurioje negyveno ir nedirba, ėmėsi aktyvių teisės aktų numatytų veiksmų siekdamas veikti teisėtu būdu – paprašė (duomenys neskelbtini) kalėjimo pareigūnų leidimo ir jį gavo. Šiuo teisėjų kolegija atkreipia pareiškėjo dėmesį į tai, jog nors Raštu buvo tvirtina, kad nuteistasis turėjo leidimą tik nueiti apsipirkti į parduotuvę, o RS specialistės pasakymas, jog galite užeiti į klubo patalpose esantį kabinetą, nėra laikomas tokiu leidimu, kadangi minėta RS specialistė nėra pareigūnė, taigi, darbuotoja nėra įgaliota pareigūnė suteikti tokius leidimus nuteistiesiems, tačiau nei Sprendimu, nei Raštu nebuvo ištirtos ir įvertintos aplinkybės, ar pareiškėjas buvo supažindintas su minėta nuostata, jog tik jo būrį kuruojanti pareigūnė K. K. gali išduoti leidimus dėl patekimo į kitas kalėjimo patalpas, kur nuteistas V. T. negyvena ir nedirba. Taip pat netirti bei Sprendimu, Raštu neįvertinti ir paties (duomenys neskelbtini) kalėjimo pareigūnų veiksmai, t. y. jog pareigūnė K. K. darbo metu buvo ne Reabilitacijos centro patalpose, tačiau RS patalpose. Pažymėtina, jog BVK (ginčui aktuali akto redakcija, galiojanti nuo 2024 m. liepos 18 d.) yra įtvirtinti pataisos režimo reikalavimai. BVK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bausmes atliekantys nuteistieji, kurie yra Lietuvos Respublikos piliečiai, turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams Lietuvos Respublikos įstatymų, Europos Sąjungos teisės aktų ir tarptautinių sutarčių nustatytas teises, laisves ir pareigas su Lietuvos Respublikos įstatymuose, Europos Sąjungos teisės aktuose, tarptautinėse sutartyse, teismo nuosprendžiuose ar nutartyse nustatytais apribojimais. Pagal BVK 4 straipsnyje įtvirtintą bausmių vykdymo teisėtumo principą, nuteistų asmenų teisių bei laisvių suvaržymus nustato tik LR įstatymai, nuteistojo elgesį gali suvaržyti tik draudimas arba pareiga, o bausmės vykdymo institucija arba pareigūnas gali veikti tik įstatymų nustatytais būdais ir priemonėmis. Įstatymu nustatyta bausmės vykdymo institucijų ir šių institucijų pareigūnų pareiga laikytis bausmių vykdymo teisėtumo principo yra teisinis garantas, kad šios įstaigos ir pareigūnai gali veikti tik įstatymų nustatytais būdais ir priemonėmis. Pažymėtina, jog ginčo atveju pareigūnas, į kurį kreipėsi nuteistasis dėl leidimo patekti į negyvenamąsias ir nedarbo patalpas, turėjo veikti savo kompetencijos ribose ir tuo atveju, jeigu teisės aktų nustatyta tvarka negalėjo išduoti ginčo leidimo nuteistajam, turėjo atsisakyti tokį pareiškėjo prašymą tenkinti. Be to, nuobaudų skyrimo nuteistiesiems tvarką reglamentuoja BVK 80 straipsnis. Šio straipsnio 2 dalis nustato, kad skiriant drausmines nuobaudas, atsižvelgiama į pažeidimo padarymo aplinkybes, paskirtų drausminių nuobaudų kiekį ir pobūdį, taip pat į nuteistojo rašytinį pasiaiškinimą dėl pažeidimo padarymo. Skiriamos drausminės nuobaudos turi atitikti padaryto pažeidimo sunkumą ir pobūdį. Bausmės atlikimo režimo pažeidimas yra teisės pažeidimas. Taigi taikant atsakomybę už bausmės atlikimo režimo pažeidimą, galioja iš esmės tos pačios taisyklės, kaip ir taikant baudžiamąją ar administracinę atsakomybę, t. y., kad atitinkama teisinė atsakomybė gali būti taikoma nustačius teisės pažeidimo sudėtį. Teismų praktikoje pripažįstama, kad nuteistiesiems apskundus sprendimą dėl nuobaudos paskyrimo, bylą nagrinėjančiam teismui turi būti pateikiami išsamūs įrodymai, jog šie asmenys iš tiesų atliko teisės aktais draudžiamą veiką; be to, pagal bendrąją įrodinėjimo naštos taisyklę asmens kaltę turi įrodyti būtent nuobaudą skirianti institucija, o pagal bendrąjį in dubio pro reo (bet kokios abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai) principą visi neaiškumai traktuojami asmens, kuriam inkriminuojami pažeidimai, naudai (žr., pvz., LVAT 2014 m. spalio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-1233/2014, 2021 m. balandžio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-1008-1062/2021 ir kt.). Atsakovei neįrodžius, jog pareiškėjas buvo supažindintas Tarnybos su Rašte nurodoma nuostata, jog tik jo būrį kuruojanti pareigūnė K. K. galėjo išduoti jam leidimą dėl patekimo į kitas kalėjimo patalpas, kur nuteistas V. T. negyvena ir nedirba bei neįvertinus individualią pareiškėjo situaciją lemiančių (duomenys neskelbtini) kalėjimo pareigūnų veiksmų ginčo situacijoje, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju atsakovė neįrodė pareiškėjui inkriminuojamo laivės atėmimo vietų įstaigos režimo pažeidimo sudėties pagal LAVĮVTT 39.2 punktą, todėl Sprendimas dėl drausminės nuobaudos paskyrimo negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu. Sprendimas ir Raštas buvo priimti esant prieštaringoms ir objektyviai, išsamiai neištirtoms ginčo faktinėms aplinkybėms bei atsakovė byloje ištirtų įrodymų visuma neįrodė, kad pareiškėjas nevykdė LAVĮVTT 39 punkto pareigų (šiuo atveju gauti kalėjimo viršininko ar jo įgalioto pareigūno leidimą) ir tokiu pažeidė 39.2 punkto draudimą;

12.2. antra, nors Sprendimas dalyje, dėl lankymosi kalėjimo patalpose be leidimo, grindžiamas pažeidimo pakartotinumo aplinkybe, t. y. jog anksčiau pareiškėjas ne kartą buvo perspėtas, jog be leidimo nesilankytų patalpose ir teritorijoje, kuriose negyvena ir neužsiima darbine veikla, tačiau šios aplinkybės iš esmės yra paremtos vien minėtos pareigūnės K. K. tarnybiniame pranešime nurodytų teiginiu, kurio jokie objektyvūs įrodymai byloje nepatvirtina. Į bylą nebuvo pateikta Tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo priimtų sprendimų ar iki ginčo nuobaudos paskyrimo (duomenys neskelbtini) kalėjimo pareigūnų tarnybinių pranešimų, kitokio pobūdžio vidaus dokumentų, priimtų pareiškėjo atžvilgiu dėl pastabų, įspėjimų jam skyrimo už be leidimo lankymąsi kalėjimo patalpose ir teritorijoje, kuriose jis negyvena ir neužsiima darbine veikla;

12.3. LAVĮVTT 39.12 punkto pažeidimo sudėtis siejama su nuteistųjų necenzūrinių žodžių, žargono, pravardžių vartojimu bei triukšmavimo aplinkybėmis. Ginčo atveju pareigūnės K. K. tarnybiniame pranešime, kurio pagrindu inicijuota ginčo drausminės nuobaudos procedūra, pareiškėjo veika pasireiškė šiais veiksmais: paklausus pareiškėjo, kas jį išleido iš Reabilitacijos centro, jis grubiai ir pakeltu tonu atsakė: „budintis pareigūnas, nes niekas į centrą neateina, negaliu paduot prašymo“. Įrodymų, kurie pagrįstų LVATĮVTT 39.12 punkto nuostatose reglamentuotų draudžiamų pagal (duomenys neskelbtini) kalėjimo vidaus tvarkos taisykles, veiksmų – nuteistojo V. T. necenzūrinių žodžių, žargono, pravardžių vartojimo ar jo triukšmavimo – į bylą nepateikta. Taigi iš esmės šioje dalyje vidaus tvarkos režimo pažeidimas konstatuotas tik dėl nuteistojo grubaus ir pakelto tono, kuris nepatenka į LVATĮVTT 39.12 punkto normos hipotezės ir dispozicij os ribas (apimtį).

13. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, aptartą teisinį reguliavimą, įrodinėjimo naštos taisyklę, kad asmens kaltę turi įrodyti būtent nuobaudą skirianti institucija ir bendrąjį principą, jog visi neaiškumai traktuojami asmens, kuriam inkriminuojami pažeidimai, naudai, pripažintina, kad Sprendimas priimtas nenustačius visų pažeidimo sudėties elementų, neįvertinus ir nesurinkus visų ginčui reikšmingų duomenų, nesurinkus visų objektyvių duomenų, galinčių neabejotinai patvirtinti pareiškėjo kaltę dėl LAVĮVTT 39.2 ir 39.12 punktų pažeidimų, todėl yra neteisėtas, nepagrįstas ir naikintinas. Panaikinus Sprendimą, atitinkamai kaip neteisėtas ir nepagrįstas naikintinas ir Tarnybos Raštas.

Rezoliucinė dalis

vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsniu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

pareiškėjo V. T. skundą tenkinti.

Panaikinti (duomenys neskelbtini) kalėjimo viršininko 2024 m. rugsėjo 20 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini).

Panaikinti Lietuvos kalėjimų tarnybos 2024 m. spalio 22 d. raštą Nr. (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.