Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Egidijaus Šileikio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. gegužės 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. Ž. T. skundą atsakovui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Klaipėdos teritorinė muitinė) dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

2.1. Pareiškėjas Islandijoje įsigijo lengvąjį automobilį „Mercedes Benz S 400 Hybrid aut.“, pagamintą 2010 metais, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Automobilis). Pareiškėjas 2021 m. balandžio 20 d., pasinaudodamas muitinės tarpininko uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Saugos“ paslaugomis, pateikė elektroninę importo deklaraciją MRN Nr. 21LTLC0100IM0B02B7, kurioje nurodė, kad Automobilis yra su defektais, o vėliau papildomai pateikė paaiškinimus ir dokumentus.

2.2. Pareiškėjas 2021 m. balandžio 22 d. gavo pranešimą, kad Klaipėdos TM nusprendė tikrinti deklaraciją po prekių išleidimo, todėl pareiškėjas privalo iki 2021 m. balandžio 23 d. pateikti ne mažesnę nei 2 443 Eur dydžio papildomą garantiją. Pareiškėjui nepateikus garantijos, Klaipėdos TM priėmė 2021 m. balandžio 24 d. sprendimą. Pareiškėjas apskundė šį sprendimą, tačiau Muitinės departamentas 2021 m. liepos 22 d. sprendimu atmetė jo skundą.

2.3. Trečiasis suinteresuotas asmuo ir atsakovas nepagrįstai suabejojo deklaruoto sandorio verte. Automobilio muitinė vertė buvo deklaruota tiksliai laikantis tiek 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, ir 2015 m. lapkričio 24 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2015/2447, kuriuo nustatomos išsamios tam tikrų Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, nuostatų įgyvendinimo taisyklės (toliau – ir Įgyvendinimo taisyklės), tiek Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2019 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. 1B-989 patvirtintų Importuojamų naudotų transporto priemonių muitinio įvertinimo taisyklių (toliau – ir Įvertinimo taisyklės).

2.4. Pareiškėjas Automobilį įsigijo aukcione ir už jį sumokėjo 2021 m. sausio 20 d. sąskaitoje nurodytą sumą, jis nemokėjo jokių papildomų aukciono ar kitokių mokesčių. Neaišku, kuo pagrįsti Klaipėdos TM teiginiai apie Islandijos aukciono mokesčius.

2.5. Kartu su importo deklaracija buvo pateikta 2021 m. balandžio 20 d. sąskaita SAU Nr. 4306 už ekspedijavimo paslaugas, kurioje yra įtrauktos visos pareiškėjo patirtos išlaidos Klaipėdos uoste iki deklaracijos pateikimo dienos. Nauja sąskaita pateikta tam, kad į apmokestinamąją vertę būtų įtrauktos visos patirtos išlaidos. Elementarūs matematiniai veiksmai patvirtina, jog šioje sąskaitoje nurodytos išlaidos buvo įtrauktos į apmokestinamąją vertę: 2 393,88 Eur (Automobilio vertė), 239 Eur (muito mokestis), 330 Eur (sąskaitoje SAU Nr. 4306 nurodyta suma) 2 962,88 Eur. Būtent ši suma yra nurodyta importo deklaracijos 47 langelyje ir nuo šios sumos yra apskaičiuotas importo pridėtinės vertės mokestis (toliau – ir PVM).

2.6. Sprendimuose nurodytos abejonės dėl deklaruotos sandorio vertės yra nepagrįstos, todėl nebuvo pagrindo Automobilio muitinę vertę tikrinti papildomai. Sąjungos muitinės kodekso ir Įvertinimo taisyklių nuostatos numato, kad pirmiausiai taikomas sandorio vertės muitinio įvertinimo metodas. Pareiškėjas, vadovaudamasis šiuo metodu, deklaravo Automobilį, atskleidė visas jo įsigijimo aplinkybes ir iš anksto sumokėjo deklaracijoje apskaičiuotus importo mokesčius, todėl muitinės įstaigos sprendimas nepripažinti deklaruotos sandorio vertės ir reikalauti sumokėti papildomą garantiją yra nesuprantamas.

2.7. Klaipėdos TM taip pat nesilaikė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) nuostatų, nustatydama reikalaujamos pateikti garantijos dydį, o Muitinės departamentas, nagrinėdamas pareiškėjo skundą, nepasisakė dėl šio dydžio pagrįstumo ir apsiribojo bendro pobūdžio išvada, kad Klaipėdos TM turėjo teisę ir pareigą reikalauti papildomos garantijos. Pareiškėjas, teikdamas importo deklaraciją, sumokėjo 2 191 Eur, todėl Klaipėdos TM visiškai nemotyvuotas reikalavimas pareiškėjui (fiziniam asmeniui) papildomai pateikti dar 2 443 Eur dydžio piniginį užstatą, yra neteisėtas ir nepagrįstas. Kadangi Klaipėdos TM visiškai nemotyvavo papildomos garantijos dydžio, pareiškėjui sunku apsiginti.

2.8. Spėtina, kad Klaipėdos TM apskaičiavo papildomos garantijos dydį, vadovaudamasi Įgyvendinimo taisyklių 244 straipsniu, t. y. 2 443 Eur suma yra skirtumas tarp importo deklaracijoje apskaičiuotos ir pareiškėjo sumokėtos mokesčių sumos (861 Eur) ir tos sumos, kuri, Klaipėdos TM nuomone, gali būti apskaičiuota. Taigi, trečiasis suinteresuotas asmuo mano, kad už Automobilį, kuris yra naudotas ir su defektais po avarijos, mokėtina mokesčių suma yra 3 304 Eur, o paties Automobilio vertė (be importo mokesčių) – 10 000 Eur. Be to, įvertinus pareiškėjo jau sumokėtą 1 330 Eur dydžio užstatą, Klaipėdos TM bendrai reikalavo pateikti 3 773 Eur dydžio užstatą. Tokiu atveju, Klaipėdos TM nuomone, pareiškėjas turėjo sumokėti 4 634 Eur mokesčių, o Automobilio vertė (be importo mokesčių) – 13 500 Eur. Akivaizdu, kad Klaipėdos TM pareikalautas papildomos garantijos dydis yra per didelis, nepagrįstas jokiais objektyviais duomenimis ir neatitinka tokio pobūdžio transporto priemonių rinkos kainų (tai patvirtina ir pareiškėjo pateikta nepriklausomo turto vertintojo 2021 m. balandžio 23 d. parengta kilnojamojo turto vertinimo ataskaita Nr. BK210204, kurioje nustatyta Automobilio rinkos kaina (įskaitant importo mokesčius, kurie sudarytų apie 1 300 Eur) – 5 310 Eur).

2.9. Trečiojo suinteresuoto asmens ir atsakovo veiksmai neatitiko Sąjungos muitinės kodekso 90 straipsnio 1 dalies ir 195 straipsnio, Įgyvendinimo taisyklių 244 straipsnio bei VAĮ 8 straipsnio 1 dalies nuostatų, todėl skundžiami Sprendimai yra naikintini.

II.

5. Regionų administracinis teismas pareiškėjo V. Ž. T. skundą tenkino iš dalies – panaikino Muitinės departamento 2021 m. liepos 22 d. sprendimą Nr. 1A-137, įpareigodamas pareiškėjo skundą išnagrinėti iš naujo. Likusią skundo dalį atmetė.

6. Teismas, įvertinęs Sąjungos muitinės kodekso 70–74 straipsnių, Įgyvendinimo taisyklių 127–146 ir 347 straipsnių, ir Įvertinimo taisyklių nuostatas, sprendė, kad prekių (taip pat naudotų, daužtų ar kitaip sužalotų transporto priemonių) muitinė vertė visų pirma nustatoma taikant sandorio vertės muitinio įvertinimo metodą ir muitinei turi būti pateikti visi turimi dokumentai, įrodantys pirkimo-pardavimo sandorį, t. y. turi būti deklaruojama visa faktiškai sumokėta ar mokėtina už parduodamą eksportui į Sąjungos muitu teritoriją naudotą transporto priemonę pinigų suma, įskaitant transporto priemonės gabenimo iki įvežimo į Sąjungos muitų teritoriją vietos, draudimo ir kitas su jų gabenimu susijusias išlaidas. Jei muitinio tikrinimo metu muitinė nustato, kad sandorio metodas negali būti taikomas, nuosekliai taikomi kiti muitinio įvertinimo metodai.

7. Atsižvelgęs į aktualias teisės aktų nuostatas, teismas nurodė, kad Klaipėdos TM turėjo teisę ir pareigą pareikalauti papildomos garantijos, kurios dydžio pakaktų padengti galinčią atsirasti skolą muitinei.

8. Šiuo atveju nėra ginčo, jog minėtos Sąjungos muitų kodekso ir Įgyvendinimo taisyklių nuostatos suteikia teisę muitinei pareikalauti pateikti papildomą garantiją, tačiau šios nuostatos nustato ir sąlygas, kuomet jos gali būti reikalaujama ir kokio dydžio, t. y. privalomą sąlygą – teisingai apskaičiuoti reikalaujamos pateikti papildomos garantijos dydį. Pagal šias nuostatas muitinė turi teisę reikalauti ne bet kokio dydžio garantijos, o tik tokio dydžio, kuris užtikrintų skirtumo tarp muitinės deklaracijoje apskaičiuotos mokesčių sumos ir tos sumos, kuri muitinės manymu gali būti apskaičiuota.

9. Nagrinėjamu atveju apskaičiuojant garantijos dydį ginčo prekės muitinė vertė buvo nustatyta vadovaujantis Sąjungos muitų kodekso 74 straipsnio 3 dalimi, naudojant VšĮ „Emprekis“ žinyne „Autotransporto kainos Lietuvoje“ nurodytas kainas. Klaipėdos TM įvertino, jog be mokesčių ir pelno prekės (importo) kaina yra 9 882 Eur, nuo kurios muitinio įforminimo metu ir buvo apskaičiuotas reikalaujamos garantijos dydis (998 Eur muito ir 2306 Eur PVM (iš viso – 3 304 Eur), deklaracijoje deklaruota 239 Eur muito ir 622 Eur PVM (iš viso 861 Eur); skirtumas 2 443 Eur). Muitinės departamentas neginčijo aplinkybės, jog pareiškėjas Muitinės departamentui pateikė Kilnojamojo turto vertinimo ataskaitą Nr. BK210204, kurioje nustatyta Automobilio rinkos kaina yra 5 310 Eur. Muitinės departamentas 2021 m. liepos 22 d. sprendime nurodė, jog ši ataskaita nedaro įtakos muitinio įforminimo metu apskaičiuotos garantijos dydžiui, todėl į ją nebuvo atsižvelgta.

III.

13. Muitinės departamentas 2021 m. liepos 22 d. sprendime nurodė argumentus, kodėl ginčo prekės muitinės vertė buvo apskaičiuota taikant VšĮ „Emprekis“ žinyne „Autotransporto kainos Lietuvoje“ nurodytas kainas, kad būtų galima nustatyti galinčios atsirasti skolos muitinei garantijos dydį. Tais atvejais, kai deklaruota sandorio vertė kelia abejonių, muitinės pareigūnas išleidžia prekes tik tuo atveju, kai pateikiama galinčios atsirasti mokestinės prievolės dydžio garantija. Tokiais atvejais prekių vertė yra nustatyta taikant sandorio vertės metodą (o ne pagal VšĮ „Emprekis“ žinyne nurodytas kainas, kaip teigiama teismo sprendime), tačiau dokumentai perduodami papildomam tikrinimui po prekių išleidimo. Būtent atliekant papildomą tikrinimą pareiškėjas galėtų pasinaudoti teise teikti papildomus sandorio vertę pagrindžiančius dokumentus, tarp jų ir Kilnojamojo turto vertinimo ataskaitą, ir tik atlikus šį patikrinimą būtų priimtas sprendimas, ar ginčo prekė pagrįstai deklaruota sandorio vertės metodu, ar ji turi būti nustatyta taikant kitus muitinio įvertinimo metodus. Atsižvelgiant į tai, muitinio įforminimo metu buvo apskaičiuota galinčios atsirasti mokestinės prievolės dydis taikant VšĮ „Emprekis“ žinyne „Autotransporto kainos Lietuvoje“ nurodytas kainas.

14. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo ne dėl sandorio vertės metodo taikymo (netaikymo), o dėl priimto sprendimo neišleisti prekių pasirinktai muitinės procedūrai taikant sandorio vertės metodą ginčo prekės muitinei vertei nustatyti, nes pareiškėjas nepateikė galinčios atsirasti mokestinės prievolės dydžio garantijos, o tam, kad ginčo prekės muitinę vertę būtų galima nustatyti kitais muitinio įvertinimo metodais (pagal Kilnojamojo turto vertinimo ataskaitą), pareiškėjas privalėjo tikslinti deklaracijos duomenis, arba atlikus papildomą tikrinimą ir nustačius, kad sandorio vertės metodas netaikytinas, priimant sprendimą ginčo prekės muitinę vertę nustatyti kitais muitinio įvertinimo būdais. Būtent papildomo tikrinimo metu būtų vertinama pareiškėjo pateikta Kilnojamojo turto vertinimo ataskaita.

15. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad sprendimas neatitinka VAĮ nuostatų, ir įpareigojo vertinti pareiškėjo kartu su skundu pateiktus dokumentus, kurie turi būti vertinami kituose etapuose (muitinio tikrinimo metu, jei pareiškėjas būtų patikslinęs deklaracijos duomenis, arba papildomo tikrinimo metu, jei pareiškėjas būtų pateikęs nustatyto dydžio garantiją), bet ne nagrinėjant skundą Muitinės departamente.

16. Sandorio vertę pagrindžiančių dokumentų pateikimas kartu su skundu aktualus priimant sprendimą po papildomo tyrimo atlikimo, o ne sprendimui neišleisti prekių, nes asmuo nepateikė garantijos galinčios skolos atsiradimui, todėl teismas nepagrįstai nurodo, kad Muitinės departamento sprendimas neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų ir priimdamas sprendimą Muitinės departamentas turi vertinti, ar nagrinėjamu atveju turi būti taikomas sandorio vertės metodas.

17. Atsižvelgdama į šias aplinkybes (nėra sandorio į ES muitų teritoriją fakto ir neatitikimai pareiškėjo pateiktuose dokumentuose, dėl kurių neįmanoma nustatyti faktiškai sumokėtos už ginčo prekę sumos) Klaipėdos TM pagrįstai suabejojo deklaruotu sandorio metodu, todėl nusprendė ginčo prekes tikrinti papildomai, paprašė garantijos ir jos negavusi ginčo prekės neišleido; tai savo sprendime ir konstatavo Muitinės departamentas.

18. Muitinės departamentas įvertino visus pareiškėjo tiek muitinio įforminimo metu, tiek kartu su skundu Muitinės departamentui pateiktus dokumentus bei nustatytas faktines aplinkybes, kurios Klaipėdos TM sukėlė pagrįstų abejonių dėl deklaruotos sandorio vertės, ir sprendime teisės aktų nuostatomis pagrindė Klaipėdos TM 2021 m. balandžio 24 d. sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą.

19. Muitinės departamento 2021m. liepos 22 d. sprendimas pagrįstas tiek nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, tiek teisės aktų nuostatomis ir atitinka VAĮ įtvirtintus reikalavimus, keliamus viešojo administravimo subjekto priimamiems sprendimams.

22. Sandorio vertę pagrindžiančių dokumentų pateikimas kartu su skundu aktualus priimant sprendimą po papildomo tyrimo atlikimo, o ne sprendimui neišleisti prekių, todėl teismas nepagrįstai nurodo, kad Muitinės departamento 2021 m. liepos 22 d. sprendimas neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų ir priimdamas sprendimą Muitinės departamentas turi vertinti, ar nagrinėjamu atveju turi būti taikomas sandorio vertės metodas.

23. Muitinės departamento 2021 m. liepos 22 d. sprendimas pagrįstas tiek nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, tiek teisės aktų nuostatomis ir atitinka VAĮ įtvirtintus reikalavimus, keliamus viešojo administravimo subjekto priimamiems sprendimams.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

24. Byloje ginčas kilo dėl muitinės deklaracijoje Nr. 21LTLC0100IM098500 įforminto Klaipėdos TM 2021 m. balandžio 24 d. sprendimo neišleisti deklaruoto automobilio (prekės) ir Muitinės departamento 2021 m. liepos 22 d. sprendimo Nr. 1A-137 „Dėl V. Ž. T. skundo“ teisėtumo ir pagrįstumo.

25. Pareiškėjas 2021 m. sausio 21 d. Islandijoje, aukcione, įsigijo lengvąjį automobilį „Mercedes Benz S 400 Hybrid aut.“, pagaminimo metai 2010, kėbulo numeris (duomenys neskelbtini).

26. Pareiškėjas 2021 m. balandžio 20 d. naudodamasis muitinės tarpininko UAB „Saugos“ paslaugomis, pateikė elektroninę importo deklaraciją MRN Nr. 21LTLC0100IM0B02B7 išleidimo į laisvą apyvartą muitinės procedūrai, kurioje deklaravo minėtą automobilį.

27. Klaipėdos teritorinė muitinė nustatė, kad kyla abejonių ar į deklaruojamą vertę įtraukta visa už automobilį sumokėta suma, todėl pareiškėjui nurodė iki 2021 m. balandžio 23 d. pateikti ne mažesnę kaip 2 443,00 Eur dydžio papildomą garantiją. Pareiškėjui nepateikus garantijos muitinė nusprendė neišleisti deklaruoto automobilio į laisvą apyvartą.

28. Pareiškėjas minėtą Klaipėdos teritorinės muitinės sprendimą apskundė Muitinės departamentui, kuris 2021 m. liepos 22 d. sprendimu Nr. 1A-137, pareiškėjo skundo netenkino, nustatęs, kad Klaipėdos teritorinė muitinė pagrįstai suabejojo deklaruota sandorio verte.

29. Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą pagal pareiškėjo skundą, 2022 m. lapkričio 24 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-1193-872/2022 nusprendė panaikinti Muitinės departamento 2021 m. liepos 22 d. sprendimą ir įpareigojo atsakovą pareiškėjo skundą išnagrinėti iš naujo. Pirmosios instancijos teismas priėjo prie išvados, kad ginčijamas Muitinės departamento sprendimas yra neteisėtas, dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą, t. y. neatsižvelgta į pareiškėjo pateiktus papildomus įrodymus.

30. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs bylą pagal Muitinės departamento apeliacinį skundą, 2023 m. gruodžio 6 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1257-968/2023 Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. lapkričio 24 d. sprendimą panaikino ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. LVAT konstatavo, kad iš Muitinės departamento 2021 m. liepos 22 d. sprendimo turinio yra galimybė identifikuoti teisinį santykį, dėl kurio priimtas šis administracinis aktas; jame yra pateikti motyvai, kuriais grindžiamas atsakymas pareiškėjui, t. y. išdėstytos faktinės aplinkybės, nurodytos teisės normos, todėl Muitinės departamento 2021 m. liepos 22 d. sprendimas iš esmės atitinka VAĮ 10 straipsnio reikalavimus, o pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino šį ginčijamą Muitinės departamento sprendimą neteisėtu tik dėl jo prieštaravimo VAĮ 10 straipsnio nuostatoms. LVAT minėtoje nutartyje pažymėjo, kad, nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismui kilo pareiga iš esmės patikrinti Muitinės departamento 2021 m. liepos 22 d. sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, iš esmės įvertinti jame išdėstytus motyvus.

31. Kaip jau buvo minėta, skundžiamu sprendimu, pirmosios instancijos teismas panaikino Muitinės departamento 2021 m. liepos 22 d. sprendimą, įpareigodamas pareiškėjo skundą išnagrinėti iš naujo. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime, be kita ko, nurodė, kad, priimant minėtą Muitinės departamento sprendimą, buvo pažeistos taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą (neįvertinti pareiškėjo atsakovui pateikti papildomi įrodymai, dėl jų išsamiai nepasisakyta), todėl, pirmosios instancijos teismo nuomone, Migracijos departamento 2021 m. liepos 22 d. sprendimas neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalyje, 3 straipsnio 5 bei 9 punktuose įtvirtintų reikalavimų.

32. Kai apeliacinės instancijos teismas panaikina pirmosios instancijos teismo sprendimą visą ar iš dalies ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, apeliacinės instancijos teismo nutartyje išdėstyti teisės išaiškinimai yra privalomi pirmosios instancijos teismui (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 148 str. 2 d.).

33. Nagrinėdamas bylą iš naujo, pirmosios instancijos teismas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. gruodžio 6 d. nutartyje išdėstytu Viešojo administravimo įstatymo nuostatų aiškinimu, kuriuo vadovaudamasis apeliacinės instancijos teismas pripažino, jog ginčijamas Muitinės departamento 2021 m. liepos 22 d. sprendimas iš esmės atitinka VAĮ 10 straipsnio reikalavimus.

34. Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad prieš kreipiantis į administracinį teismą, viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai arba veiksmai (neveikimas) ar vilkinimas atlikti veiksmus gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją (ABTĮ 26 str. 1 d.).

35. Muitinės įstatymo 31 straipsnis nustato, kad skundai teikiami:1) dėl teritorinių muitinių ir specialiųjų muitinės įstaigų sprendimų ar jų nepriėmimo – Muitinės departamentui; 2) dėl Muitinės departamento sprendimų ar jų nepriėmimo – Lietuvos administracinių ginčų komisijai arba administraciniam teismui.

36. Nagrinėjamu atveju, Muitinės departamento 2021 m. liepos 22 d. sprendimas yra priimtas išnagrinėjus ginčą išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka

37. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra nurodyta, jog asmeniui, kuris kreipėsi į teismą po to, kai ginčas buvo išnagrinėtas išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos, teisme yra sprendžiamas ginčas ne dėl išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimo, bet dėl pažeistos teisės ar įstatymų saugomo intereso. Pirmosios instancijos teismas neatlieka kvazi apeliacinės funkcijos, tikrindamas išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, o sprendžia ginčą dėl teisės iš esmės (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. balandžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-622-442/2020; 2020 m. kovo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3620-415/2020).

38. Taigi iš esmės nagrinėjamo ginčo dalykas yra ne Muitinės departamento 2021 m. liepos 22 d. sprendimas, bet Klaipėdos TM 2021 m. balandžio 24 d. sprendimas, kuris pareiškėjui sukelia tiesiogines teisines pasekmes.

39. Priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas, pareiškimas) yra tenkintinas. Skundas (prašymas, pareiškimas) gali būti tenkinamas visiškai ar iš dalies (ABTĮ 86 str. 2 d.) Teismo sprendime turi būti atsakyta į visus pareiškėjo pareikštus pagrindinius reikalavimus (ABTĮ 86 str. 3 d.).

40. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, visų pirma, nesivadovavo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. gruodžio 6 d. nutartyje išdėstytu Viešojo administravimo įstatymo nuostatų aiškinimo, iš esmės nevertino ginčijamo Klaipėdos TM 2021 m. balandžio 24 d. sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, t. y. neišnagrinėjo ginčo iš esmės.

41. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė procesinės teisės normas ir dėl šios pažaidos galėjo būti neteisingai išspręsta byla, todėl atsakovo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas, o byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 145 str. 1 d. 1 p., 146 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Regionų administracinio teismo 2024 m. gegužės 7 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą Regionų administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.