Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. L. ieškinį atsakovams E. L. ir I. D., išvadą teikiančiai institucijai Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl tėvystės nuginčijimo, tėvystės nustatymo, išlaikymo priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovas E. L. ieškinį pripažino pilnumoje.

Atsakovas I. D. ieškinį dalyje dėl tėvystės nustatymo pripažino visiškai, dalyje dėl išlaikymo priteisimo – dalinai.

Institucija, teikianti išvadą byloje, Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius išvadoje (21-22 b. l.) nurodė, kad ieškinys neprieštarauja vaiko teisei žinoti savo kilmę.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys pagrįstas ir tenkintinas dalinai.

Ieškovė nurodė, kad nuo 2010 m. spalio mėnesio su sutuoktiniu E. L. faktiškai negyveno, nevedė bendro ūkio, nepalaikė šeimyninių santykių. 2010 m. lapkričio 25 d. Kelmės rajono apylinkės teisme buvo iškelta civilinė byla dėl santuokos nutraukimo, jų santuoka nutraukta 2011 m. rugpjūčio 5 d. teismo sprendimu. Nuo 2010 m. gruodžio mėnesio ji faktiškai gyveno, vedė bendrą ūkį su atsakovu I. D.. Jiems 2011 m. rugsėjo 4 d. gimė sūnus Titas. Kadangi nuo jos santuokos su E. L. nutraukimo dienos nebuvo praėję 300 dienų, todėl sūnaus gimimo liudijime tėvu buvo įrašytas jos buvęs sutuoktinis E. L.

Atsakovas I. D. teisme pripažino, kad ieškovės sūnus T. L. yra jo vaikas, dėl ko jam abejonių nekyla, kurį laiką jis rūpinosi vaiku, jį augino. Santykiams su ieškove nutrūkus jis neatsisako išlaikyti savo vaiko, tačiau šiuo metu jis bedarbis, pastovių pajamų neturi, todėl vaiko išlaikymui sutinka mokėti po 150 Lt kas mėnesį.

Atsakovas E. L. nurodė, kad jis nėra T. L. tėvas, nes tuo metu, kai vaikas buvo pradėtas ir gimė, jis su sutuoktine S. L. negyveno.

Pagal Lietuvos Respublikos CK 3.140 str. 1 d. ir 2 d. nuostatas, jei vaiką pagimdė motina, kuri yra susituokusi, kaip vaiko tėvas gimimo įraše įrašomas vaiko motinos sutuoktinis remiantis santuokos įrašu ar jo pagrindu išduotu santuokos liudijimu. Kai vaikas gimsta praėjus ne daugiau kaip trims šimtams dienų po santuokos nutraukimo, kaip vaiko tėvas pripažįstamas buvęs vaiko motinos sutuoktinis. 2011 m. rugpjūčio 5 d. Kelmės rajono apylinkės teismo sprendimu nuspręsta santuoką tarp ieškovės S. L. ir atsakovo E. L. nutraukti. Iš ištuokos liudijimo (5 b. l.) matyti, kad ši santuoka nutraukta 2011 m. rugsėjo 6 d. Iš vaiko gimimo liudijimo (4 b. l.) matyti, kad T. L. gimė 2011 m. rugsėjo 4 d., t. y. vaiko motinai esant santuokoje su atsakovu E. L., todėl jo tėvu gimimo liudijime įrašytas motinos sutuoktinis E. L.. Jeigu vaikas gimė išsituokusiai motinai po santuokos pabaigos nepraėjus trims šimtams dienų, vaiko motina, jos buvęs sutuoktinis ir vyras, pripažįstantis save gimusio vaiko tėvu, turi teisę paduoti teismui bendrą pareiškimą, prašydami vaiko tėvu įrašyti vyrą, pripažįstantį save vaiko tėvu. Nors bylos nagrinėjimo metu šalys pripažino, kad ginčo tarp jų dėl ieškovės vaiko tėvo nėra, tačiau šia įstatymo nuostata šalys nepasinaudojo, neginčo tvarka vaiko kilmės iš tėvo nenustatė, todėl pagrįstas ieškovės reikalavimas dėl tėvystės nuginčijimo ir nustatymo.

Pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai tyrimai ir kitos CPK numatytos įrodymų priemonės. Jei šalys atsisako ekspertizės, pagrindu tėvystei nustatyti gali būti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę : bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, taip pat kiti įrodymai (CK 3.148 str. 1 d.).

Iš atsakovo E. L. paaiškinimų matyti, kad jis nėra ieškovės sūnaus Tito, gimusio 2011 m. rugsėjo 4 d., tėvas. Jis patvirtino ieškovės nurodytą aplinkybę, kad tuo metu, kai vaikas buvo pradėtas ir gimė, jis su ieškove negyveno. Atsakovas I. D. teisme pripažino, kad jis yra Tito tėvas, patvirtino, kad nuo 2010 metų rudens gyveno kartu su ieškove, vedė bendrą ūkį, palaikė šeimyninius santykius. Tiek ieškovė, tiek atsakovas I. D. patvirtino, kad I. D. visą laiką pripažino tėvystę, sūnų išlaikė, padėjo auginti.

Šalių paaiškinimai teisme patvirtina ieškovės nurodytas aplinkybes, kad S. L. ir I. L. gyvenant kartu ir vedant bendrą ūkį, t. y. gyvenant šeimyninį gyvenimą, 2011 m. rugsėjo 4 d. jiems gimė sūnus Titas. 2011 m. rugpjūčio 5 d. Kelmės rajono apylinkės teismo sprendime civilinėje byloje dėl S. L. ir E. L. santuokos nutraukimo konstatuota, jog sutuoktiniai nuo 2010 m. spalio mėnesio gyvena atskirai, skirtingose vietose, netvarko bendro ūkio ir negyvena santuokinio gyvenimo, t. y. negyvena kaip bendra šeima (civilinė byla Nr. 2-79-471/2011 80-82 b. l.). Įvertinus aptartų aplinkybių viseto, darytina išvada, kad bendras spėjamo tėvo ir vaiko motinos gyvenimas prieš gimstant sūnui ir po jo gimimo, atsakovo I. D. tėvystės pripažinimas, tėvu įrašyto E. L. patvirtinimas, kad jis nėra biologinis ieškovės sūnaus T. L. tėvas, laikytini patikimais įrodymais, patvirtinančiais I. D. ir paneigiančiais E. L. tėvystę. Pagal Lietuvos Respublikos CPK 392 str. 1 d. nuostatas, nustačius tėvystę, teismas atsakovą pripažįsta vaiko tėvu, o vaiką – atsakovo vaiku.

Lietuvos Respublikos CK 3.192 str. 1 d. įtvirtinta tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymas apima visas lėšas, reikalingas vaikui tinkamai maitinti, aprengti, jo sveikatos priežiūrai, mokymo, auklėjimo ir laisvalaikio reikmėms. CK 3.192 str. 2 d. įtvirtintas principas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Sprendžiant išlaikymo dydžio klausimą, turi būti laikomasi vieno iš pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo, įtvirtinto CK 3.3 str. 1 d. Kadangi T. L. gyvena su motina (6 b. l.), todėl pagrįstas ieškovės reikalavimas, nustačius atsakovo I. D. tėvystę, iš jo priteisti išlaikymą sūnui.

Ieškovės prašomas priteisti išlaikymas sūnui Titui – 150 Lt per mėnesį yra labai nedidelis. Atsakovas neįrodė, kad jis sąžiningai siekė užtikrinti vienintelio sūnaus turtines teises į išlaikymą, tačiau dėl objektyvių priežasčių negali teikti pakankamo išlaikymo. Įrodymų, kad jis turėtų kitų išlaikytinių ar būtų neįgalus, jis nepateikė. Atsakovui nusišalinus nuo pareigos išlaikyti sūnų, pareiga išlaikyti jį tenka tik jo motinai. Tokiu būdu, vaiko išlaikymo pareiga nepagrįstai perkelta tik ieškovei, suteikiant galimybę atsakovui I. D. iš esmės nusišalinti nuo šios prievolės vykdymo. Be to, taip nėra užtikrinti vaiko interesai, kuriuos saugoti ir ginti yra abiejų tėvų pareiga. Atsakovas yra jaunas, sveikas, darbingas vyras, todėl jo teikiamas išlaikymas turi užtikrinti normalias jo sūnaus augimo ir vystymosi sąlygas, jis turi būti normaliai aprengtas, kad nebūtų pažeistas jo orumas, jam turi būti suteikiama reikiama pagalba susirgus. Akivaizdu, kad vaikui gyvenant su mama, mamai tenka didesnė išlaikymo našta, ji privalo aprūpinti vaiką maistu, suteikti būstą, pasirūpinti, kad vaikas augtų sveikas, susirgus – slaugyti jį. Įstatyme yra įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus (CK 3.192 str.) ir jokių išimčių nenumatyta. Tačiau teismo priteistas išlaikymas turi būti realus, t. y. tėvas, iš kurio priteisiamas toks išlaikymas, realiai turi galėti jį teikti. Tokiu būdu, priteisus iš atsakovo kas mėnesį po 150 Lt sūnui Titui, ko prašo ieškovė, ši suma neturėtų būti kliūtimi tenkinti jo paties būtinus, gyvybiškai svarbius poreikius ir nebūtų pažeistas tėvų proporcingumo principas išlaikant vaiką. Toks išlaikymas, teikiamas kiekvieno iš tėvų, sūnui yra būtinas jo tik minimalių poreikių tenkinimui.

Remiantis Civilinio kodekso 3.200 str., išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Vadinasi, ieškinio pareiškimo diena yra tas fiksuotas momentas, nuo kurio priteisimas išlaikymas, jeigu neprašoma priteisti įsiskolinimą. Ieškinys dėl išlaikymo iš I. D. teismui pateiktas 2012 m. rugpjūčio 3 d. (47 b. l.), išlaikymo įsiskolinimo ieškovė neprašo priteisti, išlaikymą sūnui prašo priteisti nuo 2012 m. rugsėjo 1 d., todėl išlaikymas iš I. D. priteistinas nuo ieškovės nurodytos dienos.

Nepilnamečiui T. L. priteisto materialinio išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise paskirtina motina S. L., su kuria vaikas gyvena (CK 3.190 str.).

Pagal Lietuvos Respublikos CK 3.169 str. nuostatas vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu, kai vaiko tėvai gyvena skyrium. Tik kilus ginčui dėl vaiko gyvenamosios vietos, ji nustatoma teismo sprendimu su vienu iš tėvų. Mažametis T. L. gyvena su mama, ieškove S. L.. Jo tėvas, atsakovas I. D., pretenzijų dėl vaiko gyvenamosios vietos nereiškia, ginčas dėl to niekada tarp vaiko tėvų nekilo ir šiuo metu nekyla, todėl reikalavimas nustatyti vaiko gyvenamąją vietą yra akivaizdžiai nepagrįstas ir atmestinas.

Pagal Lietuvos Respublikos CPK 96 str. 1 d. nuostatas bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Šioje byloje bylinėjimosi išlaidas valstybei sudaro išlaidos, susijusios su valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimu ieškovei – 442 Lt (56 b. l.) (CPK 88 str. 1 d. 6 p.), žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista (CPK 83 str. 1 d. 2 p.), t. y. už ieškinį dėl tėvystės nuginčijimo 100 Lt, dėl tėvystės nustatymo 100 Lt (CPK 80 str. 1 d. 5 p.), dėl išlaikymo priteisimo 54 Lt (150x12x3%=54) (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 85 str. 1 d. 3 p.), išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, - 76,25 Lt (1 b. l.) (CPK 88 str. 1 d. 3 p.). Kadangi dėl ieškovės ir atsakovo I. D., vaiko tėvų, kaltės byla dėl tėvystės nustatymo nagrinėjama ginčo teisenos tvarka, faktiškai tokiam ginčui net nesant, šalys nepasinaudojo įstatymo jiems suteikta galimybe vaiko tėvystę patvirtinti ne ginčo teisenos tvarka, ieškovė įstatymu atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo valstybei, todėl, ieškinį patenkinus, visos bylinėjimosi išlaidos valstybei – 772,25 Lt (442+100+100+54+76,25) priteistinos iš atsakovo I. D..

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CK 3.148 str. 1 d., 3.192 str., 3.194 str. 1 d., 3.196 str. 1 d. 1 p., CPK 259 str., 265 str., 268-270 str., 392 str., teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti dalinai.

Panaikinti įrašą 2011 m. rugsėjo 20 d. Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus gimimo įraše apie tai, kad E. L., a. k. (duomenys neskelbtini), yra T. L., gimusio 2011 m. rugsėjo 4 d., a. k. (duomenys neskelbtini), tėvas.

Nustatyti, kad I. D., a. k. (duomenys neskelbtini), yra T. L., a. k. (duomenys neskelbtini), gimusio 2011 m. rugsėjo 4 d. Radviliškyje, tėvas, T. L. – I. D. sūnus.

Priteisti iš I. D., a. k. (duomenys neskelbtini), materialinį išlaikymą sūnui T. L., a. k. (duomenys neskelbtini), gimusiam 2011 m. rugsėjo 4 d., periodinėmis išmokomis po 150 (vieną šimtą penkiasdešimt) litų kas mėnesį nuo 2012 m. rugsėjo 1 d. iki jo pilnametystės.

Nustatyti, kad T. L. išlaikymui skirtas lėšas uzufrukto teisėmis valdys vaiko motina S. L., a. k. (duomenys neskelbtini).

Ieškinį dalyje dėl T. L. gyvenamosios vietos nustatyto atmesti.

Priteisti iš I. D. valstybei 772,25 Lt (septynis šimtus septyniasdešimt du litus 25 ct.) bylinėjimosi išlaidų, iš jų 442 Lt (keturis šimtus keturiasdešimt du litus) už suteiktą antrinę teisinę pagalbą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“, nurodant juridinio asmens kodą (duomenys neskelbtini), įmokos kodą 5630.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Kelmės rajono apylinkės teismą.