- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-02-22
- Bylos Nr.
- 2S-319-826/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-11942-2017-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Marius Dobrovolskis
- Ieškovas
- G. S.
- Atsakovas
- akcinei bendrovei Luminor Bank
rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjęs ieškovo G. S. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (buvęs pavadinimas – Klaipėdos miesto apylinkės teismas) 2017 m. rugsėjo 15 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo G. S. ieškinį atsakovei akcinei bendrovei Luminor Bank (buvęs pavadinimas – akcinės bendrovės Nordea Bank Lietuvos skyrius), trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, V. V.-Skirutienei dėl vienašališko kredito sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti kredito sutarties Nr. LL/08/10/17S, sudarytos 2008 m. spalio 3 d. tarp ieškovo G. S. ir atsakovės akcinės bendrovės (toliau – AB) Luminor Bank, vienašališką nutraukimą neteisėtu. Reikalavimų įvykdymui užtikrinti prašė teismo taikyti laikinąją apsaugos priemonę – sustabdyti vykdymo veiksmus antstolio J. P. vykdomojoje byloje Nr. 0172/16/01626, pradėtoje pagal 2016 m. rugpjūčio 11 d. Vilniaus miesto 19-ojo notarų biuro išduotą vykdomąjį įrašą Nr. MK-7033 dėl priverstinio skolos išieškojimo iš įkeisto turto atsakovo naudai. Nurodė, kad nagrinėjamu atveju būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes esant ieškovui palankiam teismo sprendimui, t. y. pripažinus sutarties nutraukimą neteisėtu, tačiau nesustabdžius antstolio veiksmų vykdomojoje byloje, sprendimo vykdymas būtų iš esmės apsunkintas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Klaipėdos apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 15 d. nutartimi ieškovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino. Teismo motyvai: Nurodė, kad prašoma pripažinti neteisėtu su banku sudarytos kredito sutarties vienašališką nutraukimą, tačiau neginčijamas pagal kreditavimo sutartį mokėtinų įmokų, kurių mokėjimo terminas jau yra suėjęs, pagrįstumas, neginčijamas faktas, jog ieškovas pažeidė kredito sutartį nemokėdamas atsakovui kredito įmokų ir palūkanų kredito sutartyje nustatytu grafiku, neginčijamas sutartyje numatyto šių prievolių įvykdymo užtikrinimo hipoteka teisėtumas, neginčijamas vykdymo išieškojimo pagrindas ir veiksmai. Ieškinio patenkinimo atveju teismo sprendimas sąlygotų tik ieškovo finansinių įsipareigojimų vykdymą ateityje, bet neturėtų jokios įtakos jau pradelstų ieškovo piniginių prievolių išieškojimo iš įkeisto turto vykdymui. Ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo priėmimo atveju atsakovo reikalavimo teisė, užtikrinta hipoteka, išliktų. Taikius laikinąsias apsaugos priemones, būtų nepagrįstai ignoruojama hipotekos instituto prasmė ir akivaizdžiai neproporcingai apribotos atsakovo, kaip hipotekos kreditoriaus, teisės.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Ieškovas G. S. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašė pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir prašymą išnagrinėti iš esmės – taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Skundo motyvai: Nurodė, kad nebuvo atsižvelgta į tai, jog atsakovas elgėsi nesąžiningai, t. y. bankas gavo pinigus, tačiau paskolos sutartį vienašališkai nutraukė. Daugiau kaip 8 metus vykdė finansinius įsipareigojimus. 2016 m. birželio mėnesį kreipėsi į banką, informavo apie atsiradusius finansinius sunkumus bei prašė atidėti susidariusios skolos išieškojimą. Atsakovas tenkino prašymą, todėl ieškovas 2016 m. spalio 12 d. sumokėjo 4 000,00 Eur dydžio skolos dalį pagal kredito sutartį ir kiekvieną mėnesį (daugiau nei pusę metų) mokėjo po 1 500,00 Eur skolos per mėnesį. Nurodė, kad nesant išspręsto ginčo dėl sutarties nutraukimo teisėtumo, egzistuoja reali grėsmė, kad hipoteka įkeisto turto realizavimas pažeistų jo teisę išsaugoti nuosavybės teisę į hipoteka įkeistą turtą, jeigu prievolės atsakovui pagal kredito sutartį bus įvykdytos tinkamai, t. y. gali būti apsunkintas būsimo teismo sprendimo įvykdymas. Išieškojimo iš įkeisto turto sustabdymas neatneštų nė vienai proceso šaliai jokių neigiamų pasekmių. Be to, realizavus hipoteka įkeistą turtą, palankaus teismo sprendimo atveju galbūt būtų keliamas klausimas dėl įkeisto turto nuosavybės teisės perleidimo teisėtumo, todėl tai neišvengiamai padidintų proceso dalyvių išlaidas, laiko sąnaudas bei pažeistų proceso ekonomiškumo ir koncentracijos principus.Atsakovė AB Luminor Bank pateikė atsiliepimą į skundą, kuriuo prašė pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, o skundą – atmesti. Atsiliepimo motyvai: Nurodė, kad ieškovas neįrodė savo ieškinio prima facie pagrįstumo ir neatskleidė visų reikšmingų ginčo aplinkybių, t. y. jog ieškovas skolinius įsipareigojimus delsia vykdyti nuo 2012 m., vėlavo padengti įsiskolinimus 6 mėnesius. Ieškovas neginčija skolos dydžio ir to, kad turi pareigą dengti ją. Pardavus įkeistą turtą skola būtų mažinama, o iki šiol skola kasdien vis auga ir yra reali grėsmė, jog įkeisto turto vertės nepakaks skolai padengti. Be to, teismui nepateikė duomenų, kad atnaujinus sutarties vykdymą jis būtų finansiškai pajėgus ją įvykdyti.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones – išieškojimo vykdymo procese sustabdymą, teisėtumo ir pagrįstumo.Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, įstatymas laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti nustato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas, antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra pagrindo (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1499/2014, 2015 m. rugsėjo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1162-241/2015 ir kt.).CPK 145 straipsnio, įtvirtinančio laikinųjų apsaugos priemonių sąrašą, 1 dalies 10 punkte yra numatyta procesinė galimybė teismui sustabdyti išieškojimą vykdymo procese, tačiau tokia teismo teisė nėra absoliuti. Siekiant užtikrinti įsiteisėjusių teismo sprendimų bei nutarčių ir jais nustatytų (patvirtintų) teisinių santykių stabilumą, įstatyme pirmiausia įtvirtintas teismo procesinio sprendimo vykdymo privalomumas (CPK 18 straipsnis). Išieškojimas vykdant teismo procesinį sprendimą gali būti stabdomas, kai paduodamas skundas dėl antstolio veiksmų ir teismas nutaria sustabdyti atliekamus vykdymo veiksmus (CPK 510 straipsnio 3 dalis) arba kai nagrinėjamas ginčas dėl varžytynių akto patvirtinimo (CPK 725 straipsnis). Teisės doktrinoje laikomasi nuostatos, kad teismas gali sustabdyti hipotekos procedūrą, kai ginčijami sandoriai, kuriais remiantis įregistruota hipoteka ar įkeitimas (CPK komentaro I dalis, Bendrosios nuostatos, p. 337). Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas 2008 m. spalio 3 d. su atsakovu sudarė kredito sutartį Nr. LL/08/10/17S, pagal kurią atsakovas ieškovui suteikė 289 620,00 Eur kreditą. Ieškovo įsipareigojimai pagal kredito sutartį buvo užtikrinti ieškovui nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto hipoteka. Ieškovui laiku nemokant kredito sutartimi nustatyto dydžio įmokų, atsakovas vienašališkai nutraukė kredito sutartį ir kreipėsi į notarą dėl vykdomojo įrašo išdavimo. 2016 m. rugpjūčio 11 d. Vilniaus miesto 19-asis notarų biuras išdavė vykdomąjį įrašą Nr. MK-7033 dėl priverstinio skolos išieškojimo iš įkeisto turto atsakovo naudai, kurį šiuo metu vykdo antstolis J. P. vykdomojoje byloje Nr. 0172/16/01626. Antstolis yra priėmęs patvarkymą atnaujinti vykdymo veiksmus nurodytoje vykdomojoje byloje.Klaipėdos apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 15 d. nutartimi netenkino prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. sustabdyti išieškojimą vykdymo procese, motyvuodamas tuo, kad ieškovas neginčija pagal kreditavimo sutartį mokėtinų įmokų dydžio, neginčija fakto, jog pažeidė kredito sutartį nemokėdamas kredito įmokų ir palūkanų kredito sutartyje nustatytu grafiku, neginčija sutartyje numatyto šių prievolių įvykdymo užtikrinimo hipoteka teisėtumo, neginčija vykdymo išieškojimo pagrindo ir veiksmų. Todėl pritaikius laikinąsias apsaugos priemones būtų nepagrįstai ignoruojama hipotekos instituto prasmė ir akivaizdžiai neproporcingai apribotos atsakovo, kaip hipotekos kreditoriaus, teisės. Apeliantas, nesutikdamas su tokiais argumentais, nurodė, kad nebuvo atsižvelgta į tai, jog nesant išspręsto ginčo dėl sutarties nutraukimo teisėtumo, egzistuoja reali grėsmė, jog hipoteka įkeisto turto realizavimas pažeistų jo teisę išsaugoti nuosavybės teisę į hipoteka įkeistą turtą, jeigu prievolės atsakovui pagal kredito sutartį bus įvykdytos tinkamai, t. y. gali būti apsunkintas būsimo teismo sprendimo įvykdymas. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais apeliacinio skundo argumentais.Teismas gali taikyti tik tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios susijusios su pareikštais reikalavimais ir galėtų užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Nagrinėjamu atveju apeliacinis teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad apelianto prašytos taikyti laikinosios apsaugos priemonės su byloje pareikštais reikalavimais nebuvo susijusios. Ieškovas ieškiniu reiškė reikalavimą pripažinti kredito sutarties Nr. LL/08/10/17S, sudarytos 2008 m. spalio 3 d. tarp ieškovo ir atsakovo, nutraukimą neteisėtu. Tad ieškiniu neginčijant pagal kreditavimo sutartį mokėtinų įmokų, kurių mokėjimo terminas jau yra suėjęs, pagrįstumo, neginčijant fakto, jog pažeista kredito sutartis nemokant atsakovui kredito įmokų ir palūkanų kredito sutartyje nustatytu grafiku, neginčijant sutartyje numatyto šių prievolių įvykdymo užtikrinimo hipoteka teisėtumo, neginčijant vykdymo išieškojimo pagrindo ir veiksmų, ieškinio patenkinimo atveju teismo sprendimas sąlygotų tik ieškovo finansinių įsipareigojimų vykdymą ateityje, bet neturėtų jokios įtakos jau pradelstų ieškovo piniginių prievolių išieškojimo iš įkeisto turto vykdymui. Tad nėra privalomos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, t. y. grėsmės, kad ieškovui palankus teismo sprendimas nebus ar gali likti neįvykdytas.Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, jog remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismas 2018 m. sausio 30 d. sprendimu ieškovo ieškinį atmetė kaip nepagrįstą (civilinė byla Nr. 2-814-1032/2018). Esant tokiai situacijai, nors teismo sprendimas neįsiteisėjęs ir jį galima skųsti apeliacinės instancijos teismui, yra prielaida išvadai dėl ieškinio esmės tikėtino nepagrįstumo. Atsižvelgus į tai, darytina išvada, jog apelianto nurodyti argumentai dėl grėsmės būsimo teismo sprendimui įvykdymui nepagrįsti. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam atskirojo skundo išnagrinėjimui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai panaikinti skundžiamą teismo nutartį prielaidų nesudaro, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
ieškovo G. S. atskirojo skundo netenkinti ir Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (buvęs pavadinimas – Klaipėdos miesto apylinkės teismas) 2017 m. rugsėjo 15 d. nutartį palikti nepakeistą.