Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Broniaus Januškos, Rūtos Miliuvienės ir Irenos Paulauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. Č. skundą atsakovams Kybartų pataisos namams ir Lietuvos valstybei, kuriai atstovauja Kybartų pataisos namai ir Kalėjimų departamentas prie Teisingumo ministerijos, dėl sprendimų panaikinimo ir žalos atlyginimo (trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Teisingumo ministerijos) ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas teismo posėdyje nedalyvavo. Jam apie teismo posėdžio datą, laiką ir vietą pranešta tinkamai (b. l. 85).

Vadovaujantis Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų LR teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194, 65 punktu, pataisos namų, gydymo-pataisos namų, laisvės atėmimo vietų ligoninės, nepilnamečių pataisos namų ir kalėjimų direktoriai įsakymais sudaro komisijas, kurios nuteistuosius, pirmą kartą po nuosprendžio įsiteisėjimo iš kardomojo kalinimo vietos atvykusius į šias pataisos įstaigas, jiems dalyvaujant, priskiria paprastosioms grupėms, taip pat suskirsto į būrius, skyrius ir kameras. Skirstant nuteistuosius į būrius, skyrius, kameras, atsižvelgiama į jų neigiamos įtakos kitiems nuteistiesiems riziką, sveikatos būklę, amžių, gebėjimus užsiimti darbine veikla, kitas asmenines savybes, pataisos įstaigos psichologinės tarnybos rekomendacijas ir laikantis BVK nustatytų nuteistųjų izoliuoto laikymo reikalavimų. Šių nuteistųjų priskyrimas paprastosioms grupėms, taip pat suskirstymas į būrius, skyrius ir kameras įforminamas pataisos įstaigų direktorių įsakymais, remiantis šiame punkte nurodytų komisijų protokolais. Šia tvarka taip pat vadovaujamasi nuteistuosius perkeliant iš būrio, skyriaus ar kameros į kitą būrį, skyrių ar kamerą, be to, atsižvelgiama ir į nuteistųjų elgesį bausmės atlikimo metu. Pareiškėjas, atlikęs nuobaudą drausmės grupėje, buvo svarstytas komisijoje dėl priskyrimo paprastajai grupei ir paskyrimo iš 6-ojo (drausmės grupės) būrio į kitą nuteistųjų būrį ir įstaigos direktoriaus 2014-02-03 įsakymu Nr. 6-16/25 „Dėl nuteistųjų priskyrimo paprastajai grupei ir suskirstymo į būrius bei kambarius“ buvo paskirtas į 1-ąjį nuteistųjų būrį.

Motyvuojamoji dalis

BVK 70 straipsnyje nustatyta, kad izoliuoti nuo kitų nuteistųjų toje pačioje pataisos įstaigoje arba atskirose įstaigose, jei yra tokia galimybė, laikomi nuteistieji, kuriems paskirtas laisvės atėmimas pirmą kartą; nuteistieji už tyčinius ir neatsargius nusikaltimus; nuteistieji užsieniečiai; buvę ar esantys valstybės politikai, teisėsaugos, teismų, prokuratūros, kontrolės, valdžios ir valdymo institucijų pareigūnai; pavojingi recidyvistai, nuteisti už sunkius ir labai sunkius nusikaltimus; nuteistieji, sergantys aktyvia plaučių tuberkulioze; nuteistieji, kuriems paskirtas laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Pataisos įstaigos administracija turi teisę laikyti izoliuotus nuo kitų nuteistųjų buvusius ar esamus valstybės tarnautojus, I ir II grupių invalidus, sergančius AIDS nuteistuosius, ribotai pakaltinamus asmenis, doro elgesio ir dirbančius nuteistuosius, taip pat režimą pažeidinėjančius nuteistuosius. Laisvės atėmimo vietų gydymo įstaigose atskirai arba izoliuoti vieni nuo kitų laikomi vyrai ir moterys, suaugusieji ir nepilnamečiai, nuteistieji, kuriems paskirtas laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Pareiškėjas nepriklauso nė vienai iš anksčiau išvardytų kategorijų, todėl į būrį buvo paskirtas teisėtai ir, vadovaujantis BVK 12 straipsnio „Bendrosios nuteistųjų pareigos“ 2 dalies nuostatomis („Nuteistieji privalo vykdyti bausmės vykdymo institucijos, įstaigos arba pareigūno nurodymus ir įsakymus“) bei 110 straipsnio „Specialiosios nuteistųjų, kuriems paskirta laisvės atėmimo bausmė, pareigos“ 1 dalies 2 punktą („vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus), privalėjo vykdyti įstaigos direktoriaus 2014-02-03 įsakymo Nr. 6-16/25 „Dėl nuteistųjų priskyrimo paprastajai grupei ir suskirstymo į būrius bei kambarius“ 3.9 punkto reikalavimus. Kadangi nuteistasis atsisakė vykdyti direktoriaus įsakymą, pagal BVK 142 straipsnio nuostatas jam buvo paskirta drausminė nuobauda. Šiuo metu nuteistasis turi 10 galiojančių drausminių nuobaudų.

Atsakovės Lietuvos valstybės atstovo Kybartų pataisos namų ir atsakovo Kybartų pataisos namų atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio datą, laiką ir vietą pranešta tinkamai (b. l. 76).

Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Departamentas ir trečiasis suinteresuotas asmuo su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 50–54).

Pažymėjo, kad pareiškėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusą, jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl jo asmeninių laisvių suvaržymas yra neišvengiamas. Nuteistųjų elgesys laisvės atėmimo vietose turi atitikti jiems nustatytas elgesio normas, tai yra garantas visos laisvės atėmimo vietų įstaigos, joje laikomų asmenų ir darbuotojų saugumo, teisėtų interesų ir lūkesčių užtikrinimas. Kalėjimų departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą ir su įvykiu susijusią medžiagą, pagrindų nuobaudai panaikinti nenustatė (vadovaujantis BVK 143 straipsnio 8 dalimi, aukštesnis pagal pareigas pareigūnas nuobaudą sušvelnina arba ją panaikina, jeigu ją paskyręs pareigūnas viršijo savo įgaliojimus arba jeigu nuobauda paskirta nepadariusiam pažeidimo nuteistajam), priešingai, konstatavo, kad pareiškėjas padarė pažeidimą ir jos panaikinti nėra pagrindo.

Nurodė, kad BVK pataisų įstaigų administracijai ne tik leidžia, bet ir įpareigoja atitinkamai paskirstyti laisvės atėmimo bausmę atliekančius nuteistuosius pataisos įstaigų gyvenamosiose patalpose taip, kad būtų užtikrinami įstatyme įtvirtinti tikslai. BVK normas dėl nuteistųjų paskirstymo pataisos namuose detalizuoja įstatymus įgyvendinantys teisės aktai: Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės bei Laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų priskyrimo pataisos įstaigų paprastajai, lengvajai ir drausmės grupėms kriterijai.

Pareiškėjo skyrimas į pirmąjį nuteistųjų būrį, gyvenamąjį kambarį Nr. 105, buvo įformintas Kybartų PN direktoriaus 2014 m. vasario 3 d. įsakymu Nr. 6-16/25, vadovaujantis BVK 72 straipsniu ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 65 punktu bei remiantis Kybartų PN 2014 m. vasario 3 d. Nuteistųjų, pirmą kartą po nuosprendžio įsiteisėjimo atvykusių į pataisos namus, priskyrimo grupei, paskirstymo į būrius ir apgyvendinimo į kambarius bei nuteistųjų perkėlimo iš vieno būrio į kitą komisijos protokolu Nr. 1-50/169, remiantis 2012 m. gegužės 29 d. nuteistųjų skirstymo komisijos protokolu.

Pareiškėjas siekia žalos atlyginimo, todėl privalo visas šias aplinkybes įrodyti, tačiau jokių įrodymų nepateikė, taip pat nedetalizavo jokių aplinkybių, kurios galėtų paliudyti apie jam padarytą neturtinę žalą.

Atsakovės Lietuvos valstybės atstovo Departamento ir trečiojo suinteresuoto asmens Departamento atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio datą, laiką ir vietą pranešta tinkamai (b. l. 77).

Skundas atmestinas.

Byloje ginčas kilo dėl Kybartų PN direktoriaus 2014 m. vasario 13 d. nutarimo Nr. 5-48/143 „Dėl nuteistojo nubaudimo“ ir Departamento 2014 m. kovo 4 d. sprendimo Nr. 2S-1344 „Dėl skundo išnagrinėjimo“ teisėtumo ir pagrįstumo, taip pat dėl turtinės ir neturtinės žalos, kurią pareiškėjas iš esmės kildina dėl neteisėto nuobaudos jam skyrimo, atlyginimo priteisimo.

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad Kybartų PN direktoriaus 2014 m. vasario 3 d. įsakymu Nr. 6-16/25 „Dėl nuteistųjų priskyrimo paprastajai grupei ir suskirstymo į būrius bei kambarius“ nuo 2014 m. vasario 12 d. (pasibaigus nuobaudos atlikimo laikotarpiui) pareiškėjas buvo paskirtas į pirmąjį nuteistųjų būrį, gyvenamąjį kambarį Nr. 105 (b. l. 69–70).

2014 m. vasario 13 d. Kybartų PN Vidaus tyrimų skyriaus vyriausiasis specialistas surašė tarnybinio tyrimo išvadą, kurioje nurodė, kad gautas direktoriaus budinčiojo padėjėjo pranešimas, kad 2014-02-12 apie 18.10 val. kreipėsi 1-ojo būrio nuteistasis E. Č., kad atsisako atlikti bausmę jam paskirtame būryje (b. l. 64).

Kybartų PN direktorius 2014 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 5-48/143 „Dėl nuteistojo nubaudimo“ skyrė nuobaudą – uždarymą į baudos izoliatorių 6 paroms (b. l. 61–62), kadangi pareiškėjas 2014 m. vasario 12 d. padarė bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą (apie 18 val. 10 min. pareiškė, kad atsisako atlikti laisvės atėmimo bausmę jam administracijos paskirtame 1-ajame būryje) ir taip pažeidė BVK 12 straipsnio 2 dalį, 110 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimus.

Pareiškėjas, nesutikdamas su Kybartų PN direktoriaus 2014 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 5-48/143, su 2014 m. vasario 15 d. skundu kreipėsi į Departamentą (b. l. 56–60) ir prašė jį laikyti atskirai nuo kitų nuteistųjų, vadovaujantis BVK 70 straipsnio 6 dalies nuostatomis.

Departamentas 2014 m. kovo 4 d. raštu Nr. 2S-1344 „Dėl skundo nagrinėjimo“ priėmė sprendimą, kad Kybartų PN direktorius 2014 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 5-48/143 nuobaudą – uždarymą į baudos izoliatorių 6 paroms – pareiškėjui skyrė pagrįstai ir teisėtai, todėl nuobaudos panaikinti ar sušvelninti nėra pagrindo (b. l. 71–72).

BVK įtvirtinti pataisos įstaigų režimo reikalavimai. Šio įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bausmes atliekantys Lietuvos Respublikos piliečiai turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams įstatymų nustatytas teises, laisves ir pareigas su apribojimais, kuriuos nustato Lietuvos Respublikos įstatymai ir teismo nuosprendis. Bendrosios nuteistųjų teisės nustatytos BVK 11 straipsnyje, pareigos – šio kodekso 12 straipsnyje. Specialiąsias nuteistųjų pareigas reglamentuoja atitinkami BVK skyriai. Pagal BVK 5 straipsnyje įtvirtintą bausmių vykdymo teisėtumo principą nuteistų asmenų teisių bei laisvių suvaržymus nustato tik Lietuvos Respublikos įstatymai, nuteistojo elgesį gali suvaržyti tik draudimas arba pareiga, o bausmės vykdymo institucija arba pareigūnas gali veikti tik įstatymų nustatytais būdais ir priemonėmis. Įstatymu nustatyta bausmės vykdymo institucijų ir šių institucijų pareigūnų pareiga laikytis bausmių vykdymo teisėtumo principo yra teisinis garantas, kad šios įstaigos ir pareigūnai gali veikti tik įstatymų nustatytais būdais ir priemonėmis. Todėl BVK 12 straipsnio 1 ir 2 dalys imperatyviai nustato bendrąją nuteistųjų pareigą – nuteistieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių, vykdyti bausmės vykdymo institucijos, įstaigos arba pareigūno nurodymus ir įsakymus. Šio kodekso 110 straipsnyje imperatyviai nustatytos specialiosios nuteistųjų, kuriems paskirta laisvės atėmimo bausmė, pareigos, iš jų ir vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus (BVK 110 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Taip pat šio straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad nustatytų pareigų ir draudimų nesilaikantys nuteistieji atsako pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.

Pareiškėjas faktinių aplinkybių, kad 2014 m. vasario 12 d. atsisakė vykdyti pataisos namų administracijos nurodymą eiti gyventi į jam paskirtą 1-ąjį būrį, neneigia.

Bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimo faktines aplinkybes ir tai, kad pareiškėjas nevykdė BVK 110 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimo (vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus), patvirtino šie bylos duomenys: 2014 m. vasario 13 d. pareigūno R. M. tarnybinio tyrimo išvada „Dėl nuteistojo E. Č. atsisakymo atlikti bausmę paskirtame būryje“ (b. l. 64) ir kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai.

Skunde teismui pareiškėjas teigė, kad atsisakė eiti į 1-ąjį būrį gyventi, nes ten atlieka bausmę nestabilios psichikos, narkotikus ir alkoholį vartojantys, administracijos sunkiai valdomi asmenys.

BVK 142 straipsnyje nustatyta, kokios nuobaudos skiriamos nuteistiesiems už bausmės atlikimo reikalavimų pažeidimą, ir šio straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyta – atvirose kolonijose ir pataisos namuose laikomų nuteistųjų uždarymas į baudos izoliatorių iki penkiolikos parų. Nuobaudų skyrimo atliekantiems laisvės atėmimo bausmę nuteistiesiems tvarka reglamentuojama BVK 143 straipsnyje. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, skiriant nuobaudas, atsižvelgiama į pažeidimo padarymo aplinkybes, į paskirtų nuobaudų kiekį ir pobūdį, taip pat į nuteistojo rašytinį pasiaiškinimą dėl pažeidimo. Skiriamos nuobaudos turi atitikti padaryto pažeidimo sunkumą ir pobūdį. Byloje nenustatyta, kad pareiškėjui skiriant nuobaudą būtų pažeisti šie reikalavimai. Skiriant nuobaudą taip pat buvo laikomasi šio kodekso 143 straipsnio 3 dalies reikalavimų nuobaudą skirti tik pažeidimą padariusiam nuteistajam, už kelis vienu metu padarytus pažeidimus skirti vieną nuobaudą, 4 dalies reikalavimų nuobaudą skirti ne vėliau kaip per dešimt parų nuo pažeidimo atskleidimo dienos. Nuobauda paskirta direktoriaus nutarimu, kaip tai nustatyta BVK 143 straipsnio 7 dalyje. Iš tarnybinio tyrimo išvados matyti, kad pareiškėjas administracijai paaiškino, kad atsisako būti tiek paskirtame būryje, tiek kituose būriuose, nes bijo susidorojimo (b. l. 64).

Taigi, skundžiamame nutarime aiškiai nurodyta pažeidimo esmė, pažeidimas kvalifikuotas tinkamai, nuobauda paskirta nepažeidžiant terminų.

Pareiškėjo paaiškinimas, kad negali gyventi 1-ajame būryje, nes jame bausmę atlieka narkotikus ir alkoholį vartojantys asmenys, o per žiniasklaidos priemones skleidžiama neigiama informacija apie jį, todėl jis bijo susidorojimo. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės, nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad jis pagrįstai atsisakė vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad apklausti 1-ojo būrio nuteistieji paaiškino, kad jiems nėra žinomi nuteistojo E. Č. atsisakymo atlikti bausmę būryje motyvai, teigė, kad jis neturi problemų ir būryje gali būti (b. l. 64). Teismas nenustatė objektyvių aplinkybių, galinčių kliudyti pareiškėjui saugiai atlikti bausmę jam paskirtame būryje. Taigi Kybartų PN administracijos nurodymai atlikti bausmę paskirtame būryje buvo teisėti, o pareiškėjo atsisakymai juos vykdyti – neteisėti ir nepagrįsti.

Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes bei teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad pareiškėjas savo veiksmais pažeidė skundžiamame nutarime nurodytus BVK 12 straipsnio 2 dalies, 110 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimus ir Kybartų PN direktoriaus 2014 m. vasario 3 d. įsakymą Nr. 6-16/25 „Dėl nuteistųjų priskyrimo paprastajai grupei ir suskirstymo į būrius bei kambarius“, todėl Kybartų PN direktorius 2014 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 5-48/143 nuobaudą – uždarymą į baudos izoliatorių šešioms paroms – pareiškėjui skyrė pagrįstai ir teisėtai. Teismas taip pat daro išvadą, kad pareiškėjui buvo skirta adekvati teisės pažeidimui nuobauda, ypač atsižvelgiant į tai, kad jis turėjo galiojančių nuobaudų (b. l. 27). Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad režimo reikalavimų pažeidimą pareiškėjas padarė, pažeidimas įrodytas, procesinių pažeidimų, nulemiančių sprendimo neteisėtumą, nepadaryta, taigi nėra Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnyje nustatyto pagrindo naikinti Kybartų PN nutarimą Nr. 5-48/143. Taip pat nėra pagrindo naikinti Departamento 2014 m. kovo 4 d. sprendimą Nr. 2S-1344 „Dėl skundo nagrinėjimo“, kadangi Departamentas, kaip centrinė viešojo administravimo institucija, pareiškėjo 2014 m. vasario 15 d. skundą išnagrinėjo tinkamai, sprendimas priimtas nepažeidus teisės aktų reikalavimų, jame nurodyta apskundimo tvarka. Šis sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio įtvirtintus reikalavimus, yra motyvuotas, teisėtas ir pagrįstas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad ginčijami teisės aktai yra teisėti ir pagrįsti, todėl juos naikinti nėra pagrindo.

Pareiškėjas taip pat prašo teismą priteisti jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kybartų PN ir Departamento, neturtinės žalos atlyginimą.

Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. Nenustačius bent vienos iš trijų minėtų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. Neteisėti valdžios institucijos veiksmai skiriant pareiškėjui nuobaudą nagrinėjamu atveju byloje nenustatyti, o tai reiškia, kad neįrodyta esminė viešosios atsakomybės (CK 6.271 str.) sąlyga. Nenustačius bent vienos civilinės atsakomybės, nustatytos CK 6.271 straipsnyje, sąlygos, viešoji atsakomybė negalima.

Teismui konstatavus, kad ginčijami teisės aktai yra teisėti ir pagrįsti, nesant būtinosios civilinės atsakomybės kilimo sąlygos – institucijų bei jų pareigūnų veiksmų neteisėtumo (priešingai, pareiškėjas buvo teisėtai ir pagrįstai nubaustas), negali kilti ir civilinė atsakomybė, todėl teismas netenkina ir šios skundo dalies.

Į bylą yra pateikta Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – Tarnyba) 2014-04-29 pažyma Nr. TP-7-(2.10)-1409 „Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų“, kurioje nurodyta, kad valstybės naudai priteistina suma – 1 023, 35 Lt (b. l. 14). Pažymoje nurodyta, kad Tarnyba 2014-04-29 gavo advokatės E. Grucytės prašymą apskaičiuoti antrinės teisinės pagalbos išlaidas, teikiant antrinę teisinę pagalbą E. Č. pagal Tarnybos 2013-06-06, 2014-03-31 sprendimus Nr. TP-2-(2.2)-13-P-1659-2855 ir TP-2-(2.2)-14-P-1659-1602.

ABTĮ 45¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu proceso šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, teismas savo iniciatyva, gavęs iš valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą organizuojančios institucijos duomenis apie apskaičiuotas teisinės pagalbos išlaidas, išsprendžia valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo valstybei klausimą, mutatis mutandis taikydamas šio įstatymo 44 ir 45 straipsnių nuostatas, reglamentuojančias išlaidų atlyginimą. Pagal ABTĮ 44 straipsnio 1 dalį teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą turi ta proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, o šiuo atveju sprendimas nėra priimamas pareiškėjo naudai, todėl nėra jokio pagrindo valstybei priteisti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimą. Atsižvelgiant į tai, kad teismas pareiškėjo skundą atmeta kaip nepagrįstą, remiantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 44, 45¹ straipsniais, netenkinamas ir prašymas priteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44, 45¹, 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo E. Č. skundą atmesti.

Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą priteisti valstybei išlaidas už antrinę teisinę pagalbą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.