Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

1.1.7.2.5; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.13.; 1.1.9.2.; 1.1.9.8; 1.1.10.1; 1.2.25.4.2.6; 2.3.6.4.4.1; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2;

2022 m. gruodžio 21 d.

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje S. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, teistas:

1) Joniškio rajono apylinkės teismo 1999 m. liepos 9 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 271 straipsnio 2 dalį 2 metų laisvės atėmimu su ¼ turto konfiskavimu. Vadovaujantis BK 47¹ straipsnio 2-3 dalimis, 5 dalies 6 ir 7 punktais bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, skirtas įpareigojimas atlikti 100 valandų nemokamų darbų;

2) Joniškio rajono apylinkės teismo 2000 m. balandžio 10 d. nuosprendžiu pagal BK 16 straipsnio 2 dalį ir 271 straipsnio 2 dalį, 271 straipsnio 2 dalį, 278 straipsnio 1 dalį. Paskirtas 2 metų laisvės atėmimas su 1/3 turto konfiskavimu. Vadovaujantis BK 42 straipsnio 4 dalimi pagal šį nuosprendį paskirta bausmė subendrinta su Joniškio rajono apylinkės teismo 1999 m. liepos 9 d. nuosprendžiu paskirta bausme. Skirta galutinė 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė su 1/3 turto konfiskavimu, taikant BK 47¹ straipsnio 2-3 dalis, 5 dalies 6 ir 7 punktus bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant atlikti 250 val. nemokamų darbų;

3) Joniškio rajono apylinkės teismo 2002 m. rugsėjo 25 d. nuosprendžiu pagal BK 271 straipsnio 2 dalį, 16 straipsnio 2 dalį ir 271 straipsnio 2 dalį, 278 straipsnio 1 dalį, skiriant galutinę subendrintą 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę su ½ turto konfiskavimu;

4) Joniškio rajono apylinkės teismo 2004 m. balandžio 28 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį (3 epizodai), 178 straipsnio 2 dalį (3 epizodai), 187 straipsnio 1 dalį (5 epizodai). Paskirta galutinė subendrinta bausmė – terminuotas laisvės atėmimas 4 metams 1 mėnesiui. Šiaulių apygardos 2004 m. liepos 8 d. nuosprendžiu Joniškio rajono apylinkės teismo 2004 m. balandžio 28 d. nuosprendis pakeistas BK 178 straipsnio 1 dalį (2 epizodai) perkvalifikuojant į BK 187 straipsnio 3 dalį (2 epizodai). Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis šios bausmės subendrintos su bausmėmis, paskirtomis pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį (3 epizodai), 187 straipsnio 1 dalį (3 epizodai), 178 straipsnio 2 dalį (2 epizodai), galutinę subendrintą bausmę skiriant terminuotą 4 metų laisvės atėmimą. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista;

5) Joniškio rajono apylinkės teismo 2008 m. vasario 15 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį (2 epizodai), BK 187 straipsnio 1 dalį (3 epizodai), 178 straipsnio 2 dalį. Paskirta galutinė 3 metų 6 mėnesių terminuota laisvės atėmimo bausmė;

6) Joniškio rajono apylinkės teismo 2008 m. liepos 16 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, skiriant galutinę subendrintą 3 metų ir 10 mėnesių terminuotą laisvės atėmimo bausmę;

7) Joniškio rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 24 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, skiriant galutinę subendrintą terminuotą 2 metų laisvės atėmimo bausmę;

8) Joniškio rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 27 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį skiriant galutinę 40 parų arešto bausmę poilsio dienomis;

9) Pakruojo rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 26 d. nuosprendžiu pagal BK 286 straipsnį, 138 straipsnio 2 dalies 10 punktą, skiriant galutinę subendrintą 1 metų 6 mėnesių ir 15 dienų laisvės atėmimo bausmę;

10) Joniškio rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 14 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, 286 straipsnį, skiriant galutinę 65 parų arešto bausmę;

11) Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2019 m. spalio 11 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal 281¹ straipsnio 1 dalį skiriant galutinę 30 parų arešto bausmę, baudžiamojo poveikio priemonę - uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metams, turto konfiskavimą (konfiskuota nusikalstamos veikos padarymo priemonės vertę atitinkanti suma);

12) Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. gruodžio 15 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 243 straipsnį galutine bausme – 30 parų areštu, bausmę atlikęs 2022 m. balandžio 8 d., teistumai neišnykę,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 243 straipsnyje ir 281¹ straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. Š. pažeisdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, 2022 m. rugpjūčio 24 d., apie 15.08 val., (duomenys neskelbtini), vairavo motorinę transporto priemonę - lengvąjį automobilį MAZDA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1, 51 ir daugiau promilių neblaivumas (15.10 val. jam buvo nustatytas 2,28 promilių neblaivumas, o 15.26 val. – 2,15 promilių neblaivumas).

Kaltinimo pagal BK 243 straipsnį prokuroras atsisakė teisiamojo posėdžio metu, kadangi S. Š. nurodytą veikimą buvo nubaustas administracine tvarka, todėl byla šioje dalyje nutraukta.

Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados ir jų vertinimas

Kaltinamasis S. Š. kaltu prisipažino visiškai, nurodė, kad dėl nusikaltimo labai gailisi. Parodė, kad susipyko su drauge ir 4 dienas garaže vartojo alkoholį. Beveik nieko neprisimena. 2022 m. rugpjūčio 24 d., sugalvojo išvažiuoti automobiliu. Atsimena pareigūnų automobilio švyturėlius. Buvo sustabdytas, pamena, kai tikrinosi neblaivumą. Su alkotesterio rodmenimis sutiko. Dėl visko kaltas alkoholis, tačiau šiuo metu nuo priklausomybės jam gydosi ir yra pasiryžęs keistis.

Įrodymų tyrimas apklausus kaltinamąjį nutrauktas, nes kaltinamasis prisipažino esąs kaltas, pageidavo tuojau pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras ir kaltinamasis (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnis).

Kaltinamojo kaltė yra visiškai įrodyta byloje surinktais ir sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka ištirtais įrodymais: Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio 2 dalies tvarka išvardinti: pranešimas apie pradėtą ikiteisminį tyrimą (b. l. 1-4); L. B. tarnybinis pranešimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo (b. l. 5-6); įvykio vietos apžiūros protokolas (b. l. 7-15); neblaivumo nustatymo aktas (b. l. 16-20); duomenys iš VĮ „Regitra“ (b. l. 23); VšĮ „Emprekis“ pažyma (b. l. 24); tarnybinis pranešimas dėl neblaivaus vairuotojo (b. l. 25).

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo ir teisme duotų parodymų, visi šie įrodymai įrodo, kad kaltinamasis žinodamas, jog yra vartojęs alkoholio, tyčia vairavo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas didesnis nei 1,51 promilių girtumas, todėl jo veika atitinka BK 281¹ straipsnio 1 dalies sudėtį.

Dėl kaltinimo pagal BK 243 straipsnį

BK 243 straipsnyje numatyta, kad tas, kas vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas bauda arba areštu.

Nustatyta, kad S. Š. 2022 m. rugsėjo 14 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 424 straipsnio 3 dalį, 432 straipsnio 1 dalį, nes 2022 m. rugpjūčio 24 d. 15.10 val. vairavo automobilį, kai teisė vairuoti atimta bei buvo neprisisegęs įrengto saugos diržo.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog draudžiama už tą pačią veiką ne tik du kartus traukti baudžiamojon atsakomybėn, bet ir bausti asmenį traukiant jį už tą pačią veiką administracinėn ir baudžiamojon atsakomybėn. Administraciniai nusižengimai savo prigimtimi yra baudžiamojo pobūdžio, BK 3 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta nuostata, kad baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas asmeniui, kuriam įsiteisėjo teismo nuosprendis dėl to paties kaltinimo arba teismo nutartis ar prokuroro nutarimas nutraukti procesą tuo pačiu pagrindu, taikoma ir tuo atveju, kai asmeniui įsiteisėjo teismo ar kitos institucijos sprendimas dėl tapataus administracinio nusižengimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-42-511/2022).

Prokuroras teisiamojo posėdžio metu kaltinimo pagal BK 243 straipsnį atsisakė. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamąjį pripažinus kaltu pagal BK 243 straipsnį būtų pažeistas draudimo bausti už tą pačią veiką du kartus (non bis in idem) principas, todėl byla šioje dalyje nutrauktina.

BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad už nusikaltimo numatyto šioje dalyje padarymą gali būti skiriama – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

Skiriant bausmę kaltinamajam, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), sunkinanti aplinkybė tai, kad nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Parenkant bausmę ir jos dydį S. Š., teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė nesunkų nusikaltimą, yra viena jo atsakomybę lengvinanti ir sunkinanti aplinkybės, nusikalstamos veikos padarymo metu kaltinamasis buvo teistas taip pat ir už vairavimą esant neblaiviam (b. l. 75-80), turi galiojančių administracinių nuobaudų, šiuo metu nedirba, tačiau yra registruotas Užimtumo tarnyboje, kaip pats nurodo turi nepilnamečių išlaikytinių, šiuo metu gydosi nuo alkoholizmo. Psichikos sveikatos centro ir Priklausomybės ligų kabineto įskaitose neregistruotas (b. l. 113).

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, jam skirtina straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikaltimą, sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės atėmimas, kurio terminas, atsižvelgiant į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes nustatytinas artimas, straipsnio už padarytą nusikaltimą, sankcijoje numatytam vidurkiui.

Kadangi byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą S. Š. savo kaltę pripažino visiškai, todėl skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalys).

BK 75 straipsnio 2 dalis nustato, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis padarė vieną nesunkų nusikaltimą, nurodė, kad augina 4 nepilnamečius vaikus, yra registruotas Užimtumo tarnyboje, ieškosi darbo, gydosi nuo alkoholizmo, bausmės vykdymas jam atidėtinas 1 metams.

Atidėdamas bausmės vykdymą pagal šio straipsnio 2 ir 3 dalis, teismas paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones, šio straipsnio 1 dalyje nustatytą intensyvią priežiūrą ir (ar) šias pareigas (BK 75 straipsnio 5 dalis).

Kadangi jau ne pirmą kartą kaltinamasis vairuoja neblaivus, pripažįsta, kad turi priklausomybę alkoholiui, kurią sutinka gydytis, S. Š. skirtinas įpareigojimas gydytis priklausomybės ligas, taip pat bausmės vykdymo atidėjimo metu jis įpareigotinas dirbti ar būti registruotam Užimtumo tarnyboje (BK 75 straipsnio 5 dalies 3 ir 5 punktai).

Nagrinėjamu atveju S. Š. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padarė šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo ir transporto priemonių eksploatavimo taisykles, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio bei neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones. Įvertinus padaryto nusikaltimo pobūdį, kaltinamajam nustatytą neblaivumo laipsnį, taip pat įvertinus kitas S. Š. asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, tai kad jis už vairavimą neblaiviam baudžiamas nebe pirmą kartą ir išvadų nedaro, kas rodo jo visiškai neatsakingą ir atsainų požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio normas ir taisykles, nepasimokymą iš anksčiau jam taikytų priemonių už vairavimą neblaiviam yra pagrindas paskirti jam baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metų laikotarpiui (BK 68 straipsnio 2 dalis), šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Teismo nuomone, BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyto draudimo, naudotis specialiąja teise vairuoti transporto priemones, vidurkiui lygiam terminui, paskyrimas pagal šios bylos aplinkybes yra proporcingas ir padės užtikrinti, kad S. Š. šiuo laikotarpiu neįgytų teisės vairuoti ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų.

Pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme. Tai reiškia, kad turto konfiskavimas yra imperatyvus. BK 72 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn; konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. BK 72 straipsnio 3 dalis numato, jog kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais.

Pažymėtina, kad BK 72 straipsnio nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai su BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, kad priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72, 72³ straipsnių numatytus požymius, konfiskuojami.

Iš VĮ „Regitra“ duomenų matyti, kad automobilis „Mazda 6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso S. Š.. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, nusikalstamos veikos įrankis, transporto priemonė „Mazda 6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskuotina.

Kaltinamajam S. Š. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 144-147), nuosprendžiui įsiteisėjus naikintina.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi, 308 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

S. Š. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu paskiriant S. Š. bausmę – 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 3, 5 punktais laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant S. Š. gydytis priklausomybės ligas bei dirbti ar būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1, 7 punktais, 68 straipsniu, 72 straipsnio 2, 4 dalimis, paskirti S. Š. baudžiamojo poveikio priemones – draudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 3 (trims) metams, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos bei konfiskuoti valstybės nuosavybėn automobilį „Mazda 6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini).

Baudžiamąją bylą dalyje pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį, nutraukti.

S. Š. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.