Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2010-04-13 · Civilinė byla Nr. 2A-442/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-04-13
Bylos Nr.
2A-442/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Danutė Gasiūnienė, Konstantinas Gurinas, Nijolės Piškinaitės
Ieškovas
UAB „Artransa“
Atsakovas
Lietuvos Kariuomenei, R. M.
Advokatai
Aušra Kargaudienė
Civilinė byla Nr. 2A–442/2010Procesinio sprendimo kategorija 69
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. balandžio 13 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės, Konstantino Gurino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Nijolės Piškinaitės,

sekretoriaujant Vaidai Sasnauskaitei,dalyvaujant ieškovo atstovei advokatei Aušrai Kargaudienei,atsakovo atstovui Dariui Baranauskui,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Artransa“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2009 m. lapkričio 13 d. sprendimo, kuriuo ieškinys atmestas, civilinėje byloje Nr. 2-316-267/2009 pagal ieškovo UAB „Artransa“ ieškinį atsakovams Lietuvos Kariuomenei, R. M. prekybinei firmai „ASMI“ dėl viešųjų pirkimų komisijos sprendimų pripažinimo neteisėtais, 2009 m. sausio 15 d. autobuso nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia ir įpareigojimo tęsti viešųjų pirkimų procedūras.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas UAB „Artransa“ kreipėsi į teismą bei patikslintu ieškiniu prašė pripažinti negaliojančiais atsakovo Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų Aviacijos bazės Viešųjų pirkimų komisijos sprendimus, kuriais nustatyta preliminari pasiūlymą pateikusių įmonių eilė, nugalėtoju pripažinta IĮ „ASMI“, bei 2008 m. gruodžio 12 d. sprendimą, kuriuo atmesta UAB „Artransa“ pretenzija, o taip pat 2009 m. sausio 15 d. sudarytą Autobusų nuomos sutartį, bei įpareigoti atsakovą atnaujinti ir tęsti viešųjų pirkimų procedūras LR Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) nustatyta tvarka ir sudaryti naują preliminarią pasiūlymų eilę, vertinant pateiktus pasiūlymus pagal supaprastinto atviro konkurso sąlygas. Ieškovas nurodė, kad perkančioji organizacija pasiūlymus vertino nesivadovaudama paskelbto konkurso sąlygomis, atliko skaičiavimus, kurie nebuvo numatyti konkurso sąlygose, nepagrįsti jokiomis viešųjų pirkimų procedūras apibrėžiančiomis teisės normomis. Todėl viešųjų pirkimų komisijos priimti sprendimai, ieškovo nuomone, teismo turėtų būti įvertinti kaip neteisėti ir panaikinti. Preliminarioje eilėje ieškovo pasiūlymas nurodytas trečiuoju numeriu, nors kitų pasiūlymus pateikusių įmonių kainos yra didesnės. Be to, kriterijai, kuriais remiantis vertintas UAB „Artransa“ pasiūlymas, nėra taikyti kitoms pasiūlymus pateikusioms įmonėms.

Žemesnės instancijos teismas

Šiaulių apygardos teismas 2009 m. lapkričio 13 d. sprendimu ieškovo UAB „Artransa“ ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad vykdant Lietuvos kariuomenės karinių oro pajėgų aviacijos bazės autobuso nuomos pirkimo procedūras supaprastinto atviro konkurso būdu, UAB „Transbusas“ pateikė pasiūlymą, kuriame nurodyta 767,00 Lt vienos dienos nuomos kaina keleivių pervežimui Šiaulių miesto ribose ir 3,54 Lt už 1 km kaina keleivių pervežimui savaitgaliais turistinėse kelionėse Lietuvos Respublikos ribose 2 kartus per mėnesį. R. M. prekybinė firma „ASMI“ pateikė pasiūlymą, kuriame nurodyta 500 Lt autobuso vienos dienos nuomos kaina keleivių pervežimui Šiaulių miesto ribose ir 3,90 arba 3,40 Lt už vieną km (priklausomai nuo ridos) kainą keleivių pervežimui savaitgaliais turistinėse kelionėse Lietuvos Respublikos ribose. Tuo tarpu ieškovas UAB „Artransa“ pateikė pasiūlymą, kuriame nurodyta kaina, lyginant su kitų tiekėjų pasiūlymais, sudaryta iš dviejų sudedamųjų dalių – 472 Lt vienos dienos autobuso nuomos kainos ir 12,98 Lt kainos už 1 km keleivių pervežimui Šiaulių miesto ribose, o keleivių pervežimui savaitgaliais turistinėse kelionėse Lietuvos Respublikos ribose du kartus per mėnesį 590 Lt vienos dienos autobuso nuomos kaina ir 2,36 Lt kaina už 1 km

Teismas konstatavo, kad atsakovo sudaryta viešojo pirkimo komisija po vokų atplėšimo procedūros susidūrė su pirkimo dokumentuose detaliai nereglamentuota situacija, kai teko vertinti skirtingus pasiūlymus kainos nustatymo prasme. Tačiau, teismo vertinimu, tai nebuvo tokia situacija, kai reikėjo nutraukti viešąjį pirkimą, nes, atlikus elementarius aritmetinius skaičiavimus, galima nustatyti, kokią konkrečią vienos dienos nuomos kainą pasiūlė ieškovas UAB „Artransa“ ir įvertinti ją lyginant su kitų tiekėjų pasiūlytomis kainomis, vadovaujantis konkurso sąlygų 8.1. punkte numatytu mažiausios kainos kriterijumi. Juolab, kad nagrinėjamu atveju, nutraukus atviro supaprastinto konkurso autobusų nuomai įsigyti procedūrą, kaip savo išvadoje rekomendavo Viešųjų pirkimų tarnyba prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, prisiimtų įsipareigojimų vykdymas pagal tarptautinį susitarimą tarp Danijos Karališkųjų oro pajėgų ir Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos dėl priimančios valstybės paramos Danijos Karališkosioms oro pajėgoms, vykdančioms operacijas Baltijos šalyse (nuolat iš gyvenamosios vietos į tarnybos vietą ir atgal reikia perkelti personalą) pareikalautų neplanuotų ir valstybės biudžete nenumatytų papildomų išlaidų. Įsiteisėjusia 2009 m. sausio 13 d. nutartimi yra konstatuota, jog tai reikštų viešojo intereso pažeidimą (b. l. 99 – 100 tomas 1, priedas prie bylos Nr. 2). Todėl teismas nagrinėjamu atveju Viešųjų pirkimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvadą vertino tik kaip formalų atsakymą į byloje iškeltus klausimus ir ja nesivadovavo (T. 3, b. l. 51).

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad viešųjų pirkimų komisija, vertindama pateiktus tiekėjų pasiūlymus, atliko paskaičiavimus, kurie leido spręsti, kad ieškovo pasiūlyta autobuso vienos paros nuomos kaina, skaičiuojant minimalų nuvažiuojamą per parą atstumą Šiaulių miesto ribose 3 - 4 kartus per parą (50 km), yra didesnė už IĮ „ASMI“ ir UAB „Transbusas‘ pasiūlytas kainas (50 km x 12, 98 Lt + 472 Lt = 1121 Lt), o tai patvirtino teismo apklausti liudytojai V. G., G. V., L. Š. ir Č. S., teisme nurodę, kad tokie paskaičiavimai buvo atliekami, remiantis ankstesnių metų pervežimų praktika, kai buvo žinoma, jog minimaliai per dieną autobusas nuvažiuoja 50 km. Liudytojai akcentavo, kad pagrindinę kainos dalį sudaro kiekvieną dieną vykdomų pervežimų Šiaulių miesto ribose kaina, o išlaidos keleivių pervežimui savaitgaliais turistinėse kelionėse du kartus per mėnesį sudaro nežymią kainos dalį (T. 3, b. l. 109 - 112). Teismas sutiko su viešojo pirkimo komisijos narių paaiškinimais, kad tiekėjų pasiūlytos kainos už keleivių pervežimus turistinėse kelionėse nekeičia ginčijamų sprendimų esmės, juolab, kad ir už šiuos pervežimus ieškovo pasiūlyta kaina yra iš dviejų sudedamųjų dalių, o kiti tiekėjai siūlė tik kainą už nuvažiuotą vieną kilometrą.

Įvertinęs liudytojų parodymus ir atsakovų atstovų paaiškinimus, teismas nustatė, jog viešųjų pirkimų komisijos atlikti paskaičiavimai buvo teisingi ir neprieštaravo Konkurso sąlygų 8.1 punkto nuostatoms. Pirmosios instancijos teismas taip pat nesutiko su ieškovo atstovės argumentais, kad tokia vertinimo metodika nebuvo nustatyta pirkimo dokumentuose, nes pirkimo dokumentų 2 priede yra nurodyta, jog keleivių pervežimas Šiaulių miesto ribose numatomas 3 – 4 kartus per dieną (priedas Nr. 1, l. 49). Todėl teismas visiškai sutiko su atsakovų argumentais, kad nustačius pasiūlytų nuomos kainų skirtumus, tiekėjų pasiūlytos kainos negalėjo būti vertinamos, vadovaujantis konkurso sąlygų 8.2 punkto nuostatomis, nes tai prieštarautų VPĮ 3 straipsnio nuostatoms ir LR CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principams. Teismas įvertino ir tai, jog ieškovo teiginiai ginčijant viešųjų pirkimų komisijos sprendimus dėl pasiūlytos kainos dydžio nustatymo, iš esmės nebuvo paremti teisiniais argumentais. Ieškovas neginčijo faktinių aplinkybių, kad autobusas turėtų nuvažiuoti kiekvieną dieną 50 kilometrų atstumą, kaip nustatė viešojo pirkimo komisijos nariai. Ieškovo atstovai nepateikė jokios skaičiuotės, pagrindžiančios teiginius, kad ieškovo pasiūlyta kaina yra mažiausia, tik aiškino, kad viešųjų pirkimų komisija pasiūlymus vertino pagal kriterijus, kurie nebuvo numatyti konkurso sąlygose ir netaikė jų kitiems konkurso dalyviams. Tokie ieškovo atstovų argumentai prieštarauja konkurso sąlygų 8.1 p. nuostatoms ir teismo vertinimu yra tiesiog nelogiški, nes ieškiniu reikalaujama vertinti tik vieną sudėtinę tiekėjo UAB „Artransa“ pasiūlytos kainos dalį – vienos dienos nuomos kainą, neatsižvelgiant, kad tiekėjui reikės papildomai mokėti ir už kiekvieną nuvažiuotą kilometrą.

Teismas įvertino ir tai, kad pateikdamas viešojo pirkimo komisijai pasiūlymą, ieškovas viešai deklaravo, kad sutinka su pirkimo (kodas Nr. 70636) dokumentuose nustatytomis sąlygomis (T. 1, b. l. 23, 26, 1 priedo l. 108) ir neprašė paaiškinti sąlygų. Tokiu būdu teismas konstatavo, kad perkančiosios organizacijos viešųjų pirkimų komisija 2008 m. gruodžio 8 d. posėdyje pagrįstai pripažino ieškovo pasiūlytą kainą didžiausia ir preliminarioje pasiūlymų eilėje skyrė UAB „Artransa“ trečiąją vietą, o IĮ „ASMI“ - pirmąją vietą. Be to, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju nustatyta, jog viešasis konkursas pasibaigė (buvo sudaryta 2009 m. sausio 15 d. Autobuso nuomos sutartis Nr. 05-S4-06/4) ir paslaugos pagal nuomos sutartį didele apimtimi yra įvykdytos (Sutarties terminas - iki 2010-01-05), o ieškovo atstovas pirmosios instancijos teismo posėdyje paaiškino, kad ruošiamos naujos konkurso sąlygos autobuso nuomos paslaugai pirkti. Todėl ieškovo reikalavimas įpareigoti komisiją tęsti viešojo pirkimo procedūras Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka ir sudaryti naują pasiūlymų eilę, net ir panaikinus sutartį, negali būti įvykdytas, kadangi nėra teisinio pagrindo tęsti konkursą.

Apeliaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2009 m. lapkričio 13 d. sprendimą ir ieškinį tenkinti, o taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos argumentus:

1. Byloje dėl tarp šalių kilusio ginčo yra pateikta LR Viešųjų pirkimų tarnybos išvada (LR Viešųjų pirkimų tarnybos 2009 m. gegužės 12 d. raštas Nr. 4S-1505), kurioje vienareikšmiškai konstatuota, kad perkančioji organizacija gautus tiekėjų pasiūlymus vertino ne pagal pirkimo dokumentuose numatytus vertinimo kriterijus bei pažeidė VPĮ reikalavimus. Atitinkamai perkančiajai organizacijai nesivadovaujant skelbiamomis viešųjų pirkimų konkursų taisyklėmis, tačiau konstatuojant, kad tai neturi įtakos viešojo pirkimo rezultatams, būtų sukuriamas precedentas ateityje perkančiosioms organizacijoms nesivadovauti skelbiamomis viešųjų pirkimų konkursų taisyklėmis, o pasiūlymus vertinti savo nuožiūra, atsižvelgiant į gautų pasiūlymų turinį.

2. Susiklosčiusi situacija buvo reglamentuota konkurso sąlygų 8.2 punkte, o konkrečiu atveju, sugalvojant naują metodiką pateiktiems pasiūlymams vertinti, buvo ignoruojami pasiūlymą pateikusio tiekėjo UAB „Artransa“ interesai

Šalies argumentai

3. Nuostatos, kad autobusas kiekvieną dieną turės važiuoti 50 kilometrų, pirkimo sąlygose nebuvo.

4. Pati perkančioji organizacija konstatavo, kad visų, įskaitant ir ieškovo, pateikti pasiūlymai pateikti tinkamai ir nebuvo atmesti.

5. Konkurso laimėtojas IĮ „ASMI“ pateikė pasiūlymą, kuriame buvo numatytos skirtingos kainos priklausomai nuo ridos, nors to minėtas tiekėjas negalėjo daryti (tai nebuvo numatyta konkurso sąlygose).

6. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovo reikalavimus, motyvavo ir tuo, kad ginčijamų viešojo pirkimo procedūrų metu sudaryta autobuso nuomos sutarties galiojimas baigėsi 2010 m. sausio 5 d., tačiau, ieškovo nuomone, pats teismas nesiėmė jokių priemonių, užtikrinančių priimto sprendimo, jei būtų tenkinami ieškovo keliami reikalavimai teisme, vykdymą ateityje.

7. 2009 m. sausio 15 d. sudarytos autobuso nuomos sutarties Nr. 05-S4-06/4 kaina 424 Lt (be PVM) neatitinka IĮ „ASMI“ pasiūlymo (500 Lt su PVM), tačiau to teismas iš viso nevertino.

Atsiliepimas

Atsakovas Lietuvos kariuomenė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Šiaulių apygardos teismo 2009 m. lapkričio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovas nurodo, kad teisės aktai, reglamentuojantys LR Viešųjų pirkimų tarnybos veiklą, nenumato, kad minėtos tarnybos teikiamos išvados yra privalomojo pobūdžio, o teismas tai vertina pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu it objektyviu visų byloje esančių įrodymų ištyrimu. Tuo tarpu perkančioji organizacija pasiūlymus vertino vadovaujantis mažiausios kainos kriterijumi ir pasiūlymus konkrečiu atveju buvo galima palyginti atlikus elementarius skaičiavimus. Konkurso sąlygų 8.2 punkte numatyta pasiūlymų vertinimo taisyklė taikytina tik tais atvejais, kai tiekėjai pateikia vienodus pasiūlymus, o konkrečiu atveju tiekėjai pateikė skirtingai apskaičiuojamas kainas (IĮ „ASMI“ ir UAB „Transbusas“ pateikė galutines dienos autobuso nuomos kainas, o ieškovo pasiūlyta autobuso nuomos kaina susidėjo iš dviejų dalių, t. y. fiksuotos sumos ir kainos, priklausomai nuo per dieną nuvažiuotų kilometrų). Atsakovas taip pat pažymi, kad konkurso sąlygos nedraudė pasiūlyti kainos, priklausomai nuo nuvažiuoto atstumo (iki 300 kilometrų ir virš). Be to, atsakovas nurodo, kad laikinosios apsaugos priemonės buvo pritaikytos Šiaulių apygardos teismo 2008 m. gruodžio 22 d. nutartimi, o 2009 m. sausio 13 d. to paties teismo nutartimi laikinosios apsaugos priemonės panaikintos (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. kovo 19 d. nutartimi Šiaulių apygardos teismo 2009 m. sausio 13 d. nutartis palikta nepakeista).

Atsakovas IĮ „ASMI“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Šiaulių apygardos teismo 2009 m. lapkričio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą. Ieškovo ginčijama išvada, kad jo pasiūlyta kaina yra didesnė už kitų konkurso dalyvių pasiūlytas kainas, padaryta pagrįstai vadovaujantis įrodymų pakankamumo, taisykle, tikimybių pusiausvyros ir protingumo bei sąžiningumo principais. Tuo tarpu ieškovas, atsakovo nuomone, ketino pasinaudoti aplinkybe, jog pirkimo sąlygose nenumatyti kai kurie bendros pasiūlymo kainos apskaičiavimo variantai (kai skirtingi dalyviai pasirinks skirtingus siūlomos kainos rodiklius – tik kainą už nuvažiuotus kilometrus arba tik vienos dienos nuomos kainą). Tačiau ieškovas pasiūlymo sąlygų neginčijo ir neprašė jų patikslinti, o nebūdamas sąžiningu konkurso dalyviu (išprovokavęs dviprasmišką situaciją), apeliantas negali pretenduoti į perkančiosios organizacijos neteisėtais veiksmais pažeistų jo subjektinių teisių gynimą. Tuo tarpu LR Viešųjų pirkimų tarnyba apskritai rekomendavo nutraukti pirkimą, o tai nesuderinama su ieškovo reikalavimu tęsti pirkimo procedūras. Atitinkamai tai, kad autobuso nuomos sutartyje Nr. 05-S4-06/4 nurodyta nuomos kaina be PVM nekeičia sutarties esmės, o ir konkurso sąlygų 4.3 punkte buvo nurodyta, jog PVM turi būti nurodomas atskirai. Be to, konkurso sąlygose nebuvo numatyta, kad turi būti privalomai pateikta vieno kilometro kaina, todėl atsakovo IĮ „ASMI“ pateiktame pasiūlyme nurodyta kaina važiuojant iki ir virš 300 kilometrų, neprieštarauja konkurso sąlygoms, o taip pat nėra esminis dalykas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Nesutikdamas su skundžiamu sprendimu, ieškovas nemažą skundo dalį skyrė byloje esančiai Viešųjų pirkimo tarnybos išvadai, kurioje tarnyba konstatavo ginčo viešojo pirkimo procedūrų pažeidimą. Tačiau nei civilinio proceso teisės taisyklės, nei anksčiau minėtos tarnybos veiklą reglamentuojantys teisės aktai nesuteikia jos išvadoms privalomojo pobūdžio (CPK 49 str. 2 d., 182 str., VPĮ 8 str., Viešųjų pirkimų tarnybos nuostatai, patvirtinti LR Ūkio ministro 2009 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 4-747).

Todėl pirmosios instancijos teismas šią išvadą analizavo bylai reikšmę turinčių aplinkybių kontekste ir, kolegijos nuomone, padarė pagrįstą bei teisėtą išvadą, kad nagrinėjamuoju atveju esminių pažeidimų nebuvo nustatyta bei nebuvo pažeisti VPĮ 3 straipsnyje įtvirtinti viešųjų pirkimų principai. Tokios išvados pagrįstumą, visų pirma, patvirtina tai, kad konkurso sąlygų dalies „pasiūlymų vertinimas“ 8.1 punkte nurodyta, kad pasiūlymai vertinami pagal mažiausią pasiūlytą kainą (T. 1 b. l. 16). Nagrinėjamuoju atveju šis pasiūlymų vertinimo kriterijus pažeistas nebuvo, nes bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas paslaugas pasiūlė pirkti už didesnę negu konkurso laimėtojo kainą.

Šiuo atveju apelianto teiginys, kad konkurso nuostata, pagal kurią pasiūlymai turi būti vertinami pagal mažesnę kainą, yra ne konkurso kriterijus, bet jo tikslas, yra nelogiškas, nes viešųjų pirkimų konkursų organizavimas nėra savitikslis, jie, visų pirma, organizuojami ne tam, kad juos atlikti, o tam, kad perkančioji organizacija įsigytų tam tikras prekes ar paslaugas, reikalingas vykdant jos funkcijas. Apeliantas nurodo, kad nagrinėjamuoju atveju Viešųjų pirkimų komisija turėjo vadovautis konkurso sąlygų 8.2 punktu, tačiau neatkreipė dėmesio į tai, kad šio punkto nuostata taikoma tik tuo atveju, jeigu tiekėjas siūlys autobusų nuomos kainą pagal nustatytą dienos (paros) kainą ar kainą už nuvažiuotus kilometrus. Tokia sakinio konstrukcija bei konkurso sąlygų 2 priede esanti pastaba, kad atitinkamus duomenis reikia „įrašyti, jei yra taikomi nurodyti įkainiai“, rodo, kad konkurso dalyviai neprivalėjo nurodyti abiejų (vienos dienos normos ir 1 kilometro) įkainių (T. 1, b. l. 16, 21). Todėl ieškovo reikalavimas vertinti visų konkurso dalyvių pasiūlymus pagal konkurso sąlygų 8.2 punktą, kai kiti du dalyviai siūlant keleivių pervežimo paslaugą Šiaulių miesto ribose kainos už 1 nuvažiuotą kilometrą nenurodė, yra ne tik nelogiškas, bet ir prieštaraujantis lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principams. Todėl, kaip jau buvo minėta, viešųjų pirkimų komisija (toliau – VPK) pagrįstai pasiūlymus vertino pagal konkurso sąlygų 8.1 punkto nuostatą. Kritikuodamas šį VPK veiksmą bei skundžiamą sprendimą apeliantas nurodo, kad taip sukuriamas precedentas, leisiantis perkančiosioms organizacijoms vertinti pasiūlymus pagal savo nuožiūrą. Tačiau sutikti su šiuo teiginiu negalima, nes atlikus pasiūlymų vertinimą, VPK, visų pirma, vadovavosi konkurso sąlygų 8.1 punktu bei, kas yra ne mažiau svarbu, kitomis konkurso sąlygų nuostatomis, kurios jo dalyviams buvo žinomos. Taip konkurso sąlygų priede Nr. 2 nurodyta, kad perkama keleivių pervežimo Šiaulių miesto ribose (3 - 4 kartai per dieną) paslauga, o konkurso skelbimo pilname aprašyme nurodyta, kad paslaugų teikimo vieta yra Aviacijos bare, Lakūnų g. 3 Šiaulių mieste (T. 1, b. l. 8, 21). Taigi ši aplinkybė, o taip pat kitas pirkimo tikslas - keleivių pervežimas savaitgaliais turistinėse kelionėse Lietuvos Respublikos ribose leido konkurso dalyviams suprasti, kad paslauga perkama tikslu vykdyti tarptautinį susitarimą dėl NATO karių pervežimo iš gyvenamosios vietos į tarnybos vietą.

Taigi, remiantis aukščiau minėtais konkurso tikslais bei sąlygomis ir buvo apskaičiuotas per vieną dieną reikalingas nuvažiuoti atstumas. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovas neginčijo faktinių aplinkybių, kad autobusas turėtų nuvažiuoti kiekvieną dieną 50 km atstumą. Apeliantas šios skundžiamo sprendimo išvados iš esmės neginčija, bet nurodo, kad tokios nuostatos, kad autobusas turės nuvažiuoti 50 km atstumu, pirkimo dokumentuose nebuvo. Tačiau aukščiau paminėtos konkurso sąlygos dėl paslaugų suteikimo vietos bei pervežimų skaičiaus turėjo leisti suprasti ieškovui, kuris ne pirmus metus verčiasi keleivių pervežimo verslu, kokį atstumą turės nuvažiuoti nuomojamas autobusas. Pastebėtina, kad ieškovas paaiškinti konkurso sąlygų neprašė. Ieškovas, pervežant keleivius Šiaulių miesto ribose, pasiūlė 472 Lt vienos dienos nuomos kainą plius 12,98 Lt už kiekvieną nuvažiuotą kilometrą. Tuo tarpu konkursą laimėjęs tretysis asmuo pasiūlė tik 500 Lt vienos dienos nuomos kainą. Todėl atsižvelgiant į jau paminėtas aplinkybes VPK vadovaudamasi konkurso sąlygų 8.1 punktu, pagrįstai laimėtoju pripažino IĮ ASMI.

Pastebėtina, kad savo atsiliepime į apeliacinį skundą konkursą laimėjęs tretysis asmuo pagrįstai nurodo, kad net ir pravažiavus 3 km per dieną ieškovo pasiūlymas tampa brangesnis nei konkurso laimėtojo. Tačiau, kaip jau buvo minėta pagal konkurso sąlygas, kiekvieną dieną turėjo būti nuvažiuotas daug didesnis atstumas.

Ieškovas nėra pasiūlęs mažesnės kainos ir vežti keleivius poilsio dienomis, nes kiti du dalyviai pasiūlė tik vieno nuvažiuoto kilometro kainą, o ieškovas, nors ir nurodė mažesnę 1 nuvažiuoto kilometro kainą, tačiau kartu nustatė vienos dienos 590 Lt autobuso nuomos kainą. Pastebėtina, kad apeliaciniame skunde iš esmės nėra nurodyti kokie nors patikimi įrodymai, patvirtinantys, kad VPK neteisingai konstatavo, kad tretysis asmuo pasiūlė mažesnę nei ieškovas paslaugos kainą. Šiuo atveju ieškovas tik nurodo, kad trečiojo asmens pasiūlymas dėl skirtingų poilsio dienomis nuvažiuoto 1 kilometro kainų (iki 300 km ir daugiau) neatitinka konkurso sąlygų. Tačiau kaip matyti iš konkurso sąlygų priedo Nr. 2 (T. 1, b. l. 21), draudimas teikti tokio pobūdžio pasiūlymą nustatytas nebuvo.

Be to, nagrinėjamuoju atveju svarbu yra tai, kad visų dalyvių pasiūlymai buvo vertinami vadovaujantis vienu konkurso sąlygų 8.1 punkte nustatytu kriterijumi – pagal mažiausią pasiūlymų kainą. Atsižvelgtina ir į tai, kad nustatant laimėtoją buvo vadovautasi konkurso sąlygose išdėstytais reikalavimais dėl pervežimų skaičiaus per dieną bei paslaugos pateikimo vietos (T. 1 b. l. 8, 21). Todėl negalima sutikti su apelianto teiginiu, kad vykdant konkursą buvo pažeisti lygiateisiškumo bei skaidrumo principai.

Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pirkimo dokumentuose nebuvo detaliai reglamentuota situacija, kai teko vertinti skirtingus pasiūlymus kainos nustatymo prasme. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad konkurso dalyviai, taip pat ir ieškovas, neprašė paaiškinti konkurso sąlygų 8.2 punkto taikymo galimybės, nustatant laimėtoją buvo vadovautasi konkurso sąlygų 8.1 punkte nustatytu mažiausios kainos kriterijumi bei tuo, kad nustatant pasiūlymo kainą, kaip jau buvo minėta, atsižvelgta į konkurso sąlygose nustatytą vežimų skaičių bei paslaugos teikimo vietą, racionalumo principas nagrinėjamu atveju taip pat nebuvo pažeistas.

Nurodytos aplinkybės neleidžia teigti, kad vykdant ginčo konkursą buvo pažeisti VPĮ 3 str. nustatyti viešųjų pirkimų principai bei pripažinti perkančiosios organizacijos veiksmus neteisėtais (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. spalio 22 d. nutartis Nr. 2A-709/2009).

Pastebėtina ir tai, kad pats apeliantas, nurodydamas, jo nuomone, VPK padarytus pirkimo procedūros pažeidimus, kokių nors patikimų įrodymų ir argumentų, patvirtinančių, kad jis pasiūlė atsakovui mažesnę nei konkurso laimėtojas paslaugos kainą, nenurodo. Todėl naikinti skundžiamą sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (VPĮ 3 str., konkurso sąlygų 8.1 p.).

Nenustačius esminių viešųjų pirkimų procedūrų pažeidimo, pagrindo pripažinti atsakovo su konkurso laimėtoju sudarytą paslaugų pirkimo-pardavimo sutartį niekine taip pat nėra pagrindo.

Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad tarp atsakovo ir trečiojo asmens sudarytoje autobusų nuomos sutartyje nuomos kaina 424 Lt be PVM neatitinka IĮ ASMI pasiūlymo (500 Lt su PVM). Teisėjų kolegija pažymi, kad nurodyta aplinkybė nebuvo nagrinėjamos bylos dalyku, tačiau atsižvelgiant į viešą interesą, atsakovas turėtų patikrinti nurodytą aplinkybę ir, esant pagrindui, imtis priemonių dėl permokėtos sumos grąžinimo.

Atmetus ieškovo apeliacinį skundą, iš jo priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme (T. 3, b. l. 127, 149).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

Šiaulių apygardos teismo 2009 m. lapkričio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo UAB „Artransa“ (į. k. 235286830) 12,15 Lt (dvylika litų 15 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybei.

Teisėjai Danutė GasiūnienėKonstantinas GurinasNijolės Piškinaitės