Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas

2009-10-22 · Civilinė byla Nr. 2A-709/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Data
2009-10-22
Bylos Nr.
2A-709/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Danutė Gasiūnienė, Nijolė Piškinaitė, Egidijus Žironas
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Omnitel“
Atsakovas
valstybės įmonei Valkininkų miškų urėdijai ir uždarajai akcinei bendrovei, „Bitė Lietuva“
Advokatai
Loreta Andziulytė
Kategorijos
  • 21.4.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-709/2009Procesinio sprendimo kategorija: 21.4.1.1.; 69.
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNuTartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. spalio 22 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nijolės Piškinaitės ir Egidijaus Žirono, sekretoriaujant Joanai Tamašauskienei,

Dalyvaujant ieškovo atstovei advokatei Loretai Andziulytei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Omnitel“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gegužės 21 d. sprendimo, kuriuo ieškinys atmestas, civilinėje byloje Nr. 2-1374-578/2009 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Omnitel“ ieškinį atsakovams valstybės įmonei Valkininkų miškų urėdijai ir uždarajai akcinei bendrovei „Bitė Lietuva“, kur trečiuoju asmeniu patraukta uždaroji akcinė bendrovė „Tele2“, dėl viešųjų pirkimų rezultatų panaikinimo, sutarties pripažinimo niekine bei negaliojančia.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas UAB „Omnitel“ 2008 m. rugsėjo 29 d. Vilniaus apygardos teismui paduotu ieškiniu prašė: 1) pripažinti VĮ Valkininkų miškų urėdijos (toliau – Perkančiosios organizacijos) Mobiliojo GSM ryšio paslaugų pirkimo įprastinės komercinės praktikos būdu (VPĮ 2 str. 10 d.) rezultatus – sprendimą dėl UAB „Bitė Lietuva“ pasiūlymo pripažinimo laimėjusiu - negaliojančiu; 2) pripažinti Perkančiosios organizacijos Mobiliojo GSM ryšio paslaugų pirkimo įprastinės komercinės praktikos pagrindu su UAB „Bitė Lietuva“ sudarytą paslaugų teikimo sutartį niekine ir negaliojančia. Ieškinyje (b. l. 1-3) ir dublike (b. l. 63-66) nurodė, jog Perkančioji organizacija 2008 m. liepos 15 d. raštu Nr. V6-829 pakvietė ieškovą dalyvauti įprastos komercinės praktikos būdu organizuojamame mobilaus GSM ryšio paslaugų pirkime ir pateikti komercinį pasiūlymą iki 2008 m. liepos 17 d. 12 valandos. Vėliau Perkančioji organizacija nukėlė galutinio komercinio pasiūlymo pateikimo laiką, patikslino pasiūlymo kainos apskaičiavimo formulę ir reikšmes; išdėstė kriterijus, kam teiks prioritetą, jei kelių pretendentų žemiausia pasiūlyta kaina sutaptų. Po vokų atplėšimo 2008 m. rugsėjo 10 d. procedūros paaiškėjo pateiktų pasiūlymų kainos: ieškovo – minus 4 279,17 Lt, bendraatsakovio – minus 3 088,90 Lt, trečiojo asmens – minus 2 907 Lt. Tą pačią dieną ieškovas gavo iš Perkančiosios organizacijos prašymą jos naudojamus telefonų numerius perkelti iš ieškovo tinklo į bendraatsakovio tinklą. 2008 m. rugsėjo 15 d. Perkančioji organizacija pateikė ieškovui atsakymą Nr. V6-981 į jo pretenziją Nr. 4800-1888 dėl mobilaus GSM ryšio paslaugų pirkimo. Atsakyme teigiama, kad buvo perskaičiuoti pateikti pasiūlymai pagal principą, jog „jeigu tiekėjas nepateikė leidžiamo iškalbėti maksimalaus minučių skaičiaus mokant tik abonentinį mokestį, tai naudojama apklausoje pateiktos vidutinės minutės per dieną dauginant iš pateiktų įkainių į visus tinklus“, ir sudaryta kita pasiūlymų eilė: bendraatsakovis – minus 2 504,20 Lt, ieškovas – minus 925,17 Lt, tretysis asmuo – minus 585,99 Lt, todėl konkurso laimėtoju buvo pripažinta UAB „Bitė Lietuva“. Ieškovas savo pateiktame komerciniame pasiūlyme nurodė, kad abonentinis mokestis (reikšmė „A“) yra 0 Lt, leidžiamas iškalbėti maksimalus minučių skaičius, mokant tik abonentinį mokestį (reikšmė „M“) yra 0 Lt. Pirkimo dokumentų sąlygose Perkančioji organizacija nei draudė pasiūlyti tokio dydžio tarifų, nei pažymėjo, kad esant nuliniams tarifams taikys kitokias kainos apskaičiavimo taisykles. Perkančiosios organizacijos veiksmai, kuriais ji patikslino konkurso sąlygas, pasibaigus pasiūlymų pateikimo terminui ir net po vokų atplėšimo procedūros, pažeidė LR viešųjų pirkimų įstatymo 24 straipsnio 1 dalį, 2 dalies 12 punktą, 27 straipsnio 4 dalį, 39 straipsnio 7 dalies 1 punktą; lygiateisiškumo ir skaidrumo principus. VPĮ 3 straipsnyje įtvirtintų principų pažeidimas suponuoja imperatyvių teisės normų pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-180/2005, 3K-3-416/2005, 3K-3-295/ 2007). Kadangi tarp atsakovų sudaryta sutartis prieštarauja imperatyvioms normoms, ji yra niekinė (lot. ex in iuria non oritur ius) ir negalioja ab initio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2005).

Atsiliepimas

Atsakovas VĮ Valkininkų miškų urėdija atsiliepimu į ieškinį (b. l. 21-23) ir tripliku (b. l. 82-86) su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Anot Perkančiosios organizacijos, ieškovas nesuprato pirkimo sąlygų. Viešasis pirkimas vyko pagal VĮ Valkininkų miškų urėdijos Miškų urėdo 2007 m. sausio 18 d. įsakymu Nr. VI-08 patvirtintas Prekių, paslaugų ir darbų viešųjų pirkimų taikant įprastą komercinę praktiką taisykles. Potencialių tiekėjų komerciniams pasiūlymams taikytas mažiausios kainos kriterijus, kuris apskaičiuojamas pagal tokią formulę: P = (35 x M₁ x k₁) + (23 x M₂ x k₂) + (21 x M₃ x k₃) + (23 x 79 x kSMS) – (N/24), kai P – pasiūlymo vertė; M – leidžiamas iškalbėti maksimalus minučių skaičius, mokant tik abonentinį mokestį, k – įkainis į visus tinklus, A (M x k) – abonentinis mokestis, kSMS – SMS įkainis į visus tinklus, N – nuolaida įsigyti telefoną per 24 mėnesius; indeksai prie atitinkamos raidės rodo darbuotojų kategorijas: 35 kalba ?3 min./d., 23 kalba 3-5 min./d., 21 kalba ? 5 min./d. Ieškovas pasiūlė nulinį abonentinį mokestį ir analogišką leidžiamų iškalbėti maksimalų minučių skaičių mokant tik abonentinį mokestį, taigi ieškovo pasiūlymo vertę iš esmės sudarė nuolaidų telefonams vertė: 0 + 0 + 0 + 0 – (102 700 Lt ÷ 24 mėn.). Šis ieškovo pasiūlymas būtų naudingas tik vienu aspektu: jei Perkančioji organizacija siektų įsigyti kuo daugiau telefonų su kuo didesne nuolaida ir kuo mažiau jais kalbėti. Toks pasiūlymas neatitiko Perkančiosios organizacijos poreikių – gauti paslaugų, pagal galimybę įsigyti prekių. Siekdama, jog nebūtų iškraipyta tikroji pasiūlymų vertė, Perkančioji organizacija, iš formulės eliminavo kintamąjį su reikšme „M“, kuris ieškovo atveju buvo lygus 0, ir atitinkamos kategorijos darbuotojų skaičių daugino tik iš k (vienos pokalbio minutės įkainio – 26 ct./ min.).

Atsakovas UAB „Bitė Lietuva“ atsiliepimu į ieškinį (b. l. 25-32) ir tripliku (b. l. 73-80) ieškinio pirmąjį reikalavimą laikė nepagrįstu ir prašė jo netenkinti, antrą – palikti nenagrinėtą (CPK 296 str. 1 d. 7 p.). Konkurso laimėtojo nuomone, Perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose reikalavo nurodyti abonentinį mokestį ir leidžiamą iškalbėti maksimalų minučių skaičių mokant tik abonentinį mokestį. Minėta išvada daroma iš Perkančios organizacijos 2008 m. liepos 15 d. rašto Nr. V6-829 (b. l. 6), kuriame išvardinta, kokias paslaugas apima abonentinis mokestis (pokalbius Lietuvoje ir užsienyje, trumpąsias bei vaizdo žinutes Lietuvoje ir užsienyje), taip pat 2008 m. liepos 17 d. rašto Nr. V6-840, kuriame sakoma, jog abonentinį mokestį, kuris priklauso nuo į jį įeinančių nemokamų minučių skaičiaus, nustato nebe Perkančioji organizacija (kaip kad buvo iš pradžių), bet siūlo konkurso dalyviai. Kadangi ieškovas pasiūlė nulinį tarifą, kitaip tariant, nieko nepasiūlė, todėl Perkančiajai organizacijai tektų apmokėti faktiškai iškalbėtų minučių skaičių po 26 ct./ min., ieškovas laikytinas nesąžiningu, o jo komercinis pasiūlymas turėjo būti atmestas kaip neatitinkantis pirkimo dokumentų (VPĮ 39 str. 2 d. 2 p.). Perkančioji organizacija nepažeidė VPĮ nuostatų, nes ji vykdė supaprastintą konkursą, atliekamą vadovaujantis jos pačios patvirtintomis taisyklėmis (VPĮ 119 str. 1 d.), viešųjų pirkimų principais (VPĮ 3 str. 1 d.) bei tikslais (VPĮ 3 str. 2 d.). Tai reiškia, jog kiti VPĮ reikalavimai arba neprivalomi, arba jų taikymas, atsižvelgiant į įprastos komercinės praktikos pirkimų vykdymo ypatumus, negalimas.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismas 2009 m. gegužės 21 d. sprendimu (b. l. 130-132) ieškinį atmetė. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog Perkančioji organizacija VPĮ nuostatų nepažeidė, o UAB „Bitė Lietuva“ pagrįstai buvo pripažinta konkurso teikti telekomunikacijų paslaugas 2008 - 2010 m. nugalėtoja. Ieškovės pasiūlymo vertės skaičiavimas neatitiko konkurso pirkimo dokumentų reikalavimų, nes techninėje specifikacijoje bei patikslintuose pirkimo dokumentuose nenumatyta galimybė į formulės reikšmes įrašyti 0. Todėl Perkančioji organizacija, skaičiuodama ieškovo pasiūlymo kainą, į formulę vietoj „M“ turėjo įrašyti ne nulius, o vidutinės minutės įkainį (0,26 Lt/ min.), padaugintą iš atitinkamo minučių skaičiaus (b. l. 61).

Šalies argumentai

Ieškovas UAB „Omnitel“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismas 2009 m. gegužės 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti (b. l. 134-136). Apeliacinį skundą motyvuoja tuo, kad:

1. atsižvelgiant į Perkančiosios organizacijos pradinį pirkimo dokumentą, jo patikslinimą, atsakymą į ieškovo pretenziją, procesinius dokumentus, ydinga pirmosios instancijos teismo išvada dėl imperatyvaus Perkančiosios organizacijos reikalavimo siūlyti abonentinį mokestį ir leidžiamą iškalbėti maksimalus minučių skaičių, mokant tik abonentinį mokestį. Perkančioji organizacija 2008 m. liepos 15 d. rašte Nr. V6-829 reikalavo, jog minimalus iškalbamas mėnesinis mokestis vienam abonentui neviršytų 20 Lt (be PVM); 2008 m. liepos 17 d. rašte Nr. V6-840 leido tiekėjui pasirinkti siūlyti iškalbamą abonentinį mokestį arba nesiūlyti. Jei būtų kitaip, ieškovo pasiūlymas būtų buvęs atmestas kaip nukrypstantis nuo konkurso sąlygų. Perkančioji organizacija atsiliepime pripažino (autentiškas aiškinimas), kad tikėjosi, jog bus nurodytas abonentinis mokestis, nors jo pagal pirkimo dokumentus nereikalavo;

2. klaidinga pirmosios instancijos teismo išvada dėl galimybės įrašyti į formulę 0 nebuvimo, nes tokios pasiūlytos kainos apskaičiavimo modifikacijos nenumatytos pirkimo dokumentuose ir (arba) jų išaiškinimuose, Perkančiosios organizacijos pateiktuose iki vokų atplėšimo procedūros. Tiktai 2008 m. rugsėjo 15 d. atsakyme į pretenziją Perkančioji organizacija nurodė, jog nenurodžius leidžiamo iškalbėti maksimalaus minučių skaičiaus mokant tik abonentinį mokestį, t. y. jei jis lygus 0, koeficiento „M“ reikšmė keičiama ir vietoj jo reikia įrašyti sumą, gaunamą 30 d. padauginus iš vidutinės minutės per dieną reikšmės: 3 min./ d. (M₁) x 30 d., 3-5 min./ d. (M₂) x 30 d., 5 min./ d. (M₃) x 30 d.;

3. perkančioji organizacija, tikslindama pirkimo dokumentus po to, kai pasibaigė pasiūlymų pateikimo terminas, pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 24 straipsnio 1 dalį, 2 dalies 8 ir 12 punktais, 27 straipsnio 4 dalį, 39 straipsnio 7 dalies 1 punktą; lygiateisiškumo ir skaidrumo principus.

Atsiliepimas

Atsakovas VĮ Valkininkų miškų urėdija atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 141-144) skundo nepripažįsta ir prašo Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gegužės 21 d. sprendimą palikti nepakeistą. Teigia, jog ieškovas pirkimo dokumentų turinį interpretuoja pažodžiui, nesigilindamas į tikrąją turinio prasmę. Perkančioji organizacija 2008 m. liepos 17 d. rašte reikalavo pateikti abonentinį mokestį (A), kurio dydį lemia leidžiamas iškalbėti maksimalus minučių skaičius mokant tik abonentinį mokestį (reikšmė „M“) [A = M x k], o tiekėjų nuožiūrai paliko teisę koreguoti siūlomo abonentinio mokesčio dydį (b. l. 7-8). Ieškovo pasiūlymas būtų ekonomiškai naudingiausias tik tada, jei Perkančioji organizacija visiškai nesinaudotų jo teikiamomis paslaugomis, bet tik pirktų telefonų, kas neatitinka viešojo pirkimo įsigyti telefono ryšio paslaugų tikslo. Koeficiento „M“ išbraukimas iš formulės, jei jis lygus 0, negali būti traktuojamas kaip pirkimo dokumentų tikslinimas.

Atsakovas UAB „Bitė Lietuva“ atsiliepimu į apeliacinį skundą su skundu nesutinka ir prašo Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gegužės 21 d. sprendimą palikti nepakeistą (b. l. 146-149). Tvirtina, kad piktnaudžiaudamas teise ieškovas pasiūlė nulinį abonentinį mokestį ir nulinį leidžiamų iškalbėti maksimalų minučių skaičių mokant tik abonentinį mokestį, dėl ko ieškovo pasiūlymų vertė – minus 4279 Lt – nebeatitiktų Perkančiosios organizacijos įmokų už paslaugas proporcijų. Nors Perkančioji organizacija tiesiogiai nenurodė reikalavimo pateikti bet kokio dydžio, tik ne nulinius abonentinio mokesčio ir leidžiamų iškalbėti maksimalų minučių skaičių mokant abonentinį mokestį tarifus, toks reikalavimas išplaukia įvertinus jos tikruosius ketinimus – įsigyti judriojo telefono ryšio paslaugų. Kilusių abejonių ieškovas nemėgino išskaidyti prašydamas Perkančiosios organizacijos išaiškinimo, vadinasi, būtent jis turi prisiimti galimą neigiamų pasekmių atsiradimo riziką. Po vokų atplėšimo procedūros Perkančioji organizacija ne pakeitė pasiūlymo kainos apskaičiavimo formulę, bet į ją įtraukė tuos arba tokius kintamuosius, kurie turėjo vertę, t. y. nebuvo nuliniai, nes ieškovas atsisakė pasiūlyti abonentinį mokestį bei leidžiamų iškalbėti maksimalų minučių skaičių, mokant tik abonentinį mokestį. Tikina, jog perkant paslaugas įprastos komercinės praktikos būdu netaikomos imperatyvios VPĮ II ir IV skyriaus nuostatos, tad negalima sakyti, jog sudaryta pirkimo sutartis yra niekinė ir negalioja nuo sudarymo momento (CK 1.80 str.).

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teisėjų kolegija civilinėje byloje nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstosios dalies ir analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas, t. y. priimtas remiantis byloje surinktais įrodymais tiksliai nustačius faktines aplinkybes ir atitikti materialiosios bei proceso teisės normų reikalavimus (CPK 263 str.).

Bylos duomenimis yra nustatyta, kad VĮ Valkininkų miškų urėdija 2008 m. liepos 15 – 24 dienomis organizavo mobiliojo GSM ryšio paslaugų pirkimą įprastinės komercinės praktikos būdu, t. y. kreipdamasi į tiekėjus su prašymu pateikti perkamų paslaugų kainas ir sąlygas (VPĮ 7 str. 1 d.). Atsakovas UAB „Bitė Lietuva“ neįrodė (CPK 178 str.), jog VĮ Valkininkų miškų urėdija neatitinka VPĮ 4 straipsnio 2 dalies 1-3 punktuose išvardintų juridinio asmens valdymo ir finansavimo sąlygų, taip pat valdymo priežiūros sąlygų, dėl kurių VĮ Valkininkų miškų urėdija negalėtų būti laikoma perkančiąja organizacija, įpareigota laikytis VPĮ II skyriaus nuostatų. Juo labiau ji privalėjo paisyti VPĮ IV skyriaus nuostatų, nes įprasta komercinė praktika yra vienas iš supaprastintų pirkimų būdų (VPĮ 86 str. 1 d. 5 p.).

Supaprastintame konkurse dalyvavo 3 tiekėjai: UAB „Omnitel“, UAB „Bitė Lietuva“, UAB „Tele2“. Iš pradžių perkančioji organizacija reikalavo, kad ryšių paslaugos minimalus leidžiamas išnaudoti (iškalbėti, siųsti žinutes) mėnesinis mokestis 1 abonentui neviršytų 20 Lt be PVM (b. l. 6). Vėliau perkančioji organizacija pakeitė abonentinio mokesčio sąlygą, nurodydama, kad abonentinį mokestį (A), kuris priklauso nuo suteikiamų nemokamų minučių skaičiaus (A/ M = k), siūlo patys tiekėjai (b. l. 7-10); kartu nurodė tiekėjams pasiūlymo vertinimo kriterijaus - (mažiausios kainos - apskaičiavimo formulę ir koeficientų reikšmes:

P = (35 x M₁ x k₁) + (23 x M₂ x k₂) + (21 x M₃ x k₃) + [23 x (35 + 23 + 21) x kSMS] – (N/24)

P – pasiūlymo vertė; M – leidžiamas iškalbėti maksimalus minučių skaičius mokant tik abonentinį mokestį, k – įkainis į visus tinklus, neįskaitant pokalbių į užsienį; A – abonentinis mokestis, kSMS – SMS įkainis į visus tinklus, neįskaitant žinučių į užsienį; N – nuolaida įsigyti telefonų per 24 mėnesius; indeksai prie atitinkamos raidės rodo darbuotojų kategorijas: 35 kalba ?3 min./d., 23 kalba 3-5 min./d., 21 kalba ? 5 min./d.

Savo komerciniame pasiūlyme gauti telekomunikacijų paslaugas 2008-2010 m. (b. l. 56-58) ieškovas siūlė perkančiajai organizacijai įsigyti paslaugų ir prekių tokiomis sąlygomis: abonentinis mokestis (A) – 0,00 Lt, leidžiamas iškalbėti maksimalus minučių skaičius mokant tik abonentinį mokestį (M) – 0,00 Lt, įkainis skambinant į visus tinklus (neišskirta dėl pokalbių į užsienį) (k) – 0,26 Lt/ min., SMS įkainis į visus tinklus (neišskirta dėl žinučių siuntimo į užsienį) (kSMS) – 0,00 Lt, nuolaida telefonams (N) – 102 700 Lt.

Kaip matyti iš perkančiosios organizacijos parengtų pirkimo dokumentų bei jų patikslinimų, ji expressis verbis nebuvo įtvirtinusi reikalavimo pateikti abonentinį mokestį, kuris būtų didesnis už nulį, ir leidžiamą iškalbėti maksimalų minučių skaičių mokant tik abonentinį mokestį. Kadangi ginčas byloje kilo iš civilinių (privatinės teisės) santykių, jiems taikomas dispozityvumo metodas. Šis reguliavimo metodas grindžiamas principu, jog leidžiama visa, kas neuždrausta. Būtent minėtas metodas yra išeities taškas atsakant į apelianto užduotą klausimą, ar jo pasiūlymas atitiko pirkimo dokumentų sąlygas. Darytina išvada, jog pirkimo dokumentų sąlygos nedraudė, t. y. leido, teikti bet kokio dydžio, įskaitant nulinį, abonentinį mokestį. Padarytą išvadą taip pat patvirtina perkančiosios organizacijos konkliudentiniai veiksmai, kuriais ji po vokų atplėšimo procedūros ne atmetė, o leido ieškovui toliau dalyvauti supaprastintame konkurse.

Nulinis abonentinis mokestis reiškia, kad tiekėjas atsisako minimalaus mėnesinio mokesčio, sąnaudas dengdamas iš pokalbių minutės bei kitų ryšio paslaugų tarifų. Tuo tarpu esant nustatytam abonentiniam mokesčiui, tiekėjui visais atvejais, kurie nesusiję su jo kalte (pvz., nutrūkęs ryšys), reguliariai yra užtikrinamas minimalus mokestis, todėl tiekėjai paprastai linkę atitinkamai mažinti pokalbių minučių, viršijančių abonentinį mokestį, ir/ ar kitų paslaugų tarifus. Taigi tarp abonentinio mokesčio ir kitų paslaugų tarifų egzistuoja tiesioginis koreliacinis ryšys, o nulinis minimalus abonentinis mokestis pats savaime nesudaro pagrindo teigti, jog siūlomos kainos dempinguojamos.

Antra vertus, teisėjų kolegija nesutinka su apelianto motyvu dėl galimybės įrašyti 0 į kainos apskaičiavimo formulę. Komercinių pasiūlymų kainos apskaičiavimo formulę sudaro skaitiniame reiškinyje tam tikru eiliškumu atliekami aritmetiniai veiksmai: daugyba (dalyba) ir sudėtis (atimtis). Teoriškai įrašyti į formulę skaičių 0 ir atlikti įvairius aritmetikos veiksmus nėra jokių kliūčių, tačiau reikia turėti omeny, kad viešas konkursas buvo paskelbtas ir kainos apskaičiavimo formulė sudaryta siekiant išrinkti pasiūlymą, kuris apsimokėtų, t. y. už mažiausią kainą leistų įsigyti reikiamų prekių ir paslaugų. Norint išrinkti optimaliausią variantą pasiūlymai turi atspindėti realią, atsižvelgiant į preliminarias naudojimosi ryšio paslaugomis sąlygas, kainą. Būtent tikrosios padėties atspindėjimo požymio stokoja ieškovo komercinis siūlymas

Ieškovas pasiūlė didžiausią iš visų konkurso dalyvių nuolaidą mobiliesiems telefonams (102 700 Lt) ir didžiausią pokalbių už 1 minutę tarifą (0,26 Lt/ min.); kitų ieškovo paslaugų (abonentinio mokesčio už pokalbius bei SMS siuntimo) įkainiai nuliniai. Įrašius ieškovo pasiūlytus daugiklius į kainos apskaičiavimo formulę dėl formulės specifikos (daugybos) atskiruose skliaustuose reikšmės susiniveliuoja ir tampa lygios nuliui, nors kitas daugiklis (k) yra 0,26 Lt/ min. ir perkančiosios organizacijos išlaidos už pokalbius būtų didesnės negu 0 Lt. Taigi perkančioji organizacija po vokų atplėšimo procedūros susidūrė su pirkimo dokumentų sąlygose nereglamentuota situacija, kai dalis konkurse dalyvaujančių tiekėjų (ne tik ieškovas) pasiūlė nulinius abonentinius mokesčius bei nulinį leidžiamą iškalbėti maksimalų minučių skaičių mokant tik abonentinį mokestį, kurie iškraipo tikrąją tiekėjo komercinio pasiūlymo vertę. Kadangi ieškovo komercinis pasiūlymo kaina ( - 4 279,17 Lt) pagal paskelbtą pasiūlymų kainos apskaičiavimo formulę buvo iracionali, perkančioji organizacija, vietoj abonentinio mokesčio apskaičiuodama ieškovui mokėtiną mėnesinį mokestį, papildė formulę pokalbių laiko per kalendorinį mėnesį rodikliais, t. y. pritaikė ją atvejams, kai abonentinis mokestis ir leidžiamas iškalbėti maksimalus minučių skaičius mokant tik abonentinį mokestį yra lygūs nuliui (pvz., M₁ = 35 x 26 ct./ min. x 3 min. x 30 d. ir t.t.), užuot eliminavusi ieškovą ir tretįjį asmenį iš supaprastinto konkurso arba apskritai jį nutraukusi (VPĮ 99 str., 100 str. 1 d. 1 p.). Teisėjų kolegijos nuomone, pagal VPĮ 24 straipsnio 1 dalį, 2 dalies 8, 12 punktus, 27 straipsnio 4 dalį ir 39 straipsnio 7 dalies 1 punktą netoleruotina tai, jog pasiūlymų kainos apskaičiavimo formulės koreguojama po vokų atplėšimo procedūros.

Nepaisant to, apeliacinis skundas atmestinas taikant „švarių rankų“ doktriną. Fundamentalus teisės principas ex in iuria non oritur ius (liet. iš ne teisės teisė nekyla) pirmiausia yra susijęs su ieškovu ir tik tuomet, jeigu pastarasis sąžiningas, jis turi teisę į ieškinio materialiosios teisės prasme patenkinimą. Perkančioji organizacija organizavo judriojo GSM ryšio paslaugų pirkimą, kuris inter alia apėmė ir telekomunikacinės įrangos įsigijimą, bet pagrindinis akcentas vis tiek liko nukreiptas į paslaugų, o ne prekių pirkimą (VPĮ 2 str. 27 d., 2 priedėlio 5 pozicija). Perkančiosios organizacijos parengta komercinių pasiūlymų kainos apskaičiavimo formulė, nesant imperatyvaus reikalavimo siūlyti įvairių paslaugų tarifus iš sveikų ir/ ar nesveikų daugiklių, tačiau būtinai teigiamų skaičių, akivaizdžiai netiko nuliniam abonentiniam mokesčiui. Ieškovas suvokė arba, taikant bonus pater familias (protingo asmens) elgesio standartą ir įvertinus elementarių matematikos žinių išmanymo poreikį, turėjo suvokti komercinių siūlymų kainos apskaičiavimo formulės ribotą pritaikomumą ir tuo pasinaudojo. Ieškovo pasinaudojimas formulės neuniversalumu sau palankia linkme pasireiškė tuo, kad jis, atlikęs aritmetinius skaičiavimus tik su jam vienam žinomais siūlomų paslaugų tarifais, a priori numatė, jog perkančiosios organizacijos tiekėjui už pokalbius hipotetiškai mokėtina pinigų suma - 0 Lt [nulinis tarpinis rezultatas skliaustuose gaunamas dėl ydingos komercinių pasiūlymo kainos apskaičiavimo formulės] - neatitiks perkančios organizacijos išlaidų už ryšio paslaugas, nes kiekviena pokalbio minutė bus apmokestinama 26 ct. tarifu; bet iki to momento, kol įstatymas leido tikslinti pirkimo dokumentų sąlygas, nesikreipė į perkančiąją organizaciją, prašydamas patikslinti pirkimo dokumentuose nesureguliuotą situaciją, kaip aptariamu atveju būtų apskaičiuojama galutinė komercinio pasiūlymo kaina (P), kad ji būtų reali (logiška). Nebūdamas sąžiningu konkurso dalyviu (išprovokavęs dviprasmišką situaciją), apeliantas negali pretenduoti į perkančiosios organizacijos neteisėtais veiksmais pažeistų jo subjektinių teisių gynimą.

Lygiateisiškumo principas užtikrina, jog panašios situacijos nebūtų traktuojamos skirtingai, nebent toks diferencijavimas būtų objektyviai pateisinamas. Tarp nulinių ir bet kokio kitokio dydžio abonentinių mokesčių nustatant komercinių pasiūlymų kainą egzistuoja esminis skirtumas, todėl ad hoc nėra pagrindo kalbėti apie lygiateisiškumo principo pažeidimą.

Nenustačius lygiateisiškumo principo pažeidimo, negali būti skaidrumo principo pažeidimo, kurį apeliantas kildina iš lygiateisiškumo principo pažeidimo.

Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė procesinės teisės prasme teisėtą, o materialiosios teisės prasme teisingą sprendimą dėl perkančiosios organizacijos sprendimo ir jos sudaryto sandorio pripažinimo negaliojančiais, todėl apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Pagal CPK 88 straipsnio 1 dalį 3 punktą, 96 straipsnį iš ieškovo valstybei priteistinos 5,40 Lt bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme (b. l. 153).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gegužės 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti į valstybės biudžetą iš ieškovo UAB „Omnitel“ 5,40 Lt (penkis litus 40 ct.) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Danutė GasiūnienėNijolė PiškinaitėEgidijus Žironas