Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Giedrė Čėsnienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (ieškovės) T. Ž. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 12 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės T. Ž. ieškinį atsakovėms Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, ir Užimtumo tarnybai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

10. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai), todėl pasisako dėl ieškovės atskirojo skundo faktinių ir teisinių argumentų.

11. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 12 d. nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti ieškovės ieškinį, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

Dėl ieškinio teismingumo

12. Ieškovė atskirajame skunde nurodo, kad tarp šalių susiklostė civiliniai teisiniai santykiai, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti jos ieškinį, konstatavęs, kad ieškinys teismingas administraciniam teismui. Be to, pasak ieškovės, jeigu būtų pažeistas rūšinis bylos teismingumas, civilinė byla turėtų būti perduodama administraciniam teismui vadovaujantis CPK 34, 36 straipsnių taisyklėmis. Ieškovė teigia, kad kilus abejonei dėl to, kam teisminga byla, teismas be pagrindo nesikreipė į Specialią teisėjų kolegiją. Apeliacinės instancijos teismas šiuos ieškovės argumentus atmeta kaip nepagrįstus dėl žemiau nurodomų motyvų.

13. Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas (Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis, CPK 5 straipsnio 1 dalis). Teismas, prieš priimdamas asmens ieškinį, turi patikrinti, ar laikomasi teisės kreiptis į teismą sąlygų. Su šiomis sąlygomis įstatymų leidėjas sieja civilinės bylos iškėlimo galimybę ir jos tolimesnį nagrinėjimą. CPK 137 straipsnio 2 dalyje yra numatytas sąrašas aplinkybių, kurioms esant teismas atsisako priimti ieškinį. Teismingumas yra numatytas kaip viena iš tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų, kurios buvimą ar nebuvimą teismas privalo aiškintis ex officio ieškinio priėmimo metu.

14. Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 12 straipsnio 2 dalis numato, kad Lietuvos Respublikos vientisą teismų sistemą sudaro bendrosios kompetencijos ir specializuoti teismai. Minėto straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, apygardų ir apylinkių teismai yra bendrosios kompetencijos teismai, nagrinėjantys civilines, baudžiamąsias ir administracinių nusižengimų bylas, Lietuvos apeliacinis teismas yra bendrosios kompetencijos teismas, nagrinėjantis civilines ir baudžiamąsias bylas; minėto straipsnio 4 dalyje numatyta, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir apygardų administraciniai teismai yra specializuoti teismai, nagrinėjantys bylas dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių.

15. Pažymėtina, kad civilinių bylų priskirtinumas teismams – tai bylų visumos priskyrimas civilines bylas nagrinėjančių teismų kompetencijai. CPK įtvirtintas civilinių bylų priskirtinumo institutas atriboja ne tik visų teismų kompetenciją nuo kitų valstybės institucijų kompetencijos, tačiau skirtas atriboti ir teismų kompetenciją tarp atskirų teismų rūšių vieningoje teismų sistemoje bei tarp atskirų proceso formų bendrosios kompetencijos teisme. Taigi bylų priskirtinumo institutas taip pat atriboja bendrosios ir administracinių teismų kompetenciją.

16. Bendrosios kompetencijos teismai civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka nagrinėja ginčus, kylančius iš civilinių, šeimos, darbo, intelektinės nuosavybės, konkurencijos, bankroto, restruktūrizavimo, viešųjų pirkimų ir kitų privatinių teisinių santykių; taip pat nagrinėja bylas ypatingosios teisenos tvarka, prašymus dėl užsienio teismų sprendimų ir arbitražų sprendimų pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje, taip pat skundus dėl Lietuvos Respublikos teritorijoje veikiančio arbitražo sprendimų (CPK 1 straipsnio 1 dalis, 22 straipsnis).

17. Administraciniai (specializuoti) teismai sprendžia ginčus, kylančius iš administracinių teisinių santykių viešojo administravimo srityje (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 1 straipsnio 1 dalis, 3 straipsnio 1 dalis).

18. ABTĮ 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus. Administracinis ginčas – asmens ir viešojo administravimo subjekto konfliktas arba vienas kitam nepavaldžių viešojo administravimo subjektų konfliktas. Prie administracinių ginčų priskiriami ir tarnybiniai ginčai, taip pat rinkimų ginčai (ABTĮ 2 straipsnio 1 dalis).

19. ABTĮ 17 straipsnyje numatytos bylos, kurios priskirtos administracinių teismų kompetencijai. Minėto straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis).

20. Nagrinėjamu atveju ieškovė kreipėsi į bendrosios kompetencijos – Vilniaus miesto apylinkės teismą, su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, ir Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos veiksmus, turtinę ir neturtinę žalą. Pažymėtina, kad žalos atsiradimą ieškovė kildina iš to, jog jai nėra mokama Užimtumo tarnybos Klaipėdos skyriaus 2020 m. birželio 23 d. sprendimu paskirta išmoka. Būtent šią nesumokėtą išmoką už 12 mėnesių laikotarpį ji ir laiko savo turtine žala. Su, pasak ieškovės, neteisėtais atsakovių veiksmais neišmokant jai išmokos, ieškovė taip pat sieja ir neturtinės žalos atsiradimą. Byloje ieškovė reiškia ir išvestinius reikalavimus dėl delspinigių bei procesinių palūkanų priteisimo.

21. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 2 straipsnio 20 dalyje numatyta, kad viešojo administravimo subjektas – tai viešasis juridinis asmuo, kolegiali ar vienasmenė institucija, neturinti juridinio asmens statuso, įstatymų nustatytą specialų statusą turintis fizinis asmuo, šio įstatymo nustatyta tvarka įgalioti atlikti viešąjį administravimą. Pagal VAĮ 2 straipsnio 18 dalį viešasis administravimas – teisės aktais reglamentuota viešojo administravimo subjektų veikla, skirta teisės aktams įgyvendinti: administracinis reglamentavimas, administracinių sprendimų priėmimas, teisės aktų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo priežiūra, administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas. VAĮ 4 straipsnyje įtvirtinta viešojo administravimo subjektų sistema, kurią sudaro valstybinio administravimo subjektai (centriniai, teritoriniai), regioninio administravimo subjektai ir savivaldybių administravimo subjektai.

22. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006 m. lapkričio 13 d. įsakymu Nr. A1-306 „Dėl Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nuostatų patvirtinimo“ patvirtintų Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nuostatų (toliau – Nuostatai) (galiojanti redakcija nuo 2021 m. kovo 1 d.) 1 punkte numatyta, kad Užimtumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Užimtumo tarnyba) yra įstaiga prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, kuri įgyvendina užimtumo rėmimo politiką. Nuostatų 3, 4, 5 punktuose numatyta, kad Užimtumo tarnyba yra viešasis juridinis asmuo, turintis sąskaitą banke, antspaudą su Lietuvos valstybės herbu bei savo pavadinimu; ji yra iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir kitų valstybės pinigų fondų išlaikoma biudžetinė įstaiga; jos savininkė yra valstybė. Nuostatų 9, 10 punktuose numatyti Užimtumo tarnybos tikslai ir funkcijos.

23. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ginčo pobūdį, ieškinio reikalavimus, faktinį ieškinio pagrindą, kuriuo remiasi ieškovė, atsižvelgdamas į šalis tarp kurių yra kilęs ginčas, sprendžia, jog ginčas yra administracinio pobūdžio, t.y. kilęs dėl viešojo administravimo subjekto – Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, veiksmų, ieškovei galimai neišmokant išmokos (ABTĮ 2 straipsnio 1 dalis).

24. CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta, kad teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu ieškinys neteismingas tam teismui.

25. Kadangi administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punktas), konstatuotina, kad ieškovės ieškinys, kuriame ji atsakovėms reiškia reikalavimus dėl žalos (turtinės ir neturtinės) atlyginimo ir kitų išvestinių reikalavimų nėra teismingas bendrosios kompetencijos teismui. Esant šioms aplinkybėms, Vilniaus miesto apylinkės teismas, vadovaudamasis CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktu, pagrįstai ieškovės ieškinį atsisakė priimti ir išaiškino teisę su reikalavimu kreiptis į Vilniaus apygardos administracinį teismą arba į Regionų apygardos administracinį teismą.

26. Nagrinėjamu atveju ieškovė nepagrįstai remiasi CPK 36 straipsnio, numatančio bylų rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimų sprendimą, nuostatomis kaip pagrindu panaikinti skundžiamą nutartį.

27. Visų pirma pažymėtina tai, kad ieškovės materialusis teisinis reikalavimas dėl žalos (turtinės ir neturtinės) atlyginimo yra pakankamai aiškus, todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nesant abejonių dėl teisinio santykio, iš kurio kilęs ginčas, pobūdžio, pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo kreiptis į Specialią teisėjų kolegiją dėl bylos rūšinio teismingumo nustatymo (CPK 36 straipsnio 3 dalis).

28. Nagrinėjamu atveju taip pat negalima teigti, kad byloje egzistuoja mišrus teisinis santykis, dėl ko kiltų būtinybė vertinti aplinkybes, kuris teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja (CPK 36 straipsnio 2 dalis). Šiuo atveju tarp šalių kilęs išimtinai administracinis ginčas dėl viešojo administravimo subjekto galimai neteisėtų veiksmų (neveikimo) – nemokant ieškovei išmokos.

29. Ieškovė, remdamasi CPK 34 straipsnio 2 dalies 4 punktu, 36 straipsnio 1 dalimi, taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas, sprendęs, jog ieškovės ieškinys neteismingas bendrosios kompetencijos teismui, bylą turėjo perduoti administraciniam teismui. Apeliacinės instancijos teismas su tuo nesutinka.

30. CPK 137 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad ieškinio priėmimo klausimą teismas išsprendžia priimdamas rezoliuciją. Šis procesinis veiksmas laikomas civilinės bylos iškėlimu. CK 34 straipsnio 2 dalies 4 punktas numato, kad teismas nutartimi perduoda bylą nagrinėti kitam teismui arba kitiems teismo rūmams, jeigu, iškėlus bylą tame teisme, paaiškėja, kad ji buvo priimta pažeidžiant teismingumo taisykles. Pagal CPK 36 straipsnio 1 dalį iškelta civilinė byla negali būti nutraukta arba pareiškimas negali būti paliekamas nenagrinėtas vien dėl tos priežasties, kad byla teisminga administraciniam teismui. Šiais atvejais byla perduodama pagal rūšinį teismingumą.

31. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi išsprendė ieškovės ieškinio priėmimo klausimą, atsisakydamas jį priimti, todėl konstatuotina, kad civilinė byla nebuvo iškelta. Atsižvelgiant į tai, nepagrįsti ieškovės teiginiai, kad teismas, atsisakęs priimti ieškinį, vadovaudamasis CPK 34 straipsnio 2 dalies 4 punktu ar CPK 36 straipsnio 1 dalimi, bylą turėjo perduoti pagal rūšinį teismingumą administraciniam teismui.

32. Teismo atsisakymas priimti ieškinį lemia tai, kad ieškovės ieškinys grąžinamas jį padavusiam asmeniui, nurodant į kurį teismą reikia kreiptis, jeigu byla neteisminga tam teismui (CPK 137 straipsnio 3 dalis). Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas minėtą pareigą įgyvendino – atsisakęs priimti ieškinį, išaiškino ieškovei teisę su esamais reikalavimais kreiptis į Vilniaus apygardos administracinį teismą arba į Regionų apygardos administracinį teismą.

33. Ieškovė taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog su reikalavimu jai reikia kreiptis į administracinį teismą, kadangi ten ji jau buvo kreipusis.

34. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO nustatyta, kad Vilniaus apygardos administracinio 2020 m. kovo 10 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI2-894-281/2020 atmestas pareiškėjos skundas, kuriuo ji prašė priteisti jai solidariai iš atsakovų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriaus, Lietuvos valstybės, atstovaujamos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, padarytą neturtinę žalą – po 1 000 Eur už kiekvieną sustabdytą (nesumokėtą) netekto darbingumo pensijos dieną (sudarė 49 000 Eur), pradedant skaičiuoti nuo 2019 m. liepos 1 d. iki visiško atsiskaitymo (išmokėjimo) dienos, taip pat 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo skundo teismui pateikimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

35. Minėtoje byloje ieškovė skundą grindė tuo, jog jai nuo 2019 m. liepos 1 d. nepagrįstai nemokama netekto darbingumo pensija, kuri paskirta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus 2019 m. gegužės 15 d. sprendimu nuo 2019 m. kovo 29 d. iki 2020 m. kovo 28 d. (įskaitytinai); jos dydis – 154,28 Eur. Ieškovė teigė, kad jai paskirta netekto darbingumo pensija nemokama, kadangi ji neturi atsidariusi banko sąskaitos.

36. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, konstatuotina, jog ieškovės reikalavimai tiek išnagrinėtoje administracinėje byloje, tiek nurodyti ieškinyje, su kuriuo ieškovė kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą, grindžiamomis aplinkybėmis (dėl viešojo administravimo subjekto neišmokėtos išmokos, motyvuojant tuo, jog ieškovė neturi atidarytos banko sąskaitos) savo esme yra analogiški. Tai, kad šiuo atveju ieškovė ieškinyje papildomai prašo priteisti turtinę žalą, lygią neišmokėtos išmokos dydžiui, ar delspinigius, nekeičia teisinių santykių, iš kurių kilo ginčas, prigimties, t.y. nedaro jų civiliniais teisiniais santykiais.

37. Be to, aukščiau nurodytos aplinkybės suponuoja ir tai, kad ieškovė galimai suvokia, jog tokio pobūdžio ginčai yra teismingi administraciniams teismams, kadangi pats 2019 metų kreipimosi su skundu būtent į administracinį teismą faktas leidžia daryti tokią išvadą (administracinė byla Nr. eI2-894-281/2020). Ta aplinkybė, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas ieškovei priėmė nepalankų sprendimą, t.y. jos skundą atmetė, nesudaro pagrindo ieškovei, nepaisyti rūšinio teismingumo taisyklių ir esant iš esmės to paties pobūdžio ginčui, pasirinkti kitą teismą, kuris turėtų nagrinėti jos reikalavimus. Pažymėtina tai, kad rūšinį bylos teismingumą apsprendžia kilusio ginčo pobūdis ir jis nepriklauso nuo šalių valios, taip pat jis negali būti pakeičiamas ir šalių susitarimu (CPK 32 straipsnio 2 dalis).

38. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad ieškovės ieškinys su jame pareikštais reikalavimais yra teismingas administraciniam teismui (ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punktas), todėl pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai ieškovės ieškinį atsisakė priimti (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

Dėl ieškovės prašymų

39. Ieškovė atskirajame skunde prašo nušalinti Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėją I. Kasimovą nuo atskirojo skundo priėmimo ir nagrinėjimo klausimo.

40. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovė ne tik kad nepagrindė ieškinį atsisakiusio priimti pirmosios instancijos teismo teisėjo šališkumo, tačiau pastebi ir tai, kad atskirasis skundas išnagrinėtas ne pirmosios, o apeliacinės instancijos teismo. Be to, pažymėtina ir tai, kad prašymams dėl nušalinimo spręsti yra numatyta speciali tokių prašymų nagrinėjimo tvarka (CPK 69 straipsnis), šis prašymas negali būti pateiktas kaip atskirojo skundo reikalavimas, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl to nepasisako.

41. Ieškovė taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, bei 5 procentų metines procesines palūkanas.

42. Pažymėtina tai, kad ieškovės atskirasis skundas atmestas, todėl ieškovės galimai patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Be to, netgi patenkinus ieškovės atskirąjį skundą, bylinėjimosi išlaidos, iki kol nėra išnagrinėta civilinė byla ir nėra priimtas sprendimas nė vienos iš šalių naudai, nebūtų priteistos. Tokiu atveju bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą spręstų pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs ginčą iš esmės (pvz., žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartį Nr. e3K-3-280-219/2018; 2021 m. kovo 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-47-916/2021).

43. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovės ieškinį, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Skundžiama nutartimi nebuvo išspręstas joks materialusis teisinis reikalavimas dėl piniginių lėšų priteisimo. Atsižvelgiant į tai, ieškovės prašymas priteisti 5 procentų metines palūkanas nepagrįstas. Papildomai pažymėtina ir tai, kad procesinės palūkanos priteisiamos tik nuo materialaus reikalavimo (konkrečios pinigų) sumos, todėl ieškovei galimai jas prašant priteisti nuo bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, šis jos reikalavimas taip pat negalėtų būti patenkintas.

Dėl procesinės bylos baigties

44. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesinės teisės normas, reglamentuojančias rūšinio teismingumo klausimą, todėl ieškovės atskirasis skundas netenkintinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas

nutaria:

ieškovės T. Ž. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.