- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-03-10
- Bylos Nr.
- eI2-894-281/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02970-2019-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjas
- Mefodija Povilaitienė (pirm.)
- Atsakovas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriaus, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriui, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Socialinės apsaugos, Lietuvos valstybė atstovaujama LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba, Valstybinio socialinio draudumo fondo valdyba Klaipėdos skyrius
- Pareiškėjas
- T. Ž.
dalyvaujant atsakovės Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovui J. E.,
atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriaus atstovei D. S.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos T. Ž. skundą atsakovams Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriui, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Teisme 2019-10-11 priimta nagrinėti pareiškėjos T. Ž. skundo dalis dėl reikalavimo priteisti pareiškėjos naudai iš atsakovų (solidariai) pareiškėjai padarytą neturtinę (moralinę) žalą – po 1 000 Eur už kiekvieną sustabdytą (nesumokėtą) netekto darbingumo pensijos dieną (šiai dienai sudaro 49 000 Eur), pradedant skaičiuoti nuo 2019-07-01 dienos iki visiško atsiskaitymo (išmokėjimo) dienos, taip pat kartu priteisti pareiškėjos naudai iš atsakovų 5 proc. metinių procesinių palūkanų nuo teismo priteistos sumos nuo skundo teismui pateikimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos.
Šalies argumentai
Pareiškėjos teigimu, nuo 2019-07-01 dienos jai nėra mokama paskirta netekto darbingumo pensija dėl VSDFV bei VSDFV Klaipėdos skyriaus darbuotojų veiksmų. Netekto darbingumo pensija pareiškėjai paskirta 2019-05-11 VSDFV Klaipėdos skyriaus sprendimu nuo 2019-03-29 iki 2020-03-28 (imtinai), jos dydis – 154,28 Eur. Dėl tokio dydžio pensijos pareiškėjai paskyrimo VSDFV Klaipėdos skyriaus darbuotojų veiksmais atliekamas tyčinis pareiškėjos nuskurdinimas. VSDFV priemokos prie pensijos pareiškėjai taip pat nepaskyrė.
Pareiškėja 2019-05-29 VSDFV Klaipėdos skyriui pateikė prašymą dėl netekto darbingumo pensijos sumokėjimo Klaipėdos miesto centriniame pašte, tačiau pareiškėja 2019-07-01 el. paštu informuota, kad paskirtos pensijos nepriemoką gali atsiimti Lietuvos pašto bet kuriame Klaipėdos pašto skyriuje nuo 2019-07-01. Pareiškėja dėl iki šiol nesumokėtos pensijos, delspinigių bei patiriamos žalos keletą kartų jau kreipėsi į VSDFV, tačiau pensija iki šiol nėra išmokama. Todėl pareiškėja šiuo metu negauna vienintelio savo pragyvenimo šaltinio, VSDFV Klaipėdos skyriaus darbuotojai į pareiškėjos prašymus dėl jos teisių pažeidimo nereaguoja. Mano, kad VSDFV Klaipėdos skyriaus darbuotojų veiksmai yra tyčiniai ir tarp tokio tyčinio neveikimo bei pareiškėjai padarytos žalos yra priežastinis ryšis. VSDFV neturėjo jokio teisėto pagrindo sustabdyti pareiškėjos pensijos išmokėjimą, taip pat neieškojo kitų būdų pensijai išmokėti.
Iš pareiškėjos nepagrįstai reikalaujama atidaryti banko sąskaitą, jog būtų išmokėta priklausanti pensija. Pareiškėjos teigimu, ji bankais nepasitiki ir neturi jokios prievolės atidaryti sąskaitą užsienio banke. Niekas negali reikalauti ar priversti asmenį daryti tai, kas prieštarauja įstatymui ir jo valiai. Mano, kad tokiais VSDFV veiksmais pažeidžiamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 52 straipsnis, teisinės valstybės principai, nes būdą, kuriuo gali būti gaunama invalidumo pensija, pasirenka pats pareiškėjas, t. y. šios pensijos gavėjas, o ne VSDFV ar Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Teigia, kad teisės aktuose nėra įtvirtinta konkrečių invalidumo pensijos mokėjimo būdų. Vadinasi, VSDFV Klaipėdos skyrius, nustatydamas įstatymuose įtvirtintos invalidumo pensijos mokėjimo tvarką, neproporcingai apsunkina asmenims galimybę gauti pensiją. Pareiškėjos įsitikinimu, nuolat ir tyčia ieškoma priežasčių bei prielaidų toliau nemokėti pareiškėjai invalidumo pensijos. Pareiškėja buvo bauginama, kad jeigu neatsidarys sąskaitos banke, praras jai paskirtą invalidumo pensiją, taigi pareiškėjos atžvilgiu vykdomas psichologinis spaudimas.
Dėl sveikatos būklės pablogėjimo ir mažų pajamų pareiškėja priversta gydytis, apie šias aplinkybes pareiškėja informavo VSDFV Klaipėdos skyriaus darbuotojus, tačiau pareiškėjos prašymų prasmė yra iškraipoma ir siekiama jai pensijos nemokėti. Pažymi, kad dėl tyčinio kankinimo, mažų pajamų, pareiškėjai prasidėjo cukrinio diabeto koma, širdies nepakankamumas, širdies permušimai, kvėpavimo takų sutrikimas ir kitos pasekmės. Nurodo, kad pareiškėjos sveikatos būklė kasdien blogėja ir tai yra atsakovų sąmoningų veiksmų padarinys.
Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjai Klaipėdos miesto centriniame pašte 2019-07-01 buvo sumokėta 477,77 Eur dydžio suma, nors ir pavėluotai. Tačiau neturtinė žala delspinigiai iki šiol pareiškėjai liko nesumokėti, padarytos žalos kompensacija neatlyginta iki šiol. Mano, kad nebuvo jokio teisėto pagrindo vilkinti ir atsisakyti mokėti pareiškėjai paskirtą invalidumo pensiją, o priežasčių, kodėl iš pradžių staigiai nutrauktas, o vėliau pradėtas pensijos mokėjimas per Klaipėdos miesto centrinį paštą, nepateikta.
Pareiškėja teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai.
Atsiliepimas
Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atsiliepime į pareiškėjos skundą, nurodė, kad su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Paaiškino, kad pareiškėja nenurodo, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja atsakovės atstovės veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė jos, kaip asmens, teigiančio, kad ji dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė neturtinę žalą, atžvilgiu. VSDFV Klaipėdos skyrius 2019-08-06 priėmė sprendimą Nr. (10.3) DV S-31430, kuriuo nurodė, kad pareiškėjai skirta pensija gali būti mokama į jos sąskaitą kredito unijoje arba sąskaitą kredito įstaigoje, taip pat nurodė aplinkybes, dėl kurių, pareiškėjai paskirta pensija negali būti atsiimama Lietuvos pašto skyriuje ar pristatyta į gyvenamąją vietą. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija nėra socialinio draudimo pensijas mokanti įstaiga ir nenustato socialinio draudimo pensijų išmokėjimo tvarkos. Aplinkybė, jog nėra nustatytas pareiškėjai palankus ar jos pageidaujamas teisinis reguliavimas, negali būti laikoma teisės aktų pažeidimu, tuo labiau, kad, priešingai nei skunde teigia pareiškėja, Pensijų, kompensacijų, kompensacinių išmokų ir rentų pristatymo tvarkos apraše, patvirtintame VSDFV direktoriaus 2009-12-31 įsakymu Nr. V-791 nustatytas ne vienas išmokų mokėjimo būdas, taip pat įtvirtinta procedūra, leidžianti priimti individualaus pobūdžio sprendimus dėl išmokų pristatymo būdo, įvertinant asmens individualią situaciją.
Pareiškėja taip pat nepagrindžia tariamo atsiradusios neturtinės žalos atsiradimo fakto ir jos reikalaujamo neturtinės žalos atlyginimo dydžio. Neaišku, kaip ir kokie konkretūs atsakovo veiksmai (neveikimas), pažeidžiantys imperatyvias teisės normas, nepriimtini asmens gero vertinimo požiūriu, sukėlė pareiškėjos skunde nurodytas ligas, išgyvenimus, kurie pareiškėjai sukėlė tariamą neturtinę žalą. Skunde pareiškėja pateikia tik savo subjektyvų, o ne kompetentingų, specialiųjų medicinos žinių turinčių specialistų vertinimą. Taip pat pareiškėja nepateikia jokių įrodymų, kuriais būtų pagrįstas ir įrodytas priežastinis ryšys tarp jos nurodomos tariamai patirtos neturtinės žalos ir neteisėtų atsakovės atstovo veiksmų (neveikimo). Atsakovės atstovo manymu, nagrinėjamu atveju civilinė atsakomybė netaikytina, nes pareiškėja neįrodė neturtinės žalos atsiradimo fakto.
Atsakovo Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai.
Atsiliepimas
Atsakovas VSDFV Klaipėdos skyrius atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodė, kad su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Paaiškino, kad VSDFV Klaipėdos skyriuje 2019-05-09 gautas pareiškėjos prašymas dėl socialinio draudimo pensijos skyrimo. Prašyme pensijos mokėjimo būdas, asmeninės sąskaitos kredito įstaigoje duomenys nenurodyti. VSDFV Klaipėdos skyriaus 2019-05-17 sprendimu pareiškėjai nuo 2019-03-29 iki 2020-03-29 paskirta socialinio draudimo netekto darbingumo pensija. Pareiškėja kreipėsi į VSDFV Klaipėdos skyrių, prašydama išmokėti jai paskirtą pensiją pašto perlaida Klaipėdos miesto centriniame pašte, nes banko sąskaitos neturi ir nepageidauja turėti, 2019-05-29 pateikė prašymą dėl netekto darbingumo pensijos išmokėjimo per (duomenys neskelbtini), pristatant pensiją į namus prašyme nurodytu adresu, nes pareiškėja sunkiai vaikšto, neturi banko sąskaitos, prižiūri visiškai neįgalų asmenį. Kadangi pareiškėja neatitiko teisės aktuose nustatytų sąlygų, suteikiančių teisę pensiją gauti pagal gyvenamąją vietą, jos 2019-05-29 prašymas dėl pensijos mokėjimo per (duomenys neskelbtini), pristatant pensiją į namus, buvo perduotas nagrinėti VSDFV Klaipėdos skyriaus direktoriaus įsakymu sudarytai VSDFV Klaipėdos skyriaus komisijai individualiems sprendimams dėl išmokos (išmokų) pristatymo būdo ir (arba) termino priimti. Komisija nusprendė vienkartiniu žiniaraščiu išmokėti jai pensiją tik už 2019-03-29 – 2019-06-30 laikotarpį, taip pat priimtas nutarimas netenkinti pareiškėjos prašymo dėl pensijos mokėjimo per AB „Lietuvos paštas“ skyrių.
Teigia, kad nagrinėjamu atveju VSDFV nebuvo priėmusi sprendimo dėl pareiškėjos 2019-07-30 skundo, kuriame skundžiami VSDFV Klaipėdos skyriaus veiksmai, todėl negalima teigti, kad tarp VSDFV Klaipėdos skyriaus neteisėtų veiksmų ir pareiškėjos prašomos priteisti neturtinės žalos delspinigių ir palūkanų egzistuoja priežastinis ryšys. Nesant CK 6.271 straipsnyje nustatytų civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl VSDFV Klaipėdos skyriaus neteisėtų veiksmų, sąlygų visumos, pareiškėjos reikalavimo dėl 49 000 Eur žalos, 0,03 Eur dydžio delspinigių už kiekvieną pavėluotą sumokėti pensiją dieną ir 5 procentų metinių palūkanų nuo visos laiku nesumokėtos (sustabdytos) pensijos nuo skundo teismui pateikimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos atlyginimo tenkinti nėra pagrindo.
Atsakovo VSDFV Klaipėdos skyriaus atstovė teismo posėdyje palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus, prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Šalies argumentai
Atsakovė VSDFV atsilipime į pareiškėjos skundą nurodė, kad su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Paaiškino, kad pareiškėja neatitiko teisės aktuose nustatytų sąlygų, suteikiančių teisę pensiją gauti pagal gyvenamąją vietą, todėl pareiškėjos 2019-05-29 prašymas dėl pensijos mokėjimo per (duomenys neskelbtini), pristatant ją į namus, buvo perduotas nagrinėti VSDFV Klaipėdos skyriaus direktoriaus sudarytai komisijai individualiems sprendimams dėl išmokos (išmokų) pristatymo būdo ir (arba) termino priimti. Komisija nutarė kreiptis į pareiškėją dėl prašymo nagrinėjimui reikalingų patikslinančių dokumentų, kurie patvirtintų jos sveikatos būklę, turtinę padėtį, šeimynines aplinkybes, pateikimo, nustatydama terminą – iki 2019-06-17. Komisija, 2019-06-25 posėdžio metu išnagrinėjusi pareiškėjos 2019-05-29 prašymą ir 2019-06-07 skundą, nusprendė pareiškėjai 2019-03-29 – 2019-06-30 laikotarpio pensijos sumą išmokėti vienkartiniu mokėjimu AB Lietuvos pašto skyriuje ir kreiptis į pareiškėją su prašymu iki 2019-07-12 pateikti patikslinančius dokumentus, patvirtinančius jos sveikatos būklę, turtinę padėtį, šeimynines aplinkybes (t. y. pratęsti terminą dokumentams pateikti). Komisijos 2019-08-06 posėdyje, negavus papildomų dokumentų bei įvertinus pareiškėjos atsisakymą dalyvauti, buvo priimtas nutarimas netenkinti pareiškėjos prašymo dėl pensijos mokėjimo per AB Lietuvos pašto skyrių ir informuoti asmenį. VSDFV Klaipėdos skyriaus 2019-08-06 raštu Nr. (10.3) DV_S-31430 pareiškėja buvo informuota apie tai, kad pensija jai gali būti mokama į sąskaitą kredito unijoje arba kredito įstaigoje. VSDFV nuomone, pareiškėjos teisės nebuvo pažeistos, jai buvo suteikta galimybė pasisakyti, pateikti papildomus dokumentus komisijai, o jų nepateikus, dalyvauti komisijos posėdyje, tačiau pareiškėja tuo nepasinaudojo.
VSDFV mano, kad pareiškėjos ginčijamas Pensijų, kompensacijų, kompensacinių išmokų ir rentų pristatymo tvarkos aprašas neprieštarauja įstatymams bei Konstitucijai, nes Konstitucijos 52 straipsnyje yra įtvirtinta piliečių teisė gauti senatvės ir invalidumo pensijas, socialinę paramą nedarbo, ligos, našlystės, maitintojo netekimo ir kitais įstatymų numatytais atvejais, tačiau nėra nustatyta, kad pats išmokos gavėjas pasirenka išmokos mokėjimo būdą. Tai nustato įstatymai ir poįstatyminiai teisės aktai. Teigia, kad VSDFV bei VSDFV Klaipėdos skyriaus veiksmai yra teisėti ir pagrįsti, VSDFV bei VSDFV Klaipėdos skyriaus neteisėtas neveikimas nėra nustatytas, todėl nėra vieno iš būtinųjų elementų neturtinei žalai atsirasti, t. y. valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ar neveikimo. Taip pat pareiškėja savo skunde neįrodė žalos atsiradimo fakto ir jo dydžio bei priežastinio ryšio tarp VSDFV ar VSDFV Klaipėdos skyriaus veiksmų ar neveikimo ir jai atsiradusios žalos.
Atsiliepimas
Atsakovės VSDFV atstovas teismo posėdyje palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus, prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuo j a:
Nagrinėjamoje byloje kilęs ginčas dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjai – po 1 000 Eur už kiekvieną dieną, kai pareiškėjai nebuvo išmokėta netekto darbingumo pensija (šiai dienai sudaro 49 000 Eur), pradedant skaičiuoti nuo 2019-07-01 dienos iki visiško atsiskaitymo (išmokėjimo) dienos, taip pat pagrindo priteisti pareiškėjos naudai iš atsakovų 5 proc. metinių procesinių palūkanų nuo teismo priteistos sumos nuo skundo teismui pateikimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos.
Teismas nustatė, kad VSDFV Klaipėdos skyrius 2019-05-17 sprendimu Nr. VPE_SP1E-4633 paskyrė pareiškėjai netekto darbingumo pensiją nuo 2019-03-29 iki 2020-03-28. Pareiškėja 2019-05-29 prašymu kreipėsi į VSDFV Klaipėdos skyrių, prašydama išmokėti 2019-05-17 sprendimu paskirtą netekto darbingumo pensiją pašto perlaidos būdu Klaipėdos miesto centriniame pašte, tolimesnius pensijos mokėjimus taip pat atlikti per paštą, informavo, kad banko sąskaitos neturi. VSDFV Klaipėdos skyrius 2019-05-31 informavo pareiškėją, kad atsižvelgiant į aplinkybę, jog individuliam pensijos išmokėjimo būdo atvejui spręsti gali būti sudaroma komisija, iki 2019-06-17 pareiškėja gali pateikti duomenis, patvirtinančius sveikatos būklę, turtinę padėtį ar šeimynines aplinkybes. VSDFV Klaipėdos skyrius 2019-06-28 sprendimu pareiškėjai pratęsė terminą iki 2019-07-12 nurodytiems dokumentams pateikti. VSDFV Klaipėdos skyriaus darbuotoja elektroniniu paštu 2019-07-08 informavo pareiškėją, kad VSDFV Klaipėdos skyriaus sudaryta komisija, atsižvelgdama į pareiškėjos finansinę padėtį, nusprendė vienkartiniu mokėjimu Lietuvos pašto skyriuje išmokėti pareiškėjai pensijos sumą už laikotarpį nuo 2019-03-29 iki 2019-06-30, paaiškino, kad šiuo metu paskirta išmoka gali būti pervedama tik į pareiškėjos sąskaitą pasirinktoje kredito įstaigoje ir pakartotinai pasiūlė iki 2019-07-12 pateikti dokumentus, patvirtinančius sveikatos būklę, turtinę padėtį, šeimynines aplinkybes, jeigu pageidauja, kad toliau pensija būtų mokama AB Lietuvos paštas skyriuje. Pareiškėja 2019-07-10 elektroniniu paštu atsakė į VSDFV laišką, jog davė sutikimą, kad pensija būtų mokama tik Klaipėdos miesto centriniame pašte, todėl daugiau jokių papildomų dokumentų nereikia, prašė tuoj pat sumokėti jai nuo 2019-07-01 paskirtą pensiją per Klaipėdos miesto centrinį paštą.
Pareiškėja 2019-07-30 pateikė skundą VSDFV Klaipėdos skyriui, prašydama sumokėti netekto darbingumo pensiją ir delspinigius už kiekvieną pavėluotą sumokėti dieną, taip pat 5 000 Eur dydžio kompensaciją, 200 Eur skundo parengimo išlaidas. VSDFV 2019-07-31 elektroniniu paštu pakvietė pareiškėją atvykti į 2019-08-06 vyksiantį komisijos individualiems sprendimams dėl išmokos pristatymo būdo ir termino posėdį. Pareiškėja 2019-08-05 kreipėsi su prašymu į VSDFV Klaipėdos skyrių, prašydama išduoti pažymą, kokia netekto darbingumo pensijos suma pareiškėjai nėra išmokėta nuo 2019-07-01 iki prašymo pateikimo dienos. Taip pat pareiškėja 2019-08-05 pateikė skundą VSDFV Klaipėdos skyriui, kad komisijos posėdyje nedalyvaus. VSDFV Klaipėdos skyrius 2019-08-05 raštu Nr. (10.3) DV_S-3164 informavo pareiškėją, kad už 2019 m. liepos mėn. priskaičiuota 154,28 Eur dydžio netekto darbingumo pensija neišmokėta, nes pareiškėja nepateikė sąskaitos kredito įstaigoje arba kredito unijoje. VSDFV Klaipėdos skyrius 2019-08-06 raštu Nr. (10.3) DV_S-31430, atsakydamas į pareiškėjos 2019-05-29, 2019-06-07, 2019-07-03, 2019-07-10, 2019-07-22, 2019-07-25, 2019-07-30 prašymus bei skundus informavo, kad VSDFV skyriai pensijas pristato laikantis 2009-12-31 įsakymu Nr. V-791 patvirtinto Pensijų, kompensacijų, kompensacinių išmokų ir rentų pristatymo tvarkos aprašo sąlygų, nurodė, kad VSDFV sudaryta komisija informavo pareiškėją apie galimybę pateikti papildomus dokumentus dėl paskirtos išmokos mokėjimo būdo, tačiau pareiškėja 2019-08-05 paaiškino, kad posėdyje nedalyvaus. VSDFV Klaipėdos skyrius informavo pareiškėją, kad pensija gali būti mokama į pareiškėjos banko sąskaitą kredito unijoje arba sąskaitoje kredito įstaigoje.
VSDFV 2019-09-13 raštu Nr. (1.11) I-6579, atsakydama į pareiškėjos 2019-07-30, 2019-08-05 prašymus paaiškino, kad 2019-08-06 komisijos posėdyje, negavus papildomų dokumentų bei įvertinus pareiškėjos atsisakymą dalyvauti, buvo priimtas nutarimas netenkinti prašymo dėl pensijos mokėjimo per AB Lietuvos paštas skyrių, apie ši sprendimą pareiškėja informuota 2019-08-06 raštu. VSDFV 2019-09-13 raštu įpareigojo VSDFV Klaipėdos skyrių išduoti pareiškėjai prašytą pažymą apie jai jau sumokėtą ir nesumokėtą pensiją, taip pat įvertino 2019-08-16 VSDFV Klaipėdos skyriaus sprendimo teisėtumą ir nustatė, kad VSDFV Klaipėdos skyrius laikėsi visų tvarkos aprašo nuostatų, todėl nėra pagrindo naikinti 2019-08-06 sprendimo Nr. (10.3) DV_S-31430.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo 40 straipsnio 1 dalimi, pensijas skiria ir moka VSDFV administravimo įstaigos, vadovaudamosi šiuo įstatymu ir Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos tvirtinamais Socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais. VSDFV administravimo įstaigos pensijas pristato VSDFV nustatyta tvarka, suderinta su Valstybinio socialinio draudimo fondo taryba (Socialinio draudimo pensijų įstatymo 40 straipsnio 2 dalis).
VSDFV direktoriaus 2009-12-31 įsakymu Nr. V-791 patvirtintas Pensijų, kompensacijų, kompensacinių išmokų ir rentų pristatymo tvarkos aprašas (toliau – ir Tvarkos aprašas) reglamentuoja socialinio draudimo pensijų pristatymo tvarką (Tvarkos aprašo 1 punktas).
Pagal Tvarkos aprašo nuostatas, apskaičiuotos išmokos gali būti pristatomos tokiais būdais: 1) pristatomos pagal išmokos gavėjo nuolatinę arba faktinę gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikos teritorijoje; 2) išmokamos mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoje (jos padalinyje); 3) pervedamos į gavėjo sąskaitą kredito unijoje (toliau – pervedimas į gavėjo sąskaitą kredito unijoje); 4) pervedamos į gavėjo sąskaitą kredito (išskyrus kredito unijas), mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoje (Tvarkos aprašo 3 punktas).
Teismas pastebi, kad pagal aukščiau nurodytas Tvarkos aprašo nuostatas, apskritai nėra įtvirtinta galimybės apskaičiuotą nedarbingumo pensiją pristatyti asmeniui per AB Lietuvos pašto skyrių. Tačiau pažymėtina, kad Tvarkos aprašo 23 punktas įtvirtinta galimybę pensijos gavėjui išmokas gauti pagal jo poreikius atitinkantį individualų būdą. Pagal Tvarkos aprašo 23 punktą, išmokos gavėjui prašant, teritorinio skyriaus direktoriaus sudaryta komisija, atsižvelgdama į gavėjo sveikatos būklę, turtinę padėtį ar šeimynines aplinkybes, gali priimti individualų sprendimą dėl išmokos (išmokų) pristatymo būdo ir (arba) termino.
Kaip matyti pagal aukščiau išdėstytas faktines aplinkybes, VSDFV Klaipėdos skyrius komisiją dėl pensijos mokėjimo pareiškėjai būdo parinkimo buvo sudaręs du kartus. Komisija nusprendė vienkartiniu mokėjimu Lietuvos pašto skyriuje išmokėti pareiškėjai pensijos sumą už laikotarpį nuo 2019-03-29 iki 2019-06-30 ir apie tai informavo pareiškėją elektroniniu paštu 2019-07-08. Dėl pensijos, skiriamos nuo 2019-07-01, mokėjimo per AB Lietuvos pašto skyrių VSDFV Klaipėdos skyriaus sudaryta komisija nusprendė pareiškėjos prašymo netenkinti ir pensiją mokėti Tvarkos apraše nurodytu būdu – pervesti į gavėjo sąskaitą banke ar kredito unijoje. Teismas pastebi, kad pareiškėja nei teismui, nei VSDFV Klaipėdos skyriui nepateikė objektyvių duomenų, patvirtinančių pagrindą išmokėti jai pensiją kitu nei Tvarkos aprašo 3 punkte nurodytu būdu iki 2019-09-13 VSDFV sprendimo Nr. (1.11) I-6579 priėmimo. Pagal nurodytą teisinį reglamentavimą matyti, kad VSDFV Klaipėdos skyriaus direktoriaus sudaryta komisija, atsižvelgdama į išmokos gavėjo prašymą bei pateiktus dokumentus, turi teisę priimti individualų sprendimą dėl išmokos pristatymo būdo, kuris gali būti tiek teigiamas, tiek neigiamas. Teismas, aukščiau analizuotų faktinių aplinkybių pagrindu nustatė, kad VSDFV Klaipėdos skyriaus sudaryta komisija, pareiškėjai nepateikus Tvarkos aprašo 23 punkte nurodytų dokumentų, pagrįstai nutarė pensijos mokėjimo būdo nekeisti ir mokėti pareiškėjai paskirtą pensiją per banko sąskaitą ar sąskaitą kredito unijoje.
Pareiškėja nesutikimą su VSDFV Klaipėdos skyriaus 2019-08-06 sprendimu Nr. (10.3) DV_S-31430 grindė netinkamu institucijos parinktu netekto darbingumo pensijos išmokėjimo būdu. Tačiau pagal Tvarkos aprašo 3 bei 23 punktus bei susidariusias faktines aplinkybes matyti, kad pareiškėja turėjo teisę teikti prašymus ir prašymą pagrindžiančius dokumentus dėl pensijos išmokėjimo per AB Lietuvos paštą, tačiau tokių dokumentų VSDFV Klaipėdos skyriaus sudarytai komisijai nepateikė, jų nepateikė ir teismui. Todėl VSDFV Klaipėdos skyrius 2019-08-06 sprendimu Nr. (10.3) DV_S-31430 pagrįstai nurodė, jog pensija pareiškėjai gali būti mokama į sąskaitą kredito unijoje ar sąskaitą kredito įstaigoje. Toks VSDFV Klaipėdos skyrius 2019-08-06 sprendimas Nr. (10.3) DV_S-31430 laikytinas pagrįstu bei teisėtu, pareiškėjai šiuo sprendimu paaiškintas tiek tokio sprendimo teisinis pagrindas, tiek faktinės aplinkybės ir priežastys, dėl kurių pareiškėjai pensija per AB Lietuvos pašto skyrių sprendimo priėmimo metu negalėjo būti mokama.
Pareiškėjai apskundus VSDFV Klaipėdos skyriaus 2019-08-06 sprendimą Nr. (10.3) DV_S-31430 išankstine ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka, VSDFV 2019-09-13 sprendimu Nr. (1.11) I-6579 Klaipėdos skyriaus 2019-08-06 sprendimą paliko nepakeistą. Teismas pasiūlė pareiškėjai tikslinti skundo reikalavimą ir prašyti panaikinti VSDFV 2019-09-13 sprendimą Nr. (1.11) I-6579, tačiau pareiškėja šia savo teise nepasinaudojo.
Iš VSDFV Klaipėdos skyriaus pateiktų duomenų matyti, jog pareiškėja 2019-09-19 skundu pakartotinai kreipėsi į VSDFV Klaipėdos skyrių, reikalaudama sumokėti paskirtos nedarbingumo pensijos įsiskolinimą dėl sunkios materialinės ir sveikatos padėties ir prašė išmokėti pensiją Klaipėdos miesto centriniame pašte, pridėjo dokumentus, patvirtinančius sveikatos būklę. Atsižvelgiant į pareiškėjos prašymą bei pridėtus dokumentus VSDFV Klaipėdos skyrius 2019-10-03 sprendimu Nr. (10.3) DV_S-38575 informavo, kad sudaryta komisija nutarė tenkinti pareiškėjos 2019-09-19 skundą ir pensiją mokėti Lietuvos pašto skyriuje. Taigi pareiškėjos reikalavimas dėl pensijos mokėjimo būdo VSDFV Klaipėdos skyriaus 2019-10-03 sprendimu Nr. (10.3) DV_S-38575 buvo patenkintas.
Teismas nenustatė, kad pareiškėjos nurodoma atsakovė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija būtų atlikusi neteisėtus veiksmus pareiškėjos atžvilgiu. Pareiškėja 2019-08-16 Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai pateikė skundą dėl galimai neteisėtų direktoriaus ir kitų darbuotojų veiksmų, prašė sumokėti netekto darbingumo pensijos nepriemoką ir delspinigius. Pareiškėja 2019-08-20 skundu taip pat kreipėsi į Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją dėl VSDFV Klaipėdos teritorinio skyriaus darbuotojų galimai neteisėtų veiksmų, prašė atleisti atitinkamus darbuotojus iš pareigų. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija 2019-08-20 raštu dėl pareiškėjos 2019-08-16 kreipimosi paaiškino, kad toks kreipimasis persiunčiamas nagrinėti VSDFV direktoriui, pareiškėjos 2019-08-20 prašymas Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai jos 2019-08-23 raštu taip pat persiųstas VSDFV.
Pagal Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 8 dalimi, jeigu viešojo administravimo subjektas pagal kompetenciją negali spręsti prašyme išdėstytų klausimų ar priimti administracinės procedūros sprendimo dėl skunde išdėstyto klausimo, jis jo nenagrinėja ir ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo ar skundo gavimo dienos persiunčia jį kompetentingam viešojo administravimo subjektui, ir apie tai praneša asmeniui. Kaip matyti iš nurodytų faktinių aplinkybių, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, nustačiusi, kad pareiškėja skundžiasi dėl VSDFV teritorinio skyriaus darbuotojų veiksmų, pagrįstai ir laiku persiuntė nagrinėti šiuos pareiškėjos prašymus VSDFV. VSDFV nuostatų, patvirtintų 2017-01-05 Socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu Nr. A1-11, 22 punkte įtvirtinta, kad VSDFV direktorius užtikrina VSDFV personalo valdymą, skiria į pareigas ir atleidžia iš jų VSDFV valstybės tarnautojus ir darbuotojus, VSDFV teritorinių skyrių ir kitų VSDFV įstaigų direktorius, skatina ir skiria jiems tarnybines nuobaudas ar drausmines nuobaudas, priedus, priemokas, kitas išmokas. Taigi pareiškėjos 2019-08-16 ir 2019-08-20 prašymų, skundų sprendimas priklausė VSDFV kompetencijai, todėl Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pagrįstai persiuntė juos nagrinėti VSDFV ir neteisėtų veiksmų neatliko.
Įvertinęs nurodytų faktinių aplinkybių ir rašytinių įrodymų visumą, teismas daro išvadą, kad atsakovų neteisėtų veiksmų nenustatyta, todėl pareiškėjos reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas kaip nepagrįstas. Netenkinus reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo, nėra pagrindo tenkinti ir išvestinio pareiškėjos skundo reikalavimo dėl procesinių palūkanų priteisimo. Todėl pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą
Pareiškėja teigia, kad nagrinėjamu atveju būtina kreiptis į Generalinę prokuratūrą dėl viešojo intereso gynimo taip pat dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo VSDFV Klaipėdos skyriaus specialistams. Mano, kad VSDFV darbuotojai galėjo riboti asmenų teisę ir laisvę gauti netekto darbingumo pensiją pašte ne tik pareiškėjai, bet ir kitiems asmenims.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 111 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad jeigu nagrinėdamas administracinę bylą teismas nustato proceso šalies arba kito asmens veiksmuose nusikalstamos veikos požymių, apie tai praneša prokurorui.
Teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju nenustatyta atsakovų neteisėtų veiksmų ar nusikalstamos veikos požymių. Teismas, nagrinėdama šią administracinę bylą nenustatė tokio pobūdžio faktų, dėl kurių turėtų pagrindą imtis priemonių, nurodytų Administracinių bylų teisenos įstatymo 111 straipsnyje, todėl toks pareiškėjos prašymas netenkintinas.
Dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą
Pareiškėja skunde reiškia prašymą kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl 2012-10-31 nutarimo konstitucinės jurisdikcijos byloje Nr. 21.2009-32/2009 ir Pensijų, kompensacijų, kompensacinių išmokų ir rentų pristatymo tvarkos aprašo bei 2013-03-26 įsakymo Nr. V-155 neatitikties Konstitucijos 52 straipsniui. Teismas pažymi, kad pareiškėjos nurodomu 2013-03-26 įsakymu Nr. V-155 pakeistos atitinkamos Pensijų, kompensacijų, kompensacinių išmokų ir rentų pristatymo tvarkos aprašo nuostatos.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 110 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas negali taikyti įstatymo, kuris prieštarauja Konstitucijai. Tais atvejais, kai yra pagrindo manyti, jog įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, teisėjas sustabdo šios bylos nagrinėjimą ir kreipiasi į Konstitucinį Teismą, prašydamas spręsti, ar šis įstatymas ar kitas teisinis aktas atitinka Konstituciją (Konstitucijos 110 straipsnio 2 dalis). Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 2 punktą, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra vienintelė ir galutinė instancija byloms dėl norminių administracinių aktų, kuriuos priėmė centriniai valstybinio administravimo subjektai, teisėtumo, taip pat šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punkte nurodytoms byloms.
Nagrinėjamoje byloje pareiškėja ginčija Socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu patvirtinto Pensijų, kompensacijų, kompensacinių išmokų ir rentų pristatymo tvarkos aprašo atitiktį Konstitucijai, taip pat prašo kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl jo priimto 2012-10-31 nutarimo išaiškinimo. Akcentuotina, kad teismui nėra suteikta teisė kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl jo priimto nutarimo išaiškinimo, todėl toks pareiškėjos prašymas negali būti tenkinamas.
Taip pat pažymėtina, kad pareiškėjos ginčijamas Pensijų, kompensacijų, kompensacinių išmokų ir rentų pristatymo tvarkos aprašas yra centrinio valstybinio administravimo subjekto priimtas norminis teisės aktas, kurio teisėtumas galėtų būti vertinamas Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme. Nagrinėjamu atveju teismui nekyla abejonių dėl pareiškėjos nurodytų ir byloje taikytų Pensijų, kompensacijų, kompensacinių išmokų ir rentų pristatymo tvarkos aprašo nuostatų atitikties Konstitucijai, nes pareiškėjai netekto darbingumo pensija išmokėta jos prašytu būdu – per AB Lietuvos pašto skyrių, o šio individualaus mokėjimo būdo klausimas buvo sprendžiamas pagal teisės aktuose numatytas procedūras. Todėl nagrinėjamu atveju teismas daro išvadą, kad Pensijų, kompensacijų, kompensacinių išmokų ir rentų pristatymo tvarkos aprašo nuostatų teisėtumo patikra Konstitucinio Teismo kompetencijai nepriskirta, o pagrindų kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą dėl norminio administracinio akto tyrimo nenustatyta.
Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo
Pareiškėja taip pat prašo teismo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalimi, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Kadangi pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas, ji neįgyja teisės reikalauti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, todėl toks prašymas netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjos T. Ž. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.