Alytaus apylinkės teismo nutartis

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėjas Rimas Švirinas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose 2020 m. balandžio 8 d. nutarimo Nr. 357-71 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam A. I. patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas Šiaulių apygardos teismo 2016 m. vasario 23 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 1 d. nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 266 straipsnio 3 dalį, jam paskirta 7 metų terminuoto laisvės atėmimo bausmė.

Bausmės pradžia – 2017 m. kovo 10 d., bausmės pabaiga – 2023 m. rugsėjo 12 d. Į bausmės laiką įskaityta 5 mėnesiai 28 dienos. (duomenys neskelbtini) bausmę nuteistasis atlieka nuo 2017 m. liepos 4 d. Šiuo metu bausmę nuteistasis atlieka (duomenys neskelbtini).

Prokuroro skundas dėl Komisijos nutarimo negautas.

Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose 2020 m. balandžio 8 d. nutarimą Nr. 357-71 atsisakoma patvirtinti.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalis numato, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų <...>. Taip pat nuteistasis, kuris siekia būti paleistas lygtinai, turi būti atlikęs BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą bausmės dalį. Taigi iš šių įstatymo nuostatų aiškiai matyti, jog BVK yra nustatyti du formalieji ir du materialieji pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant, nuteistajam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Formalieji pagrindai lygtinio paleidimo taikymui yra nuteistojo prašymo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai pateikimas bei minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas. Materialieji pagrindai lygtiniam paleidimui yra nuteistojo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir pagrįstas manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant (Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2020 m. vasario 12 d. nutartis byloje Nr. 1S-72-658/2020).

Motyvuojamoji dalis

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 360 straipsnio 2 dalį, kai nagrinėjamas klausimas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos patvirtinimo, teismas įvertina, ar Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos.

Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Sprendžiant dėl nuteistojo pažangos, mažinant nustatytų veiksnių įtaką nusikalstamo elgesio rizikai, vertinamas jo požiūris į izoliacijos sąlygas ir nustatytos tvarkos laikymąsi, taip pat atsižvelgiama į individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų rezultatus. Atkreipiamas dėmesys į tai, jog nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teisė ir tik, įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priimamas atitinkamas sprendimas. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendrą bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, numatytos BVK 157 straipsnyje, ar kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema.

Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, jog nuteistasis A. I. jau yra atlikęs BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytą paskirtos terminuoto laisvės atėmimo bausmės dalį (pusę paskirtos bausmės), kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos ir yra pateikęs pataisos įstaigos administracijai prašymą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo. Visa tai sudaro tik formalųjį pagrindą priimti sprendimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau, kaip jau minėta pirmiau, lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui taip pat būtinos ir materialiosios sąlygos – nuteistojo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas bei manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant.

Iš teismui pateiktos bylos medžiagos matyti, jog bausmės atlikimo metu nuteistasis A. I. mokėsi, įgijo specialybę, dirba, vykdo ankstesnes Komisijos rekomendacijas, aktyviai dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, neturi neįvykdytų finansinių prievolių, be to, jis palaiko ir artimus socialinius ryšius. Nors visos šios aplinkybės nuteistąjį charakterizuoja vien teigiamai, tačiau tokios aplinkybės negali būti išskirtinai sureikšmintos, kadangi, kaip jau minėta, būtina įverinti nagrinėjimo klausimo reikšmės turinčių aplinkybių visumą, kuri teismui leistų daryti neabejotiną išvadą, kad laisvėje nuteistasis laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals. Šiuo atveju tokia išvada negalima dėl žemiau pateikiamų teismo motyvų.

Iš socialinio tyrimo išvados matyti, jog šiuo metu nuteistojo A. I. nusikalstamo elgesio rizika yra vertinama kaip žema – 20 balų pagal OASys vertinimo metodiką, iš kurių 5 balus sudaro statiniai (nekintantys) veiksniai ir dar 15 balų sudaro dinaminiai (kintantys) veiksniai, kuriuos nuteistasis savo teigiamu elgesiu bei mąstymu realiai dar galėtų ir kartu privalėtų sumažinti. Nors nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir yra žema, tačiau šis faktorius negali būti absoliutus pagrindas taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Toks nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas yra tik vienas iš aukščiau paminėtų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui būtinų kriterijų.

Teismui pateikti duomenys patvirtina, jog nuteistasis A. I. yra nuteistas jau nebe pirmą kartą – dar iki šios bausmės atlikimo jau buvo teistas vieną kartą. Šiuo metu nuteistasis atlieka jam paskirtą 7 metų terminuoto laisvės atėmimo bausmę už sunkaus nusikaltimo padarymą (BK 11 straipsnio 5 dalis). Paskutinis nuteistojo įvykdytas nusikaltimas nėra nuteistajam būdingo nusikaltimų modelio dalis, kadangi šis nusikaltimas yra sunkesnkis už ankstesnius. Būtina pažymėti tai, jog padarytų nusikalstamų veikų tyčinis pobūdis bei sunkumas rodo ypatingą nuteistojo pavojingumą visuomenei ir leidžia manyti, jog praeityje jam paskirta kriminalinė bausmė esmingai neįtakojo nuteistojo elgesio bei jo požiūrio į įstatymų reikalavimų laikymąsi, o šios aplinkybės yra ypač svarbios vertinant ir sprendžiant, ar galima nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės. Nors aptartos aplinkybės, susijusios su nuteistojo nusikalstamu elgesiu praeityje, tiesiogiai ir nevertinamos sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, tačiau tai nereiškia, kad vertinant nuteistojo pažangą atliekant dabartinę bausmę, negalima atsižvelgti į nuteistajam nustatytus kriminogeninius veiksnius ir nuteistojo pastangas šiems veiksniams pašalinti, tuo labiau, kai nuteistojo elgesiui reikšmės turinčiu kriminogeniniu veiksniu dar ir šiuo metu įvardyjama jo mąstymas bei elgesys. Aptartos aplinkybės nuteistąjį apibūdina kaip linkusį nusikalsti ir rodo didelį jo pavojingumą visuomenei, todėl nuteistasis turėtų atlikti tokią bausmės dalį, kuri jį itin stipriai paveiktų bei kardinaliai įtakotų nuteistąjį bei jo elgesį, jog šis ateityje nuosekliai laikytųsi įstatymų ir daugiau nenusikalstų.

Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, jog laisvėje nuteistasis neturi jokio nuosavo gyvenamojo būsto. Išėjęs į laisvę, nuteistasis planuoja apsigyventi pas savo tėvus. Taigi laisvėje gyvenamojo ploto atžvilgiu nuteistasis bus priklausomas nuo kitų asmenų geranoriškumo. Nuteistasis turi aukštsenįjį išsilavinimą ir (duomenys neskelbtini) specialybę. Bausmės vykdymo metu nuteistasis mokėsi ir dar įgijo (duomenys neskelbtini) specialybes. Būdamas laisvėje, nuteistasis užsiėmė darbine veikla, jo paties teigimu, jis turi apie 20 metų siekiančią įvairaus darbo patirtį, bausmės vykdymo metu jis taip pat dirba. Šios aplinkybės leidžia teigti, jog nuteistasis turi teigiamą požiūrį bei motyvaciją darbui ir prasmingam užimtumui, tačiau laisvėje visa tai jam irgi nesukliudė nusikalsti. Todėl teismas ir šiuo atveju sprendžia, jog nuteistojo darbinė veikla bei užimtumas neleidžia pagrįstai manyti, jog laisvėje nuteistasis užsiims vien tik teisėta veikla, gaus bei disponuos vien tik legaliu būdu įgytomis piniginėmis lėšomis.

Iš socialinio tyrimo išvados matyti, jog paskutinį nusikaltimą nuteistasis įvykdė bendrininkaudamas su kitais asmenimis, kurie jam pasiūlė nusikalsti ir šis lengvabūdiškai sutiko tai padaryti. Nors nuteistasis teigia, jog šiuo metu jis jau yra atsiribojęs nuo neigiamos reputacijos draugų, tačiau toks jo teiginys neduoda jokių garantijų, kad, išėjęs į laisvę, nuteistasis neatnaujins socialinių ryšių su kriminalinę subkultūrą palaikančiais asmenimis. Pats nuteistasis pripažino ir tai, jog jis turi alkoholio vartojimo problemą, kurią bausmės atlikimo metu jis bandė spręsti. Nors šios bausmės atlikimo metu nuteistasis ir sprendė turimą alkoholio vartojimo problemą, tačiau, teismo vertinimu, dar nėra jokių akivaizdžių garantijų dėl to, jog laisvėje neįvyks atkrytis ir nuteistasis sugebės atsilaikyti alkoholio priklausomybei.

Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, jog pokalbio metu nuteistasis bendrauja pakankamai atvirai, nepastebimi ir streso ženklai. Nuteistojo emocijos stabilios, jis save vertina adekvačiai bei pasitiki savimi. Nuteistasis yra linkęs pateisinti savo elgesį reakcija į aplinkos stimuliaciją, kartais jis elgiasi negalvodamas ir dėl to vėliau stipriai gailisi. Nuteistasis atpažįsta turimas problemines sritis, savarankiškai sprendžia iškilusias problemas, tačiau jis ne visuomet tinkamai įvertina jų sudėtingumą. Nuteistasis yra linkęs kartoti tas pačias klaidas, kadangi, priimdamas sprendimus, jis pernelyg pasitiki vien tik sėkmės faktoriumi. Apgalvodamas savo elgesio pasekmes, nuteistasis ne visada įvertina galimas ilgalaikes pasekmes, nes koncentruojasi vien į trumpalaikius sprendimus. Nuteistasis nėra socialiai atsiskyręs, jis palaiko ryšius su savo artimaisiais bei draugais. Nuteistasis nėra atsiskyręs ir bausmės atlikimo metu, gyvendamas paskirtame būryje tarp kitų nuteistųjų, jis turi savą žmonių ratą, tačiau jų santykiai yra labiau dalykiniai nei draugiški.

Teismas pabrėžia, jog, sprendžiant nuteisto asmens lygtinio paleidimo klausimą, jo elgesys privalo būti vertinamas viso bausmės vykdymo metu. Nagrinėjamu atveju nuteistasis viso bausmės atlikimo metu drausmine tvarka nebuvo baustas. Per tą patį laiką jis buvo 6 kartus paskatintas. Tačiau vien ta aplinkybė, jog nuteistasis turi 6 paskatinimus, sprendžiant nuteistojo asmens lygtinio paleidimo klausimą, taip pat negali būti sureikšminta, kadangi kiekvienas nuteistasis, atlikdamas terminuoto laisvės atėmimo bausmę, turėtų būti suinteresuotas bei stengtis visada elgtis nepriekaištingai, būti paskatintas ir jokiu būdu nepažeisti pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių, kurios atlieka ir nuteistojo asmens auklėjamąją funkciją. Nuteistojo paskatinimų buvimas bei jų skaičius tik rodo nuteistojo požiūrį į jam paskirtą bausmę, jos tikslų siekimą bei teigiamą elgesio korekciją.

Teismo vertinimu, visos pirmiau aptartos aplinkybės rodo, jog nuteistojo elgesio, mąstymo ir nuostatų korekcija teigiama linkme dar nėra pakankama, o tą patvirtina ir vis dar išliekantys opūs kriminogeniniai veiksniai, kuriais įvardinta jo mąstymas bei elgesys. Taigi, išanalizavus visą teismui pateiktą medžiagą bei atsižvelgiant į visas aukščiau aptartas aplinkybes, galima teigti, jog nuteistasis, būdamas pataisos namuose, neformalių nuteistųjų taisyklių laikosi tiek, kiek reikia, kad neapsunkintų sau gyvenimo pataisos namuose. Akivaizdu, jog šiuo metu nuteistojo elgesį pataisos namuose įtakoja bei formuoja jo turimas bei siekiamas vieningas tikslas – kuo greičiau išeiti į laisvę. Pažymėtina ir tai, jog likusi neatlikta bausmės dalis, lyginant ją su visa paskirta bausme, dar yra labai didelė – daugiau kaip 3 metai 5 mėnesiai (Komisijos nutarimo priėmimo dieną). Tuo tarpu teismų praktikoje vieningai laikomasi nuostatos, kad per trumpas paskirtos bausmės atlikimo laikas gali asmeniui suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir tai gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje, o ne faktorius, skatinantis nuosekliai laikytis įstatymų. Teismas akcentuoja, jog bausmė turėtų sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad šie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis).

Įvertinęs visas nustatytas bei ištirtas aplinkybes, teismas konstatuoja, jog Komisija tik vienpusiškai įvertino nuteistojo A. I. asmenybę, jo elgesį ir mąstymo pokyčius, nutylėdama nuteistąjį neigiamai charakterizuojančius duomenis ir atvirkščiai – pernelyg išskirdama vien tik teigiamus. Teismas daro išvadą, jog nuteistasis A. I. vis dar neatitinka vienos iš BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatytos materialiosios lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, jog laisvėje nuteistasis nuosekliai laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals, būtent todėl lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos jam ir negali būti taikomas. Be to, šiuo metu nuteistąjį paleidus lygtinai, būtų pažeisti visuomenės interesai, teisingumo principas ir nebūtų pilnai pasiekta BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžta individualizuotos bausmės paskirtis. Todėl, atsižvelgdamas į visas aukščiau aptartas aplinkybes, teismas atsisako patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose 2020 m. balandžio 8 d. nutarimą Nr. 357-71 dėl nuteistojo A. I. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 7 dalimi,

nutaria:

Atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose 2020 m. balandžio 8 d. nutarimą Nr. 357-71 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam A. I.

Nutartis per septynias dienas nuo patvirtinto jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per nutartį priėmusį Alytaus apylinkės teismą.