- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2022-05-31
- Bylos Nr.
- e1-1760-1057/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-02-6-00021-2022-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Evelina Petraitienė
- Kaltinamasis
- A. N.
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Evelina Petraitienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros 3-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su baudžiamąja byla, kurioje A. N., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, faktiškai gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), teistas (teistumas išnykęs),
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. N. kaltinamas tuo, kad jis veikdamas kartu su D. R., kurios atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas, G. R., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas, organizavus netikrų dokumentų pagaminimą ir jų panaudojimą, veikdamas kartu su G. R. ir D. R., kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas, pagamino netikrus dokumentus ir juos panaudojo, o būtent: G. R., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas, kuris būdamas nesusijęs su UAB „A“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), jokiais darbo santykiais, tačiau būdamas faktiniu šios įmonės vadovu ir realiai valdydamas šią įmonę, siekdamas nuslėpti jo paties organizuotą UAB „A“ panaudojimą neteisėtoje veikloje, susijusioje su šios įmonės apgaulingu apskaitos tvarkymu ir neteisingų duomenų apie jos pajamas pateikimu, organizuojant fiktyvius UAB „A“ akcijų bei šios įmonės valdymo ir materialinių vertybių, tame tarpe buhalterinės apskaitos dokumentų, perleidimus, 2017 m. rugpjūčio mėn., tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), pasiūlius A. N. už piniginį atlygį tapti formaliu UAB „A“ akcininku ir direktoriumi, o A. N. sutikus už 500 Eur dydžio piniginį atlygį tapti fiktyviu UAB „A“ akcininku ir direktoriumi, G. R., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas, nurodymu D. R., kurios atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas, kaip pardavėja, o A. N. kaip pirkėjas 2017 m. rugpjūčio 25 d., (duomenys neskelbtini) notaro biure, (duomenys neskelbtini), pasirašė 2017 m. rugpjūčio 25 d. UAB „A“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtindami melagingas aplinkybes apie tai, kad neva A. N. sumokėdamas 2500 Eur iš pardavėjos D. R., kurios atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas, nuperka 100 vnt. akcijų, sudarančių visą įstatinį UAB „A“ kapitalą, A. N. šios sutarties su melagingais įrašytais duomenimis pagrindu įsigijo, o D. R., kurios atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas, pardavė UAB „A“.
Tęsiant nusikalstamą veiką, D. R., kurios atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas, vykdydama G. R. nurodymą rankraštiniais užrašais surašydama pagamino netikrą dokumentą – 2017 m. rugpjūčio 8 d. vienintelės UAB „A“ akcininkės D. R., kurios atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas, sprendimą, kuriame buvo įrašyti žinomai melagingi duomenys apie tai, kad D. R., kaip UAB „A“ vienintelė akcininkė, nuo 2017 m. rugpjūčio 8 d. atleido save iš UAB „A“ direktorės pareigų ir nuo 2017 m. rugpjūčio 9 d. paskyrė A. N. UAB „A“ direktoriumi. A. N., žinodamas, kad realiai nepirko UAB „A“ akcijų ir realiai neužims šios įmonės direktoriaus pareigų, neperims šios įmonės valdymo, dokumentų ir materialinių vertybių bei bus tik formaliu UAB „A“ vadovu, suvokdamas savo neteisėtų veiksmų padarinius, t. y. kad dėl jo neteisėtų veiksmų bus patvirtinti bei panaudoti netikri (tikrovės neatitinkantys) dokumentai apie UAB „A“ akcijų, šios įmonės valdymo, dokumentų ir materialinių vertybių perleidimus, bei UAB „A“ akcininko ir direktoriaus pasikeitimus, vykdydamas G. R., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas, nurodymus pagamino netikrus dokumentus – į 2017 m. rugpjūčio 25 d. prašymo registruoti UAB „A“ juridinių asmenų registre formą JAR-1 su priedais – UAB „A“ akcininko forma JAR-AF ir UAB „A“ vienasmenio valdymo organo forma JAR-VO-V, G. R., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas, įrašius žinomai melagingus duomenis apie tai, kad nuo 2017 m. rugpjūčio 25 d. A. N. yra įsigijęs UAB „A“ akcijas ir nuo 2017-08-08 yra paskirtas šios įmonės direktoriumi, A. N. pasirašė 2017 m. rugpjūčio 25 d. prašymą registruoti UAB „A“ juridinių asmenų registre formą JAR-1 be priedų.
Tęsiant nusikalstamą veiką, G. R. kartu su D. R., kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas, ir A. N., tikslu įregistruoti duomenų pakeitimą Juridinių asmenų registre, 2017 m. rugpjūčio 25 d. pateikė VĮ „Registrų centras“ (duomenys neskelbtini) filialui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), 2017 m. rugpjūčio 8 d. vienintelės UAB „A“ akcininkės D. R., kurios atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas, sprendimą, bei 2017 m. rugpjūčio 25 d. prašymo registruoti UAB „A“ juridinių asmenų registre formą JAR-1 su priedais – UAB „A“ akcininko forma JAR-AF ir UAB „A“ vienasmenio valdymo organo forma JAR-VO-V.
Tokiu būdu G. R., veikdamas kartu su D. R., kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas, ir A. N., organizavo netikrų dokumentų – 2017 m. rugpjūčio 8 d. vienintelės UAB „A“ akcininkės D. R. sprendimo, UAB „A“ akcijų pirkimo-pardavimo sutarties 2017-08-25 Nr. (duomenys neskelbtini), 2017 m. rugpjūčio 25 d. prašymo registruoti UAB „A“ juridinių asmenų registre formos JAR-1 su priedais – UAB „A“ akcininko forma JAR-AF ir UAB „A“ vienasmenio valdymo organo forma JAR-VO-V pagaminimą ir jų panaudojimą, o D. R., kurios atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas, ir A. N., veikdami kartu su G. R., pagamino netikrus dokumentus – 2017 m. rugpjūčio 8 d. vienintelės UAB „A“ akcininkės D. R., kurios atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas, sprendimą, 2017 m. rugpjūčio 25 d. prašymą registruoti UAB „A“ juridinių asmenų registre formos JAR-1 su priedais – UAB „A“ akcininko forma JAR-AF ir UAB „A“ vienasmenio valdymo organo forma JAR-VO-V, ir juos panaudojo.
Šiais savo veiksmais A. N. padarė nusikalstamą veika, numatytą 300 straipsnio 1 dalyje.
Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas A. N. parodė, kad jam įteikto pranešimo apie įtarimą esmė ir turinys aiškus, savo kaltę pripažįsta pilnai. Narkologinėse ir psichiatrinėse įstaigose nesigydo ir nesigydė. 2017 metais turėjo šeimyninių bei asmeninių problemų, vartojo alkoholį. 2017 metais, tikslios datos neatsimena, tai galėjo būti vasaros laikas, gal liepos mėnuo, kažkas, kas tiksliai jau ir neatsimenu jam pasiūlė už 500 Eur užmokestį laikinai pabūti formaliu įmonės direktoriumi. Pasakė sumokės jam 500 Eur už tai, kad perrašys jo vardu įmonę, o po dviejų mėnesių perrašys atgal. Jis jokio supratimo neturėjo apie tas įmones, nematė jokio tame nusikaltimo, pagalvojo, kad tai lengvas uždarbis ir sutiko pabūti trumpai įmonės vadovu ir akcininku. Jis nežinojo kas vyks su ta įmone kol jis bus direktoriumi, galvojo, kad suras naują pirkėją ir tiek. Po kelių dienų su juo susisiekė vyras, dabar žino, kad tai buvo G. R., susitarė susitikti prie VĮ ,,Registrų centras“, jis buvo kartu su D. R.. Jis jų anksčiau nepažinojo, tačiau D. R. buvo UAB ,,A“ direktorė tuo metu ir norėjo perrašyti UAB ,,A“ ant jo. Jie visi nuėjo į VĮ ,,Registrų centras“, ten jam padavė pasirašyti dokumentus, neatsimena jau kokius, tačiau jis ten viską pasirašė. Tada dar jam G. R. padavė pasirašyti akcijų pirkimo pardavimo sutartį, bei UAB ,,A“ dokumentų perdavimo aktą, įmonės turto perdavimo aktą. Faktiškai jam nei UAB ,,A“ dokumentai nei turtas perduotas nebuvo tikrai. G. R. jam sumokėjo 500 Eur grynais pinigais. Jis tos pinigus išleido pragyvenimui. Jis tuo metu nesuprato savo veiksmų svarbos, siekė tik gauti papildomų pajamų. UAB ,,A“ direktoriumi buvo įformintas tik formaliai, realiai šios bendrovės nepirko, už ją pinigų nemokėjo, UAB ,,A“ buhalterinės apskaitos dokumentai jam niekada perduoti nebuvo, šios bendrovės turtas taip pat perduotas nebuvo. Nežino kokia tuo metu buvo UAB ,,A“ finansinė padėtis, jokių ataskaitų ir deklaracijų savo vardu neteikė. Už tai, kad bus įregistruotas UAB ,,A“ direktoriumi jam sumokėjo 500 Eur G. R..
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta R. Č. nurodė, kad jai dirbant UAB ,,B“ (duomenys neskelbtini) pareigose laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) įmonei vadovavo G. R., jį vertino kaip direktorių, jis duodavo nurodymus dėl darbų atlikimo, kartais reikėdavo atlikti ir kitus su (duomenys neskelbtini) susijusius darbus, tarkim dalyvauti (duomenys neskelbtini) patikrinimuose ar nuvažiuoti į prekyvietę pažiūrėti kasos žurnalą, G. R. pasakydavo kokį darbą turi atlikti ji ir atlikdavo. Kartais atvažiuodavo ir jo šeimos nariai, žmonos sesuo, žmona, sūnus, tačiau ji atlikdavo tik G. R. paskirtus darbus. Ji dirbo (duomenys neskelbtini) pareigose, suvedinėjo į (duomenys neskelbtini) jai paduotus pirminius dokumentus, (duomenys neskelbtini) vykdė pagal jai pateiktus pirminius dokumentus, kiek buvo pateikta tiek ir apskaitė dokumentų. Iš vadovų nurodymų neapskaityti buhalterinėje apskaitoje dalies pardavimų ir pirkimų bei nedeklaruoti dalies pajamų negavo. Jai pateikdavo jau pasirašytus dokumentus. Kas iš vadovų pasirašydavo popierinės PVM ir metines pelno mokesčio deklaracijas, nurodyti negali, nes neatsimena. Įmonei vadovavo G. R., gal jis ir pasirašydavo. Ji deklaracijų neteikė, kas teikė deklaracijas nežino, neatsimena gerai. Deklaracijos buvo užpildytos pagal pirminius pateiktus apskaitai dokumentus, pasirašymo aplinkybių neatsimena, nes tai buvo seniai. Žmogaus A. S. neatsimena, deklaracija galėjo būti užpildyta pagal pateiktus pirminius dokumentus, kas ją pateikė nežino, praėjo daug laiko, visų aplinkybių neatsimena. Kas per EDS sistemą Valstybinei mokesčių inspekcijai pateikė PVM deklaracijas (forma FR0600): 2015 m. sausio 26 d. pateikė 2014 m. birželio mėn. deklaraciją, 2015 m. sausio 26 d. pateikė 2014 m. liepos mėn. deklaraciją, 2015 m. sausio 26 d. pateikė 2014 m. rugsėjo mėn. deklaraciją, 2015 m. sausio 26 d. pateikė 2014 m. spalio mėn. deklaraciją, 2014 m. gruodžio 15 d. pateikė 2014 m. lapkričio mėn. deklaraciją, 2015 m. sausio 26 d. pateikė 2014 m. gruodžio mėn. deklaraciją, 2015 m. gruodžio 1 d. pateikė 2015 m. sausio mėn. deklaraciją, 2015 m. kovo 28 d. pateikė 2015 m. vasario mėn. deklaraciją, 2015 m. balandžio 27 d. pateikė 2015 m. kovo mėn. deklaraciją, 2015 m. gruodžio 1 d. pateikė 2015 m. balandžio mėn. deklaraciją, 2015 m. birželio 18 d. pateikė 2015 m. gegužės mėn. deklaraciją, 2015- m. rugsėjo 9 d. pateikė patikslintą 2015 m. liepos mėn. deklaraciją, 2015 m. rugsėjo 25 d. pateikė 2015 m. rugpjūčio mėn. deklaraciją, 2015 m. spalio 26 d. pateikė 2015 m. rugsėjo mėn. deklaraciją, 2015 m. gruodžio 1 d. pateikė 2015 m. spalio mėn. deklaraciją neatsimena, kiek pamena, ji deklaracijų neteikė, visa apskaita buvo tvarkoma pagal vadovo pateiktus apskaitai dokumentus. Už deklaracijų pateikimą buvo atsakingas vadovas, praėjo daug laiko, ji visų aplinkybių neatsimena. UAB „B“ dokumentų neturi. Jai dirbant UAB „A“ (duomenys neskelbtini) pareigose laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) įmonei vadovavo G. R., jį vertino kaip direktorių, jis duodavo nurodymus dėl darbų atlikimo, dokumentus paduodavo jis ar sandėlininkė, visus dokumentus, kuriuos gaudavo, suvesdavo į (duomenys neskelbtini) programą. Dirbant UAB „A“ iš vadovų nurodymų neapskaityti buhalterinėje apskaitoje dalies pardavimų ir pirkimų bei nedeklaruoti dalies pajamų negavo, kiek pateikė dokumentų, tiek ir buvo apskaityta. Vadovai teikė deklaracijas, jie buvo atsakingi už deklaracijų pateikimą, gal G. R. pats teikė deklaracijas, nežino, neatsimena, senai šioje įmonėje nebedirba. Kiek pamena, ji deklaracijų neteikė, visi dokumentai kurie buvo jai pateikti, buvo apskaityti buhalterinėje apskaitoje. UAB „A“ dokumentų neturi. VĮ ,,Registrų centras“ duomenų neteikė, tai turėjo daryti vadovas. UAB ,,B“ ir UAB ,,A“ dirbo labai senai, negali visų aplinkybių smulkiai papasakoti, darbą atliko gerai, kiek pateikė dokumentų tiek ir buvo apskaityta buhalterinėje apskaitoje. Negali nurodyti, kas buvo paskirtas įmonės direktoriumi, įmonių vadovu buvo G. R.. Bendrovių dokumentų, registrų, buhalterinės programos neturi, kur įmonių dokumentai nežino, tai turėtų žinoti G. R..
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas I. I. parodė, kad 2015 metų pradžioje, tikslios datos neatsimena, Užimtumo tarnybos siuntimu įsidarbino UAB ,,B“ (duomenys neskelbtini) pareigose. Įmonės ofisas buvo (duomenys neskelbtini), jis įsidarbinimo metu tiesiog užėjo ofisą ir kreipėsi į ten buvusią darbuotoją vardu R. Jei gerai pamena, su darbo pobūdžiu jį supažindino kažkoks ten dirbantis (duomenys neskelbtini). Įmonė prekiaudavo (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), neatsimena ar pati gamino (duomenys neskelbtini). Jis turėjo (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) ir jos gaminius į prekybos taškus ir kartais atvežti iš prekyviečių suprekiautus pinigus. Kadangi jam darbas tiko sutiko jį dirbti. Kiek pamena, į darbą jį priėmė G. R., tačiau neatsimena, kas su juo pasirašė darbo sutartį. Jam pasakė, kad šiame versle dirba visa G. R. šeima, tai ir A. R., D. R. ir sūnus K. R.. Suprato, kad tai šeimos verslas, tačiau vadovu laikė G. R. Jis kaip ir kiti vairuotojai kiekvienos dienos pradžioje atvykdavo į sandėlį, esantį (duomenys neskelbtini) (adreso neatsimenu), kur kiekvienam vairuotojui segtuve buvo sudėti važtaraščiai ir duomenys, kokias prekes ir į kokius prekybos taškus nuvežti. Sandėlis, kur pasikraudavo prekes ((duomenys neskelbtini)) buvo toje pačioje teritorijoje, kaip ir buhalterija. Dirbdamas prekes vežiodavo tuo pačiu maršrutu: iš (duomenys neskelbtini) sandėlio į prekybos vietas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Prekes vežiojo įmonės transportu. Atlyginimas jam buvo mokamas kas savaitę grynais pinigais, jį išmokėdavo buhalterijoje. Buhalterijoje dirbo trys buhalterės, pavardžių nežino. Gaudavo 100-120 Eur ,,į rankas“. Po kelių mėnesių jam g. R. pasakė, kad reikia parašyti prašymą atleisti jį iš UAB ,,B“ ir priima į kitą įmonę UAB ,,A“. Jis parašė prašymą, neatsimena, ar jam davė pasirašyti naują darbo sutartį ir kas buvo UAB ,,A“ direktorius, kažkuris iš R. šeimos, gali būti, kad D. R. Jo darbo sąlygos nepasikeitė, jis tokio kaip vadovo neturėjo, jo maršrutas buvo tas pats, jis žinojo, kur ir ką vežti pagal važtaraščius, kuriuos pasiimdavo buhalterijoje, kartais pasiimdavo grynuosius suprekiautus pinigus ir nuveždavo į ofisą, neatsimena kam paduodavo pinigus. Po kelių metų, galėjo būti 2017 metų rugpjūčio mėnesį jam G. R. pasakė parašyti prašymą atleisti jį iš UAB ,,A“ ir priimti į UAB ,,C“. Jis pasirašė prašymą ir tiek. Kas buvo UAB ,,C“ vadovu, jis nežino, galėjo būti, kad K. R., tačiau vadovu laikė G. R.. Jo darbo sąlygos nepasikeitė, jis ir toliau dirbo taip pat, jis žinojo, kur ir ką vežti pagal važtaraščius, kuriuos pasiimdavo buhalterijoje, kartais pasiimdavo grynuosius suprekiautus pinigus ir nuveždavo į ofisą, neatsimena kam paduodavo pinigus. Maždaug 2019 metų pradžioje jam G. R. pasakė, kad reikia parašyti prašymą, kad jį atleistų iš darbo UAB ,,C“, nes įmonė užsidaro. Kokios to priežastys, jis tiksliai nežino. Netrukus, t. y. maždaug nuo 2019 m. vasario mėn. jis buvo įdarbintas naujoje įmonėje UAB ,,D“, kas iš R. šeimos buvo įdarbintas įmonės direktoriumi jis nežino, gal pats G. R.. Neatsimena, ar su manimi buvo pasirašyta nauja sutartis. Dirbdamas šioje įmonėje jis iš esmės atliko tą patį darbą kaip ir pirmose dviejose įmonėse, išskyrus tai, kad pasikeitė keletas prekybos taškų, kur vežiodavo prekes ((duomenys neskelbtini)), t. y. prisidėjo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), o užsidarė prekybos taškai (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini). Dirbant UAB ,,D“, prieš kiekvieną važiavimą jis pasiskambindavo sandėlininkei vardu O., paklausdavo ar yra paruoštos prekės ((duomenys neskelbtini)) ir kiek jos yra. Taip pat būdavo, kad skambindavo D. R., kuri pasakydavo, ar reikės vežti prekes ar ne. Paskutiniu metu prekes ((duomenys neskelbtini)) vežiodavo išnuomotu mikroautobusu. G. R. davė telefono numerį ir liepė susisiekti su automobilio savininku ir paimti naudotis automobilį. Nuomos kaina parai buvo 30 Eur. Transporto nuomos išlaidas padengė G. R.. Kiekvieną kartą atvežus prekes į prekybos taškus, jam ten būdavo paruošti pinigai, sudėti į maišelį ir į perlenktą popierių. Darbo dienomis šiuos pinigus jis atveždavo į sandėlį (duomenys neskelbtini) ir palikdavo pas sandėlininkę vardu O. ant jos darbo stalo. Keletą kartų yra tiesiogiai G. R. perdavęs pinigus atvežęs prie jo namų. Buvo gal 4-5 kartai, kai jam paskambinęs G. R. prašė pinigus perduoti jo sūnui K. R., jis taip ir padarydavo. Kaip jis supranta, tai pinigai iš prekybos (duomenys neskelbtini). Kokios tai sumos buvo, jis nežino, niekur pažymėta nebuvo ir jam už tai niekam atsiskaitinėti nereikėjo. Taip pinigus jis vežiodavo nuo jo darbo pradžios, maždaug nuo 2015 metų. Kad reikia paimti pinigus iš prekybos vietų, jam pasakydavo G. R.. Kas parengdavo prekių važtaraščius, jis nežino. Jis paruoštus važtaraščius paskutiniu metu pasiimdavo iš prekybos vietos (duomenys neskelbtini). Kas juos ten palikdavo jis nežino. Vienu kartu jis veždavo maždaug nuo 20 iki 60 dėžių su (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gaminiais. Dirbdavo 4-5 darbo dienas per savaitę, anksčiau būdavo 6 dienos per savaitę. Paskutiniu metu atlyginimas būdavo 100-120 Eur per savaitę, kuriuos grynais pinigais mokėdavo G. R.. Išmokant pinigus G. R. duodavo pasirašyti kažkokiame lapuke, kur būdavo nurodytas darbo užmokestis, gal pinigų išmokėjimo važtaraštyje. Jis visą laiką manė, kad jam atlyginimas yra mokamas oficialiai. Kaip buvo tvarkoma įmonėse buhalterinė apskaita ir mokami mokesčiai jam nėra žinoma, buvo tiesiog eilinis darbuotojas (duomenys neskelbtini). A. N. ir T. T. nepažįsta. Taip pat nepažįsta A. S., niekada jų nematė.
Ikiteisminio tyrimo metu įtariamąją apklausta D. R. (jos atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas) parodė, kad G. R. yra jos vyras. G. R. turi prekybos (duomenys neskelbtini) ir jos gaminiais verslą. Ji pas G. R. dirbo, atlikdavo jo nurodytus darbus, atlikdavo (duomenys neskelbtini) darbą, užsakydavo (duomenys neskelbtini) ir jos gaminius kaip iš Lietuvos taip ir (duomenys neskelbtini) tekėjų. Kiek produkcijos ir kokios reikia užsakyti pasakydavo G. R., ji atlikdavo techninį darbą. 2015 metų rudenį, gali būti spalio mėnesį, G. R. pasakė, kad pirks naują įmonę ir paprašė jos įmonę pirkti ir registruoti jos vardu. G. R. turėjo įsiskolinimų ir vykdomų antstolių išieškojimų, pats turėti įmonės negalėjo. Ji norėjo išsaugoti verslą, taip pat darbą kurį dirbo ir sutiko tapti formalia UAB „A“ akcininke ir direktore. Realiai įmonė turėjo priklausyti G. R., jis turėjo vadovauti įmonei pats. Ji G. R. prašymu 2015 m. spalio 20 d(duomenys neskelbtini) notarų biure, esančiame (duomenys neskelbtini), pasirašė UAB „A“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, gali būti 2015 m. spalio 20 d., Nr. (duomenys neskelbtini), kurios metu savo vardu įgijo 100 vnt. UAB „A“ akcijų, sudarančių visą įstatinį kapitalą, už akcijas pardavėjui sumokėjo G. Ji pasirašydama suprato, kad realiai UAB „A“ jai nepriklausys ir ji jai nevadovaus, nepriims šios įmonės materialinių vertybių. Po to įmonės pardavėjas jai padavė pasirašyti jo atspausdintą, gali būti kad 2015 m. spalio 20 d., vienintelės UAB „A“ akcininkės, t. y. jos sprendimą, kuriame buvo parašyta, kad ji kaip UAB „A“ vienintelė akcininkė, nuo 2015 m. spalio 20 d. paskiria save UAB „A“ direktore, ji šį dokumentą pasirašė, taip pat pasirašė jai paduotą dokumentų ir daiktų perdavimo aktą pagal kurį kaip UAB „A“ direktore neva perėmė UAB „A“ dokumentus bei 2497,97 Eur bendrovės kasos likutį. Po to G. R. jai padavė pasirašyti užpildytus dokumentus – 2015 m. spalio 20 d. prašymo registruoti UAB „A“ juridinių asmenų registre formą JAR-1 su priedais – UAB „A“ akcininko forma JAR-AF ir UAB „A“ vienasmenio valdymo organo forma JAR-VO-V, ji šiuos dokumentus pasirašė. Ji neatsimena ar važiavo į VĮ ,,Registrų centrą“ ir pateikė minėtus dokumentus, kad yra UAB „A“ akcininkė ir direktorė, jei reikėjo fiziškai vežti, tada greičiausiai kartu su G. R. kartu važiavo ir pateikė reikiamus dokumentus. Pripažįsta, kad pasirašydama dokumentus, kuriuose buvo nurodyta, kad įsigijo bendrovės akcijas ir tapo UAB „A“ akcininke ir paskiriau save direktorės pareigoms suklastojo faktines aplinkybes nes realiai ji bendrovės neįsigijo ir jai nevadovavo, ir, kad pateikdama dokumentus VĮ ,,Registrų centras“ panaudojo dokumentus su netikrais duomenimis. Tai padarė vyro G. R. prašymu, norėdama padėti jam išsaugoti verslą ir pati norėdama išsaugoti darbo vietą, tai buvo vienintelė jos nauda. Ji įmonės valdyme nedalyvavo, jokių sprendimų nepriėmė, buhalterinės apskaitos netvarkė, deklaracijų mokesčių inspekcijai neteikė. Atliko G. R. nurodytus darbus nes faktiškai įmonės savininku ir vadovu buvo jis. 2017 m. rugpjūčio mėnesį G. R. pasakė, kad nori parduoti UAB „A“, pasakė, kad surado pirkėją. Ji, G. R. ir tas naujas pirkėjas A. N. nuvažiavo pas notarą ir 2017 m. rugpjūčio 25 d., (duomenys neskelbtini) notaro biure, (duomenys neskelbtini), pasirašė 2017 m. rugpjūčio 25 d. UAB „A“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, gali būti, kad Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtino, kad neva A. N. sumokėdamas 2500 Eur iš jos nuperka 100 vnt. akcijų, sudarančių visą įstatinį UAB „A“ kapitalą. Ji nebuvo reali UAB „A“ savininkė ir A. N. jai pinigų nemokėjo. Po to G. R. pasakė jai surašyti 2017 m. rugpjūčio 8 d. UAB „A“ akcininkės sprendimą, ir ji rankraštiniais užrašais surašė, kad kaip UAB „A“ vienintelė akcininkė, nuo 2017 m. rugpjūčio 8 d. atleidžia save iš UAB „A“ direktorės pareigų ir nuo 2017 m. rugpjūčio 9 d. paskiria A. N. UAB „A“ direktoriumi. Kaip A. N. pasirašė 2017 m. rugpjūčio 25 d. prašymo registruoti UAB „A“ juridinių asmenų registre formą JAR-1 su priedais ir kas jas užpildė ji nematė. Ar važiavo su G. R. ir A. N. į VĮ ,,Registrų centras“ pateikti dokumentus apie akcininko ir direktoriaus pasikeitimą ji neatsimena. Ji įmonės valdyme nedalyvavo, jokių sprendimų nepriėmė, buhalterinės apskaitos netvarkė, deklaracijų mokesčių inspekcijai neteikė. Atliko G. R. nurodytus darbus nes faktiškai įmonės savininku ir vadovu buvo jis. Savo kaltę pripažįsta pilnai ir nuoširdžiai gailėjasi. Tai pirmas toks jos įstatymo pažeidimas, dėl savo veiksmų nuoširdžiai gailėjasi, pažada, kad ateityje jokių neteisėtų veiksmų neatliks, prašo atleisti mane nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas G. R. (jo atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas) parodė, kad kuo yra įtariamas, suprato. Kaltu bendrai dėl visų jam inkriminuojamų nusikaltimų padarymo prisipažįsta iš dalies. Prisipažįsta, kad visoms keturioms įtarime nurodytoms įmonėms, t. y. UAB „D“, UAB „C“, UAB „A“ ir UAB „B“, vadovavo jis, nors direktoriumi dirbo ir dirba dabar tik UAB „D“, ir kad dalis visų šių keturių įmonių (duomenys neskelbtini) prekybos veiklos buvo vykdoma be buhalterinės apskaitos dokumentų, atsiskaitant už prekes grynais, įmonių apskaitoje nefiksuotais pinigais, ir VMI – ai pateikiant neteisingus duomenis apie nurodytų įmonių tokios veiklos metu gautas pajamas ir mokėtinus mokesčiu. Tačiau nesutinka su įtarime nurodytais tokios prekybos be dokumentų apimtimis ir neapskaitytų pajamų sumomis, taip pat, nesutinka, kad nusikaltimus jis įvykdė kartu su įtarime nurodytais K. R., D. R., A. R., O. K. ir I. I.. Pastarieji nors vienu ar kitu veiksmu dalyvavo UAB „D“, UAB „C“, UAB „A“ ir UAB „B“ prekyboje be dokumentų, tačiau nei vienas iš jų nieko nežinojo, kad vykdomi nusikaltimai. Bent jau jis asmeniškai jiems dėl to nieko neaiškino ir dėl bendrų veiksmų darant nusikaltimus nesitarė. Ar kas nors iš jų suprato, kad dalis nurodytų keturių įmonių veiklos buvo vykdoma be dokumentų ir kad dalis tų įmonių pajamų nėra deklaruojama VMI, jis nežino. Faktiškai visą šią veiklą organizavo ir vykdė jis vienas, o aukščiau nurodyti asmenys, nieko nežinodami apie veiklos neteisėtumą, jam padėjo tą veiklą vykdyti. Dėl to kaltu prisipažįsta iš dalies. Kiek tiksliai pajamų nedeklaravo visos keturios įmonės, šiai dienai tiksliai nepasakys, nes visų sumų, net apytiksliai, neprisimena, tačiau gali pasakyti, kad tos sumos buvo tikrai mažesnės už įtarime nurodytą bendrą 506410 Eur sumą. Jo manymu, visų keturių įmonių neapskaitytų pinigų bendra suma turėtų būti ne daugiau 100000 Eur. Tam, kad pasakyti tikslesnes neapskaitytų pinigų sumas, jam reikėtų peržiūrėti dokumentus. Taip pat, šiuo meta negali tiksliai įvardinti neapskaitytų (duomenys neskelbtini) produkcijos kiekių. Parodymus pagal jam įteiktą 2020 m. sausio 27 d. įtarimą duoti sutinka savanoriškai. Tačiau nori pasakyti, kad šiandien pasiruošęs duoti bendrus parodymus dėl visų keturių įtarime nurodytų įmonių neteisėtos veiklos, kadangi konkrečioms aplinkybėms prisiminti jam reikia papildomo laiko, taip pat, reikėtų peržiūrėti su prekyba susijusius dokumentus. Gali pasakyti, kad visų keturių įmonių, t.y. UAB „D“, UAB „C“, UAB „A“ ir UAB „B“, veikla buvo (duomenys neskelbtini) ir įvairių (duomenys neskelbtini) gaminių prekyba. Visas šias įmones valdė jis, jis gi organizuodavo visą šių įmonių veiklą ir jai vadovavo. UAB „B“ akcininke ir direktore jo iniciatyva buvo paskirta jo brolio žmona A. R., UAB „A“ akcininke ir direktore jo iniciatyva buvo paskirta jo žmona D. R. ir UAB „C“ akcininku ir direktoriumi jo iniciatyva buvo paskirtas jo sūnus K. R.. Tik UAB „D“ jis eina direktoriaus pareigas. Šios įmonės akcininkas yra (duomenys neskelbtini) pilietis. Nors jis realiai vadovavo UAB „B“, UAB „A“, UAB „C“ veiklai, šių įmonių akcininku ir direktoriumi savęs neskyrė, norėdamas išvengti pinigų išieškojimo, nes maždaug nuo 2013 m. iš jo, kaip iš laiduotojo, yra išieškoma apie 3 mln Eur suma. A. R., D. R. ir K. R. akcininkų ir direktorių pareigas minėtose įmonėse ėjo formaliai, niekaip nedalyvaudami įmonių veikloje, tuo labiau, tai veiklai nevadovaudami. Su pastaraisiais buvo susitaręs, kad visą įmonių veiklą organizuos jis, o jiems tik reikės, kaip vadovams, pasirašyti atitinkamus su įmonių veikla susijusius dokumentus. Taigi, toliau, jo giminaičiai, nieko konkrečiai nežinodami apie UAB „B“, UAB „A“ ir UAB „C‘ veiklą ir ją nesidomėdami, tik pasirašydavo jo jiems pateikiamus minėtų įmonių dokumentus. (duomenys neskelbtini) prekybos veiklai nesikeičiant, jo vadovaujamos įmonės periodiškai keitėsi. Tai vyko dėl to, kad įmonėse atsirasdavo skolų, tiekėjai atsisakydavo bendradarbiauti. Tokiu būdu, tekdavo keisti įmones ir toliau vykdyti tą patį verslą su nauja įmone. UAB „D“, UAB „C“, UAB „A“ ir UAB „B“ (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gaminių tiekėjais buvo įvairios Lietuvos įmonės, tarp kurių prisimena, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, bei įvairios (duomenys neskelbtini) įmonės, kurių pavadinimų nepamena. Kokius konkrečiai tiekėjus turėjo kiekviena iš jo vadovaujamų įmonių, jis dabar nurodyti negali, nes tiksliai neprisimena. Dalį savo produkcijos tiekėjai pateikdavo jam be apskaitos dokumentų, o būtent, buvo pateikiamas didesnis produkcijos kiekis, negu kiekis, nurodytas tiekimo dokumentuose. Kiek prisimena, produkciją be dokumentų jo vadovaujamoms įmonėms parduodavo tik (duomenys neskelbtini) tiekėjai, tačiau, kaip sakė, jų pavadinimų šiai dienai neprisimena. Atsiskaitymas už produkciją be dokumentų su (duomenys neskelbtini) tiekėjais vykdavo niekur neapskaitytais grynais pinigais. Tuo pasirūpindavo jis pats. Visų keturių įmonių grynųjų pinigų kasa, taip pat, ir banko sąskaitos buvo jo žinioje ir visus minėtų įmonių atsiskaitymus, kaip grynais, taip ir per banką, su tiekėjais atlikdavo jis pats. Visa UAB „D“, UAB „C“, UAB „A“ ir UAB „B“ nupirkta produkcija buvo ir yra sandėliuojama tame pačiame nuomojamame sandėlyje adresu (duomenys neskelbtini). Sandėlininkais nuo 2014 m. dirbo įvairūs asmenys, kurių pavardžių dabar neprisimena. Paskutine sandėlininke buvo ir yra O. K., kuri įdarbinta UAB „C“. Visus nupirktos produkcijos dokumentus iškart po produkcijos pristatymo į sandėlį pastaroji atiduodavo jam. Ar ji sutikrindavo realiai pristatytos produkcijos kiekius su dokumentuose nurodytais kiekiais ir ar pastebėdavo neatitikimus, nežino, jis su ja apie tai nesikalbėdavo, o ji pati jam nieko niekada nesakydavo. Toliau iš sandėlio (duomenys neskelbtini) produkcija buvo išvežiojama po prekybos taškus. Nuo 2014 m. jo vadovaujamos keturios įmonės turėjo įvairius prekybos taškus, kurie laikui bėgant keitėsi. Prekybos taškais buvo nuomojami prekybos kioskai. UAB „D“ turi 5 prekybos kioskus: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Nuo 2014 m. iki dabar visose prekybos taškuose dirbo jo vadovaujamų įmonių įdarbinti darbuotojai, kurių visų pavardžių dabar neprisimena (reikia žiūrėti dokumentus). (duomenys neskelbtini) produkciją į prekybos taškus visą laiką išvežiodavo jo vadovaujamose įmonėse įdarbinti vairuotojai. Jų visų nurodyti negali, nes pavardžių neprisimena. Paskutinis, dabar UAB „D“ dirbantis vairuotojas yra I. I.. Kadangi dalis jo vadovaujamų įmonių produkcijos buvo perkama be apskaitos dokumentų, ši produkcija UAB „D“, UAB „C“, UAB „A“ ir UAB „B“ prekybos taškuose buvo parduodama taip pat be jokios apskaitos. Šiaip, jo vadovaujamų įmonių prekybos taškuose prekyba vykdavo ir vyksta dabar su atitinkamu kasos aparatu. Tačiau jo nurodymu, prekybos taškuose dirbusios pardavėjos dėl dalies produkcijos pardavimo neišmušdavo čekių kasos aparatuose. Tokiu būdu, dalis pardavimų buvo neapskaitoma. Vėliau kiekvienas prekybos taškas per vairuotoją perduodavo jam visus prekybos metu gautus pinigus (ir apskaitytus, ir neapskaitytus kartu) bei kasos aparato čekių juostas. Ar vairuotojai tikrindavo pinigus ir čekius, ir ar jie žinojo, kad pinigų būdavo daugiau, nei išmušta čekių, jis nežino. Jis asmeniškai su vairuotojais apie tai nesikalbėdavo. Ar sakė jiems ką nors apie tai pardavėjos, nežino. Gautas kasos aparatų čekių juostas kartu su kitais dokumentais toliau jis pats asmeniškai perduodavo jo vadovaujamų įmonių buhalterinę apskaitą tvarkiusiems asmenims. UAB „B“ ir UAB „A“ buhalterinę apskaitą tvarkė šiose įmonėse įdarbintos buhalterės, kurių šiai dienai įvardinti negali, nes pavardžių neprisimena (reikia žiūrėti dokumentus). UAB „C“ ir „D“ buhalterinę apskaitą tvarkė ir UAB „D“ apskaitą iki šiol tvarko ta pati buhalterinė įmonė, kuri randasi (duomenys neskelbtini), tačiau jos pavadinimo dabar nepamina. Visi buhalteriai bei buhalterinė įmonė jo vadovaujamų įmonių buhalteriją tvarkė pagal tuos dokumentus ir duomenis, kuriuos jis jiems pateikdavo. O pateikdavo jis jiems tik oficialios ir apskaitytos prekybos dokumentus ir duomenis. Jokių duomenų apie neapskaitytą prekybą be apskaitos dokumentų jis nei vienam buhalteriui neteikė. Kadangi buhalteriai ir buhalterinė įmonė buvo atsakingi už mokestinių deklaracijų sudarymą ir pateikimą VMI, pastarieji po buhalterinės apskaitos sutvarkymo patys ir užpildydavo visas jo vadovaujamų įmonių mokestines deklaracijas bei el. būdu pateikdavo jas VMI. Kadangi minėta apskaita ir mokestinės deklaracijos buvo sudaromos remiantis tik jo pateiktais oficialios prekybos dokumentais ir duomenimis, realūs prekybos mastai ir jos metu gautos pajamos VMI – ai pateiktose deklaracijose buvo slepiamos, nurodant neteisingus (sumažintus) duomenys apie UAB „D“, UAB „C“, UAB „A“ ir UAB „B“ pajamas ir mokėtinus mokesčius. Dėl aukščiau nurodytų savo veiksmų, dėl kurių buvo nuslėptos realios UAB „D“, UAB „C“, UAB „A“ ir UAB „B“ prekybos pajamos ir atitinkamai sumažinti valstybei mokėtini mokesčiai, jis nuoširdžiai gailėjasi.
Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju papildomai apklaustas G. R. (jo atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas) parodė, kad jis nepamina kaip ir prie kokių aplinkybių jis įsigijo UAB „B“, neatsimena ar jis ją įsteigė ar pirko tik akcijas. Jis neprisimena ar veikla vyko iki A. R. paskyrimo direktorės pareigoms. Iš ko pirko akcijas ar įmonę jis neatsimena. A. R. buvo priimta direktorės pareigoms jo prašymu, tačiau ar buvo sudaryta darbo sutartis jis neatsimena. Šios įmonės ūkinei finansinei veiklai vadovavo jis, jis buvo atsakingas už deklaracijų pateikimą, už buhalterinės apskaitos tvarkymą, jis asmeniškai priimdavo visus sprendimus, dokumentus jo nurodymu pasirašydavo A. R.. Kas tvarkė buhalterinę apskaitą jis neatsimena, ar įmonė ar buhalterė. Negali nurodyti pavardės. T. T. yra jo kaimynas, jie bendravo labai retai. T. T. jo įmonėje nedirbo, jokių darbo sutarčių su jo nesudarinėjo. Jam nėra žinoma, kad jis buvo UAB „B“ direktoriumi. Jis T. T. jokių nurodymu nedavė ir bendros veiklos jie nevykdė. Nuo 2014 m. gegužės 7 d. iki 2015 m. gruodžio 22 d. kiek įmonė turėjo pajamų, kokią pajamų sumą nurodė deklaracijose pateiktuose valstybinei mokesčių inspekcijai ir kokią mokesčių sumą sumokėjo, jis neatsimena. Tačiau suma turėjo būti mažesnė nei nurodyta pranešime apie įtarimą, jos jis nurodyti negali, reikėtu žiūrėti deklaracijas. Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktuose deklaracijose duomenys/skaičiai gali būti ne visiškai teisingi. Kiek pamina UAB ,,A” jis pirko, tačiau pardavėjo duomenų nurodyti negali, pirko iš įmonės prekiaujančios jau įsteigtomis įmonėmis, negali išvardinti kiek mokėjo, kas šį sandorį įregistravo VĮ ,,Registrų centre“. Nuo įmonės pirkimo akcininkė ir direktorė buvo D. R.. 2017 metų rugpjūčio pradžioje įmonė buvo parduota. D. R. šios įmonės direktorė buvo jo prašymu, tačiau ar buvo sudaryta darbo sutartis jis neatsimena. Šios įmonės ūkinei finansinei veiklai vadovavo jis, jis buvo atsakingas už deklaracijų pateikimą, už buhalterinės apskaitos tvarkymą, jis asmeniškai priimdavo visus sprendimus, dokumentus jo nurodymu pasirašydavo D. R.. Ji kaip vadovė šiai įmonei nevadovavo, ji jokių darbų įmonėje neatliko. Kas tvarkė buhalterinę apskaitą jis neatsimena, ar įmonė ar buhalterė. Negali nurodyti pavardės. Neatsimena kiek UAB ,,A” turėjo pajamų, kokią pajamų sumą nurodė deklaracijose pateiktuose valstybinei mokesčių inspekcijai ir kokią mokesčių sumą sumokėjo, tačiau suma turėjo būti mažesnė nei nurodyta pranešime apie įtarimą, jos jis nurodyti negali, reikėtu žiūrėti deklaracijas. VMI deklaracijose pateikti duomenys gali būti ne visiškai teisingi. Kiek pamina UAB ,,C“ jis pirko, tačiau pardavėjo duomenų nurodyti negali, pirko iš įmonės prekiaujančios jau įsteigtomis įmonėmis, negali išvardinti kiek mokėjo, kas šį sandorį įregistravo VĮ registrų centre. Nuo įmonės pirkimo akcininkas ir direktorius buvo K. R.. 2019 metų pradžioje šį įmonė buvo parduota (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečiui, tačiau nei vardo nei pavardės jis neatsimena. Kadangi įmonė turėjo skolų nusprendė ją parduoti. Apie tai, kad parduodama įmonė buvo patalpinęs skelbimą internetinėje svetainėje (duomenys neskelbtini), buvo nurodęs sūnaus K. R. telefono numerį, kurio dabar neatsimena. Su K. R. gyvena viename bute, kai jam paskambino pirkėjas jis atsiliepė telefonu ir su pirkėju dėl pardavimo susitarė jis. Įmonės pardavimas buvo įformintas pas notarą M. S.. Buvo atvykęs tas (duomenys neskelbtini) pilietis, jis ir K. R.. Už kiek pinigų pardavė įmonę neatsimena. Šios įmonės buhalterinę apskaitą tvarkė UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), buhalterė buvo J., pavardės neatsimena. Jis asmeniškai jai atveždavo dokumentus (sąskaitas-faktūras, kasos knygas iš prekybos taškų, kvitus, sutartys). Atveždavo vidutiniškai kartą per dvi savaites. Savo buhalterio neturėjo. K. R. buvo priimtas direktoriaus pareigoms jo prašymu, tačiau ar buvo sudaryta darbo sutartis jis neatsimena. Šios įmonės ūkinei finansinei veiklai vadovavo jis, jis buvo atsakingas už deklaracijų pateikimą, už buhalterinės apskaitos tvarkymą, jis asmeniškai priimdavo visus sprendimus, dokumentus jo nurodymu pasirašydavo K. R.. Neatsimena kiek UAB ,,C“ turėjo pajamų, kokią pajamų sumą nurodė deklaracijose pateiktuose valstybinei mokesčių inspekcijai ir kokią mokesčių sumą sumokėjo, tačiau suma turėjo būti mažesnė nei nurodyta pranešime apie įtarimą, valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktuose deklaracijose nurodyti duomenys gali būti ne visiškai teisingi. Atsakyti į klausimą prie kokių aplinkybių UAB ,,C“ akcininkas ir direktorius K. R. suteikė UAB ,,C“ 320 000 Eur paskolą ir ar buvo sudaryta paskolos sutartis, koks nurodytas paskolos grąžinimo terminas, ar iki 2019 m. rugpjūčio 22 d. bankroto bylos iškėlimo šiai įmonei paskola K. R. buvo grąžinta atsakyti atsisakė. UAB ,,D“ kaip ir kitas įmones jis pirko iš tos pačios įmonėmis prekiaujančios įmonėmis gal (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Bendravo su tos įmonės darbuotojais J. ir V., pavardžių nežino. Kiek ir kam mokėjo už įmonės įgijimą jis neatsimena, visus dokumentus susijusius su šios įmonės pardavimu ir įregistravimu VĮ Registrų centras sutvarkė minėtą įmonė. J. ar V., kas neatsimena pasiūlė parduoti šios įmonės akcijas (duomenys neskelbtini) piliečiui. Maždaug mėnesio bėgyje jam paskambino vyras, prisistatęs (duomenys neskelbtini) piliečiu, vardo neprisimena, pasakė, kad nori nupirkti įmonės akcijas nes nori gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje. Jis jam už įmonės akcijas sumokėjo 500 Eur. Visus teisinius dokumentus sutvarkė minėta įmonėmis prekiaujanti bendrovė. Tas (duomenys neskelbtini) pilietis UAB „D“ veikloje nedalyvauja, jis jam kaip akcininkui ataskaitų neteikia, pelnu nesidalina. Tas akcininkas yra tik popierinis. UAB ,,C“ buhalterines paslaugas teikia įmonė teikiantį buhalterines paslaugas. Buhalterė vardu J. Ji teikia deklaracijas, jis ją įgaliojo pasirašyti deklaracijas. Už jų teisingumą ir pateikimą atsako buhalterė. (duomenys neskelbtini) per paskutinius metus nupirkdavo iš UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, taip pat iš (duomenys neskelbtini) įmonės M. A. (viso pavadinimo neatsimena), (duomenys neskelbtini), pirko (duomenys neskelbtini) ir jos gaminius. (duomenys neskelbtini) gaminius pirko iš UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ , UAB ,, (duomenys neskelbtini)“. Daugiau neprisimena. Dėl (duomenys neskelbtini) teikimo su jos teikėjais bendraudavo jis asmeniškai, jis susitarė dėl (duomenys neskelbtini) bei jos produkcijos teikimo su tų įmonių atstovais, negali nurodyti konkrečių pavardžių, užsakymus pagrinde darydavo jis, kartais jam padėdavo žmona D. R., kiti nepadėdavo. O. K. yra sandėlininkė, jai yra nurodęs iš teikėjų priimti (duomenys neskelbtini) bei jos gaminius, pagal sąskaitą faktūrą sutikrinti atvežtos produkcijos kiekius ir šiame dokumente pasirašyti, kad priėmė produkciją, jis sumoka pats grynais pinigais už atvežtą produkciją bet nebūtinai sandėlyje, kartais susitinka ir mieste. Perduodant pinigus jam išrašomas pinigų paėmimo kvitas. Įmonės kasa yra pas mane kišenėje, t. y. įmonės kasos dokumentus nešioja su savimi, jis yra įmonės kasininkas. Koks įmonės kasos likutis yra 2019 m. sausio 28 d. nežino, reikia žiūrėti dokumentus. Kokius dokumentus pildo paimat pinigus iš kasos ir įdedant į kasą kaip atskaitingas asmuo, neatsimena. Grynųjų pinigų neįneša. Kiek per dieną būna gaunama grynųjų pinigų už parduotas prekes, tiksliai pasakyti negali, todėl atsisako atsakyti į šį klausimą.Kiek per dieną nuperka produkcijos, neatsakys. I. I. dirba įmonės (duomenys neskelbtini) pareigose. Į darbą jį priėmė jis, datos neatsimena. Buvo sudaryta darbo sutartis. Jis jam žodžiu paaiškino, kad turi išvežioti prekes ir surinkti kasas ir atvežti jam. Jam yra sudėtinga smulkiai papasakoti visą jo darbo tvarką, smulkiai papasakoti atsisako. Nebuvo paskirstytas piniginės lėšos gautos iš pelno dėl nesumokėtų mokesčių valstybei tarp Jūsų, O. K., I. I., K. R., D. R., T. T., A. R.. Turto neturi ir turi tik skolas.
Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju papildomai apklaustas G. R. (jo atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas) parodė, kad nuo 2014 m. gegužės 7 d. iki 2015 m. gruodžio 22 d. realiai UAB „B“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), pridėtinės vertės mokesčio mokėtojo kodas (duomenys neskelbtini), ūkinei finansinei veiklai vadovavo jis. UAB ,,B“ buvo padariusi A. R. parašo antspaudą ir jis dokumentuose pasirašant UAB ,,B“ vardu, direktoriui pasirašyti skirtoje vietoje uždėdavo antspaudą. A. R. dokumentuose nepasirašydavo. Jis vienas tarėsi su teikėjais, sudarydavo sutartis, atsiskaitydavo su teikėjais, apmokėdavo pirkimus. Kas teikė deklaracijas VMI, nežino, ar teikė A. R. ar buhalterė. Buhalterinę apskaitą tvarkė R. Č., ji turėjo teikti ir deklaracijas. 2014 m. gegužės mėn. PVM deklaracijos, 2014 m. rugpjūčio mėn. 2015 m. birželio mėn. PVM deklaracijų duomenys užpildyti pagal jo R. Č. pateiktus buhalterinės apskaitos dokumentus, pirkimo pardavimo dokumentus, visus pirminius dokumentus. Tikėtina, kad pateikė visus dokumentus R. Č.. 2015 m. lapkričio mėn. popierinę deklaraciją, tikėtina, kad užpildė R. Č. pagal jo pateiktus dokumentus, tikėtina, kad jis pateikė visus dokumentus R. Č.. Galėjo deklaraciją pateikti ir jis. A. S. buvo UAB „B“ pirkėjas, kuriam buvo parduota įmonė ir perduoti bendrovės dokumentai. Jei gerai pamena, visos įmonės buvo parduodamos sandorius forminant pas notarą, jei gerai pamena, UAB „B“ buvo parduota sandorį įforminant pas notarą (duomenys neskelbtini). Pardavime dalyvavo A. S. ir A. R., šis pirkėjas kreipėsi į jį pagal skelbimą, supirkinėjo įmones su istorija. Niekas nežiūrėjo ar įmonė turi skolų, svarbu, kad būtu kurį laiką veikianti. Neatsimena kiek jis sumokėjo už įmonę. UAB „B“ dokumentus perdavė A. S. notaro biure, dokumentų buvo daug, neatsimena, kiek buvo segtuvų, pasirašė dokumentų perdavimo aktą, kur tas dokumentų perdavimo aktas, nežino, jei nebuvo paimtas kratos metu, tada nežino kur jis yra. Negali apibūdinti A. S., atsimena, kad buvo tamsių plaukų, neaukšto ūgio, smulkiau apibūdinti negali. 2015 m. sausio 26 d. pateiktos 2014 m. birželio mėn. deklaracijos, 2015 m. sausio 26 d. pateiktos 2014 m. liepos mėn. deklaracijos, 2015 m. sausio 26 d. pateiktos 2014 m. rugsėjo mėn. deklaracijos, 2015 m. sausio 26 d. pateiktos 2014 m. spalio mėn. deklaracijos, 2014 m. gruodžio 15 d. pateiktos 2014 m. lapkričio mėn. deklaracijos, 2015 m. sausio 26 d. pateiktos 2014 m. gruodžio mėn. deklaracijos, 2015 m. gruodžio 1 d. pateiktos 2015 m. sausio mėn. deklaracijos, 2015 m. kovo 28 d. pateiktos 2015 m. vasario mėn. deklaracijos, 2015 m. balandžio 27 d. pateiktos 2015 m. kovo mėn. deklaracijos, 2015 m. gruodžio 1 d. pateiktos 2015 m. balandžio mėn. deklaracijos, 2015 m. birželio 18 d. pateiktos 2015 m. gegužės mėn. deklaracijos, 2015 m. rugsėjo 9 d. pateiktos patikslintos 2015 m. liepos mėn. deklaracijos, 2015 m. rugsėjo 25 d. pateiktos 2015 m. rugpjūčio mėn. deklaracijos, 2015 m. spalio 26 d. pateiktos 2015 m. rugsėjo mėn. deklaracijos, 2015 m. gruodžio 1 d. pateiktos 2015 m. spalio mėn. deklaracijos duomenys buvo užpildyti pagal jo R. Č. pateiktus buhalterinės apskaitos dokumentus, pirkimo pardavimo dokumentus, visus pirminius dokumentus. Tikėtina, kad pateikė visus dokumentus R. Č. ir ji teikė deklaracijas, nes A. R. deklaracijų neteikė ir tikėtina, kad užpildė teisingai deklaracijas. PVM deklaracija (FR0600) už 2015 metų gruodžio mėnesį pateikta nebuvo, nes įmonė jau buvo parduota. Kodėl nebuvo pateikta deklaracija už 2014 metus, nežino, už 2015 metus nebuvo, nes buvo parduota įmonė. Už deklaracijų pateikimą buvo atsakingas jis. UAB „B“ nesumokėtų mokesčių pinigai buvo išleisti įmonės veiklai nes tuo metu įrenginėjo UAB ,,B“ cechą, parduotuvių atidarymui, nuomai. Išlaidas pagrindžiančių dokumentų nėra nes jie nebuvo sudaryti, atsiskaitymas vyko grynais pinigais be apskaitos dokumentų. UAB „B“ buhalterinės apskaitos dokumentai už laikotarpį nuo 2014 m. birželio 3 d. iki 2015 m. gruodžio 22 d. buvo perduoti A. S. įmonės pardavimo metu, jis UAB „B“ dokumentų neturi. Laikotarpiu nuo 2015 m. spalio 22 d. iki 2017 m. rugpjūčio 8 d. jis realiai vadovavo UAB „A“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), ūkinei finansinei veiklai. UAB ,,A“ buvo padariusi D. R. parašo antspaudą ir jis dokumentuose pasirašant UAB ,,A“ vardu, direktoriui pasirašyti skirtoje vietoje uždėdavo antspaudą. D. R. dokumentuose nepasirašydavo. Jis vienas tarėsi su teikėjais, sudarydavo sutartis, atsiskaitydavo su teikėjais, apmokėdavo pirkimus. D. R. UAB „A“ nedirbo ir jokių veiksmų neatliko, ji buvo išdavusi jam įgaliojimą veikti įmonės vardu. D. R. kaip įmonės direktorė turėjo teisę sudaryti sutartį dėl deklaracijų teikimo per EDS sistemą, tačiau buhalterinę apskaitą tvarkė R. Č., ji teikė deklaracijas D. R. vardu. 2015 metų metinę pelno mokesčių deklaraciją (PNL204), 2016 metų metinę pelno mokesčių deklaraciją (PNL204) užpildė ir pateikė R. Č. pagal jo pateiktus pirminius dokumentus, tikėtina, kad jis jai pateikė visus dokumentus, už teisingų duomenų įrašymą į deklaracijas ir pateikimą VMI atsakingas jis. Valstybinei mokesčių inspekcijai nuo 2015 m. spalio 22 d. iki 2017 m. rugpjūčio 8 d. mėnesines PVM deklaracijas (FR0600) užpildė ir teikė R. Č. pagal jo pateiktus pirminius dokumentus, tikėtina, kad jis jai pateikė visus dokumentus, už teisingų duomenų įrašymą į deklaracijas ir pateikimą VMI atsakingas jis. Įsigijimai buvo visi uždeklaruoti, nebuvo deklaruota dalis pardavimų. UAB ,,A“ buhalterinės apskaitos dokumentai pagal dokumentų perdavimo aktą buvo perduoti pirkėjui A. N., kiek dokumentų buvo perduota nurodyti negali, neatsimena. D. R. sprendimų nepriiminėjo, visus sprendimus priimdavo jis. Laikotarpiu nuo 2017 m. birželio 5 d. iki 2019 m. vasario 26 d. realiai UAB „C“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), ūkinei finansinei veiklai vadovavo jis vienas, priimdavo visus sprendimus, K. R. buvo įformintas vadovu, K. R. kažkiek darbo atliko, galėjo pasirašyti sutartį banke, tačiau dėl pačios veiklos, sandorių sudarymo, pajamų ir išlaidų apskaitos sprendimus priimdavo jis. Jis turėjo jo parašo antspaudą ir visuose dokumentuose pasirašydavo K. R. vardu. K. R. kartais nuvažiuodavo pasiimti pinigų iš prekyviečių jo nurodymu, tačiau, kad jie neapskaityti jis nežinodavo. Jei gerai pamena, buhalterinę apskaitą tvarkė UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, jis pateikdavo pirminius dokumentus ir pagal jo pateiktus dokumentus buvo teikiamos deklaracijos, kiek atsimena, buhalterė buvo J. U.. UAB ,,C“ su K. R. paskolos sutarties nesudarinėjo, paskolos suma susidarė dėl UAB ,,C“ buhalterinėje apskaitoje neapskaitytų pajamų, kai produkcija buvo parduodama neįmušant į kasą pardavimų, su (duomenys neskelbtini) teikėjais buvo atsiskaitoma grynais pinigais buhalterinėje apskaitoje apskaitant kaip skola akcininkui, vėliau buvo sudarytos paskolos sutartys, jos nebuvo K. R. pasirašytos, jos tik buvo apskaitytos buhalterinėje apskaitoje, jei ir buvo paruoštos paskolos sutartys tai jas galėjo pasirašyti jis K. R. vardu uždėdamas jo parašo antspaudą. 2017 metų metinę pelno mokesčių deklaraciją turėjo teikti UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, deklaracija turėjo būti užpildyta pagal jo pateiktus pirminius dokumentus. UAB ,,C“ vardu PVM deklaracijas teikė J. U. pagal jo pateiktus dokumentus. Tikėtina, kad nurodyti duomenys neteisingai, nes jis nepateikė visų dokumentų buhalterei. Nebuvo pateiktos 2019 metais sausio, vasario mėnesių PVM deklaracijos (FR0600) , nes įmonė buvo ruošiama pardavimui. UAB ,,C“ buvo parduota (duomenys neskelbtini) piliečiui, įmonės pardavimas buvo įformintas pas notarą M. S., visus dokumentus naujam savininkui perdavė įmonės pardavimo metu prie UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ patalpų (duomenys neskelbtini). Perdavė visus dokumentus, UAB ,,C“ dokumentų neturi. Laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 8 d. iki 2020 m. sausio 28 d. buvo UAB „D“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini) direktoriumi, buvo vienintelis vadovas. Kaip UAB ,,D“ direktorius buvo sudaręs sutartį teikti deklaracijas per EDS sistemą, įgaliojimas teikti deklaracijas buvo suteiktas buhalterei J. U., jis pateikdavo pirminius dokumentus ir ji pagal pirminius dokumentus pateikdavo deklaracijas. Į deklaracijas galėjo būti neįtraukti visi sandoriai nes jis nepateikė visų dokumentų. Deklaracijose nurodytos sumos įrašytos pagal jo pateiktus pirminius dokumentus, kiek pateikė dokumentų tiek ir buvo deklaruota. Tai jo atsakomybė. Metinės pelno mokesčio deklaracija (forma PLN 204) už 2019 metus nebuvo pateikta nes buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas ir paimti dokumentai, neturėjo pirminių dokumentų ir negalėjo pateikti deklaracijų. Dalies UAB „D“ dokumentų, pagrindžiančių 5 572,02 Eur pardavimo pajamas ir 1 172,02 Eur pardavimo PVM (iš viso 6 742,33 Eur), užregistruotų kasos aparato kasos operacijų žurnaluose (2019-09-30 305,37 Eur (tarp jų 53,02 Eur PVM) ir laikotarpiu 2020-01-01 – 2020-01-28, 6 436,96 Eur (tarpe jų 1 117,26 Eur PVM); 14 956,77 Eur piniginių lėšų, kasos aparatų kasos operacijų žurnaluose užregistruotų kaip inkasuotų; 32 976,54 Eur prekių pirkimo dokumentų, pateiktų trečiųjų šalių – (duomenys neskelbtini) Respublikos bendrovių (15 prekių pardavimo sąskaitų); 8 629,63 Eur prekių pirkimo ir 1 812,45 Eur pirkimo PVM pagal trečiųjų šalių – Lietuvos Respublikos bendrovių UAB „(duomenys neskelbtini)“ (8 PVM sąskaitos faktūros), UAB „(duomenys neskelbtini)“ (4 PVM sąskaitos faktūros), P. R. IĮ (2 PVM sąskaitos faktūros) neturi, nežino, kur yra šie dokumentai, mano, kad visi dokumentai paimti kratos metu. Pripažįsta savo kaltę, kad vadovaudamas UAB ,,B“ , UAB ,,A“, UAB ,,C“, UAB ,,D“ veiklai nedeklaravo dalies pajamų ir nuo jų nesumokėjo visų privalomų mokesčių, taip pat neįtraukė visų sandorių į buhalterinę apskaitą, tačiau šiuos nusikaltimus padarė vienas, jo šeimos nariai buvo įdarbinti įmonėse, dirbo jo pavestus darbus tokius kaip produkcijos užsakymai, pinigų paėmimą iš prekyviečių, tačiau jie sprendimų susijusiu su įmonių veikla nepriimdavo.
Apžiūros protokole nurodyta, kad atlikta UAB ,,A“, į. k. (duomenys neskelbtini) juridinio asmens dokumentų apžiūra. VĮ ,,Registrų centras“ esančiame juridinio asmens UAB ,,A“ dokumentų aprašyme užfiksuota, kad VĮ ,,Registrų centras“ 2015 m. spalio 20 d. buvo pateiktas 2015 m. spalio 20 dienos prašymas registruoti Juridinių registre duomenis dėl vadovo ir akcininko įregistravimo, taip pat 2015 m. spalio 20 d. pateiktas 2015 m. spalio 20 dienos vienintelio akcininko sprendimas dėl vadovo išrinkimo. Taip pat 2017 m. rugpjūčio 25 d. pateiktas 2017 m. rugpjūčio 25 dienos vienintelio akcininko sprendimas dėl vadovo išrinkimo. Kitas dokumentas yra 2015 m. spalio 20 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartis. Sutartis sudaryta (duomenys neskelbtini) notaro biure ((duomenys neskelbtini)). Sutarties dokumentą sudaro 2 lapai. Sutartis pasirašyta tarp šalių UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini) (toliau vadinama „Pardavėju“), atstovaujama V. G. ir D. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), (toliau vadinamas „Pirkėju“). Pirkimo – pardavimo sutartyje nurodoma, kad Pardavėjas parduoda jam nuosavybės teise priklausančius 100 vienetų paprastųjų vardinių nematerialiųjų akcijų, kurių vienos nominali vertė 25 eurai. Akcijos parduodamos už 2500 Eur, pirkėjas iki sutarties pasirašymo sumokėjo pardavėjui visą aukščiau nurodytą akcijų pirkimo-pardavimo kainą. Sutarties sudarymo metu pirkėjas pareiškia, kad yra išsamiai susipažinęs su Bendrovės įstatais ir įmonės ūkine finansine veikla. Antrajame dokumento lape (punkte šalių parašai) po spausdintiniu užrašu: Pardavėjo atstovo vardas, pavardė ir parašas yra rankraštinis užrašas ,,V. G. ir parašas“. po spausdintiniu užrašu pirkėjo vardas, pavardė ir parašas yra rankraštinis užrašas ,,D. R. ir parašas“. Pirkimo – pardavimo sutartis patvirtinta (duomenys neskelbtini) biuro notarės R. V., notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini). Tai įrodo esantis anspaudas bei rankraštiniu įrašu pasirašytas R. V. parašas. Kitas dokumentas yra UAB ,,A“ 2015-10-20 kasos perdavimo aktas, kuriame nurodyta, kad UAB ,,A“ direktorius V. Š. perduoda kasos pinigus direktorei-kasininkei D. R.. Likutis kasoje 2015 m. spalio 20 d. 11 val. 2497,97 Eur. Ties spausdintinu užrašu pinigus perdavė yra parašas ir užrašas V. Š., ties spausdintiniu užrašu pinigus priėmė yra parašas ir užrašas D. R.. Kitas dokumentas yra UAB ,,A“, 2015 m. spalio 20 d. vienintelio akcininko sprendimas, surašymo vieta (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad D. R., būdama vienintelė UAB ,,A“ akcininkė, nusprendė atšaukti iš direktoriaus pareigų V. Š., nuo 2015 m. spalio 20 d. išrinkti bendrovės direktore D. R., nustatyti direktoriui atlyginimą, proporcingai dirbtam laikui. Ties spausdintiniu užrašu akcininkė yra parašas ir užrašas D. R.. Valstybės Įmonės ,,Registrų centras“ Juridinių asmenų registre esančių dokumentų apie UAB ,,A“ turinį sudaro prašymas registruoti Juridinių asmenų registre, kuriame spausdintiniu užrašu formoje JAR-1, surašyti užrašai ties Juridinio asmens kodas-rankraštinis užrašas (duomenys neskelbtini), UAB ,,A“, grafoje Juridinio asmens organai spausdintinas įrašas Direktorius, grafoje 'prašymo užpildymo data yra užrašas 2015 m. spalio 20 d. (parašas, D. R.). JAR-VO-V formoje yra spausdintinis užrašas apie UAB ,,A“ vienasmenį valdymo organą D. R., gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), paskyrimo data 2015-10-20. Kita užpildyta forma JAR-AF kurioje spausdintiniais užrašais užpildyti duomenys apie UAB ,,A“, į. k. (duomenys neskelbtini) akcininką D. R., gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), visų akcijų įgijimo data 2015 m. spalio 20 d. Rankraštiniais užrašais užpildyti dokumentų ir duomenų teikėjo (šį prašymą pateikusio asmens) kontaktiniai duomenys: tel. (duomenys neskelbtini), el. paštas: (duomenys neskelbtini). Kitas dokumentas yra 2017 m. rugpjūčio 25 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartis. Sutartis sudaryta (duomenys neskelbtini) notaro biure. Sutarties dokumentą sudaro 4 lapai. Sutartis pasirašyta tarp šalių D. R., a. k. (duomenys neskelbtini) (toliau vadinama „Pardavėju“) ir A. N., a. k. (duomenys neskelbtini) (toliau vadinamas „Pirkėju“). Pirkimo – pardavimo sutartyje nurodoma, kad Pardavėjas parduoda jam nuosavybės teise priklausančius 100 vienetų paprastųjų vardinių nematerialiųjų akcijų, kurių vienos nominali vertė 25 Eur. Akcijos parduodamos už 2500 Eur, pirkėjas iki sutarties pasirašymo sumokėjo pardavėjui visą aukščiau nurodytą akcijų pirkimo-pardavimo kainą. Sutarties sudarymo metu pirkėjas pareiškia, kad yra susipažinęs su Bendrovės dokumentais, taip pat su šios bendrovės turto, nuosavybės ir įsipareigojimų būkle pagal buhalterinės apskaitos ir finansinės atskaitomybės dokumentais. Paskutiniame dokumento lape (punkte šalių parašai) po spausdintiniu užrašu: ,,Pardavėjas“ yra rankraštinis užrašas ,,D. R. ir parašas“. po spausdintiniu užrašu ,,Pirkėjas“ yra rankraštinis užrašas ,,A. N. ir parašas“. Pirkimo – pardavimo sutartis patvirtinta (duomenys neskelbtini) notaro biuro notarės I. N., notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini). Tai įrodo esantis anspaudas bei rankraštiniu įrašu pasirašytas notarės parašas. Kitas dokumentas yra UAB ,,A“, 2017 m. rugpjūčio 8 d. vienintelio akcininko D. R. rankraštiniais užrašais surašytas sprendimas, surašymo vieta (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad D. R., būdama vienintelė UAB ,,A“ akcininkė, nusprendė atleisti nuo 2017 m. rugpjūčio 8 d. iš direktoriaus pareigų D. R. ir nutraukti su ja sudaryta darbo sutartį, nuo 2017 m. rugpjūčio 9 d. direktoriumi paskirti A. N., a. k. (duomenys neskelbtini), kuris yra nuo 2017 m. rugpjūčio 9 d. vienintelis akcininkas. Ties užrašu D. R. yra parašas. Valstybės Įmonės ,,Registrų centras“ Juridinių asmenų registre esančių dokumentų apie UAB ,,A“ turinį sudaro prašymas registruoti Juridinių asmenų registre, kuriame rankraštiniu užrašu formoje JAR-1, surašyti užrašai ties Juridinio asmens kodas-rankraštinis užrašas (duomenys neskelbtini), UAB ,,A“, grafoje Juridinio asmens organai spausdintinas įrašas Direktorius, grafoje 'prašymo užpildymo data yra užrašas 2017 m. rugpjūčio 25 d. (parašas, A. N.). JAR-VO-V formoje yra rankraštiniai užrašai apie UAB ,,A“ vienasmenį valdymo organą A. N., a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), paskyrimo data 2017 m. rugpjūčio 9 d. Kita užpildyta forma JAR-AF kurioje rankraštiniais užrašais užpildyti duomenys apie UAB ,,A“, į. k. (duomenys neskelbtini)akcininką A. N., a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta a.k(duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), visų akcijų įgijimo data 2017-08-25. Rankraštiniais užrašais užpildyti dokumentų ir duomenų teikėjo (šį prašymą pateikusio asmens) kontaktiniai duomenys: tel. (duomenys neskelbtini), el. paštas: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini).
Specialisto išvadoje nurodyta, kad tyrimui nepateikus UAB ,,A“ apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų kiek ir kokių ūkinių operacijų - (duomenys neskelbtini) gaminių gamybos, pirkimo, pardavimo bei piniginių lėšų gavimo ir panaudojimo, laikotarpiu nuo 2015 m. spalio 22 d. iki 2017 m. rugpjūčio 8 d. buvo užfiksuota Bendrovės buhalterinėje apskaitoje, nustatyti nėra galimybės.
UAB ,,A“, nesilaikant 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 19 str. 1 d. nuostatų „Apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą.“(galioja nuo 2008 09 01 pagal 2008 07 03 LR įstat. Nr. X-1679), 2 d. nuostatų „Patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka vadovaujantis Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo (toliau – Dokumentų ir archyvų įstatymas) nuostatomis.“ (galioja nuo 2013 01 01 pagal 2012 04 24 LR įstat. Nr. XI-1988) už tiriamąjį laikotarpį nuo 2015 m. spalio 22 d. iki 2017 m. rugpjūčio 8 d. apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų tyrimui nepateikė.
Tyrimą atlikti pateiktoje 2020 m. gruodžio mėn. 4 d. užduotyje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad UAB „A“: „<...> nuo 2015 m. spalio 22 d. iki 2017 m. rugpjūčio 8 d. įrašė žinomai neteisingus duomenis apie uždirbtas apmokestinamąsias pajamas ir mokėtiną į biudžetą pridėtinės vertės mokestį į pridėtinės vertės mokesčio deklaracijas (FR0600), jose nedeklaravo už laikotarpį nuo 2015 m. spalio 22 d. iki 2017 m. rugpjūčio 28 d. 515 074 Eur pajamų (be pridėtinės vertės mokesčio) bei 108 166 Eur mokėtino pridėtinės vertės mokesčio ir jas pateikė valstybės įgaliotai institucijai - valstybinei mokesčių inspekcijai <...>“.
VMI prie FM 2017 m. lapkričio 20 d. operatyvaus patikrinimo pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodo, kad „Pagal Įmonės PVM deklaracijose pateiktus duomenis už laikotarpį nuo 2015 m. lapkričio 26 d. iki 2017 m. birželio 30 d. Įmonės pardavimai sudarė 1.314.978 Eur, o įsigijimai/pirkimai - 1.830.052 Eur, t. y. pardavimų ir pirkimų santykis - 0,72“. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos tyrimui pateikė sudarytą suvestinę pagal UAB „A“ pateiktas PVM deklaracijas. VMI prie FM pagal PVM deklaracijų duomenis įvertino, kad UAB „A“ PVM deklaracijose nedeklaruota 515 074,00 Eur (1.830.052 - 1.314.978) pardavimų suma (2 priedas).
UAB „A“ apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų, pagal kuriuos būtų galima nustatyti mokėtino ir atskaitomo PVM sumas, bei jas palyginti su VMI pateiktais duomenimis, tyrimui nepateikė. Todėl tyrimo metu vertinant UAB „A“ mokėtino ir atskaitomo PVM sumas, dar papildomai buvo įvertinti duomenys pateikti finansinėse ataskaitose.
Palyginus duomenis nustatyta, kad pagal PVM deklaracijose deklaruotą 276 685,00 Eur Įsigytų prekių ir paslaugų (atskaitomo) PVM, Bendrovė PVM deklaracijose pirkimų deklaravo 291 823,62 Eur ((1 317 547,62 - 1 025 724,00) daugiau, nei atvaizdavo finansinėse ataskaitose (13, 14priedai), iš jų: 65 656,81 Eur PVM deklaracijose pirkimų užfiksuota daugiau laikotarpiu nuo 2015 m. lapkričio 12 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d.; 226 166,81 Eur PVM deklaracijose pirkimų užfiksuota daugiau laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d.Todėl daroma išvada, kad Bendrovė laikotarpiu nuo 2015 m. spalio mėn. iki 2016 m. gruodžio mėn. 31 d. finansinėse ataskaitose ir PVM deklaracijose uždirbtų apmokestinamųjų pajamų 291 823,62 Eur deklaravo mažiau, bei nuo jų nedeklaravo 61 282,96 Eur mokėtino PVM. Detalūs duomenys, sudaryti pagal finansines ataskaitas ir PVM deklaracijas, išskaičiuojant skirtumus pateikti 13 priede.
Pagal (duomenys neskelbtini) duomenis UAB „A“ iš (duomenys neskelbtini) Respublikos įsigijo prekių 2017 m. liepos –rugpjūčio mėn. už 123 999,00 Eur, kurių PVM deklaracijose (FR0600) nedeklaravo (8, 9 priedai). Kadangi pagal tyrimui pateikto Balanso (2017-10-01) duomenis atsargų likutis 2017 m. spalio 1 d. neapskaitytas, bei pateiktame (duomenys neskelbtini) 2021-03-24 rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nėra duomenų, kad UAB „A“ (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini) gaminius būtų utilizavusi (15 priedas), todėl daroma išvada, kad įsigytos prekės už 123 999,00 Eur buvo parduotos, tačiau PVM deklaracijose (11 laukelyje) PVM apmokestinami sandoriai nedeklaruotos ir nedeklaruota mokėtina 26 040,00 Eur PVM suma. Detalūs duomenys, sudaryti pagal Finansinių ataskaitų, PVM deklaracijų (FR0600), (duomenys neskelbtini) duomenis, pateikti 16 priede.
Jeigu UAB „A“, įvertinus tyrimui pateiktus dokumentus (finansines ataskaitas, (duomenys neskelbtini), sąskaitų faktūrų registrus (iSaf), ir PVM deklaracijas (FR0600)), 415 822,62 Eur (291 823,62 + 123 999,00) apmokestinamąsias pajamas laikotarpiu 2015 m. spalio mėn. - 2017 m. rugpjūčio mėn. gavo, kurios buvo įvertintos neatsižvelgiant į UAB „A“ taikytą (vidutiniškai 69 %) prekybinį antkainį, tai Bendrovė iš viso nedeklaravo ne mažiau kaip 415 822,62 Eur (291 823,62 + 123 999,00) PVM apmokestinamų pajamų ir nedeklaravo ne mažiau kaip 87 323,00 Eur (61 283,00 + 26 040,00) mokėtino PVM, tuo Bendrovė nesilaikė 2002-03-05 Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 14 str. „Apmokestinimo momentas“, 77 str. „PVM mokėtojų ir kitų asmenų prievolės“, 78 str. „Apskaita ir dokumentų saugojimas“ 5 d. nuostatų.
Jeigu, UAB „A“, įvertinus tyrimui pateiktus dokumentus (finansines ataskaitas, (duomenys neskelbtini), sąskaitų faktūrų registrus (iSaf) ir PVM deklaracijas (fr0600)), 291 823,62 Eur apmokestinamąsias pajamas laikotarpiu nuo 2015-10-22 iki 2016-12-31 gavo, kurios buvo įvertintos neatsižvelgiant į UAB „A“ taikytą (vidutiniškai 69 %) prekybinį antkainį, tai jų Metinėse pelno mokesčio deklaracijose nedeklaravo ir nepriskaičiavo ne mažiau kaip 43 774,00 Eur pelno mokesčio (19 priedas).
Bendrovė, nesilaikant 2001-12-20 Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 4 str. 1 d. reikalavimų, Metinėse pelno mokesčio deklaracijose (PNL204) nedeklaravo ir neįrašė į deklaracijų 18 laukelį Į mokesčio bazę įtrauktų visų vieneto pajamų (apmokestinamųjų ir neapmokestinamųjų pajamų, pozityviųjų pajamų) bendros sumos 291 824,00 Eur, iš jos: 2015 metais – 65 657,00 Eur pardavimo pajamų; 2016 metais – 226 167,00 Eur pardavimo pajamų.
Bei neatskaičiavo ir nedeklaravo Metinėse pelno mokesčio deklaracijose (PNL204) (55 laukelyje) Pelno mokesčio sumos - 43 774,00 Eur, iš jos: 9 849,00 Eur – už 2015 metus; 33 925,00 Eur – už 2016 metus.
Centrinės informacinės sistemos duomenimis, UAB „A“ Valstybinei mokesčių inspekcijai už 2017 metus Metinės pelno mokesčio deklaracijos (PLN204) nepateikė. Pagal 2001 m. gruodžio 20 d. Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 6 straipsnio „Mokestinis laikotarpis“ 1 d. nuostatas „Mokesčio mokestinis laikotarpis yra mokestiniai metai. Jie sutampa su kalendoriniais metais, jeigu šis straipsnis nenustato ko kita“ ir 51 str. 2 d. nuostatas „Metinė pelno mokesčio ir (arba) metinė fiksuoto pelno mokesčio deklaracijos pateikiamos pasibaigus mokestiniam laikotarpiui iki kito mokestinio laikotarpio šešto mėnesio penkioliktos dienos. Lietuvos vieneto arba nuolatinės buveinės paskutinio mokestinio laikotarpio metinė pelno mokesčio ir (arba) metinė fiksuoto pelno mokesčio deklaracijos pateikiamos per 30 dienų nuo veiklos pabaigos“.
Vertinant pelno mokestį už 2017 metus - pagal užfiksuotą laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. birželio 30 d. PVM deklaracijose (25 laukelyje) Įsigytų prekių ir paslaugų (atskaitomo) PVM 107 626,00,00 Eur sumą, išskaičiuota pirkimų suma (107 626 : 0,21) sudaro 512 504,76 Eur (13.1 priedas). PVM deklaracijose apmokestinamųjų sandorių deklaruota 444 763,00 Eur , t. y. 67 741,76 Eur (512 504,76 - 444 763,00) mažiau ir pagal (duomenys neskelbtini) duomenis 2017 m. 7-8 mėn. įsigytų prekių už 123 999,00 Eur nedeklaruota. Todėl pagal tyrimui pateiktus duomenis ((duomenys neskelbtini), PVM deklaracijas, sąskaitų faktūrų registrus) pardavimų suma laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. rugpjūčio 31 d. turėtų būti nemažesnė nei 636 503,76 Eur (512 504,76 + 123 999,00). UAB „A“ pateiktoje Pelno (Nuostolių) ataskaitoje už laikotarpį nuo 2017-01-01 iki 2017-10-01 atvaizdavo 642 203,00 Eur pardavimo pajamų (5 699,24 Eur daugiau), bei atvaizdavo 653 906,00 Eur patirtas sąnaudas (išlaidas) ir apskaitė 11 703,00 Eur nuostolius.
UAB „A“ už tiriamąjį laikotarpį apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų tyrimui nepateikė, todėl ar pagrįstai Pelno (Nuostolių) ataskaitoje užfiksuotos 642 203,00 Eur pardavimo pajamos bei 653 906,00 Eur sąnaudos (išlaidos) ir apskaitytas 11 703,00 Eur nuostolis, nustatyti nėra galimybės.
Ikiteisminio tyrimo medžiagoje pateiktais duomenimis (VMI prie FM 2017 m. birželio 15 d. operatyvaus patikrinimo pažymos Nr. (duomenys neskelbtini), 2017 m. lapkričio 20 d. Operatyvaus patikrinimo pažymos Nr. (duomenys neskelbtini)) UAB „A“ vykdė veiklą, gavo pajamas, vykdė atsiskaitymus, mokesčių administratoriui už laikotarpį nuo 2017 m. vasario 1 d. iki 2017 m. balandžio 30 d. teikė apskaitos dokumentus ir apskaitos registrus (kasos, banko, atskaitingų asmenų). VMI, nustačius UAB „A“ mokestines nepriemokas ir 2017 m. spalio 5 d. paprašius pateikti dokumentus dėl 2017 m. lapkričio 20 d. operatyvaus patikrinimo, Bendrovė dokumentų nepateikė. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyti faktai, kad, UAB ,,A“ už tiriamąjį laikotarpį nuo 2015 m. spalio 22 d. iki 2017 m. rugpjūčio 8 d. apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų neišsaugojo, tuo Bendrovė nesilaikė 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 19 str. 1d. nuostatų „Apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą.“(galioja nuo 2008 09 01 pagal 2008 07 03 LR įstat. Nr. X-1679), 2 d. nuostatų „Patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka vadovaujantis Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo (toliau – Dokumentų ir archyvų įstatymas) nuostatomis.“ (galioja nuo 2013 01 01 pagal 2012 04 24 LR įstat. Nr. XI-1988).
Tyrimo metu, nagrinėjant užduotyje pateiktus klausimus, dėl 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 19 str. 1 d. ir 2 d. nuostatų nesilaikymo, negalima iš dalies nustatyti UAB „A“ veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už nuo 2015 m. spalio 22 d. iki 2017 m. rugpjūčio 8 d.
Pagal tyrimui pateiktus (duomenys neskelbtini), finansinių ataskaitų, PVM deklaracijų duomenis UAB „A“ laikotarpiu nuo nuo 2015 m. spalio 22 d. iki 2017 m. rugpjūčio 8 d. mokesčių administratoriui pateiktose PVM deklaracijose, (21 laukelyje) nedeklaravo 123 999,00 Eur iš ES įsigytų prekių, bei finansinėse ataskaitose ir PVM deklaracijose uždirbtų apmokestinamųjų pajamų 291 823,62 Eur deklaravo mažiau. Jeigu Bendrovė 415 822,62 Eur (123 999,00 + 291 823,62) apmokestinamąsias pajamas laikotarpiu nuo nuo 2015 m. spalio 22 d. iki 2017 m. rugpjūčio 8 d. mėn. gavo, tai iš viso nedeklaravo ne mažiau kaip 415 823,00 Eur (123 999,00 + 291 824,00) PVM apmokestinamų pajamų. Todėl tyrimo metu papildomai iš viso apskaičiuoti 131 097,00 Eur mokėtini mokesčiai, iš jų: 87 323,00 Eur pridėtinės vertės mokestis ir 43 774,00 Eur pelno mokestis. Pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 str. nuostatas : „1. Už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas. 2. Už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą ir įstatymų nustatytais atvejais jų duomenų teikimą civilinę, administracinę ir baudžiamąją atsakomybę reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas“.
Motyvuojamoji dalis
Nusikalstamos veikos kvalifikavimas ir motyvai
Pagal BK 300 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo.
Pagal teismų praktiką dokumentu BK 300 straipsnio 1 dalies prasme, laikytinas kiekvienas rašytinis aktas, įtvirtinantis juridinę reikšmę turinčią informaciją, kuri pagal savo pobūdį ir reikšmę yra teisės, pareigos, teisinio santykio atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo įrodymas, taip pat juridinių faktų ar juridinę reikšmę turinčių aplinkybių įrodymas (kasacinės nutartys Nr. 2K-426/2006, 2K-16/2010, 2K-263/2010, 2K-401/2011, 2K-139/2012). Dokumentas laikomas netikru tada, kai jo turinyje įtvirtinti objektyvios tikrovės neatitinkantys duomenys ir kaltininkas tokį dokumentą surašė, atspausdino ar kitaip pagamino kito asmens vardu. Netikro dokumento pagaminimas – tai visiškai naujo žinomai melagingo dokumento pagaminimas, t. y. kaltininkas neteisėtai visą dokumentą, kuriame įtvirtinta tikrovės neatitinkanti informacija, surašo, atspausdina ar kitokiais būdais sukuria siekdamas išleisti tokį dokumentą į teisinę apyvartą kaip autentišką.
Nagrinėjamu atveju, BPK 20 straipsnio nustatyta tvarka įvertinus byloje surinktų ir ištirtų duomenų visumą, teismui nekyla abejonių dėl šioje byloje surinktų duomenų (įrodymų) patikimumo.
Teismas, įvertinęs kaltinamojo duotus parodymus ikiteisminio tyrimo metu, jo paties prisipažinimą, padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, liudytojų R. Č., I. I. parodymus, įtariamųjų, kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas parodymus, kitus byloje esančius rašytinius įrodymus konstatuoja, kad kaltinamojo A. N. kaltė, padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, visiškai įrodyta.
Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytais įrodymais nustatytas faktines bylos aplinkybes teismas konstatuoja, kad kaltinamojo A. N. veika kvalifikuotina kaip nusikaltimas, numatytas BK 300 straipsnio 1 dalyje.
Dėl teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo
Paskelbus apie galimybę kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu A. N. pareiškė, kad pritaria tokiam prokuroro sprendimui, bausmės rūšis ir dydis jam yra suprantami ir su jais sutinka, tačiau prašo leisti baudą sumokėti kiekvieną mėnesį mokant po 1 MGL dydžio įmoką.
Teismas, atsižvelgęs į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnio 1 dalies pagrindams, sprendžia, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.
Dėl skirtinos bausmės
BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytos šios alternatyvios bausmių rūšys: bauda arba areštu, arba laisvės atėmimas iki trejų metų.
Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – A. N. padarė tyčinę baigtą nusikalstamą veiką dokumentų klastojimu valdymo tvarkai (BK 300 straipsnio 1 dalis), priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). A. N. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis anksčiau teistas, tačiau teistumas išnykęs, administracinių nusižengimų registro išrašo duomenimis už vienerius metus, A. N. baustas administracine tvarka vieną kartą, dirbantis. Byloje nėra duomenų, kad A. N. anksčiau gydytas psichiatrinėse ligoninėse ar įrašytas į priklausomybės ligų įskaitą.
Taigi teismas įvertinęs bausmei individualizuoti svarbias aplinkybes, sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už kiekvieną iš padarytų nusikalstamų veikų paskyrus įstatymo sankcijose numatytą ir prokuroro pasiūlytą bausmės rūšį – baudą ir skiria A. N. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje 60 MGL dydžio baudą. Nors prokuroras pareiškiame 1 MGL prilygina 50 Eur, tačiau teismas nesutinka su tokiu prokuroro siūlymu, kadangi, kaip anksčiau nustatyta nusikalstama veika buvo padaryta 2017 m., todėl turi būti taikomas nusikalstamos veikos padarymo metu galiojęs MGL dydis (1 MGL prilyginant ne 50 Eur, o 37,66 Eur).
Kaltinamasis dėl nusikalstamų veikų padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Kaltinamasis prašo leisti baudą mokėti, kas mėnesį mokant 1 MGL dydžio įmoką. Teismas atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį (dirbantis), baudos dydį bei kitas šiam klausimui reikšmingas aplinkybes, daro išvadą, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalyje nustatytas dviejų mėnesių po nuosprendžio (baudžiamojo įsakymo) įsiteisėjimo savanoriško baudos sumokėjimo terminas nagrinėjamu atveju yra per trumpas. Dėl šios priežasties, teismas sprendžia, kad yra teisinis pagrindas nustatyti ilgesnį kaltinamajam skirtinos bausmės – baudos – savanoriško mokėjimo laikotarpį, tačiau kas mėnesį mokant ne 1 MGL dydžio įmoką, kaip to prašo kaltinamasis, bet 5 mėnesių, terminui – priešingu atveju baudos bausmė nepasiektų savo tikslų.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
A. N. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 60 MGL (1 MGL prilyginant 37,66 Eur) (2259,60 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę 40 MGL (1 MGL prilyginant 37,66 Eur) (1506,4 Eur) dydžio baudą.
Nustatyti A. N. 5 mėnesių baudos sumokėjimo terminą.
1. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalimi, baudos bausmė savanoriškai įvykdoma per 5 mėnesius po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo sumokant ją į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (pasirinktinai: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke „Luminor Bank“ AS Lietuvos skyrius, LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“ AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas), nurodant įmokos kodą 6801. Sumokėjęs baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą nuteistasis pateikia baudžiamąjį įsakymą priėmusio teismo raštinės tarnautojui banko kvitą.
2.Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė pagal teismo išduotą vykdomąjį raštą vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.
3.Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu. Keisdamas baudą laisvės apribojimu, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis.
4.Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
5.Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.
6.Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
7.Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.