Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. R., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos nedeklaravęs, nevedęs, profesinio išsilavinimo, užsiimantis individualia veikla, teistas:

1) Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. kovo 30 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 1 dalį (2 epizodai), galutine 8 MGL (1 040 Lt) dydžio bauda;

2) Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. gegužės 8 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, galutine 10 MGL (1 300 Lt) dydžio bauda;

3) Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. balandžio 23 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, galutine 9 mėnesių laisvės apribojimo bausme ir 18 MGL (2 340 Lt) dydžio bauda;

4) Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 24 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 4 dalį, galutine 1 metų 3 mėnesių laisvės apribojimo bausme ir 18 MGL (2 340 Lt) dydžio bauda;

5) Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. spalio 5 d. nuosprendžiu pagal BK 183 straipsnio 1 dalį, galutine 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir 10 MGL (1 300 Lt) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 75 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas 1 metams;

6) Utenos rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 28 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 4 dalį, galutine 7 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir 18 MGL (2 340 Lt) bauda;

7) Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 8 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, galutine 1 metų laisvės atėmimo bausme ir 14 MGL (1 820 Lt) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 75 straipsniu laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams,

8) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 12 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, galutine 6 MGL (225,96 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a) papunkčiu, į bausmės laiką įskaitytas taikytas laikino sulaikymo laikas,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. R. vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, o būtent: 2024 m. gegužės 19 d., apie 10.19 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Skoda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,77 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Šiais savo veiksmais A. R. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, kad kaltinamojo A. R. kaltė, padarius BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, visiškai įrodyta. A. R. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, t. y. 2024 m. gegužės 19 d., apie 10.19 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti motorinę transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį ,,Skoda Fabia Combi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai jo iškvėptame ore nustatyta mažiausiai 1,77 promilių alkoholio koncentracija.

Kaltinamojo kaltė įrodyta aukščiau paminėtais įrodymais: liudytojų G. B. bei R. A. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, neblaivumo nustatymo aktu, alkotesterio parodymų šaknelėmis, daiktų apžiūros protokolu, taip pat paties kaltinamojo teisiamojo posėdžio metu duotais parodymais ir kita rašytine bylos medžiaga.

Kaltinamasis nurodė, kad iš vakaro vartojo alkoholį – išgėrė 4 butelius ,,Jameson“ viskio, 0,7 l talpos. Miegoti nuėjo apie 5 val. ryte. Alkoholio kiekio matuoklio duomenimis, jam nustatytas vidutinis – 1,77 promilių girtumas. Įvertinus suvartoto alkoholinio gėrimo kiekį ir jo stiprumą, taip pat atsižvelgiant į tai, kad nusikalstama veiką padaryta sekančios dienos rytą, t. y. apie 10.19 val., A. R. turėjo suvokti, jog sėda už automobilio vairo dar apsvaigęs nuo alkoholio, kad vairuoti jis negali. Įvertinus tai, kad Kelių eismo taisyklių reikalavimai, keliami vairuotojams, yra visiems žinomi, tai, kad Kelių eismo taisyklės draudžia esant neblaiviam vairuoti transporto priemonę, tačiau kaltinamasis vis tiek vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus ir tai suprasdamas, konstatuotina, kad jo veiksmai buvo tyčiniai.

A. R. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, nes jis vairavo kelių transporto priemonę būdamas neblaivus, kai kraujyje buvo daugiau negu 1,51 promilės alkoholio.

Dėl bausmės skyrimo

Už nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą numatytos baudos arba arešto, arba laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmės.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam A. R. vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių, 61 straipsnio nuostatomis. Visų pirma, teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją – A. R. padarė tyčinę baigtą nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). A. R. prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi, kas laikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis anksčiau teistas (teistumas išnykęs) (b. l. 110-119), administracinių nusižengimų registro išrašo duomenimis 5 metų laikotarpyje administracine tvarka baustas, daugiausiai už smulkias vagystes, baudos nesumokėtos (b. l. 86-109), vykdantis individualią veiklą (b. l. 83). Byloje nėra duomenų, kad A. R. anksčiau gydytas psichiatrinėse ligoninėse ar įrašytas į priklausomybės ligų įskaitą.

Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, paskyrus prokurorės prašoma ir įstatymo sankcijoje numatytą bausmės rūšį – baudą. Teismo vertinimu, prokurorės siūloma 60 MGL (3 000 Eur) dydžio bauda šiuo konkrečiu atveju yra teisinga ir proporcinga bausmė.

Kadangi, A. R. dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo kaltu prisipažino visiškai, byla išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos. Jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu ir skirtina 40 MGL (2 000 Eur) dydžio bauda.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių yra uždraudimas naudotis specialia teise. Vadovaujantis BK 68 straipsnio 1 dalimi, teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis, be kita ko, ir teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Vertinant tokios baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo būtinumą, pažymėtina, kad A. R. padarė nusikaltimą neblaivus vairuodamas transporto priemonę, juo labiau, kad net nebuvo įgijęs teisės vairuoti. Lietuvos Aukščiausias Teismas yra išaiškinęs, kad BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Vairuodamas neblaivus, kaltinamasis A. R. padarė pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. Toks elgesys kelia itin didelę grėsmę svarbiausioms baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms – žmogaus sveikatai ir gyvybei. Todėl siekiant užkirsti kelią kaltinamajam toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius, teismo vertinimu, būtina uždrausti kaltinamajam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones. Teismas, spręsdamas dėl šios baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo termino, taip pat atsižvelgia į kitas reikšmingas aplinkybes. Kaltinamasis A. R. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi, kas laikytina jo atsakomybe lengvinančia aplinkybe, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, alkoholio koncentracija A. R. kraujyje (1,77 promilės) nežymiai viršijo alkoholio koncentracijos ribą, kurią viršijus nustatyta baudžiamoji atsakomybė (1,5 promilės), nusikalstamą veiką padarė neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonių, todėl spręstina, kad baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise, tikslai – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius, bus tinkamai įgyvendinti uždraudžiant A. R. naudotis teise vairuoti transporto priemones 3 metams, šį terminą skaičiuojant nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

BK 67 straipsnio 3 dalyje ir 72 straipsnyje numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu yra bent viena iš BK 72 straipsnio 4 dalies 1-5 punktuose numatytų sąlygų. Kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis).

Iš VĮ „Regitra“ išrašo matyti, kad kaltinamojo A. R. vairuotas automobilis ,,Skoda Fabia Combi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso ne kaltinamajam, o trečiajam asmeniui – R. A.. Vadovaujantis BK 72 straipsniu, šis automobilis laikytinas nusikalstamos veikos priemone. Pagal BK 72 straipsnio 3 dalį, kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Kadangi minėtas automobilis priklauso trečiajam asmeniui, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, automobilio vertę atitinkanti pinigų suma yra konfiskuotina iš kaltinamojo valstybės naudai. Šiuo atveju teismas nenustatė BK 72 straipsnio 4 dalyje esančių sąlygų, kurioms esant būtų galima konfiskuoti ne kaltinamajam priklausantį turtą. VšĮ „Emprekis“ išraše nurodyta, kad 2003 m. gamybos periodo automobilio ,,Skoda Fabia 1.9 SDI Combi“ vertė su PVM yra 1 190 Eur. Atsižvelgiant į tokių aplinkybių visumą, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, kadangi automobilis ,,Skoda Fabia Combi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso trečiajam asmeniui, iš kaltinamojo A. R. išieškotina konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma – 1 190 Eur. Teismo nuomone tokia priemonė šiuo atveju nėra aiškiai neproporcinga ar neteisinga.

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų

2024 m. gegužės 28 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo gauta patikslinta antrinė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma, kuria prašoma valstybės naudai priteisti 120,83 Eur už valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos teikimą A. R..

BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Taigi pagal BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatytą reglamentavimą, įsigaliojusį nuo 2020 m. liepos 15 d., teismas iš nuteistojo gali išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas ir tuo atveju, kai gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinu (išskyrus nurodytas išimtis), tačiau kiekvienu atveju turi būti įvertinta nuteistojo turtinė padėtis (Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-445-929/2020; Panevėžio apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-162-581/2020).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 5-ojo policijos komisariato 3-ojo veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos 2024 m. gegužės 24 d. nutarimu A. R. buvo paskirtas gynėjas BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamąjį gynė advokatas Viktoras Muravskis.

Šioje byloje, vertinant A. R. turtinę padėtį, pažymėtina, kad jis darbingo amžiaus, turi profesinį išsilavinimą, šiuo metu vykdantis individualią veiklą. Todėl iš kaltinamojo A. R. priteistinas 120,83 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimas.

Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 65-68, 69-72) – paliktinos galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, šiam įsiteisėjus naikintinos.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti , nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 ir 7 dalimis, 308 straipsniu,

nusprendžia:

pripažinti A. R. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 60 MGL (3 000 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu A. R. paskirtą baudą sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę 40 MGL (2 000 Eur) dydžio baudą.

Paskirti A. R. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti jam naudotis teise vairuoti transporto priemones 3 (trijų) metų laikotarpiui, šį terminą skaičiuojant nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Apie tai informuoti VĮ ,,Regitra“.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, išieškoti iš A. R. konfiskuotino turto – automobilio ,,Skoda Fabia Combi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią sumą – 1 190 Eur (vieną tūkstantį šimtą devyniasdešimt eurų) į valstybės biudžetą.

Kaltinamajam A. R. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą – palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, šiam įsiteisėjus panaikinti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą tenkinti ir priteisti iš A. R. valstybės naudai 120,83 Eur (vieną šimtą dvidešimt eurų ir aštuoniasdešimt tris euro centus) atlyginimą už valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos teikimą.

Teismo nuosprendžiu paskirta bauda per 2 (du) mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos turi būti sumokėta į vieną iš pasirinktų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitų: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke „Luminor Bank“ AS Lietuvos skyrius, LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“ AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Urbo bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas, nurodant įmokos kodą 6801. Sumokėjęs baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą nuteistasis pateikia nuosprendį priėmusio teismo raštinės tarnautojui banko kvitą.

Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė pagal teismo išduotą vykdomąjį raštą vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu. Keisdamas baudą laisvės apribojimu, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.