- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-02-09
- Bylos Nr.
- 1A-159-919/2022
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Aurelijus Rauckis, Gytis Večerskas, Darius Kantaravičius
- Nuteistasis
- M. D., T. M.
- Nukentėjusysis
- V. R., L. O.
- Advokatai
- Dainius Gudas
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dariaus Kantaravičiaus, Aurelijaus Rauckio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Gyčio Večersko,
teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų M. D. ir T. M. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2021 m. lapkričio 22 d. nuosprendžio, kuriuo M. D. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį ir už tai jam paskirta 5 mėnesių viešųjų darbų bausmė, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 25 valandas per mėnesį visuomenės labui.
Skundžiamu nuosprendžiu T. M. pripažintas kaltu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir už tai jam paskirta 5 mėnesių viešųjų darbų bausmė, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 25 valandas per mėnesį visuomenės labui.
Nukentėjusiųjų V. R. ir L. O. civiliniai ieškiniai patenkinti iš dalies ir nuspręsta iš T. M. V. R. priteisti 800 eurų neturtinės, 298,94 eurus turtinės žalos, 5 procentus metinių procesinių palūkanų už priteistą sumą nuo nuosprendžio priėmimo dienos iki visiško teismo sprendimo dalies dėl ieškinio patenkinimo įvykdymo dienos bei 720 eurų advokato paslaugoms apmokėti, iš M. D. L. O. priteisti 800 eurų neturtinės žalos, 5 procentus metinių procesinių palūkanų už priteistą sumą nuo nuosprendžio priėmimo dienos iki visiško teismo sprendimo dalies dėl ieškinio patenkinimo įvykdymo dienos bei 720 eurų advokato paslaugoms apmokėti.
Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys patenkintas iš dalies ir nuspręsta iš M. D. Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos priteisti 109,07 eurus, o iš T. M. – 37,60 eurus žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 22 d. nuosprendžiu konstatuota, kad M. D. (duomenys neskelbtini) val., prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), tyčia, iš asmeninių paskatų, kilusio konflikto metu, kartą sudavė alaus buteliu nukentėjusiajai L. O. į galvos sritį, padarydamas akies voko ir periokulinės srities sumušimus, kraujosruvą kairės akies vokuose, kas nukentėjusiajai sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą. Tuo pačiu metu ir vietoje, konflikto metu, T. M. alaus buteliu tyčia kartą sudavė smūgį į galvos sritį V. R., dėl ko ši nugriuvo ant šaligatvio ir nukentėjusiajai buvo padaryti riešo ir plaštakos dalių sumušimai, kaktos nubrozdinimai, kraujosruvos kairiųjų žasto ir plaštakos, dešiniojo žasto, kairiųjų šlaunies ir kelio srityse, kas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą.
Šalies argumentai
2. Nuteistieji T. M. ir M. D. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 22 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį – T. M. ir M. D. išteisinti, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje, požymių. Jeigu apeliacinės instancijos teismas nenustatys išteisinimo pagrindų, tuomet peržiūrėti nuteistiesiems paskirtas bausmes ir sumažinti priteistų žalų atlyginimo dydžius.
2.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad apkaltinamasis nuosprendis išimtinai grindžiamas vien tik nenuosekliais, prieštaringais, tarpusavyje net esminėse detalėse nesutampančiais nukentėjusiųjų V. R. ir L. O. parodymais. Asmens kaltė negali būti grindžiama išimtinai vien tik nukentėjusiųjų parodymais, kadangi jos yra asmeniškai suinteresuotos bylos baigtimi. Nukentėjusiosioms pakako 2021 m. rugpjūčio 24 d. teisiamajame posėdyje nurodyti, kad T. M. ir M. D. nukentėjusiosioms sudavė smūgius, nes M. D. buvo arčiausiai L. O., o T. M. - arčiausiai V. R.. Nors tokių aplinkybių ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiosios visiškai nedėstė arba dėstė, kad šalia buvo abu vaikinai (L. O. atveju), o V. R. teisiamojo posėdžio metu net nurodžiusi, kad pamatė T. M. ranką ir gavo buteliu į galvą. Pirmosios instancijos teismas visiškai neatsižvelgė ir nevertino, kad įvykio dieną policijos pareigūnės K. M. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad „paklausus L. O. kas nutiko ji paaiškino, kad kažkas jai sudavė buteliu per veidą, tačiau tiksliai pasakyti kas sudavė negali, nes nematė“, „liudytojas E. L. paaiškino, kad išgirdęs, kad lauke ant šaligatvio vyksta konfliktas išbėgo ir pamatė, kad jo draugė L. O. guli ant žemės ir kraujuoja, tačiau pats nematė kas sudavė smūgį“, „taip pat bendraujant su A. V., jis paaiškino, kad taip pat nematė, kas sudavė L. O., nes tuo metu bėgo į automobilį pasiimti telefono, kad iškviestų policiją“. Tiek minėtame tarnybiniame pranešime, tiek į bylą pateiktuose vaizdo įrašuose, filmuotuose pareigūnų „Body cam“ kameromis, neužfiksuota, kad V. R. policijos pareigūnams būtų dėsčiusi aplinkybes apie jos sužalojimą, taip pat apie pastarosios sužalojimą policijos pareigūnams nieko nenurodė ir nei vienas kartu su V. R. buvęs asmuo.
2.2. Skunde nurodoma, kad šioje byloje ypač informatyvūs yra vaizdo įrašai, filmuoti pareigūnų „Body cam“ kameromis. Kaip matyti iš vaizdo įrašų, policijos pareigūnai iš ties įvykio vietoje nuosekliai ir ilgai bendravo su visais įvykio dalyviais, tai yra su abejomis konflikto pusėmis. Akivaizdu, kad iš kart, po įvykio praėjus vos keletui minučių laiko, asmenų duoti paaiškinimai yra patys objektyviausi ir teisingiausi. Tačiau pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime, aptardamas šiuos ypač svarbius įrodymus, nepagrįstai apsiriboja tik konstatavimu, kad mergina, prisistačiusi L. O., aiškina, kad jai kažkuris iš jaunuolių trenkę buteliu, nors toks teiginys visiškai neatitinka pokalbio turinio. Moteris, prisistačiusi V. R., teigia, kad trenkė buteliu, jie turėjo butelius. Tačiau vaizdo įrašuose yra aiškiai užfiksuota, kad nei L. O., nei A. L., nei vyriškas su akiniais nematė kas sudavė L. O. ir ar sudavė su buteliu. Vėliau, akistatos metu, nukentėjusioji L. O. nurodė, kad tiksliai nieko neprisimena, nes buvau išjungta, tačiau gali paaiškinti, kad minėtu laiku ir vietoje iš namo kiemo, vijosi draugą E. L., bėgo paskui jį į gatvę ir staiga jai sudavė smūgį, kažkuris iš vaikinų, tiksliau sudavė jai buteliu vieną smūgį į kairės akies sritį, nuo smūgio nugriuvo ir neteko sąmones. Kas sudavė smūgį nematė. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino kaltinamųjų parodymus kaip siekimą išvengti baudžiamosios atsakomybės. Jų parodymai tarpusavyje sutampa, juos patvirtina į bylą pateikti vaizdo įrašai, užfiksuoti pokalbiai. Nuteistųjų parodymų vertinimo kontekste pažymėtina, jog baudžiamojo proceso įstatymas suteikia kaltinamajam teisę parodymus naudoti kaip gynimosi priemonę ir tai savaime nesudaro pagrindo preziumuoti, kad kaltinamojo bylos nagrinėjimo teisme metu duoti parodymai yra neteisingi ar melagingi. Taip pat pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė vertinti liudytojos V. M. parodymus vien dėl to, kad ji pasakiusi tiesą - jog nuteistieji nukentėjusiosioms jokių smūgių nesudavė ir dėl to, kad ji yra T. M. sutuoktinė. Tokiu pačiu pagrindu tuomet teismas turėjo atsisakyti vertinti ir liudytojų A. L., kuri yra nukentėjusiosios V. R. dukra, liudytojo E. L., kuris nukentėjusiosios V. R. sūnus ir nukentėjusiosios L. O. draugas, liudytojo A. R., kuris yra nukentėjusiosios V. R. sutuoktinis, parodymų. Juk šiuo atveju nukentėjusiosios yra ypač suinteresuotos sau palankia baudžiamosios bylos baigtimi.
2.3. Skunde pažymima, kad 2021 m. rugpjūčio 24 d. teismo posėdžio metu nukentėjusioji V. R. nurodė, kad, jai skubiai išėjus pro vartus paskui kaltinamuosius puolantį sūnų E. L., ji susidūrė su V. M., dėl ko pargriuvo ant grindinio. Taip pat tiek iš nukentėjusiųjų, tiek nuteistųjų ir liudytojo E. L. parodymų bei į bylą pateiktos filmuotos medžiagos akivaizdu, kad pro vartus išsiveržęs liudytojas E. L. pirmas ir užpuola nuteistuosius, pastarieji nuo jo ginasi, o juos skiria nukentėjusiosios. Šių aplinkybių kontekste pirmosios instancijos teismas visiškai netyrė ir nevertino aplinkybių, kad ar nukentėjusiajai V. R. sužalojimai kitose kūno vietose nebuvo padaryti tramdant savo agresyviai nusiteikusi sūnų E. L. bei nuo susidūrimo su V. M. ir ar smūgiai nukentėjusiosioms į galvos sritį, jeigu jie ir buvo suduoti, tai suduoti dėl neatsargumo, nuteistiesiems ginantis nuo juos užpuolusio E. L., tai yra nuteistiesiems visiškai neturint tyčios sužaloti nukentėjusiąsias.
2.4. Skunde nurodoma, kad nukentėjusioji L. O. nuteistajam M. D. pareiškė civilinį ieškinį dėl 20 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo. Nukentėjusioji V. R. nuteistiesiems M. D. bei T. M. pareiškė civilinį ieškinį dėl solidariai 298,24 eurų turtinės ir 20 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo. 2021 m. spalio 20 d. teisiamajame posėdyje nukentėjusioji V. R. (jos atstovas) nurodė, kad atsisako civilinio ieškinio dalyje dėl 298,24 eurų turtinės žalos atlyginimo. Dėl šio atsisakymo po pietų pertraukos toliau tęsiant bylos nagrinėjimą, kaltinimą palaikęs prokuroras uždavė patikslinančius klausinius. Tačiau aplinkybės dėl ieškinio šioje dalyje atsisakymo ir klausimų pateikimo teisiamojo posėdžio protokole visiškai nėra užfiksuotos. Todėl esant jau vien šioms pirmiau nurodytoms aplinkybėms akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė klausimą dėl civilinių ieškinių. Kita vertus, nukentėjusiųjų civiliniai ieškiniai yra neįrodyti. Dėl neturtinės žalos padarymo nukentėjusiosios remiasi bendro pobūdžio abstrakčiais teiginiais.
2.5. Be to, apeliaciniame skunde nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) d. įtariamojo sulaikymo protokole nurodyta, kad M. D. sulaikytas (duomenys neskelbtini) d. 03.40 val., paleistas - (duomenys neskelbtini) d. 16.58 val. (2 t. b.1.3-4, 8). Analogiškai ir T. M. atveju - sulaikytas (duomenys neskelbtini) d. 03.40 val., paleistas - (duomenys neskelbtini) d. 17 val. (2 t. b.1. 35-36, 37). Laikino sulaikymo laikas įskaitomas į suėmimo ir bausmės laiką, tačiau pirmosios instancijos teismas į paskirtas bausmes neįskaitė laikinojo sulaikymo laiko, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnio 9 dalyje įtvirtintas nuostatas.
3. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistųjų gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokuroras ir nukentėjusioji V. R. prašė apeliacinį skundą atmesti, kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistųjų T. M. ir M. D. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
4. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Kaip matyti iš nuteistųjų T. M. ir M. D. apeliacinio skundo turinio, jie nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei nuosprendyje padarytomis išvadomis dėl jų kaltės, padarius jiems inkriminuojamą veiką, taip pat prašo sušvelninti bausmes ir sumažinti priteistų žalų dydžius, taip pat prašo į bausmės laiką įskaityti suėmime išbūtą laiką.
5. Teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, vertina, kad pirmosios instancijos teismas, nepažeisdamas BPK ir BK nuostatų bei teismų praktikos, išsamiai ir nešališkai ištyrė visas nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai nusprendė, kad T. M. ir M. D. pripažinti kaltais dėl jiems inkriminuoto nusikaltimo padarymo. Nuteistųjų kaltumas grindžiamas teisme ištirtais ir nuosprendyje aptartais bylos duomenimis, kurie, kaip įrodymų šaltinis, gauti teisėtais būdais ir priemonėmis, tai yra baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka, ir tai leidžia daryti išvadą, jog sprendžiant T. M. ir M. D. kaltės klausimą baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, turėjusių esminę reikšmę tiriant įrodymus ir įtakojusio nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą, padaryta nebuvo.
Dėl įrodymų vertinimo ir nuteistųjų kaltės
6. Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Taigi baudžiamoji atsakomybė pagal BK 140 straipsnio 1 dalį yra galima tik už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sužalojimą, konkrečiais, straipsnio dispozicijoje nurodytais alternatyviais veiksmais: arba mušimu, arba kitokiu smurtavimu, tačiau dėl to nukentėjęs asmuo turi pajusti skausmą ar kitas fizines kančias.
7. Skunde nuteistieji teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino nukentėjusiųjų parodymus, kurie yra nenuoseklūs, kadangi nukentėjusiosios keitė parodymus, negalėjo nurodyti kuris nuteistasis kuriai nukentėjusiajai sudavė smūgius. Taip pat skunde nurodo, kad apkaltinamasis nuosprendis yra grindžiamas tik nukentėjusiųjų artimųjų parodymais, o be pagrindo buvo atmesti nuteistojo T. M. sutuoktinės V. M. parodymai.
8. Nors nuteistieji T. M. ir M. D. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios kaltais nepripažino ir tvirtino, jog nepadarė nukentėjusiosioms jokių sužalojimų, tačiau tokią jų poziciją paneigia byloje surinkti ir Marijampolės apylinkės teismo posėdyje ištirti įrodymai ir jų visuma.
9. Nuteistasis T. M. nurodė, kad juos einančius gatve užpuolė du kieme buvę šunys, po ko įvykus žodiniam konfliktui su šunų šeimininkais, buvo per tvorą pastumta jo sutuoktinė V. M.. Toliau konfliktuojant su šunų šeimininkais, vienas iš šunų buvo paleistas į gatvę, kuris įkando jo sutuoktinei. Po to iš kiemo išbėgo keli vyrai ir kelios moterys, kurie puolė nuteistuosius ir liudytoją V. M., o po to ir tarpusavyje susimušė. Vėliau pastebėjo, kad ant šaligatvio guli moteris, tačiau nematė kas jai nutiko. Įvykio metu alaus butelio rankoje nelaikė.
10. Nuteistasis M. D. davė iš esmės analogiškus parodymus, papildomai pažymėjo, jog kuprinėje nešėsi alaus butelius, kurie jam griūnant galėjo sudužti ir dėl to įvykio vietoje galėjo būti stiklo šukių.
11. Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad šiuos nuteistųjų parodymus patvirtina tik liudytojos V. M. parodymai, kuri davė analogiškus parodymus nuteistųjų parodymams, jog nei vienas iš nuteistųjų nukentėjusiosioms smūgių nesudavė, o juos einančius gatve užpuolė privačiame namo kieme buvę šunys, o vėliau ir šunų šeimininkai. Papildomai pažymėjo, kad jai vienas iš šunų įkando į kojos kelį ir rankos pirštą, taip pat prieš pat atvykstant policijos pareigūnams viena iš įvykyje dalyvavusių moterų nutarė atsigulti ant šaligatvio. Liudytoja nurodė, kad neatsimena ar rankose kažką nešėsi, lyg nieko neturėjo.
12. Iš nukentėjusiosios V. R. apklausų protokolų matyti, kad ji nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios išsamiai paaiškino konflikto su nuteistaisiais ir liudytoja V. M. kilimo priežastį, įvykio eiliškumą ir sužalojimų tiek jai, tiek nukentėjusiajai L. O. padarymo aplinkybes. Nukentėjusioji nurodė, kad jos dukra A. L. išgirdusi, jog jos šunys kieme loja, nuėjo iki jų, po kurio laiko prie šunų nuėjo ir nukentėjusioji V. R., kuri pamatė, kad prie tvoros stovi du vyrai ir moteris. Įvykus žodiniam konfliktui dėl lojančių šunų, prie tvoros atėjo ir nukentėjusiosios sūnus E. L. su drauge L. O.. Žodiniam konfliktui toliau tęsiantis pro vartus link nuteistųjų pradėjo bėgti nukentėjusiosios sūnus, po to į gatvę išbėgo pati nukentėjusioji, o paskui ją ir nukentėjusioji L. O.. V. R. matė, kaip T. M., būdamas netoli nuo jos, užsimojo ir ranką leido žemyn, po ko pajuto smūgį į galvą. Nukentėjusioji V. R. nuosekliai tvirtino, jog pirmąjį smūgį ji gavo iš žemesniojo vyro, kaip nustatyta T. M., o tuo metu L. O. smūgį sudavė aukštesnis vyras, kaip nustatyta M. D..
13. Nukentėjusioji L. O. konflikto pradžią nurodo analogiškai, tačiau nematė kas jai sudavė smūgį per veidą su buteliu, nurodo, kad prieš smūgį jai į galvą, arčiausiai jos buvo nuteistasis M. D..
14. Nors nuteistieji nuo pat to momento, kai į įvykio vietą atvyko policijos pareigūnai nuosekliai tvirtino, kad juos einančius gatve užpuolė privačiame namo kieme buvę šunys, o vėliau jų šeimininkai, tačiau priešingai, iš byloje esančių vaizdo įrašų matyti, kad konfliktą sukėlė būtent nuteistieji ir liudytoja V. M.. Iš vaizdo įrašo matyti, kad prie kieme buvusių šunų priėjo T. M., kuris skaitė ant tvoros užkabintą užrašą, šunims pradėjus loti prie vartų iš kiemo pusės priėjo A. L.. Nuteistiesiems pradėjus konfliktuoti su A. L., liudytoja V. M. su alaus buteliu, pradėjo trankyti į tvorą. Toliau vykstant konfliktui prie tvoros iš vidinės kiemo pusės atėjo paeiliui atėjo V. R., E. L. ir L. O., po ko visi minėti asmenys pradėjo konfliktuoti su nuteistaisiais ir liudytoja V. M., tuomet nuteistieji pradėjo spardyti tvorą. Po ko E. L. išbėgo į gatvę pro vartus, paskui jį V. R., po to L. O.. Be to, nuteistieji ginčijo ir tą aplinkybę, jog jie įvykio metu rankose turėjo alaus butelius, o M. D. pažymėjo, jog alų nešėsi kuprinėje, tačiau šiuos nuteistųjų teiginius paneigia ne tik nukentėjusiųjų parodymai, tačiau ir byloje esantys vaizdo įrašai, iš kurių aiškiai matyti, kad abu nuteistieji ir liudytoja V. M. rankose laiko po vieną alaus butelį. Taigi, šie duomenys rodo, jog objektyviais duomenimis, tai yra vaizdo įrašais, yra paneigti nuteistųjų ir liudytojos V. M. parodymai, todėl pagrįstai Marijampolės apylinkės teismas priimdamas skundžiamą nuosprendį jais nesivadovavo, o rėmėsi nukentėjusiųjų parodymais, kuriuos patvirtino kita baudžiamosios bylos medžiaga.
15. Teisėjų kolegija pritaria Marijampolės apylinkės teismo nuosprendžio motyvams, jog apie tai, kad nukentėjusiosioms smūgiai buvo suduoti būtent alaus buteliais „Corona“, patvirtina įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame užfiksuotas vienas pusiau nugertas alaus „Corona“ butelis ir ant šaligatvio esančios permatomo stiklo šukės (nukentėjusiosios L. O. gulėjimo vietoje), iš kurių fragmentų matyti, kad tai yra alaus „Corona“ butelis. Be to, nors ir nuteistieji neigė turėję alaus butelius rankose, tačiau kaip minėta, ši jų nurodoma aplinkybė vaizdo įrašais yra paneigta. Be to, specialistų išvadose ir apklausiami specialistai nepaneigė aplinkybės, kad sužalojimai nukentėjusiosioms V. R. ir L. O. galėjo būti padaryti ir smūgiuojant buteliu.
16. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog įvertinus aukščiau aptartus baudžiamosios bylos duomenis matyti, kad nuteistųjų ir liudytojos V. M. parodymų jokie objektyvūs įrodymai nepatvirtina, o tik paneigia. Nors nuteistieji apeliaciniame skunde kritikuoja nukentėjusiųjų parodymų netikslumus, tačiau kaip matyti nuo pat įvykio jos nuosekliai nurodė konflikto kilimo priežastį ir teigė, jog joms buvo suduota būtent su alaus buteliais, kuriuos nuteistieji laikė rankose, kas nustatyta vaizdo įrašais. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nukentėjusiosios tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio metu pakankamai nuosekliai nurodė visų jų atžvilgiu atliktų veiksmų esmines aplinkybes, jų parodymai atitinka byloje surinktų įrodymų visumą, esminių prieštaravimų nenustatyta. Taigi, nuteistųjų apeliacinio skundo argumentas, kad nukentėjusiųjų duoti parodymai yra nenuoseklūs bei prieštaringi, atmetamas kaip nepagrįstas.
17. Apibendrinant teisėjų kolegija pažymi, jog nuteistojo T. M. kaltę dėl sukelto nežymaus sveikatos sutrikdymo nukentėjusiajai V. R., M. D. kaltę dėl sukelto nežymaus sveikatos sutrikdymo nukentėjusiajai L. O., patvirtino aukščiau aptarta baudžiamosios bylos medžiaga. Teisėjų kolegija įvertinusi visus aptartus duomenis, rašytinę bylos medžiagą, specialistų išvadas, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymus, sugretinusi byloje esančius įrodymus, juos palyginusi tarpusavyje bei susiejusi į vieningą, logišką visumą, konstatuoja, jog Marijampolės apylinkės teismas 2021 m. lapkričio 22 d. nuosprendžiu pagrįstai T. M. ir M. D. pripažino kaltais įvykdžius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje. Skundžiamo nuosprendžio turinys patvirtina, kad byloje įrodinėtinos aplinkybės nustatytos byloje surinktais pakankamais įrodymais, o atliktas įrodymų vertinimas esminių trūkumų, dėl kurių šioje dalyje reikėtų keisti priimtą procesinį sprendimą, neturi.
Dėl nukentėjusiosioms priteistų žalų dydžių
18. Nukentėjusioji V. R. nuteistiesiems T. M. ir M. D. pateikė civilinį ieškinį 298,24 eurus turtinei žalai ir 20 000 eurų neturtinei žalai atlyginti. Nukentėjusioji L. O. prašė 20 000 eurų neturtinei žalai atlyginti.
19. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad nukentėjusiųjų V. R. ir L. O. civiliniai ieškiniai patenkinti iš dalies ir nuspręsta iš T. M. V. R. priteisti 800 eurų neturtinės, 298,24 eurus turtinės žalos, 5 procentus metinių procesinių palūkanų už priteistą sumą nuo skundžiamo nuosprendžio priėmimo dienos iki visiško teismo sprendimo dalies dėl ieškinio patenkinimo įvykdymo dienos bei 720 eurų advokato paslaugoms apmokėti, iš M. D. L. O. nuspręsta priteisti 800 eurų neturtinės žalos ir 5 procentus metinių procesinių palūkanų už priteistą sumą nuo skundžiamo nuosprendžio priėmimo dienos iki visiško teismo sprendimo dalies dėl ieškinio patenkinimo įvykdymo dienos bei 720 eurų advokato paslaugoms apmokėti.
20. Nuteistųjų apeliaciniame skunde prašoma nukentėjusiajai V. R. nepriteisti 298,24 eurų turtinei žalai atlyginti, kadangi nukentėjusioji teisminio nagrinėjimo metu šios civilinio ieškinio dalies atsisakė, taip pat apeliaciniu skundu prašo sumažinti neturtinės žalos sumas priteistas nukentėjusiosioms.
21. Neturtinė žala Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės, visiško žalos atlyginimo principas (lot. restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013, 2K-74/2014, 2K-21-942/2016 ir kt.). Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje: sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą, turi būti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, į tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip – tai į jos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Tačiau šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros.
22. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad dėl nuteistųjų T. M. ir M. D. nusikalstamų veikų nukentėjusiosios V. R. ir L. O. patyrė neturinę žalą. Prieš jas buvo panaudotas fizinis smurtas, suduoti smūgiai. Smurtas buvo netikėtas, sukėlęs joms fizinį skausmą ir padaręs specialistų išvadose nurodytus sužalojimus. Tokie veiksmai be jokios abejonės sukelia ne tik fizinius, bet ir dvasinius išgyvenimus – išgąstį, baimę, nesaugumo jausmą, pažeminimą, nusivylimą ir pasitikėjimo praradimą. Fizinis smurtas buvo panaudotas tyčia, juo nukentėjusiosioms padaryti nežymūs sveikatos sutrikdymai. Nukentėjusiosios dėl smurto tam tikrą laiką jautė skausmą, turėjo vykti į gydymo įstaigą, vartojo vaistus, smurto žymės gijo kurį laiką, dėl to jos patyrė ne tik dvasinius išgyvenimus, bet ir fizinius, estetinius nepatogumus. Atsižvelgiant į šių aplinkybių visumą, teisėjų kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismo priteisti žalos dydžiai – po 800 eurų kiekvienai nukentėjusiajai – nėra nepamatuotai dideli ir atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Taigi, pirmosios instancijos teismas nustatydamas neturtinės žalos dydžius, tinkamai atsižvelgė į nusikalstamos veikos pasekmes, žalas padariusių asmenų kaltes, jų turtinę padėtį, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus ir nukentėjusiųjų civilinį ieškinį tenkino iš dalies bei priteisė po 800 eurų kiekvienos naudai iš nuteistųjų.
23. Nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad nukentėjusioji V. R. teisminio nagrinėjimo metu atsisakė savo civilinio ieškinio dalies dėl turtinės žalos, tačiau iš 2021 m. spalio 20 d. 10.00 val. vykusio teisiamojo posėdžio garso įrašo girdėti, kad prokurorui paprašius nukentėjusiosios V. R. patikslinti dėl civilinio ieškinio dalies dėl turtinės žalos, atsakymą pateikia nukentėjusiosios atstovas advokatas M. P., kuris nurodė, kad civilinio ieškinio nekeičia ir palieka toks, koks buvo pateiktas (43 posėdžio minutė). Be to, apeliacinės instancijos teismo posėdyje dalyvavo nukentėjusioji V. R., kuri nurodė, kad civilinio ieškinio dalies dėl turtinės žalos pirmosios instancijos teisme neatsiėmė. Taigi, teisėjų kolegija konstatuoja, jog T. M. padarė nusikaltimą ir kad dėl jo neteisėtų veiksmų buvo sutrikdyta nukentėjusiosios V. R. sveikata, todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismas iš nuteistojo priteisė ir 298,24 eurus turtinės žalos.
Dėl nuteistiesiems paskirtų bausmių
24. Apeliaciniu skundu nuteistieji T. M. ir M. D. prašo peržiūrėti jiems paskirtas bausmes.
25. BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.
26. Vertinant nuteistajam T. M. paskirtos bausmės rūšies ir dydžio pagrįstumą, matyti, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į T. M. inkriminuotos nusikalstamos veikos pobūdį – padarytas vienas nesunkus nusikaltimas, į kaltės formą ir rūšį – nusikalstama veika padaryta esant tiesioginei tyčiai. Nuteistasis T. M. administracine tvarka baustas, neteistas, nustatyta viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jog nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus, jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.
27. Nuteistasis M. D. padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą, administracine tvarka baustas, neteistas, nustatyta viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jog nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus, jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.
28. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad įvertinęs visas reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus nuteistiesiems švelniausią BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – viešuosius darbus. Nuteistiesiems paskirtos viešųjų darbų bausmės dydis (5 mėnesiai) - artimas viešosios darbų bausmės vidurkiui (pagal BK 46 straipsnio 2 dalį viešieji darbai gali būti skiriami nuo 1 mėnesio iki 1 metų). Teisėjų kolegijos nuomone, būtent tokios bausmės paskyrimas atitiks T. M. ir M. D. padaryto nusikaltimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, nuteistųjų asmenybę, be to, tai užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą.
29. Apeliaciniu skundu nuteistieji taip pat prašo į paskirtos bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką.
30. Iš (duomenys neskelbtini) d. įtariamojo laikino sulaikymo protokolo matyti, kad M. D. buvo sulaikytas (duomenys neskelbtini) d. 3.40 val. (duomenys neskelbtini) d. nutarimas paleisti į laisvę laikinai sulaikytą asmenį buvo priimtas ir M. D. į laisvę paleistas (duomenys neskelbtini) d. 16.58 val. (t. 2 b. l. 3-8). Taigi, M. D. laikinajame sulaikyme išbuvo kiek daugiau nei 13 valandų. Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, kuri numato, jog kardomasis kalinimas (suėmimas) į paskirtą bausmę įskaitomas pagal BK 65 straipsnio 1 dalies taisykles vieną kardomojo kalinimo (suėmimo) dieną prilyginant šešioms viešųjų darbų valandoms, M. D. į bausmės laiką turėjo būti įskaityta 1 laikinojo sulaikymo diena.
31. Iš (duomenys neskelbtini) d. įtariamojo laikino sulaikymo protokolo matyti, kad T. M. buvo sulaikytas (duomenys neskelbtini) d. 3.40 val. (duomenys neskelbtini) d. nutarimas paleisti į laisvę laikinai sulaikytą asmenį buvo priimtas ir T. M. į laisvę paleistas (duomenys neskelbtini) d. 17.00 val. (t. 2 b. l. 35-37). Taigi, T. M. laikinajame sulaikyme išbuvo kiek daugiau nei 13 valandų. Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, kuri numato, jog kardomasis kalinimas (suėmimas) į paskirtą bausmę įskaitomas pagal BK 65 straipsnio 1 dalies taisykles vieną kardomojo kalinimo (suėmimo) dieną prilyginant šešioms viešųjų darbų valandoms, T. M. į bausmės laiką turėjo būti įskaityta 1 laikinojo sulaikymo diena.
32. Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką, BK 66 straipsnio 1 dalies nuostata taikoma tuo atveju, jei asmuo buvo laikinai sulaikytas ar jam taikytas kardomasis kalinimas (suėmimas) tiriant ir nagrinėjant tą bylą, kurioje priimamas nuosprendis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-102/2011). Kadangi pirmosios instancijos teismas, skirdamas T. M. ir M. D. bausmę, laikinojo sulaikymo laiko į bausmę neįskaitė, todėl šis laikas įskaitomas apeliacinės instancijos teismo nutartimi.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,
nutaria:
nuteistųjų T. M. ir M. D. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2021 m. lapkričio 22 d. nuosprendį pakeisti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 1, 2 dalimis, į bausmės laiką įskaityti M. D. laikino sulaikymo laiką nuo (duomenys neskelbtini) d. 3.40 val. iki (duomenys neskelbtini) d. 16.58 val. (1 parą).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 1, 2 dalimis, į bausmės laiką įskaityti T. M. laikino sulaikymo laiką nuo (duomenys neskelbtini) d. 3.40 val. iki (duomenys neskelbtini) d. 17.00 val. (1 parą).
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.