Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Procesinių sprendimų kategorijos: 75.4.3, 75.8, 77.2, 78.2.1, 116.1,116.4, 116.6.1, 125.2

2011 m. vasario 18 d.

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Z. R. ieškinį atsakovui A. R. dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei bei kitų, susijusių su santuokos nutraukimu, reikalavimų ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

šalių santuoka įregistruota 1993-08-13 Vilniaus rajono CM skyriuje (įrašo Nr. 234). Santuokoje gimė du sūnūs, - 1994-05-04 I. R. ir 1997-06-05 G. R. ( b.l. 5-7). Abu sūnūs kartu su tėvais gyvena vieno kambario bute/patalpoje-bute su b. n. patalpomis (duomenys neskelbtini) (b.l. 13).

Atsakovas A. R. atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Posėdžio metu jis pripažino, kad dvejus metus nedirba, nes nėra darbo ir visa Lietuva nedirba. Vaikus išlaiko viena ieškovė, nes ji dirba ir turi didesnes galimybes išlaikyti vaikus, o jis vaikams duoda po kelis litus. Komunalinius mokesčius už butą apmoka žmona. A. R. pripažino, kad kartais su draugais girtauja, bet ne kasdieną ir ne namuose. Atsakovas mano, kad jam priklauso ¼ dalis buto/patalpos-buto su b. n. patalpomis (duomenys neskelbtini). Po santuokos nutraukimo jis nori likti gyventi šiame bute, nes kitos gyvenamosios vietos neturi, sutinka, kad keleivinis automobilis VW GOLF valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būtų priteistas ieškovei (b.l. 72-73, 83).

Išklausytas šalių nepilnametis sūnus I. R. paaiškino, kad tėvai nesutaria dėl to, jog tėvas beveik kiekvieną dieną girtauja. Būdamas girtas tėvas kelia vaidus, jam užkliūna ne tik mama, bet ir vaikai. Bandant tėvą raminti, jis dar labiau rėkia. Tėvas pinigų neduoda visiškai, nepraleidžia kartu laisvalaikio, niekur neina kartu su vaikais, nesidomi jų mokslais. Nepilnamečio nuomone tėvams reikia skirtis. Negerai būtų, jeigu po skyrybų tėvas gyventų kartu, nes vėl namuose nebus ramybės (b.l. 73).

Išklausyta liudytoja M. S. parodė, kad ieškovė yra jos teta, ji apsilankydavusi R. namuose, pati girdėjusi kilusius vaidus šeimoje. To priežastis vyro besaikis girtavimas, girto kabinėjimaisi prie žmonos ir vaikų. Šeimą išlaiko viena Z., atsakovas daugiau kaip metus nepadeda materialiai išlaikyti vaikų (b.l. 74).

Motyvuojamoji dalis

Ieškovės ieškinys tenkinamas iš dalies šiais motyvais.

Šeimos santykiai grindžiami abipusiu pasitikėjimu, meile, pagarba ir rūpinimusi vienas kitu bei vaikais (CK 3.27str.). Šių dvasinių vertybių nėra A. ir Z. R. šeimoje. CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatyta vieno iš sutuoktinių kaltės dėl santuokos iširimo prezumpcija tais atvejais, kai jis nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Taigi šiais atvejais pakanka įrodyti tik faktą, su kuriuo siejama sutuoktinio kaltės prezumpcija. Nagrinėjamoje byloje teismas nustatė, kad atsakovas A. R. piktnaudžiauja alkoholiu ir terorizuoja ne tik sutuoktinę, bet ir visą šeimą. Išklausytas vyresnysis šalių sūnus I. R. parodė, kad tėvas kasdien vartoja alkoholį, girtas kabinėjasi ne tik prie mamos, bet prie jo ir brolio, dėl to namuose nėra ramybės, jie su broliu negali ruošti pamokų, kartais tėvas naudoja fizinę jėgą prieš šeimos narius (b.l. 73-74). Pokalbio su vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausiaja inspektore metu I. tai pat teigė, kad tėvas piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais, todėl namuose vyksta dažni konfliktai, tenka išeiti iš namų, kol tėvas nurimsta. Tik motina rūpinasi juo ir broliu, mama yra atsakinga, domisi jo mokymusi (b.l. 55-58). Apklausta liudytoja ieškovės giminaitė M. S. patvirtino, kad A. R. geria, tada pyksta, barasi ir rėkia ant vaikų ir Z. Be to atsakovas daugiau negu metai nepadeda išlaikyti šeimos (b.l. 74). Posėdžio metu atsakovas pats pripažino, kad girtauja (b.l. 72), neišlaiko vaikų, nemoka mokesčių už butą (b.l. 83). Atsakovas bando pateisinti tokį savo elgesį, tvirtindamas, kad visa Lietuva nedirba, mano, kad normalu, kai viena motina rūpinasi ir išlaiko jų vaikus, neketina keisti savo gyvenimo būdo, nori gyventi taip, kaip iki šiol, nes neturi kitos gyvenamosios vietos. Tokiu atveju, kai nėra vilčių, kad atsakovo elgesys ir gyvenimo būdas pasikeis, šalių santuoka nutraukiama, pripažįstant, kad santuoka iširo dėl A. R. kaltės (CK 3.49 str., 3.60 str.).

Ieškovės pasirinkimu po santuokos nutraukimo jai paliekama santuokinė pavardė R. (CK 3.69str.1d.).

Vienas iš vaikų teisių turinio elementų turėti nuolatinę savo gyvenamąją vietą, turėti savo namų aplinką ( LR Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 13 str.), todėl nutraukiant santuoką nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta turi būti nustatoma su vienu iš tėvų. Byloje nustatyta, kad motina Z. R. išlaiko abu vaikus, rūpinasi jų mokymusi ir laisvalaikiu, t.y. tinkamai vykdo motinos pareigas. Atsakovas neprieštaravo, kad po santuokos nutraukimo nepilnamečiai sūnūs liktų gyventi su motina Z. R. (CK 3.169 str. 1 d.). Tam pritarė šeimos bei aplinkos sąlygas ištyrusi (b.l. 55-56) valstybinė vaiko teisių gynimo institucija (CK 3.178 str.).

Pagrindiniai priteistino vaikų išlaikymo dydį lemiantys kriterijai įtvirtinti CK, yra vaikų poreikiai ir tėvų turtinė padėtis (CK 3.192 str. 1 d., 2 d.). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad abu nepilnamečiai I. ir G. mokosi Vilniaus Baltupių vidurinėje mokykloje, Gytis lanko karate treniruotes, motinos teigimu, vaikai yra sveiki. Ieškovė dirba auklėtoja vaikų lopšelyje-darželyje „Krivulė“, gauna 1300 Lt-1400 Lt darbo užmokestį (b.l. 79-80). Atsakovas seniai niekur nedirba (b.l. 81), jo teigimu, darbo birža jam nesuranda darbo, kartais jis remontuoja butus, pinigų užtenka tik pravažiavimui, cigaretėms ir maistui (b.l. 72), dabartiniu metu neturi galimybių mokėti vaikams išlaikymo (b.l. 83).

Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus yra turtinė asmeninė prievolė, todėl jos negalima atsisakyti arba perleisti kitiems asmenims, pavyzdžiui, vienam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas. Aiškinant ir taikant šias nuostatas, reglamentuojančias nepilnamečiams vaikams reikalingo išlaikymo dydžio nustatymą, Lietuvos Aukščiausiasis teismas laikosi vieningos praktikos, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA) (CK 6.461 str. 2 d., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005-06-23 nutarimas Nr. 54 „Dėl įstatymų, reglamentuojančių tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, taikymo teismų praktikoje“ Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-04-26 nutartis civilinėje byloje V.S.v.M.S. Nr.3K-3-259/2004; 2006-03-22 nutartis civilinėje byloje D.G. ir V.G.v. K.G. Nr.3K-3-216/2006). Visais atvejais vieno MMA, t.y. dabartiniu metu 800 Lt, dydžio išlaikymo poreikis yra preziumuojamas ir abu tėvai turi vienodą pareigą išlaikyti savo vaiką, todėl tėvas, šiuo metu oficialiai nedirbantis, privalo mokėti kas mėnesį bent po 350 Lt kiekvieno sūnaus išlaikymui (CK 3.192 str., 3.194 str., 3.196 str.1 d.1 p.). Atsakovui įsidarbinus ir pradėjus gauti nuolatines pajamas, priteisto išlaikymo suma turėtų būti padidinta (CK 3.201 str. 1 d.).

Išlaikymo įsiskolinimas priteisiamas nepilnamečiams vaikams turtu, t. y. ½ dalimi atsakovui priklausančio buto/patalpos-buto su b. n. (duomenys neskelbtini), nes būtų neįmanomas sprendimo įvykdymas priteisus išlaikymo įsiskolinimą iš atsakovo konkrečia pinigų suma. Atsakovas pripažino, kad neteikė išlaikymo sūnums dvejus metus, tokiu būdu kiekvienam iš sūnų įsiskolino po 8400 Lt (350 Lt x 24 mėn.). Atsakovas nedarė įvertinimo, o sutiko, kad vieno kambario buto/patalpos-buto su b. n. patalpomis (duomenys neskelbtini)vertė yra 33300 Lt (b.l. 23), todėl jam priklausančios ½ dalies buto/patalpos-buto su b. n. patalpomis (duomenys neskelbtini) vertė yra 16650 Lt (33300 Lt : ½). Priteisus kiekvienam iš sūnų po ¼ dalį buto/patalpos-buto su b. n. patalpomis (duomenys neskelbtini), kurios vertė 8325 Lt (16650 Lt : ½), būtų padengtas per du metus atsakovo nesumokėtas išlaikymo įsiskolinimas nepilnamečiams vaikams (CK 3.3 str., 3.200 str.).

Nagrinėjant bylą nustatyta, kad sutuoktiniai santuokoje įgijo vieno kambario butą/patalpą-butą su b. n. patalpomis (duomenys neskelbtini) (b.l. 8-13). Turto pobūdis rodo, kad butas buvo naudojamas šeimos poreikiams tenkinti (CK 3. 84 str.), todėl nėra pagrindo pripažinti minėtą butą asmenine Z. R. nuosavybe. Vadovaudamasis prezumpcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, teismas priteisia ieškovei Z. R. ½ dalį buto/patalpos-buto su b. n. patalpomis (duomenys neskelbtini) (CK 3.117 str. 1 d.). Kadangi turtas gali būti padalintas sutuoktinių susitarimu (CK 3.116 str. 1 d.), tai ieškovei Z. R. priteisiamas keleivinis automobilis VW GOLF valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), į kurį atsakovas pretenzijų nepareiškė ir kompensacijos už šį turtą neprašė.

Šalys bendrų kreditorių neturi (CK 3.126 str.).

Šalys viena iš kitos sau išlaikymo nereikalauja (CK 3.72str.).

Proporcingai patenkintų reikalavimų daliai ieškovei priteisiamos iš atsakovo 240 Lt patirtos bylinėjimosi išlaidos (b.l. 42). Iš atsakovo priteisiamas 252 Lt žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo paduodama ieškinį ieškovė buvo atleista (CPK 83 str. 1 d. 2 p., 85 str. 1 d. 3 p., 96 str. 1 d.). Iš ieškovės į valstybės biudžetą priteisiamos 5 Lt, o iš atsakovo 9 Lt išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str., 92 str., 99 str.).

Sprendimas išlaikymo priteisimo dalyje nukreipiamas vykdyti skubiai (CPK 282 str. 2 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 259, 260, 263-270 straipsniais, 282 straipsnio antrosios dalies pirmuoju punktu, 384-385 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti iš dalies.

Santuoką, įregistruotą 1993-08-13 Vilniaus rajono CM skyriuje (įrašo Nr. 234) tarp A. R. a.k(duomenys neskelbtini) ir Z. R. a.k(duomenys neskelbtini) (ikisantuokinė pavardė K.), nutraukti.

Pripažinti, kad santuoka iširo dėl A. R. a.k(duomenys neskelbtini) kaltės.

Po santuokos nutraukimo palikti ieškovei santuokinę pavardę R..

Nustatyti nepilnamečių sūnų I. R. a.k(duomenys neskelbtini) ir G. R. a.k(duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina Z. R. a.k(duomenys neskelbtini).

Priteisti iš A. R. a.k(duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiams sūnums I. R. a.k(duomenys neskelbtini) ir G. R. a.k(duomenys neskelbtini) po 350 Lt (tris šimtus penkiasdešimt litų) kiekvienam iš sūnų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo sprendimo priėmimo dienos, kol sūnūs sulauks pilnametystės, pavedant išlaikymo lėšomis uzufrukto teise disponuoti įstatyminei sūnų atstovei – motinai Z. R. a.k(duomenys neskelbtini), priteistą išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka.

Padalinti santuokoje įgytą vieno kambario butą/patalpą-butą su b. n. patalpomis (duomenys neskelbtini), pripažįstant A. R. a.k(duomenys neskelbtini) ir Z. R. a.k(duomenys neskelbtini) nuosavybės teisę į ½ dalį šio buto.

Priteisti A. R. a.k(duomenys neskelbtini) priklausančią ½ dalį vieno kambario buto/patalpos-buto su b. n. patalpomis (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis, t.y. po ¼ dalį vieno kambario buto/patalpos-buto su b. n. patalpomis (duomenys neskelbtini), kaip išlaikymo įsiskolinimą jo nepilnamečiams sūnums I. R. a.k(duomenys neskelbtini) ir G. R. a.k(duomenys neskelbtini).

Priteisti Z. R. a.k(duomenys neskelbtini) keleivinį automobilį VW GOLF valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš A. R. a.k(duomenys neskelbtini) turėtas 240 Lt (dviejų šimtų keturiasdešimties litų) bylinėjimosi išlaidas Z. R. a.k(duomenys neskelbtini).

Priteisti iš A. R. a.k(duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 252 Lt (dviejų šimtų penkiasdešimt dviejų litų) žyminį mokestį, nuo kurio mokėjimo paduodama ieškinį ieškovė buvo atleista ir 9 Lt (devynių litų) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Priteisti iš Z. R. a.k(duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 5 Lt (penkių litų) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Sprendimą išlaikymo priteisimo dalyje nukreipti vykdyti skubiai.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto 1 apylinkės teismą.

Įsiteisėjusio sprendimo nuorašą nusiųsti Vilniaus miesto CM skyriui, kad šis įregistruotų santuokos nutraukimo faktą.

Įsiteisėjusio sprendimo nuorašą nusiųsti VĮ Registrų centro Vilniaus filialui, kad šis padarytų nekilnojamojo daikto teisinės padėties pakeitimus.

Įsiteisėjusio sprendimo nuorašą nusiųsti Vedybinių sutarčių registrui Centrinėje hipotekos įstaigoje, kad būtų įregistruotas sprendimu nustatytas turto padalijimo faktas.