Alytaus apylinkės teismo nutarimas

sekretoriaujant Rasai Sabonienei, dalyvaujant Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovui M. Z., administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. Ž.,

išnagrinėjo A. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), bausto administracinėmis nuobaudomis, neteisto, administracinio teisės pažeidimo bylą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. Ž. 2016-09-29 8.30 val., Alytuje, Naujojoje gatvėje, prie prekybos centro „Žuvintas“ namo Nr. 8, atsisakydamas būti policijos pareigūnų atvesdintas į teismo posėdį, nevykdė policijos pareigūnų Š. V. ir V. B. teisėtų nurodymų, kurie, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 17 punktu, vykdė 2016-08-29 Jurbarko rajono apylinkės teismo nutartį atvesdinti į teismo posėdį A. Ž..

A. Ž. dėl padaryto pažeidimo kaltės nepripažino ir paaiškino, kad iš vakaro jam paskambinęs pareigūnas pranešė apie teismo priimtą nutartį pristatyti jį į posėdį Jurbarko rajono apylinkės teisme. Jis sutiko būti nuvežtas į teismą, su pareigūnais suderino susitikimo laiką ir vietą. Kitą dieną nuėjęs į sutartą vietą laukė pareigūnų. Atvykę pareigūnai jam neprisistatė, vienas iš jų net neišlipo iš automobilio. Policijos pareigūnas Š. V. atidaręs tarnybinio automobilio duris liepė sėsti į vidų. Pamatęs automobilio saloną, atsisakė tai daryti, nes automobilio sėdynės buvo plastikinės, nepatogios, viduje dvokė. Jis pateikė policijos pareigūnams medicininę pažymą apie savo sveikatos būklę, tačiau pareigūnai į tai nekreipė dėmesio, uždėjo antrankius ir įsodino į automobilį. Automobilyje juto širdies skausmus, prašė kviesti medikus, tačiau pareigūnai nereagavo į jo prašymus, priešingai, dideliu greičiu vairavo automobilį, kas sukėlė dar didesnius nepatogumus.

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovas M. Z. paaiškino, kad tiriant minėtą įvykį ir apklausiant A. Ž., buvo nustatyta, kad 2016-09-29 policijos pareigūnai Š. V. ir V. B. vykdė Jurbarko rajono apylinkės teismo nutartį atvesdinti A. Ž. ir R. V.. Iš anksto suderinus išvykimo laiką bei vietą, pažeidėjas A. Ž. kategoriškai atsisakė vykti į teismo posėdį, nes policijos tarnybinis automobilis jam buvo nepatogus. Atsisakydamas sėsti į automobilį ir vykti į teismo posėdį, A. Ž. nevykdė pareigūnų teisėtų nurodymų, todėl dėl tokių jo veiksmų buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl pažeidimo, numatyto ATPK 187 straipsnio 2 dalyje.

L. Š. V., Alytaus vyriausiojo policijos komisariato viešosios tvarkos skyriaus prevencijos poskyrio vyriausiasis patrulis, parodė, kad jam buvo paskirta vykdyti Jurbarko rajono apylinkės teismo nutartį ir atvesdinti A. Ž. bei R. V. į teismo posėdį. Apie šią nutartį jis telefonu informavo A. Ž.. A. Ž. sutiko būti nuvežtas į teismo posėdį, su juo suderinta susitikimo vieta ir laikas. Nuvykęs į sutartą vietą jis išlipo iš automobilio, prisistatė ir paaiškino, kad jam kaip pareigūnui pavesta vykdyti Jurbarko rajono apylinkės nutartį. A. Ž., pamatęs tarnybinio automobilio vidų atsisakė juo vykti, nurodė, kad jis ne „žulikas“ ir į šitą kiaulidę nesės. Jis bandė įkalbėti A. Ž. sėtis į automobilį, davė telefoną pakalbėti su viršininku, jam buvo parodyta nutartis, tačiau asmuo į įkalbinėjimus nereagavo. Jis pasakė A. Ž., kad jeigu nevykdys teisėtų reikalavimų, bus panaudoti antrankiai. A. Ž. nurodė, kad kol nebus uždėti antrankiai, tol jis nelips į automobilį. Uždėjus A. Ž. antrankius jis pats atsisėdo į automobilį ir buvo pristatytas į teismą. Medicininės pažymos, kad negali būti transportuojamas, A. Ž. jam nepateikė. Kai jis buvo sodinamas į automobilį, medicininės pagalbos jam nereikėjo, jos neprašė. Po teismo posėdžio jis bei jo kolega V. B. parvežė A. Ž. į Alytų. Jie siūlė jam parvažiuoti autobusu, tačiau A. Ž. reikalavo būti parvežtas.

L. V. B. parodė, kad jis ir jo kolega Š. V. dažnai vykdo teismo pavestus atvesdinimus. Atvesdinimai vykdomi su jiems paskirtu automobiliu. Vykdydami Jurbarko rajono apylinkės teismo nutartį jie nuvyko adresu Naujoji g. 8, Alytus, prie „Žuvinto parduotuvės. Ten jų jau laukė A. Ž. ir R. V.. Jie abu išlipo iš automobilio, pareigūnas Š. V. prisistatė. Jis atidarė automobilio dureles R. V., o Š. V. kalbėjosi su A. Ž.. Pamatęs tarnybinio automobilio vidų A. Ž. pasakė, kad su tokiu automobiliu niekur nevyks, kategoriškai atsisakė sėstis į automobilį. Tada Š. V. jam pasakė, kad jeigu nevykdys reikalavimų, jam bus uždėti antrankiai. A. Ž. prašė, kad jam būtų uždėti antrankiai. Uždėjus antrankius jis pats atsisėdo į automobilį. A. Ž. medicininės pažymos jam nepateikė. Neatrodė, kad A. Ž. sveikata bloga. Po teismo posėdžio jis pasiteiravo A. Ž. ar važiuos su jais į Alytų. A. Ž. reikalavo būti parvežtas. Grįžtant atgal pretenzijų A. Ž. jiems nereiškė.

L. R. V. parodė, kad jis su A. Ž. yra draugai, jie gyvena netoli vienas kito. Sutartu laiku jie nuėjo prie prekybos centro „Žuvintas“ ir laukė policijos pareigūnų, kurie turėjo juos nuvežti į Jurbarko teismą. Jis į automobilį atsisėdo, o A. Ž. sėstis į automobilį atsisakė. A. Ž. reikalavo kito automobilio. Tas automobilis buvo labai kietas. Jis nematė ar A. Ž. parodė pareigūnams medicininę pažymą. Jam pažymą apie sveikatos būklę A. Ž. parodė einant į susitikimo vietą, taip pat pasakojo, kad jo sveikata prasta. Pareigūnams apie sveikatą A. Ž. papasakojo kai jie pradėjo jam dėti antrankius. A. Ž. pasakė pareigūnams, kad jam buvo širdies priepuolis, tačiau pareigūnai į tai nereagavo.

Visi byloje surinkti ir teisminio nagrinėjimo metu ištirti duomenys neginčijamai patvirtina, kad A. Ž. nevykdė policijos pareigūnų Š. V. ir V. B. teisėtų nurodymų tarnybiniu automobiliu vykti į 2016-09-29 Jurbarko rajono apylinkės teismo posėdį, todėl pažeidėjo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal ATPK 187 straipsnio 2 dalį.

Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 16 straipsnis reglamentuoja policijos pareigūno teisę, įgyvendinant policijos uždavinius, reikalauti, kad tiesiogiai jam nepavaldūs asmenys vykdytų jo teisėtus nurodymus, o jų nevykdymo ar pasipriešinimo atveju panaudoti prievartą, taip pat šiame straipsnyje nurodyta, kad įstatymais pagrįsti policijos pareigūnų reikalavimai yra privalomi visiems fiziniams ir juridiniams asmenims ir už šių reikalavimų nevykdymą asmenys atsako įstatymų nustatyta tvarka. Administracinė atsakomybė už teisėto policijos pareigūno nurodymo nevykdymą kyla tuomet, kai konstatuojama ATPK 187 str. 2 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėtis: pirmiausia pažeidėjas turi kėsintis pažeisti nustatytą valdymo tvarką ir, antra, kad atsirastų administracinė atsakomybė, pareigūnas turi vykdyti pareigas ir jo veikla ir veiksmai turi būti teisėti, t. y. jie turi būti numatyti įstatyme ar poįstatyminiame akte (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. rugpjūčio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N62-841/2006).

Nagrinėjamu atveju pažeidėjas neginčija aplinkybės, kad jis atsisakė vykdyti pareigūno reikalavimą sėstis į automobilį. Be to, kaip matyti iš 2016-08-29 Jurbarko rajono apylinkės teismo nutarties (b. l. 9), liudytojų Š. V. ir V. B. parodymų (b. l. 32-33, 34), 2016-09-29 pareigūnai, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 17 punktu, vykdė teismo nutartį, kuria buvo pavesta atvesdinti į teismo posėdį A. Ž. bei R. V.. Tačiau A. Ž. kategoriškai atsisakė sėstis į tarnybinį automobilį, tai padarė tik pavartojus spec. priemonę – uždėjus jam antrankius. Teismas sprendžia, kad nepaklusdamas policijos pareigūno reikalavimams ir atsisakydamas lipti į tarnybinį automobilį A. Ž. pažeidė nustatytą tvarką, kadangi trukdė pareigūnams vykdyti įstatyme numatytas funkcijas, todėl jo veiksmai atitinka pirmąjį kriterijų - kėsinimąsi pažeisti nustatytą valdymo tvarką.

Vertindamas policijos pareigūnų nurodymo neteisėtumą A. Ž. remiasi dviem aplinkybėmis: 1) policijos pareigūnai jam neprisistatė; 2) dėl sveikatos būklės jis negalėjo būti vežamas tarnybiniu transportu bei pareigūnams ši aplinkybė buvo žinoma. Nors A. Ž. nurodė, kad iš automobilio išlipo tik Š. V., kuris neprisistatė, šią aplinkybę paneigia liudytojų Š. V. ir V. B. parodymai, kuriuose jie nurodė, kad iš automobilio išlipo jie abu, Š. V. pasisveikino ir prisistatė. Teismas neturi pagrindo netikėti liudytojų Š. V. ir V. B. parodymais, nes jie yra logiški, nuoseklūs, atitinka jų tarnybiniuose pranešimuose (b. l. 3, 4) užfiksuotas aplinkybes bei visą faktinę įvykio situaciją, kontekstą, tarpusavyje sutampa ir papildo vieni kitus. Be to, teismas konstatuoja, kad A. Ž. neturėjo pagrindo abejoti atvykusių jį paimti policijos pareigūnų tapatybe, kadangi jie atvyko žymėtu tarnybiniu automobiliu, dėvėjo uniformas. A. Ž. neneigė, kad apie teismo nutartį jį atvesdinti jis žinojo anksčiau, nurodė, kad su juo pareigūnai suderino laiką ir vietą, iš kurios bus vežamas į teismo posėdį. Taigi byloje nėra aplinkybių keliančių abejonę, kad pažeidėjas galėjo ir privalėjo suvokti, jog nurodymą sėstis į automobilį jam duoda policijos pareigūnai, vykdydami jiems pavestas funkcijas.

Motyvuojamoji dalis

Skiriant nuobaudą pažeidėjui atsižvelgiama į padaryto pažeidimo pobūdį, į jo pavojingumo laipsnį, į pažeidėjo asmenybę, į jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 straipsnis). ATPK 187 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymas užtraukia pažeidėjui baudą nuo aštuoniasdešimt šešių iki vieno šimto keturiasdešimt keturių eurų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų.

Teismų praktikoje suformuluota nuostata, kad atvejai, kai už administracinius teisės pažeidimus gali būti skiriama švelnesnė (mažesnė) nuobauda nei sankcijoje numatytoji arba visai neskiriama administracinė nuobauda, siejami su išskirtinių aplinkybių byloje konstatavimu, t. y. būtina nustatyti visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos konkrečiam pažeidėjui taikymas būtų aiškiai neadekvatus, prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-8-2013, 2AT-36-511/2015). Teismas įvertinęs tai, kad pažeidimas truko neilgą laiko tarpą, esminių padarinių neatsirado, nes teismo nutartis pristatyti asmenis į teismo posėdį buvo įvykdyta, be to, pažeidėjas yra garbaus amžiaus, turi sveikatos sutrikimų, todėl tikėtina, kad pamatęs tarnybinį automobilį su plastikinėmis sėdynėmis ir suprasdamas būsimos kelionės nepatogumus, spontaniškai sureagavo į policijos pareigūnų nurodymus ir atsisakė juos vykdyti. Visos šios aplinkybės rodo, kad net ir minimalios sankcijoje numatytos baudos paskyrimas būtų per griežta nuobauda pažeidėjui, kuri neatitinka padaryto pažeidimo pavojingumo bei jo asmenybės, prieštaraujanti protingumo bei teisingumo principams. Atsižvelgiant į tai, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnio 1 dalimi, sprendžiama, kad nuobaudos tikslai bus pasiekti pažeidėjui paskyrus švelnesnę nei sankcijoje numatyta nuobauda – įspėjimą.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

A. Ž. pripažinti kaltu padarius pažeidimą, numatytą ATPK 187 straipsnio 2 dalyje, bei pareikšti jam įspėjimą.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nutarimą priėmusį teismą.