Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

2014-08-14 · Baudžiamoji byla Nr. 1-589-795/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2014-08-14
Bylos Nr.
1-589-795/2014
Teisminio proceso Nr.
1-30-1-00050-2014-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Kristina Baškienė
Nukentėjusysis
R. S.
Kaltinamasis
B. V.
Advokatai
Olegas Romanovas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-589-795/2014Proceso Nr. 1-30-1-00050-2014-7Procesinio sprendimo kategorija 1.2.7.1.1.; 2.1.3.1.; 2.3.6.5.;2.3.6.
KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. rugpjūčio 14 d.Klaipėda

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Kristina Baškienė, sekretoriaujant Rasai Legenzovaitei, Linai Pazdrazdienei ir Robertai Idzelytei - Baniulienei, dalyvaujant:

vertėjoms Vidai Rimkienei ir Svetlanai Agafonovai,Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorams Kaziui Grigaičiui ir Žilvinui Šiurnai,nukentėjusiajai R. S. –N.,kaltinamajam B. V.,kaltinamojo gynėjui advokatui Olegui Romanovui,

teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje: B. V. (B. V.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), LR pilietis, išsituokęs, pagrindinio išsilavinimo, deklaravęs gyvenamąją vietą Klaipėdos miesto savivaldybėje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nedirbantis, neteistas (teistumas išnykęs),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 149 straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

B. V. buvo kaltinamas tuo, kad 2014 m. vasario 16 d., apie 14 val., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, siekdamas palaužti nukentėjusiosios R. S.- N. pasipriešinimą ir valią, smogė kumščiu jai ne mažiau kaip du kartus į galvos sritį – kaktą, smilkinį, jėga pargriovė nukentėjusiąją ant grindų, numovė kelnes ir kelnaites, po to prieš nukentėjusiosios valią su ja lytiškai santykiavo, t. y. ją išžagino.

Kaltinamasis B. V. neprisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir paaiškino, kad 2014 m. vasario mėnesį laikinai gyveno bendrabučio kambaryje, (duomenys neskelbtini). Tame pačiame bute gyveno ir R. B.. 2014 m. vasario 16 d., dienos metu, išėjęs iš buto į koridorių, laiptinėje pamatė stovinčią nukentėjusiąją. Nukentėjusiąją matė pirmą kartą. Ją užkalbino, pakvietė eiti į jo kambarį išgerti vyno. Nukentėjusioji jau buvo išgėrusi, tačiau labai girta nebuvo. Ji sutiko su B. V. pasiūlymu ir atėjo į jo kambarį. Abu atsisėdo ant čiužinio, kuris atstojo B. V. lovą. Kambario durys liko neužrakintos, nes B. V. neturi rakto, yra jį pametęs. Kalbėjosi ir gėrė pigų vyną. B. V. matė, kad moters veidas yra sumuštas, po jos akimi buvo mėlynė. Paklausė nukentėjusiosios, kas ją sumušė, nukentėjusioji atsakė, kad sumušė sugyventinis V. Jie abu su nukentėjusiąja išgėrė butelį vyno. B. V. pasiūlė nukentėjusiajai pasimylėti. Ji tam neprieštaravo, jie buvo apsikabinę, bučiavosi. Abu atsigulė ant čiužinio, ant kurio prieš lytinį aktą abu sėdėjo. Lytinio akto metu drabužių nenusirengė. Nukentėjusiosios jis nemušė, jai negrasino ir kitaip nevertė su juo santykiauti, ji atsidavė B. V. savo noru ir lytinio akto metu niekaip nesipriešino. Lytinio akto metu nukentėjusioji neprašė liautis, nesakė nebenorinti santykiauti su B. V.. Po lytinio akto jie sėdėjo ant čiužinio. Tuo metu per neužrakintas kambario duris įėjo R. B.. Jis kambaryje kažką padėjo ir išėjo iš kambario. B. V. su R. B. keletą sekundžių pasikalbėjo apie kambario raktus. Kiek pasėdėjusi nukentėjusioji R. su kaltinamuoju atsisveikino ir iš kambario išėjo. Vakare, B. V. būnant kambaryje su R. B. atėjo nukentėjusioji ir du policijos pareigūnai. Nukentėjusioji R. parodė į B. V. ir pareigūnams apsakė, kad tai jis ją išžagino. B. V. po šių nukentėjusiosios žodžių „akys ant kaktos iššoko“. Jis pasakė, kad nukentėjusioji išprotėjo. Policijos pareigūnams pateikė savo asmens dokumentą. Pareigūnai liepė laukti, kol jie išsiaiškins įvykio aplinkybes. B. V. sėdėjo kambaryje ir laukė. Po daugiau nei valandos laiko policijos pareigūnai jį sulaikė ir išvežė į policijos komisariatą. B. V. tvirtina, kad su nukentėjusiąja R. S. N. jis lytiškai santykiavo jos pačios sutikimu ir noru, jokio fizinio smurto ar kitokios prievartos jos atžvilgiu nevartojo. Lytinio akto metu nukentėjusioji sąmonės praradusi nebuvo. Nežino, kodėl nukentėjusioji jį apkalba.

Motyvuojamoji dalis

Šiuos savo parodymus kaltinamasis B. V. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu. (1 t. b.l. 80-88).

Nukentėjusioji R. S. N. parodė, kad kaltinamąjį B. V. ji atpažįsta. 2014 m. vasario 16 d., dienos metu, apie 13 val., R. S. – N. išėjo į bendrabučio koridorių parūkyti. Tuo metu laiptais iš apačios atėjo kaltinamasis. Jis pasiūlė eiti į jo kambarį. R. S. – N. jautė grėsmę, tačiau niekieno neverčiama nuėjo į kaltinamojo kambarį. Mano, kad tuo metu buvo šoke. Kambaryje R. S.- N. sėdėjo prie lango ir kalbėjosi su kaltinamuoju. Jis papasakojo apie kažkokią sektą, klausinėjo nukentėjusiosios, kas ją sumušė. Kaltinamasis gėrė vyną iš plastikinio butelio, siūlė gerti ir R. S. –N., tačiau ji išgėrė tik porą gurkšnių. B. V. pasakė, kad seniai neturėjo moters. R. S.- N. suprato, kad jis nori „meilės“, todėl atsistojo norėdama išeiti iš kambario. Ji nenorėjo lytiškai santykiauti su B. V.. B. V. taip pat atsistojo, užstojo jai praėjimą ir smogė nukentėjusiajai į galvą iš šono. Tuo metu ji stovėjo atsisukusi veidu į čiužinį. Po smūgio į galvą, kaltinamasis sugriebė jai už rankos, pakišo koją ir parvertė ant čiužinio. Dešine ranka jis laikė prispaudęs nukentėjusiąją prie čiužinio, o kaire ranka numovė jos kelnes ir kelnaites. R. S. – N. nešaukė ir neprašė liautis. Ji bandė priešintis muistydamasi. Kaltinamasis laikė sugriebęs jos rankas. Pradėjus lytinį aktą, nukentėjusioji prarado sąmonę. Atsipeikėjo bendrame koridoriuje, gulinti už kaltinamojo buto durų. Kelnės buvo netvarkingai užmautos. R. S. – N. grįžo į savo kambarį ir gėrė alkoholinius gėrimus. Apie įvykusią lytinę prievartą savo sugyventiniui P. Š. papasakojo po keleto valandų. Kas iškvietė policijos pareigūnus ji nežino, mano, kad tai galėjo padaryti sugyventinis arba ji pati. Policijos pareigūnams ji paaiškino įvykio aplinkybes ir nuvedė į kambarį, kuriame buvo išžaginta. Kambaryje buvo kaltinamasis ir liudytojas R. B.. Šis liudytojas buvo atidaręs kaltinamojo kambario duris ir matė sėdinčius R. S.-N. bei B. V.. Į kambarį jis įėjęs nebuvo, tik žvilgtelėjo ir uždarė duris. Tai įvyko iki išžaginimo. Nusikaltimo metu nukentėjusioji buvo blaivi, alkoholinius gėrimus ji vartojo vėliau, po nusikaltimo, iki atvykstant medikams ir policijos pareigūnams. R. S.- N. buvo sužalota kito kaimyno dar iki šio įvykio, 2014 m. vasario 11 d. Po įvykio veide buvo matomi seni sužalojimai, naujų sužalojimų ji nepastebėjo.

Byloje yra nukentėjusiosios R. S. – N. 2014 m. vasario 17 d., 00.45 val., pareiškimas ikiteisminio tyrimo įstaigai. Pareiškime nurodyta, kad 2014 m. vasario 16 d., apie 14 val., (duomenys neskelbtini), laiptinėje ji sutiko nepažįstamą vyrą, kuris griežtai pareikalavo eiti kartu su juo į kambarį nr. (duomenys neskelbtini). Nusivedęs į kambarį, šis asmuo prisistatė B., sudavė keletą smūgių į galvą, numovė kelnes ir išžagino. Nukentėjusioji prarado sąmonę. Atgavo sąmonę koridoriuje šalia kambario Nr. (duomenys neskelbtini). Po to grįžo į savo kambarį ir vėl prarado sąmonę. Vėliau nusprendė netylėti ir kreipėsi į policiją (I t., b.l. 3).

Liudytojas R. B. parodė, kad 2014 m. vasario mėnesį jis gyveno bendrabutyje, (duomenys neskelbtini), kambaryje, esančiame antrame aukšte. Tame pačiame kambaryje gyveno ir kaltinamasis B. V.. 2014 m. vasario 16 d., ryte, jie kartu pavalgė pusryčius ir B. V. kažkur išėjo. Apie 9 val. jis sugrįžo ir ėmė priekaištauti R. B. dėl tvarkos. Tuo metu liudytojas rūšiavo stiklainius, ruošėsi juos išvežti į sodą. B. V. pametė savo raktą nuo kambario. Jie susikivirčijo. R. B. išvažiavo į sodą, o B. V. liko neužrakintame kambaryje. Grįžo apie 11-12 val. Įėjo į kambarį, kambario durys buvo atrakintos. Pamatė ant čiužinio, sėdintį B. V. ir į jo petį atsirėmusią, pusiau gulinčią, moterį. B. V. ir moteris buvo apsirengę, moteris ant galvos užsidėjusi juodą kepurę, apsivilkusi dėmėtą striukę. R. B. į juos nekreipė dėmesio, dėliojo virtuvėlėje iš sodo parvežtus stiklainius su uogiene. R. B. paklausė B. V., ar šis atrado raktą. B. V. atsakė, kad pats R. B. raktą paėmė. R. B. kambaryje pabuvęs apie 30 sekundžių, išėjo. Kambario duris paliko neužrakintas. Jam būnant kambaryje moteris nešaukė, neverkė ir pagalbos neprašė. Vakare, apie 23 val., į kambarį atėjo policijos pareigūnai ir moteris. Moteriai po akimi buvo kraujosruva. Moteris parodė į B. V. ir pasakė, kad jis ją išprievartavo. B. V. neigė prievartavęs moterį, sakė jai: „kodėl nešaukei pagalbos“. Moteris dar kažką su B. V. kalbėjo apie tikėjimą. Po to pareigūnai ir moteris išėjo. Jie B. V. nesulaikė. Jį sulaikė vėliau, apie 2-3 val. nakties. Nukentėjusiosios liudytojas atpažinti negali.

Liudytoja O. B. parodė, kad ji gyveno bendrabutyje, (duomenys neskelbtini). Šio namo bute Nr. (duomenys neskelbtini) gyveno kaltinamasis B. ir kitas vyras, vardu R. 2014 m. vasario 16 d. liudytoja buvo savo bute. Apie 13 val. ji išgirdo trinktelėjimą, lyg kas trinktelėtų į šalia esančio buto duris. Po to pasigirdo vyro balsas. Liudytoja girdėjo iš šio buto, prie butus jungiančios sienos kažką bildant. Liudytoja pamanė, kad bute vyksta grumtynės. Vėliau ji išgirdo krebždesį už savo kambario durų. Pažvelgusi per durų akutę, pamatė koridoriuje vaikštančią nukentėjusiąją. Ji buvo su kepure, marga striuke, pabrinkusiu, tarsi nuo piktnaudžiavimo alkoholiu, veidu. Negali įvertinti nukentėjusiosios būklės ir pasakyti, ar ji buvo blaivi, sužalota, ar susijaudinusi. Suprato, kad moteris neranda išėjimo iš koridoriuko, nes koridoriaus, vedančio į kelis butus, durys buvo uždarytos. O. B. užsirakino kambario duris. Tai išgirdusi, nukentėjusioji paklausė, kur išėjimas. O. B. jai paaiškino, kaip išeiti iš koridoriaus. Prieš pamatant nukentėjusiąją, O. B. ėjo šiuo koridoriumi į bendrą virtuvę ir gulinčios nukentėjusiosios koridoriuje nematė.

Liudytojas P. Š. parodė, kad su nukentėjusiąja R. S.- N. jis gyvena viename kambaryje, bendrabutyje, esančiame (duomenys neskelbtini). 2014 m. vasario 16 d. nukentėjusioji buvo namuose iki pietų. Apie pietus ji išėjo ieškoti cigarečių. Grįžo po valandos, buvo susijaudinusi, pikta. R. S. – N. atsigulė į lovą ir su P. Š. nesikalbėjo. Vakare ji papasakojo, kad buvo sumušta ir išžaginta kaimyno vardu B., bute Nr. (duomenys neskelbtini), kad nuo smūgio į galvą buvo praradusi sąmonę ir atsipeikėjo koridoriuj šalia šio buto durų. P. Š. nukentėjusiajai pasiūlė apie įvykį pranešti policijai. Nukentėjusioji ryte alkoholio negėrė, tačiau grįžusi po įvykio gėrė degtinę. Policijos pareigūnai atvyko naktį. Rita kažkur su jais buvo išėjusi.

Liudytoja policijos pareigūnė S. K. parodė, kad 2014 m. vasario 16 d., apie 22.46 val., iš Klaipėdos AVPK budėtojo gavo pranešimą, apie išžagintą moterį bute, (duomenys neskelbtini). Atvykus į pranešime nurodytą butą, juos pasitiko nukentėjusioji R. S. -N. Ji neatrodė nei nusiminusi, nei išsigandusi, ar kitaip nuskriausta. R. S.- N buvo neblaivi, lakstė koridoriumi, šoko ir dainavo, davė nurodymus pareigūnams, elgėsi neadekvačiai. Ji pasakė, kad buvo išžaginta bendrabučio kambaryje Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau nenurodė, kokia prievarta buvo naudojama jos atžvilgiu, nesiskundė esanti sužalota. Ji nuolat keitė savo paaiškinimus dėl įvykio laiko, vietos. Ant nukentėjusiosios veido matėsi senos sumušimo žymės, naujų sužalojimų nesimatė. Kartu su nukentėjusiąja nuėjus į butą Nr. (duomenys neskelbtini), jame sėdėjo du vyrai. Nukentėjusioji parodė į kaltinamąjį B. V. ir paaiškino, kad tai jis ją išžagino. B. V. elgėsi ramiai, kategoriškai paneigė jam mestą kaltinimą. Jis prisipažino lytiškai santykiavęs su R. S. –N., tačiau tvirtino, kad tai įvyko su nukentėjusiosios sutikimu. Policijos pareigūnams paprašius, kaltinamasis pateikė savo asmens dokumentą. Pareigūnai nusprendė kaltinamojo nesulaikyti, užsirašė jo duomenis ir išėjo iš jo buto. Atvykus greitosios medicinos pagalbos automobiliui, nukentėjusioji atsisakė vykti į gydymo įstaigą. S. K. nukentėjusiajai paaiškino, kad nukentėjusioji privalo vykti į gydymo įstaigą, tam, kad medikai galėtų atlikti jos apžiūra, o vėliau atlikti teismo medicininę ekspertizę. Nukentėjusioji kategoriškai atsisakė vykti su medikais. Liudytoja S. K. pati keletą kartų palydėjo R. S. – N. iki greitosios pagalbos automobilio, tačiau nukentėjusioji iš automobilio išlipdavo. Liudytojai S. K. nukentėjusiosios pareiškimas apie tai, kad ji buvo išžaginta, kėlė didelių abejonių, todėl ir buvo nuspręsta kaltinamojo laikinai nesulaikyti. Vėliau, patikrinus policijos centrinėje duomenų bazėje, nustatyta, kad kaltinamasis ieškomas dėl nuobaudos atlikimo, todėl jis buvo sulaikytas ir pristatytas į policijos komisariatą.

Liudytojas J. B. parodė, kad gavęs iškvietimą apie išžaginimą, kartu su kolege S. K. vyko bendrabutį, esantį (duomenys neskelbtini). Policijos pareigūnus pasitiko nukentėjusioji R. S. –N. Ji buvo linksma, daug bendravo su pareigūnais, nurodinėjo, ką jie turi daryti. R. S. –N. paaiškino, kad girtavo su B., kambaryje Nr. (duomenys neskelbtini), o vėliau buvo išprievartauta. Ant nukentėjusiosios veido matėsi senos mėlynės. R. S. –N. nenurodė kokius naujus sužalojimus ji patyrė išžaginimo metu, negalėjo apaiškinti, kokią prievartą , psichinę ar fizinę naudojo kaltininkas, tam, kad palaužtų jos valią, nenurodė, kad buvo praradusi sąmonę. Policijos pareigūnai iškvietė greitosios medicinos pagalbos medikus, tačiau R. S. –N. atsisakė vykti į gydymo įstaigą. Jai buvo paaiškinta, kad pranešusi apie nusikaltimą, nukentėjusioji privalo netrukdyti tyrimui ir vykti į gydymo įstaigą apžiūrai, ir, kad ši apžiūra reikalinga išžaginimo požymiams nustatyti. Net ir po šio paaiškinimo R. S. N. atsisakė vykti į gydymo įstaigą. Nukentėjusioji nuvedė pareigūnus į butą, kuriame buvo išžaginta ir parodė kaltinamąjį. B. V., išgirdęs, kuo yra įtariamas, buvo nustebęs ir sutrikęs. Jis neneigė turėjęs lytinių santykiu su nukentėjusiąja, tačiau tvirtino, kad lytinis aktas įvyko abipusiu sutikimu.

Liudytojas Klaipėdos AVPK NTB SNTS viršininkas D. B. parodė, kad jo tarnybos metu, naktį, moteris pranešė, kad buvo išžaginta. Moteris buvo atvežta į policijos įstaigą. Ji buvo susijaudinusi. Paaiškino, kad dienos metu su ja prievarta buvo atliktas lytinis aktas. Apie nusikaltimą nukentėjusioji pranešė praėjus pusei dienos nuo įvykio. Liudytojas matė po nukentėjusiosios akimi mėlynę, tačiau negali įvertinti, ar šis sužalojimas buvo „šviežias“. Nuo nukentėjusiosios sklido alkoholio kvapas, tačiau ji nebuvo labai girta. Nukentėjusiosios girtumas nebuvo tikrinamas. Pareigūnas apie pusantros valandos kalbėjosi su nukentėjusiąja, ji stengėsi atsiminti konkrečias įvykio aplinkybes, triukšmavo, guodėsi dėl savo nelaimingo gyvenimo. Šiuo metu jis neatsimena, ką jam pasakojo nukentėjusioji, tačiau ji neabejojo dėl pareiškimo rašymo. D. B. kartu su nukentėjusiąja vyko į ekspertinę įstaigą.

Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad 2014 m. vasario 20 d., 8.45 val., apžiūrint butą, (duomenys neskelbtini), jokių nusikaltimo pėdsakų neaptikta. Kambaryje prie lango stovi stalas ir kėdė. Prie abiejų kambario sienų ištiesti čiužiniai (I t., b.l. 4-12).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR teisingumo ministerijos Klaipėdos skyriaus specialisto išvadoje 2014-02-17 Nr. G 358/14(03) konstatuota, kad teismo medicinos ekspertui apžiūrėjus R. S. N., rasti sužalojimai: poodinės kraujosruvos veide, dešinio žasto vidiniame paviršiuje, kairio dilbio nugariniame paviršiuje ir abiejų blauzdų priekiniame paviršiuje, odos įdrėskimai kairėje kaklo pusėje. Taip pat rasti nedideli rausvos spalvos odos plotai, likę užgijus nubrozdinimams abiejų kelių sąnarių srityse. Sprendžiant iš kraujosruvų spalvos bei odos įdrėskimo paviršiaus savybių, tik dešinio žasto vidinio paviršiaus poodinės kraujosruvos yra šviežios ir galėjo būti padarytos užduoties aprašomojoje dalyje nurodytu laiku (2014 m. vasario 16 d., apie 14 val.). Kiti sužalojimai seni, padaryti maždaug prieš savaitę laiko ir dar anksčiau.

Nedidelės apvalios grupinės poodinės dešinio žasto kraujosruvos pagal formą dydį ir išsidėstymo būdą būdingos spaudimui rankų pirštų galais. Linijinis puslankio formos kaklo kairės pusės odos įdrėskimas, tikriausiai padarytas rankos piršto nagu. Kiti sužalojimai padaryti bukais daiktais ir paviršiais, gavosi nuo sumušimo bei atsitrenkimo.

Sena poodinė kraujosruva kairio dilbio nugariniame paviršiuje galėjo gautis ginantis, prisidengiant ranka nuo smūgio į galvą. Kiti sužalojimai nėra būdingi savigynai ar smurtiniam (prievartiniam) lytiniam aktui.

R. S. N, padaryti sužalojimai nežymiai sutrikdė jos sveikatą (I t., b.l. 27-28).

Teismo medicinos specialistas D. V. teisiamojo posėdžio metu patvirtino 2014 m. vasario 17 d. specialisto išvadą ir papildomai paaiškino, kad nukentėjusiąją jis apžiūrėjo 2014 m. vasario 17 d. Nukentėjusiąją į apžiūrą atlydėjo policijos pareigūnas D. B.. Apžiūros metu ant nukentėjusiosios rankos žasto vidinio paviršiaus rastos kelios šviežios nedidelės kraujosruvos, būdingos suspaudimui, ar sugriebimui rankos pirštų galais. Šis sužalojimas nėra būdingas prievartiniam lytiniam aktui. Nustatyti daugybiniai sužalojimai veide, kakle, kojose, kairiajame dilbyje yra seni, padaryti savaitė ir daugiau laiko iki apžiūros ir nesiejami su tiriamu įvykiu. Kakle esantis puslankio formos įbrėžimas, padengtas rudu šašu, taip pat senas. Nukentėjusioji nurodė, kad jai skauda galvą, tačiau apžiūros metu jokio paraudimo, ar guzo galvoje nebuvo aptikta. Sudavus ranka į galvos plaukuotąją dalį ne visada lieka sužalojimo požymiai, tai priklauso nuo smūgio stiprumo. Nukentėjusiosios veide ir galvoje jokių šviežių sužalojimų nebuvo nustatyta. Dar nukentėjusioji skundėsi, kad jai skauda krūtinę. Čiuopiant buvo jaučiamas šonkaulių sustorėjimas, likęs gyjant senam lūžiui. Nukentėjusiosios šlaunyse, lytiniuose organuose sužalojimų nebuvo nustatyta. Žasto sužalojimas nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios sveikatą. Nukentėjusioji nebuvo apžiūrėta neurologo, smegenų sukrėtimas nebuvo objektyviai diagnozuotas, todėl specialistas negali nustatyti, ar nukentėjusioji dėl įvykio metu buvo praradusi sąmonę. Paprastai nuo suduoto smūgio žmogus sąmonę praranda iš karto. Nukentėjusiosios apžiūros metu nebuvo smegenų sukrėtimo indikacijų.

Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje užfiksuota, kad iškvietimas gautas 2014 m. vasario 16 d., 22.41 val.. Įvykio vieta – (duomenys neskelbtini). Nukentėjusioji – R. S. -N. Diagnozė – galvos sumušimas. Pacientė teigia, kad buvo sužalota pažįstamo asmens, nenurodė, ar buvo praradusi sąmonę. Objektyviai nustatyta, kad pacientė yra sąmoninga, orientuota, arogantiška, iš burnos sklinda stiprus alkoholio kvapas. Veide stebimos poodinės kraujosruvos ties dešiniu skruostikauliu ir nosies srityje. Žaizdų nėra. Kraujosruvos veide skirtingo senumo (I t., b.l. 50-51).

Klaipėdos AVPK pažymoje apie įvykius, kuriuose dalyvavo fizinis asmuo, užfiksuota, kad 2014 m. vasario 16 d., 22.44 val., R. S. telefonu pranešė, kad 14 val. užėjo pas nepažįstamą vyrą į butą. Vyras ją užpuolė, sumušė, trenkė per galvą, buvo sutrikusi sąmonė, moterį išprievartavo ir išmetė iš buto. Dabar moteris atsigavo ir prašo medikų pagalbos (I t., b.l. 57-61).

Daiktų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėjus nukentėjusiosios R. S.- N. nusikaltimo metu vilkėtus rūbus: juodos spalvos sportines kelnes, trumpas kelnes ir kelnaites, rausvą megztinį, liemenėlę, nusikalstamos veikos požymių neaptikta (I t., b.l. 29-38)

Išanalizavęs ir įvertinęs šių duomenų visumą, teismas daro išvadą, kad kaltinamojo B. V. veikoje nėra nusikaltimo, numatyto Baudžiamojo kodekso 149 straipsnio 1 dalyje, požymių.

Pagal BK 149 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas lytiškai santykiavo su žmogumi prieš šio valią panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas jį tuoj pat panaudoti, ar kitaip atimdamas galimybę priešintis, ar pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusiojo asmens būkle. Ši nusikalstama veika yra padaroma tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkui suvokiant, kad jis lytiškai santykiauja su nukentėjusiuoju asmeniu prieš jo valią panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas jį panaudoti ar kitaip atimdamas galimybę priešintis arba pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusiojo asmens būkle ir nori patenkinti savo seksualinį poreikį būtent tokiu būdu. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog kaltės, jos formos, rūšies subjektyvių (vidinių–psichinių) nusikalstamos veikos požymių turinys atskleidžiamas išaiškinimu, kaip kaltininkas suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama, bet ir tiriant bei įvertinant ir išorinius (objektyvius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-321/2009, 2K-526/2011, 2K-406/2011, 2K-501/2012).

B. V. buvo kaltinamas tuo, kad siekdamas palaužti nukentėjusiosios R. S.- N. pasipriešinimą ir valią, smogė kumščiu jai ne mažiau kaip du kartus į galvos sritį – kaktą, smilkinį, jėga pargriovė nukentėjusiąją ant grindų, numovė kelnes ir kelnaites, po to prieš nukentėjusiosios valią su ja lytiškai santykiavo.

Nukentėjusioji R. S. – N. apie jos atžvilgiu padarytą nusikalstamą veiką policijos įstaigai pranešė praėjus 10 valandų nuo įvykio. Protokole pareiškime ji nurodė, kad anksčiau į policijos įstaigą ir medikus nesikreipė, nes po išžaginimo grįžo namo ir prarado sąmonę (I t., b.l. 3). 2014 m. vasario 17 d. duodama parodymus ikiteisminio tyrimo pareigūnui, R. S. –N. paaiškino, kad laiptinėje sutiko nepažįstamą vyrą, kuris prisistatė vardu B. ir griežtu tonu pasakė: „einam pas mane į kambarį“. Vyras nukentėjusiosios netempė, nestumdė ir nebuvo sugriebęs už rankų, į jo butą R. S. –N. nuėjo pati. Vyras gėrė vyną, tačiau R. S. – N. atsisakė su juo gerti. Jai susiruošus išeiti iš buto, vyras vieną kartą smogė kumščiu į smilkinį, parvertė ant grindų ir išžagino. Lytinio akto metu R. S. –N. prarado sąmonę (I t., b.l. 14). 2014 m. vasario 27 d. duodama parodymus ikiteisminio tyrimo teisėjui, R. S. –N. parodė, kad kaltinamasis pakvietė pas jį užeiti. R. S. –N. nuėjo pas kaltinamąjį į svečius. Bute kaltinamasis sudavė R. S. –N. į veidą ir į galvą kumščiu, pargriovė ant grindų ir išžagino. R. S.- N. nesugebėjo priešintis. Ji prašė jos nemušti. Kaltinamasis laikė viena ranka per krūtinę ir santykiavo prieš nukentėjusiosios valią. Įvykio metu R. S. buvo visiškai blaivi, alkoholinius gėrimus vartojo tik po nusikaltimo (I t., b.l. 20-21). Duodama parodymus teisme, R. S.- N. paaiškino, kad kaltinamasis jai sudavė vieną smūgį į galvą ir parvertė ant čiužinio. Po to rankomis laikydamas jos rankas išžagino nukentėjusiąją. Nukentėjusioji bandė priešintis, muistėsi, tačiau žodžiais savo prieštaravimo atlikti lytinį aktą neišreiškė (II t., b.l. 187-188). Šių nukentėjusiosios parodymų apie suduotus smūgius į veidą ir galvą, parvertimą ant žemės (čiužinio) ir sąmonės praradimą, nepatvirtina jokie kiti teisiamojo posėdžio metu ištirti baudžiamosios bylos duomenys. Kaltinamasis B. V. neneigė lytiškai santykiavęs su nukentėjusiąja R. S. –N., tačiau viso proceso metu tvirtino, kad smūgių jai nesudavė, kitaip neatėmė iš jos galimybės priešintis, ir lytinį aktą atliko nukentėjusiosios sutikimu ir jai neprieštaraujant. Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR teisingumo ministerijos Klaipėdos skyriaus specialisto išvadoje 2014-02-17 Nr. G 358/14(03) konstatuotas tik vienas šviežias sužalojimas – smulkios poodinės kraujosruvos R. S.- N. dešinio žasto vidiniame paviršiuje, atsiradusios nuo žasto suspaudimo, nebūdingas savigynai ar prievartiniam lytiniam aktui. Visi kiti tyrimo metu nustatyti sužalojimai yra seni, įgyti kitomis aplinkybėmis ir nesusiję su tiriamu įvykiu (I t., b.l. 27-28). Specialistas D. V. teisiamojo posėdžio metu patvirtino apžiūros metu nukentėjusioji nurodė, kad jai skauda galvą, tačiau jokio paraudimo, ar guzo galvoje nebuvo aptikta. Nukentėjusiosios veide ir galvoje jokių šviežių sužalojimų nebuvo nustatyta. Dar nukentėjusioji skundėsi, kad jai skauda krūtinę. Čiuopiant buvo jaučiamas šonkaulių sustorėjimas, likęs gyjant senam lūžiui. Nukentėjusiosios šlaunyse, lytiniuose organuose sužalojimų nebuvo nustatyta. Taip pat nebuvo nustatyta ir sužalojimų, atsiradusių nukentėjusiajai griūnant. Liudytojas R. B. parodė, kad apie 12 val. jis buvo užėjęs į B. V. kambarį, kambaryje matė lovoje, pusiau sėdinčius B. V. ir moterį su kepure. Moteris buvo atrėmusi galvą B. V. į petį, ji nesiskundė ir neprašė pagalbos. Į įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai J. B. ir S. K. teismo posėdžio metu parodė, kad nukentėjusioji buvo neblaivi, elgėsi neadekvačiai, agresyviai, tvirtino, kad buvo išprievartauta, tačiau jokių smurto panaudojimo aplinkybių nenurodė, keitė savo paaiškinimus, atsisakė vykti į medicinos įstaigą dėl apžiūros ir nusikaltimo požymių nustatymo. Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje užfiksuota, kad greitosios pagalbos automobilis į R. S. N. gyvenamąją vietą atvyko 22.58 val., o grįžo į stotį praėjus valandai laiko t.y. 23.45 val. (I t., b.l. 50). Nukentėjusioji R. S.- N. vis tiktai buvo pristatyta į ligoninę, tačiau su greitosios pagalbos medikais elgėsi arogantiškai, buvo girta, nenurodė buvusi išžaginta ir praradusi sąmonę, teigė, kad ją sumušė nepažįstamas asmuo. Ant pacientės veido matėsi sužalojimai, įgyti skirtingu laiku (I t., b.l. 51).

Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę, padarius nusikalstamą veiką. Įvertinus bylos duomenis, remiantis vien tik nukentėjusiosios R. S. N. paaiškinimu, kad kaltinamasis jai sudavė smūgį į smilkinį, nuo kurio ji prarado sąmonę, negalima pagrįstai manyti, kad lytinio akto metu kaltinamasis B. V. nukentėjusiosios atžvilgiu vartojo fizinį smurtą ar kitokią fizinę prievartą.

Nukentėjusiosios R. S. N. elgesys nusikaltimo metu ir po nusikaltimo: kaltinamajam pasiūlius išgerti, kartu su juo nuėjo į jo butą, sėdėjo ant čiužinio (atstojančio kaltinamajam lovą) ir gurkšnojo vyną, kaltinamajam tenkinant lytiną aistrą, jam nesipriešino ir niekaip išoriškai neišreiškė savo nesutikimo lytiškai santykiauti su kaltinamuoju, neatsimena, kaip atsidūrė koridoriuje prie kaltinamojo buto durų, nerado išėjimo iš koridoriaus, todėl prašė O. B. pagalbos (pačios nukentėjusiosios tvirtinimu, tai įvyko dėl sąmonės praradimo), suponuoja teismo išvadą, kad nusikaltimo metu ji buvo apsvaigusi nuo alkoholio arba kitų psichiką veikiančių aktyvių medžiagų, todėl sumenkintai subjektyviai suvokia ir vertina įvykio aplinkybes. Teismui nenustačius fizinio smurto panaudojimo, kitos aplinkybės: nukentėjusiosios išvaizda ir elgesys prieš nusikaltimą, jos galimas apsvaigimas (nukentėjusiosios teigimu dėl sąmonės praradimo) ir aiškiai išoriškai neišreikštas nesutikimas lytiniam aktui su kaltinamuoju, suteikė kaltinamajam pagrindą tikėtis suartėjimo, arba kaltinamasis galėjo klysti dėl nukentėjusiosios valios.

Pažymėtina, kad lytinis santykiavimas ar lytinės aistros tenkinimas su apsvaigusiu nuo alkoholio, narkotinių arba psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmeniu taip pat gali būti vertinamas kaip pasinaudojimas bejėgiška nukentėjusiojo būkle ir užtraukti baudžiamąją atsakomybę pagal BK 149 straipsnį, jei teismas nustato, jog apsvaigimas taip paveikė nukentėjusįjį, kad atėmė galimybę suprasti su juo daromų veiksmų esmę ar priešintis kaltininkui, ir lytinis santykiavimas ar lytinės aistros tenkinimas įvyko prieš nukentėjusiojo valią. Tačiau šiuo atveju, nors nukentėjusiosios elgesys ir kėlė abejonių GMP medikams, į įvykio vietą atvykusiems policijos pareigūnams, protokolą – pareiškimą priėmusiam pareigūnui, tačiau R. S. N. apsvaigimas ikiteisminio tyrimo objektyviai nebuvo tiriamas ir nustatytas. Be to, pati nukentėjusioji ikiteisminio tyrimo metu ir duodama parodymus teisme tvirtino įvykio metu buvusi visiškai blaivi, alkoholio su kaltinamuoju nevartojusi, išgėrusi vos keletą vyno gurkšnių, todėl ši aplinkybė teismo negali būti pripažįstama, kaip pasinaudojimas nukentėjusiosios bejėgiška būkle.

Visos šios byloje nustatytos objektyviosios veikos pusės aplinkybės duoda pakankamą pagrindą išvadai, kad kaltinamasis fizinio smurto nukentėjusiosios atžvilgiu nevartojo, tyčios lytiškai santykiauti su nukentėjusiąją prieš jos valią, kitaip atimdamas galimybę priešintis jo veikoje nėra. Kaltinamojo A. V. veiksmuose nėra objektyvių (fizinio smurto) ir subjektyvių (tyčios atlikti lytinį aktą su nukentėjusiąja prieš jos valią) nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 149 straipsnio 1 dalyje požymių, todėl jis išteisinamas.

Kaltinamajam B. V. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas panaikinama ir kaltinamasis paleidžiamas teismo posėdžių salėje.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo B. V. skiriamos kardomosios priemonės – asmens dokumento paėmimas ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

Elektroninė laikmena (CD), nuosprendžiui įsiteisėjus, saugotina baudžiamojoje byloje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu,

nusprendė:

B. V. išteisinti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 149 straipsnio 1 dalį, nes jis nepadarė veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių.

Kaltinamajam B. V. paskirtą kardomąją priemonę –suėmimą panaikinti ir kaltinamąjį paleisti iš suėmimo teismo posėdžių salėje.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kaltinamajam B. V. paskirti kardomąsias priemones – asmens dokumento paėmimą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Elektroninę laikmeną (CD) nuosprendžiui įsiteisėjus saugoti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Teisėja Kristina Baškienė