- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-11-28
- Bylos Nr.
- e2-879-642/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00043-2019-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Žvinklytė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Hovden“
- Kategorijos
- 2.6.1.6.1Actio Pauliana
- 2.6.8.11.1Sutarties nutraukimas
- 3.4.3.7.2Kreditorių teisės bankroto proceso metu
- 3.2.3.8Teismo sprendimo ar nutarties priėmimas ir paskelbimas
dalyvaujant ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Pilkasis granitas“ atstovui advokatui V. R.,
atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Hovden“ atstovams direktoriui L.J. ir advokatei J. J.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Pilkasis granitas“ ieškinį ir patikslintą ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Hovden“ dėl sandorių pripažinimo niekiniais ir negaliojančiais, restitucijos taikymo ir skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė su ieškiniu ir patikslintu ieškiniu kreipėsi į teismą prašydama: 1) pripažinti niekiniu ir negaliojančiu sandoriu tarp UAB „Hovden“ ir UAB „Pilkasis granitas“ sudarytą 2017 m. rugsėjo 18 d. Susitarimą dėl 2017 m. sausio 30 d. Generalinės rangos sutarties Nr. 1 nutraukimo; 2) pripažinti niekiniais ir negaliojančiais 2017 m. liepos 28 d. tarpusavio įsiskolinimų užskaitymo aktą Nr. HO/PG0728, pagal kurį UAB „Hovden“ ir UAB „Pilkasis granitas“ atliko užskaitymą 123237,67 Eur; 2017 m. rugpjūčio 18 d. tarpusavio įsiskolinimų užskaitymo aktą Nr. HO/PG0818, pagal kurį UAB „Hovden“ ir UAB „Pilkasis granitas“ atliko užskaitymą 13753,76 Eur i; 2017 m. rugpjūčio 23 d. tarpusavio įsiskolinimų užskaitymo aktą Nr. HO/PG0823, pagal kurį UAB „Hovden“ ir UAB „Pilkasis granitas“ atliko užskaitymą 1251,86 Eur; 2017 m. rugsėjo 1 d. tarpusavio įsiskolinimų užskaitymo aktą Nr. HO/PG0901, pagal kurį UAB „Hovden“ ir UAB „Pilkasis granitas“ atliko užskaitymą 1460,57 Eur; 2017 m. rugsėjo 19 d. tarpusavio įsiskolinimų užskaitymo aktą Nr. HO/PG0919, pagal kurį UAB „Hovden“ ir UAB „Pilkasis granitas“ atliko užskaitymą 1175,21 Eur; taikyti restituciją ir priteisti iš atsakovės UAB „Hovden“ ieškovei BUAB „Pilkasis granitas“ 140879,07 Eur; 3) teismui nustačius, kad 140879,07 Eur UAB „Pilkasis granitas“ reikalavimo teisės į UAB „Hovden“ nebuvo užskaitytos ginčijamais sandoriais, ieškovė prašo 140879,07 Eur priteisti jai kaip atsakovės skolą; 4) priteisti iš atsakovės UAB „Hovden“ ieškovei BUAB „Pilkasis granitas“ 6 procentus metinių palūkanų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 5) priteisti iš atsakovės UAB „Hovden“ ieškovei BUAB „Pilkasis granitas“ bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad 2017 m. rugsėjo 18 d. ieškovė ir atsakovė pasirašė susitarimą dėl 2017 m. sausio 30 d. Generalinės rangos sutarties Nr. 1 nutraukimo. Šio Susitarimo 1.4. punktu UAB „Pilkasis granitas“ sutinka su tuo, kad UAB „Hovden“ priskaičiavo 203 070,82 EUR nuostolių, baudų ir netesybų. Ši suma nustatyta UAB „Hovden“ 2017 m. rugsėjo 15 d. raštu Nr.2 „Dėl Rangovo kaltės patirtų nuostolių atlyginimo, priskaičiuotų baudų ir netesybų atlyginimo“. Minėtas raštas savo teisine galia tėra vienašalis UAB „Hovden“ pareiškimas, nesudarantis UAB „Hovden“ reikalavimo teisės į UAB „Pilkasis granitas“ pagrindo. Nei 2017 m. rugsėjo 18 d. susitarime nei 2017 m. rugsėjo 15 d. rašte nurodytoms atsakovės prisiskaičiuotoms 203070,82 Eur baudoms, nuostoliams bei netesyboms atsakovė nepateikė sąskaitų.
3. Ieškovė argumentuoja, kad šios sumos nėra įtrauktos į apskaitą kaip atsakovės reikalavimo teisės į ieškovę. Atsakovės pateiktame Tiekėjų operacijų žurnale nėra įtrauktos į apskaitą sumos, sudarančios minėtame susitarime ir rašte nurodytą 203 070,82 Eur sumą, iš to ieškovė daro išvadą, kad ši suma turėjo būti įtraukta į apskaitą atsakovės išrašytose ieškovei 4 sąskaitose. Kadangi 203 070,82 Eur sumai atsakovė neišrašė sąskaitų, kurias turėjo pateikti ieškovės bankroto administratoriui, ieškovė konstatuoja, kad susitarimu ginčijamų sandorių užskaitos atliktos net nesant atsakovės reikalavimų į ieškovę patvirtinančių dokumentų.
Šalies argumentai
4. Ieškovė ieškinyje teigia, kad ginčijamu 2017 m. rugsėjo 18 d. „Susitarimu dėl 2017 m. sausio 30 d. Generalinės rangos sutarties Nr. 1 nutraukimo“ atsakovė be pagrindo įgijo 203 070,82 Eur sumos reikalavimo teisę (netesybas), o ieškovė – be pagrindo prisiėmė analogiško dydžio įsipareigojimą sumokėti netesybas, tokiu būdu įvykdė ekonomiškai nenaudingą, priešingą ieškovės veiklos tikslams sandorį, neatitinkantį sąžiningos ir protingos veiklos standarto. Atsakovei nepateikus teisės aktų nustatytus reikalavimus atitinkančių įrodymų apie netesybas, bankroto administratorius ginčija UAB „Hovden“ atliktus įskaitymus ir finansinio reikalavimo nebuvimo pagrindu. 2017 m. rugsėjo 15 d. atsakovė rašte nurodo, kad Rangovas privalo sumokėti užsakovui bendrą 203070,82 Eur sumą ne vėliau kaip per 5 kalendorines dienas nuo šios rašto gavimo. Ieškovė mano, kad atsakovės Reikalavimo teisė galėjo būti pradelsta tik ne anksčiau kaip 2017 m. rugsėjo 21 d., todėl ieškovė mano, kad jeigu ir buvo atliktos užskaitos, tai buvo padengtos dar negaliojančiais atsakovės reikalavimais.
5. Ieškovė nurodo, kad ginčijami sandoriai pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ str. nustatytą atsiskaitymų eiliškumą.
6. Ieškinio dalyje „Ginčijami sandoriai“ pateikta ieškovės pozicija, kad ginčijamais sandoriais atsakovė atliko įskaitymus net nesant atsakovės reikalavimo teisę įtvirtinančių dokumentų (sąskaitų ar kt.). Atitinkamai nėra galimybės nustatyti, kada (jei ne 2017 m. rugsėjo 18 d. Susitarimo sudarymo dieną) atsakovė pateikė reikalavimus ieškovei, kada tokie ieškovės įsipareigojimai atsakovei laikytini kaip tapę pradelstais.
Šalies argumentai
7. Ieškovė nurodo, kad Susitarime atsakovė nurodo, kad „abi šalys sutarė perkelti metalo konstrukcijų montavimo darbų datų į 2017 m. rugpjūčio 25 d. netaikant baudų, numatytų Sutartyje šiems etapams“. Ieškovė konstatuoja, kad atsakovės teisės į baudas ir kitas netesybas negalėjo atsirasti anksčiau nei 2017 m. rugpjūčio 25 d. Iš viešai prieinamos valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau -VSDFV) įsiskolinimų duomenų bazės apie UAB „Pilkasis granitas“ skolas matyti, kad UAB „Pilkasis granitas“ skola socialinio draudimo biudžetui 2017 m. rugpjūčio 25 d. viršijo 22 000 Eur ir nuolat didėjo. Iš skolų grafiko matoma, kad 2017 m. rugsėjo 18 d. ginčijamo Susitarimo dieną UAB „Pilkasis granitas“ skola VSDFV viršijo jau 44 000 Eur.
8. Ieškovė teigia, kad, Turto arešto aktų registro duomenimis, UAB „Pilkasis granitas“ buvo taikyti areštai nuo 2016 m. vasario 18 d. Iš Turto arešto aktų registro duomenų darytina išvada, kad atlikus užskaitas buvo vykdomi išieškojimai iš UAB „Pilkasis granitas“ turto. Ši informacija patvirtina, kad atsiskaitant su atsakove CK 6.930¹ straipsnio nustatytas atsiskaitymo eiliškumas buvo pažeistas, ieškovei turint 4 eilės kreditorius (uždaroji akcinė bendrovė „Elduva“, uždaroji akcinė bendrovė „Sanistal“, uždaroji akcinė bendrovė „Milašaičių lentpjūvė“, uždaroji akcinė bendrovė „Reimeda“, uždaroji akcinė bendrovė WINDEX LT). Šių kreditorių reikalavimai yra patvirtinti UAB „Pilkasis granitas“ bankroto byloje.
9. CK 6.930¹straipsnyje nustatyto atsiskaitymų eiliškumo aspektu ieškovė pasisako dėl UAB „Pilkasis granitas“ atžvilgiu taikyto arešto kreditoriui uždarajai akcinei bendrovei „Gistona“ atsižvelgiant į tai, kad šio kreditoriaus reikalavimas susidarė 2016 m. liepos 4 d., jo įvykdymui buvo taikytos apsaugos priemonės 17 313,73 Eur, tačiau reikalavimas nebuvo įvykdytas ir reikalavimas patvirtintas BUAB „Pilkasis granitas“ bankroto byloje.
10. Klaipėdos apygardos teismo nutartimis patvirtinta kreditinių reikalavimų suma BUAB „Pilkasis granitas“ bankroto byloje 1 091 992,55 Eur. Ieškovė pažymi, kad faktiškai visų BUAB „Pilkasis granitas“ kreditorių reikalavimai susidarė iki ginčijamų sandorių sudarymo. Tai reiškia, kad ieškovės bankroto administratorius turi neabejotiną ir galiojančią kreditoriaus reikalavimo teisę. Klaipėdos apygardos teismas iškėlė bankroto bylą Nr. B2-930-479/2018 UAB „Pilkasis granitas“ 2018 m. vasario 6 d., tai įrodo, kad kreditorių vardu veikiantis ieškovės bankroto administratorius nepraleido vienerių metų ieškinio senaties termino.
11. Bylos atveju kreditorių interesų pažeidimas pasireiškė tuo, kad Ginčijamų sandorių užskaitomis buvo sumažinta galimybė atsiskaityti su jau tuo metu buvusiais (ir likusiais bankroto procese) sąžiningais kreditoriais. Ginčijamų sandorių užskaitomis atsakovei sudaryta neteisėta atsiskaitymo pirmenybė. Ieškovė mano, kad Ginčijamų sandorių užskaitomis buvo pažeistos BUAB „Pilkasis granitas“ kreditorių teisės ir interesai.
12. Jokio įstatymo ar teismo sprendimo, kuris būtų įpareigojęs Ginčijamų sandorių pagrindu atlikti užskaitas, nebuvo. Atsakovė ne tik neprivalėjo, bet ir neturėjo teisės atlikti užskaitas esant prieinamiems Turto arešto aktų registro duomenims bei viešai skelbiamai informacijai apie ieškovės skolas valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui.
Šalies argumentai
13. Ieškovė prašo, teismui nustačius, kad 140 879,07 Eur UAB „Pilkasis granitas“ reikalavimo teisės į UAB „Hovden“ nebuvo užskaitytos ginčijamais sandoriais, 140 879,07 Eur priteisti jai kaip atsakovės skola pagal atsakovei išrašytas bei neapmokėtas PVM sąskaitas faktūras.
Atsiliepimas
14. Atsakovė atsiliepimu į ieškinį nesutiko su ieškinio reikalavimais, prašė ieškinio reikalavimus atmesti.
Šalies argumentai
15. Ieškovė ieškinyje nurodo, kad ginčija tarp UAB „Pilkasis granitas“ ir atsakovės 2017 m. rugsėjo 18 d. pasirašytą dvišalį susitarimą „Dėl 2017 m. sausio 30 d, generalinės rangos sutarties Nr. 1 nutraukimo“ dviem motyvais, t. y. 1) dėl kaip įsipareigojimų dydį fiksuojančio dokumentų turinio, 2) dėl kaip ginčijamų sandorių užskaitų apskaitymo pagrindo. Ieškovė ginčijamą Susitarimą ginčija pagal CK 1.82 straipsnį kaip prieštaraujantį juridinio asmens tikslams bei pagal CK 1.80 straipsnį kaip prieštaraujantį imperatyvioms įstatymo normoms.
16. Atsakovė, paneigdama ieškinio motyvus, pateikia 2017 m. sausio 30 d. generalinės rangos sutarties sudarymo, vykdymo ir nutraukimo sekos analizę, kuri patvirtina, kad ginčijamas Susitarimas ir jo turinys yra teisėtas rangos teisinių santykių užbaigimą fiksuojantis dokumentas ir nelaikytinas niekiniu ar negaliojančiu CK 1.80 ir 1.82 straipsnių pagrindais.
17. Ieškovė ir atsakovė 2017 m. sausio 30 d. sudarė generalinės rangos sutartį Nr. 1, pagal kurios II straipsnio 2 punktą ieškovė įsipareigojo savo jėgomis ir priemonėmis, pasitelkdama savo sugebėjimus, patirtį ir žinias, trečiuosius asmenis (subrangovus ir kt.), laiku ir tinkamai atlikti visus ir bet kokius darbus, būtinus siekiant tinkamai, kokybiškai bei laiku pastatyti statinį, užtikrinti tinkamą bei savalaikį jo statybos užbaigimo procedūros įgyvendinimą ir statinio statybos užbaigimo akto gavimą bei baigiamojo darbų perdavimo akto sudarymą. Rangos sutarties specialiosios dalies 1 punkte nurodyta, kad statinio planuojamas bendras plotas – 4380 kv. m, sutarties kaina – 786 888 Eur, baigiamasis darbų perdavimo aktas turi būti pasirašytas ne vėliau kaip iki 2017 m. liepos 30 d. Statybos darbų atlikimo terminas pagal Rangos sutartį atsakovei turėjo esminę reikšmę.
18. Ieškovė, vykdydama Rangos sutartį, nuolat vėlavo atlikti statybos darbus, nesilaikė statybos darbų grafiko, kai kuriuos darbus atliko nekokybiškai, pažeidinėjo kitas Rangos sutarties sąlygas. Techninis prižiūrėtojas nurodė, kad ieškovė visiškai nesilaiko kalendorinio grafiko ir daugkartinių žodinių įsipareigojimų, nereaguoja į žodinius pastebėjimus, kad dalis darbininkų galbūt neblaivūs, statybos darbus atlieka nekokybiškai, pažeisdamas STR 1.06.01:2016 „Statybos darbai“ reikalavimus. Techninis prižiūrėtojas informavo, kad ieškovė nėra pateikusi galiojančio statybos darbų civilinės atsakomybės draudimo poliso, todėl iki oficialaus draudimo poliso pateikimo visi ieškovės statybos darbai objekte privalo būti sustabdyti.
19. Ieškovei vėluojant atlikti statybos darbus pagal Rangos sutartyje numatytą grafiką, šalys 2017 m. rugpjūčio 11 d. pasirašė priedą prie Rangos sutarties, kuriame ieškovas pripažino, kad vėluoja perduoti grafike nurodytus darbus: metalas (grafiko 3.5 punktas), metalinių konstrukcijų gamyba (grafiko 3.6 punktas), metalinių konstrukcijų montavimas (grafiko 3.7 punktas). Priede abi šalys susitarė perkelti šių darbų perdavimo datą į 2017 m. rugpjūčio 25 d. netaikant baudų, numatytų sutartyje šiems etapams, ir taip pat susitarė, kad ieškovei neperdavus darbų iki 2017 m. rugpjūčio 25 d., ieškovė įsipareigoja mokėti 2000 Eur už kiekvieną pavėluotą šių darbų perdavimo dieną. 2017 m. rugsėjo 8 dieną ieškovė nebuvo sumontavusi 12 tonų metalo konstrukcijų.
20. Ieškovei ir toliau nesilaikant šalių sutarto pratęsto statybos darbų grafiko, atsakovė 2017 m. rugsėjo 13 d. informavo ieškovę, kad nuo 2017 m. rugsėjo 13 d. yra sustabdomas bet koks ieškovės darbų vykdymas statybos objekte ir nuo 2018 m. rugsėjo 28 d. yra nutraukiama Rangos sutartis.
21. Ieškovė 2017 m. rugsėjo 14 d. raštu atsakė atsakovei, kad statybos darbus vėlavo atlikti, nes statybos leidimas išduotas tik 2017 m. gegužės 18 d., todėl statybos darbų atlikimo terminas turėjo būti nukeltas 1 mėnesiui be atskiro rangovo reikalavimo, kad pati atsakovė pakeitė darbų apimtis, dėl to ieškovė nespėjo laiku užbaigti darbų nustatytais terminais, kad pati atsakovė vėlavo į statybos objektą tiekti statybines medžiagas, kad atsakovės techninis prižiūrėtojas vengė priimti ieškovės atliktus darbus. Nurodžiusi šias aplinkybes, ieškovė 2017 m. rugsėjo 14 d. pasiūlė atsakovei taikiai užbaigti kilusį ginčą, sumokėti ieškovei už jos atliktus darbus 23 013,45 Eur, nepriskaičiuojant metalo pirkimo perteklinės sumos – 13 419,88 Eur.
22. Ieškovė ir atsakovė 2017 m. rugsėjo 18 d. pasirašė susitarimą „Dėl 2017 m. sausio 30 d. generalinės rangos sutarties Nr. 1 nutraukimo“ (toliau – Susitarimas). Susitarime šalys išsprendė visus tuo metu tarp šalių iškilusius klausimus pagal viena kitai išreikštas pretenzijas dėl Rangos sutarties vykdymo, t. y. Susitarimo 1.1 punkte šalys aiškiai pripažino, kad iš bendros 786 888 Eur (be PVM) sutarties kainos ieškovė yra atlikusi darbų už 295 000,16 Eur (be PVM), o likusi neatliktų darbų vertė yra 491 887,84 Eur (be PVM), kurių ieškovė nebeatliks. Šalys sutiko, kad atsakovė nereikalauja iš ieškovės 9 600 Eur defektų ištaisymo sumos, atsakovė nereikalauja ir ateityje nereikalaus iš ieškovės 203 070,82 Eur nuostolių ir netesybų sumos, šalys susitarė, kad šio Susitarimo pasirašymo dieną ieškovės atliktų darbų vertė, už kuriuos atsakovė dar nėra atsiskaičiusi, yra 12 500 Eur, juos atsakovė įsipareigojo sumokėti per Rangos sutartyje nustatytą terminą. Ieškovė patvirtino, kad atsakovei sumokėjus nurodytą sumą, atsakovė nebus skolinga ieškovei jokių kitų mokėtinų sumų.
23. Ieškovė Susitarimą ginčija dėl kaip įsipareigojimų dydį fiksuojančio dokumento turinio, nurodydama, kad Susitarimo 1.4 punkte UAB „Pilkasis granitas“ sutiko su tuo, kad UAB „Hovden“ priskaičiavo 203 070,82 Eur nuostolių, baudų ir netesybų, nors šiame Susitarime numatytai 203 070,82 Eur sumai atsakovė nepateikė išrašytų sąskaitų, šios sumos nėra įtrauktos į apskaitą kaip atsakovės reikalavimo teisė į ieškovę, tokių duomenų ieškovės bankroto administratorius neturi. Toks ieškovės pateiktas Susitarimo turinio interpretavimas aiškiai neatitinka Susitarimo turinio. Skirtingai negu nurodo ieškovė, šiame Susitarimo 1.4 punkte nėra nurodyta, kad ieškovė sutinka su atsakovės priskaičiuota 203 070,82 Eur suma. Atvirkščiai, Susitarimo 1.4 punkte yra nurodyta, kad šalys sutinka, kad atsakovė nereikalauja ir ateityje nereikalaus atlyginti iš rangovo 203 070,82 Eur sumos. Taigi ginčijamo Susitarimo 1.4 punktu ieškovė nepripažino 203 070,82 Eur skolos atsakovei, o atsakovė atsisakė reikalavimo į ieškovę dėl 203 070,82 Eur sumos. Dėl to ginčijamame Susitarime nėra fiksuotas ieškovės įsipareigojimas 203 070,82 Eur, nes tokio įsipareigojimo ieškovė pagal Susitarimą nepripažino ir neprisiėmė.
Atsiliepimas
24. Atsakovė nurodo, kad Susitarimo 1.4 punktą reikia aiškinti sistemiškai su Rangos sutartimi ir visais ieškovės bei atsakovės tarpusavio raštais, ypač Susitarimo 1.4 punkte nurodytu 2017 m. rugsėjo 15 d. atsakovės raštu Nr. 2 „Dėl rangovo kaltės patirtų nuostolių atlyginimo, priskaičiuotų baudų ir netesybų atlyginimo“, kuriame atsakovė išsamiai detalizavo, kas, jos skaičiavimais, sudaro nurodytą 203 070,82 Eur sumą ir kad ieškovės prievolė sumokėti šią sumą buvo kildinama iš Rangos sutarties konkrečių nuostatų. Kadangi Susitarimo 1.4 punkte nurodytą 203 070,82 Eur sumą šalys kildino iš tame pačiame Susitarimo punkte nurodyto 2017 m. rugsėjo 15 d. atsakovės minėto rašto, laikytina, kad Susitarime perrašydamos 203 070,82 Eur sumą, šalys tiesiog siekė galutinai išspręsti visas tarpusavio pretenzijas, buvusias iki Susitarimo pasirašymo, taigi ir atsakovės keltą pretenziją dėl 203 070,82 Eur nuostolių, baudų ir netesybų.
25. Atsakovė nesutinka su ieškovės motyvais, kad 203 070,82 Eur atsakovė privalėjo išrašyti sąskaitas. CK 6.2 straipsnis numato, kad prievolės atsiranda iš sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius. Atsakovė prievolę dėl 203 070,82 Eur sumos kildino iš Rangos sutarties konkrečių punktų, kurie prievolės atsiradimo nesieja su sąskaitos faktūros išrašymu. Atsakovė, reikšdama pretenziją ieškovei dėl 203 070,82 Eur prievolės įvykdymo, savo nuožiūra apskaičiavo vykdytinos prievolės dydį ir atsakovė neprivalėjo išrašyti šios sumos PVM sąskaitos faktūros, nes pripažino, kad prievolė atsirado pagal konkrečias nurodytas Rangos sutarties nuostatas, o ne PVM sąskaitos faktūros pagrindu. G. S. šalys susitarė, kad atsakovė nereikalauja iš ieškovės 203 070,82 Eur sumos.
26. Nors ieškovė nurodo, kad Susitarimą ginčija dėl įsipareigojimų dydį fiksuojančio turinio, tačiau nepateikia jokių motyvų dėl apskaičiuotos 203 070,82 Eur sumos nepagrįstumo. Todėl iš ieškinio motyvų atsakovė supranta, kad įsipareigojimų dydžio neteisėtumas pasireiškia tuo, jog šis reikalaujamos prievolės dydis nebuvo įtrauktas į apskaitą buhalterinės apskaitos dokumentais. Atsakovės vertinimu, šioje byloje nėra tikslinga vertinti, ar pagrįstai atsakovė apskaičiavo 203 070,82 Eur reikalaujamą nuostolių, baudų ir netesybų sumą, nes Susitarimu atsakovė atsisakė šios savo reikalavimo teisės ir ieškovė su tuo sutiko.
Šalies argumentai
27. Ieškovė neteisingai nurodo, kad ginčijamu Susitarimu atsakovė be pagrindo įgijo 203 070,82 Eur reikalavimo teisę (netesybas), o ieškovė be pagrindo prisiėmė analogiško dydžio įsipareigojimą sumokėti netesybas, tokiu būdu įvykdė ekonomiškai nenaudingą, priešingą ieškovo veiklos tikslams sandorį, neatitinkantį sąžiningos ir protingos veiklos standartų. Ieškovė neprisiėmė 203 070,82 Eur dydžio įsipareigojimo, o kaip tik atsakovė atsisakė reikalavimo dėl 203 070,82 Eur ir ieškovė neliko skolinga atsakovei 203 070,82 Eur. Ginčijamas Susitarimas pasirašytas siekiant nutraukti rangos teisinius santykius, aptariant visus tarp šalių iškilusius Rangos sutarties vykdymo ir apmokėjimo klausimus, buvo pasirašytas abiejų šalių valia ir akivaizdžiai ieškovės interesais. Ginčijamas Susitarimas buvo ekonomiškai naudingas ieškovei, nes ieškovė neprisiėmė prievolės sumokėti 203 070,82 Eur, toks Susitarimas atitiko ieškovo veiklos tikslus, buvo sąžiningas. Dėl šių motyvų atsakovė mano, kad ginčijamas Susitarimas neprieštarauja CK 1.80 ir 1.82 straipsniams, o ieškovė neįrodė, kad ginčijamas Susitarimas yra niekinis ir negaliojantis (CPK 185 straipsnis). Ieškovei nuginčijus Susitarimą, šalys grįžtų į padėtį, buvusią iki Susitarimo, vadinasi, atsakovė įgytų teisę reikalauti iš ieškovės 203 070,82 Eur.
28. Ieškovė ginčija tarp ieškovės ir atsakovės sudarytus penkis užskaitų sandorius, kurių bendra užskaitų suma yra 140 879,07 Eur. Ieškovė mano, jog atsakovės ginčijamo Susitarimo pagrindu turėjo 203 070,82 Eur dydžio reikalavimo teisę į ieškovę ir penkiais užskaitų sandoriais atsakovė 140 879,07 Eur suma įskaitė dalį šio reikalavimo. Tačiau atsakovė su tuo nesutinka, nes tarp ginčijamo Susitarimo ir vadinamųjų „įskaitymo sandorių“ nėra jokio tarpusavio ryšio, „užskaitos“ yra atliktos ne Susitarimo pagrindu ir ne ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis.
29. Pagal Rangos sutartį rangovas įsipareigojo savo priemonėmis atlikti statybos darbus, rangovas patvirtino, kad turi pakankamai pajėgumų tinkamai vykdyti šią sutartį. Tačiau rangos sutartimi šalys susitarė, kad užsakovas, informavęs apie tai rangovą ir su juo suderinęs, turi teisę tiekti medžiagas, būtinas darbams atlikti. Tokiu atveju sąmata yra mažinama vienašaliu užsakovo pranešimu jo tiekiamų medžiagų kaina. Rangovas, sudarydamas šią sutartį, sutiko, kad dalį medžiagų gali tiekti užsakovas ir kad šių medžiagų kaina būtų mažinama sąmata ir atitinkamai sutarties kaina.
30. Iš Rangos sutarties matyti, kad bendra statybos darbų kaina (786 888 Eur be PVM) susidėjo iš darbų, medžiagų ir mechanizmų kainos, kai kuriais atvejais grafike statybinių medžiagų kaina yra atskirai išskirta (pvz., betono sluoksnis – 60 000 Eur (2.5 punktas), metalas – 70 000 Eur (3.5 punktas)), kitais atvejais darbai apima ir jiems atlikti reikalingas medžiagas. Bendra statybos darbų kaina (786 888 Eur) šalių buvo sutarta atsižvelgus į ieškovės Rangos sutarties įtvirtintą įsipareigojimą darbus atlikti savo priemonėmis.
31. Ieškovei pradėjus vykdyti Rangos sutartį, ieškovė informavo atsakovę, kad neturi pakankamai piniginių lėšų nupirkti objekte naudotinų statybinių medžiagų, dėl to negali laiku vykdyti statybos darbų.
32. Statybinių medžiagų pardavėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Telšių gelžbetonis“ 2018 m. kovo 15 d. rašte Nr. 12 nurodė, kad ieškovė nesugebėjo laiku atsiskaityti už pateiktą produkciją, todėl buvo priimtas kompromisinis variantas, t. y. produkcija, reikalinga statybos objekto (Lentpjūvės g. 14L, Plungėje) statybai, buvo tiekiama tiesiogiai pirkėjai UAB „Hovden“.
33. Kadangi savalaikis statybos darbų atlikimas užsakovui turėjo esminės reikšmės, ieškovei neturint finansinių galimybių pirkti objektui reikalingas statybines medžiagas, šalys nutarė veikti pagal Rangos sutarties VII straipsnio 8 punktą ir taip atsakovė perėmė iš ieškovės pareigą rūpintis statybinių medžiagų pateikimu į objektą ir tokią pareigą vykdė.
34. Atsakovė į statybos objektą laikotarpiu nuo 2017 m. vasario 17 d. iki 2017 m. rugsėjo 1 d. nupirko statybinių medžiagų už 140 879,07 Eur. Tai patvirtina pardavėjų atsakovei išrašytos PVM sąskaitos faktūros, kuriose nurodytos konkrečios atsakovės pirktos statybinės medžiagos, jų kiekiai ir kaina. Šios PVM sąskaitos faktūros taip pat yra pasirašytos statinio statybos techninės priežiūros vadovo A. M., kuris sąskaitose raštu patvirtino, jog „kiekiai atitinka darbo projekte nurodytus kiekius, medžiagos pateiktos/pristatytos rangovui“. Ieškovei buvo pateikta detali atsakovės pirktų statybinių medžiagų suvestinė pagal statybinių medžiagų pardavėjų išrašytas PVM sąskaitas faktūras, tai patvirtina atsakovės parengtos suvestinės (lentelės) – „Pilkasis Granitas sąmatos mažinimas medžiagų kaina“. Šios suvestinės yra raštu patvirtintos statinio statybos techninės priežiūros vadovo A. M., jose nurodyta, jog „patvirtinu, kad visas nurodytas medžiagas užsakovas pristatė rangovui ir jos buvo panaudotos objekto Lentpjūvės g. 14L, Plungėje statyboje pagal 2017 m. sausio 30 d. generalinės rangos sutartį“.
35. Statybos darbų žurnalas Nr. 1 patvirtina, kad atsakovės pirktos statybinės medžiagos buvo panaudotos atliekant statybos darbus objekte Lentpjūvės g. 14L, Plungėje. Atsakovės bankinio mokėjimo pavedimai patvirtina, kad atsakovė sumokėjo pardavėjams visas pagal PVM sąskaitas faktūras savo vardu pirktas statybines medžiagas ir sumokėjo 140 879,07 Eur. Bankinio mokėjimo pavedimuose nurodyta informacija, t. y. mokėjimo paskirtyje nurodyti apmokamų PVM sąskaitų faktūrų numeriai, apmokėta suma, pavedimo gavėjas sutampa su atsakovui pardavėjų išrašytų PVM sąskaitų faktūrų turiniu (numeriais, suma ir gavėjais).
36. Ieškovė sutiko, kad yra pagrindas sumažinti sutarties kainą atsakovės keturiuose pranešimuose nurodyta statybinių medžiagų suma, ieškovė pripažino, kad rangovo atliktų darbų vertė, už kuriuos užsakovas dar nėra atsiskaitęs, yra 12 500 Eur. Atsakovė 2017 m. rugsėjo 19 d. bankiniu mokėjimo pavedimu sumokėjo ieškovei 12 500 Eur, todėl Rangos sutarties kaina yra tinkamai ir pagrįstai sumažinta bendra 140 879,07 Eur atsakovės nupirktų statybinių medžiagų kaina, ieškovė nereikalavo iš atsakovės sumokėti trūkstamos darbų kainos, atitinkančios statybinių medžiagų vertę, o atsakovė jos ieškovei nemokėjo.
37. Ginčijami penki įskaitymo aktai nelaikytini įskaitymu, nes neatitinka nė vienos CK 6.130 straipsnio 1 dalyje numatytos įskaitymui būtinos sąlygos. Kadangi ginčijami įskaitymo aktai yra susiję su sutarties kainos mažinimu pirktų statybinių medžiagų kaina, tai įskaitymo sąlygos ir turi būti vertinamos šiame kontekste. Ieškovė statybos darbus vykdė iš statybinių medžiagų, kurias jai ne pardavė, bet tiekė atsakovė pagal Rangos sutartį, todėl tarp ieškovės ir atsakovės susiklostė tik rangos santykiai, darbus atliekant iš užsakovo medžiagos. Dėl to šalys viena kitos atžvilgiu dėl tiektų statybinių medžiagų neturėjo viena kitai abipusių teisių ir pareigų, atsakovė netapo savo skolininko skolininku, o ieškovė netapo savo kreditoriaus kreditoriumi, taip pat neįgijo priešpriešinių vienarūšių reikalavimų.
38. Nors atsakovė kartu su vienašaliais pranešimais ieškovei pateikė tos pačios datos tarpusavio įsiskolinimų užskaitymo aktus, tačiau faktiškai tarp šalių nesusiklostė įskaitymo teisiniai santykiai, todėl nei vienašaliai atsakovės pranešimai, nei ginčijami tarpusavio įsiskolinimų užskaitymo aktai nelaikytini įskaitymu CK 6.130 straipsnio prasme.
39. Ieškovė įrodinėja, kad ginčijamais 2017 m. liepos 28 d., 2017 m. rugpjūčio 18 d., 2017 m. rugpjūčio 23 d., 2017 m. rugsėjo 1 d. ir 2017m. rugsėjo 19 d. tarpusavio įsiskolinimo užskaitymo aktais buvo pažeistas CK 6.930¹ straipsnyje nustatytas atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumas, nes ieškovas šių sandorių metu neturėjo lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti bei egzistavo pirmesnės eilės kreditoriai palyginti su kreditoriumi (atsakovu), kurio reikalavimai buvo patenkinti ginčijamomis užskaitomis. Atsakovė nesutinka su šiuo ieškinio reikalavimu, mano, kad jis neatitinka realios faktinės tarp šalių susiklosčiusios situacijos, o CK 6.930¹ straipsnis nėra pažeistas.
40. CK 6.930¹ straipsnis taikomas tik tuo atveju, kai skolininkas kreditoriaus, kurio naudai įvykdė prievolę pažeisdamas eiliškumo tvarką, atžvilgiu turėjo galiojančią prievolę ir ją vykdė. Ginčo atveju atsakovė vienašaliais 2017 m. liepos 28 d., 2017 m. rugpjūčio 18 d., 2017 m. rugpjūčio 23 d., 2017 m. rugsėjo 1 d. ir 2017m. rugsėjo 19 d. pranešimais sumažino Rangos sutarties kainą atsakovės tiektų statybinių medžiagų kaina – 140 879,07 Eur. Rangos sutarties kainos sumažinimas nelaikytinas prievole, kurią ieškovė privalėjo vykdyti atsakovei. Ieškovė dėl 140 879,07 Eur statybinių medžiagų kainos neturėjo prievolės sumokėti atsakovei statybinių medžiagų kainą atitinkančią sumą, todėl atsakovei sumažinus Rangos sutarties kainą savo paties tiektų statybinių medžiagų kaina, toks veiksmas nelaikytinas ieškovės prievolės įvykdymu atsakovės naudai ar mokėjimo atlikimu.
Šalies argumentai
41. Ieškovė nepagrįstai nurodo, kad yra visos būtinos įstatymo numatytos sąlygos ginčijamus sandorius pripažinti negaliojančius ir actio Pauliana pagrindu. Ieškinyje ieškovė įrodinėja vieną iš actio Pauliana būtinųjų sąlygų – kreditorių teisių pažeidimą, nurodydama, kad ginčijamų sandorių užskaitomis buvo sumažinta galimybė atsiskaityti su jau tuo metu buvusiais sąžiningais kreditoriais, ginčijamų sandorių užskaitomis atsakovei sudaryta neteisėta atsiskaitymo pirmenybė ir taip buvo pažeistos BUAB „Pilkasis granitas“ kreditorių teisės ir interesai. Atsakovė su tuo nesutinka.
42. Ginčijami 2017 m. liepos 28 d., 2017 m. rugpjūčio 18 d., 2017 m. rugpjūčio 23 d., 2017 m. rugsėjo 1 d. ir 2017 m. rugsėjo 19 d. tarpusavio įsiskolinimų užskaitymo aktai buvo išvestiniai dokumentai iš 2017 m. liepos 28 d., 2017 m. rugpjūčio 18 d., 2017 m. rugpjūčio 23 d., 2017 m. rugsėjo 1 d. ir 2017 m. rugsėjo 19 d. vienašalių atsakovės pranešimų dėl sutarties kainos mažinimo statybinių medžiagų kaina pagal Rangos sutartį. Ieškovė savo sąskaita nepirko statybinių medžiagų už 140 879,07 Eur, todėl atsakovė teisėtai sumažino sutarties kainą, todėl ieškovė neturėjo teisės į 140 879,07 Eur dalimi didesnę sutarties kainą. Būtent dėl to ieškovės kreditorių interesai ir nebuvo pažeisti. Ginčijamais sandoriais ieškovė nei sumažino savo turto vertę, nei pakeitė kreditorių turtinę padėtį ar galimybes išieškoti skolas, nes Rangos sutarties pagrindu neturėjo teisės į 140 879,07 Eur dalimi didesnę Rangos sutarties kainą.
43. Rangos sutarties kaina buvo sumažinta dėl ieškovės elgesio nebegalint tinkamai vykdyti Rangos sutarties, kai statybines medžiagas pirko ne ieškovė o atsakovė. Vadinasi, vienašalis Rangos sutarties kainos sumažinimas pagal vienašalius atsakovės pranešimus, kurių pagrindu buvo parengti ginčijami įskaitymo aktai, buvo privalomi pagal CK 6.691 straipsnį ir Rangos sutarties VII straipsnio 8 punktą.
Atsiliepimas
44. Atsakovė nesutinka, kad sumažindami Rangos sutarties kainą, ieškovė ir atsakovė elgėsi nesąžiningai ir taip žinojo ar turėjo žinoti, kad tokie sandoriai (įskaitymo aktai) pažeis skolininko kreditorių interesus. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad atsakovei būtų buvusi žinoma informacija apie „itin sudėtingą ieškovės finansinę padėtį ir net faktinį nemokumą“. Atsakovei tokia informacija nebuvo ir negalėjo būti žinoma, nes ieškovė vykdė statybos darbus, užtikrino, kad gebės juos vykdyti, turėjo darbuotojų, yra žinoma, kad jiems mokėjo darbo užmokestį. Ieškovė turėjo sunkumų pirkti statybines medžiagas, tačiau tai nesudarė pagrindo atsakovei manyti, jog dėl to ieškovės finansinė padėtis yra itin sudėtinga ar ji yra nemoki. Atsakovė perėmė iš ieškovės pareigą tiekti statybines medžiagas, tačiau kitas pareigas pagal Rangos sutartį ieškovė vykdė.
45. Kadangi ieškiniu ginčijami sandoriai yra teisėti, neprieštarauja CK 1.80 straipsniui, tai restitucija netaikytina.
46. Ieškovė kelia savarankišką reikalavimą priteisti iš atsakovės 140 879,07 Eur kaip skolą pagal ieškovės atsakovei išrašytas bei neapmokėtas PVM sąskaitas faktūras už bendrą 140 879,07 Eur. Šis ieškovo reikalavimas yra nepagrįstas, nes būtent už 140 879,07 Eur sumą ieškovė nepirko statybinių medžiagų, šią pareigą iš ieškovės perėmė atsakovė, savo sąskaita nupirkdama statybinių medžiagų už 140 879,07 Eur, todėl sumažino Rangos sutarties kainą.
Žemesnės instancijos teismas
47. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas palaikė ieškinį, prašė jį tenkinti ieškinyje nurodytais motyvais.
48. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovai su ieškinio reikalavimais nesutiko, prašė ieškinio reikalavimus atmesti atsiliepimo į ieškinį nurodytais motyvais.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Dėl tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių kvalifikavimo ir ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimų
49. Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, jog ieškovė ir atsakovė 2017 m. sausio 30 d. sudarė generalinės rangos sutartį Nr. 1 (toliau – Rangos sutartis), pagal kurios II straipsnio 2 punktą ieškovė įsipareigojo savo jėgomis ir priemonėmis, pasitelkdama savo sugebėjimus, patirtį ir žinias, trečiuosius asmenis (subrangovus ir kt.), laiku ir tinkamai atlikti visus ir bet kokius darbus, būtinus siekiant tinkamai, kokybiškai bei laiku pastatyti statinį, užtikrinti tinkamą bei savalaikį jo statybos užbaigimo procedūros įgyvendinimą ir statinio statybos užbaigimo akto gavimą bei baigiamojo darbų perdavimo akto sudarymą. Rangos sutarties specialiosios dalies 1 punkte nurodyta, kad statinio planuojamas bendras plotas 4380 kv. m, sutarties kaina – 786 888 Eur, baigiamasis darbų perdavimo aktas turi būti pasirašytas ne vėliau kaip iki 2017 m. liepos 30 d.
50. Nustatyta, kad ieškovė ir atsakovė 2017 m. rugsėjo 18 d. pasirašė susitarimą „Dėl 2017 m. sausio 30 d. generalinės rangos sutarties Nr. 1 nutraukimo“ (toliau – Susitarimas). Šiuo Susitarimu ieškovė ir atsakovė konstatavo, kad iš bendros 786 888 Eur (be PVM) sutarties kainos ieškovė atliko darbų už 295 000,16 Eur (be PVM) sumą, neatliko darbų už 491 887,84 Eur (be PVM) sumą, ieškovė patvirtino, kad neatliktų darbų jau neatliks. Šalys sutiko, kad atsakovė nereikalauja iš ieškovės 9 600 Eur defektų ištaisymo sumos, atsakovė nereikalauja ir ateityje nereikalaus iš ieškovės 203 070,82 Eur nuostolių ir netesybų sumos, šalys susitarė, kad šio Susitarimo pasirašymo dieną ieškovės atliktų darbų, už kuriuos atsakovė dar nėra atsiskaičiusi, vertė yra 12 500 Eur, kuriuos atsakovė įsipareigojo sumokėti per Rangos sutartyje nustatytą terminą. Ieškovė patvirtino, kad atsakovei sumokėjus nurodytą sumą, atsakovė nebus skolingas ieškovei jokių kitų mokėtinų sumų.
51. Iš atsakovės pateiktų įrodymų nustatyta, kad atsakovė statybos objektui laikotarpiu nuo 2017 m. vasario 17 d. iki 2017 m. rugsėjo 1 d. nupirko statybinių medžiagų už 140 879,07 Eur. Tai patvirtina pardavėjų atsakovei išrašytos PVM sąskaitos faktūros, kuriose nurodytos konkrečios atsakovės pirktos statybinės medžiagos, jų kiekiai ir kaina. Šios PVM sąskaitos faktūros taip pat yra pasirašytos statinio statybos techninės priežiūros vadovo A. M., kuris sąskaitose raštu patvirtino, jog „kiekiai atitinka darbo projekte nurodytus kiekius, medžiagos pateiktos/pristatytos rangovui“. Ieškovei buvo pateikta detali atsakovės pirktų statybinių medžiagų suvestinė pagal statybinių medžiagų pardavėjų išrašytas PVM sąskaitas faktūras, tai patvirtina atsakovės parengtos suvestinės (lentelės) – „Pilkasis Granitas sąmatos mažinimas medžiagų kaina“. Šios suvestinės yra raštu patvirtintos statinio statybos techninės priežiūros vadovo A. M., jose nurodyta, jog „patvirtinu, kad visas nurodytas medžiagas užsakovas pristatė rangovui ir jos buvo panaudotos objekto Lentpjūvės g. 14L, Plungėje statyboje pagal 2017 m. sausio 30 d. generalinės rangos sutartį“.
52. Kasacinis teismas savo jurisprudencijoje yra pažymėjęs, kad šiuolaikinei civilinei teisei plėtojantis civilinių santykių stabilumo, teisinio tikrumo ir apibrėžtumo, sutarties išsaugojimo (lot. favor contractus) principų linkme, galiojantys įstatymai trečiųjų sąžiningų asmenų interesų apsaugos naudai riboja galimybę nuginčyti juridinio asmens sandorius, sudarytus pažeidžiant jų teisnumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2011).
53. Juridinio asmens teisnumui prieštaraujančio sandorio negaliojimo pagrindai ir nuginčijimo sąlygos įtvirtinti CK 1.82 straipsnyje. CK 1.82 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sandoriai, sudaryti privataus juridinio asmens valdymo organų, gali būti pripažinti negaliojančiais dėl steigimo dokumentuose nustatytos kompetencijos pažeidimo ar dėl prieštaravimo juridinio asmens tikslams tik tais atvejais, kai kita sandorio šalis veikė nesąžiningai, t. y. žinojo ar turėjo žinoti, jog tas sandoris prieštarauja privataus juridinio asmens veiklos tikslams; juridinio asmens steigimo dokumentų paskelbimo faktas tokiais atvejais nėra pakankamas kitos šalies nesąžiningumo įrodymas, todėl būtina įrodyti, kad kita sandoris šalis veikė tikrai nesąžiningai.
54. Kasacinio teismo jurisprudencijoje nurodoma, kad, siekiant nuginčyti juridinio asmens sudarytus sandorius, remiantis tuo, kad jie prieštarauja juridinio asmens teisnumui (CK 1.82 straipsnis), t. y. sudaryti pažeidžiant juridinio asmens steigimo dokumentuose nustatytą jo valdymo organų kompetenciją ar prieštarauja juridinio asmens tikslams, būtina nustatyti šių teisiškai reikšmingų aplinkybių visumą: pirma, sudarė sandorį viešasis ar privatusis juridinis asmuo; antra, turi būti nustatytas valdymo organo kompetencijos pažeidimas ar (ir) prieštaravimas juridinio asmens tikslams; trečia, turi būti įrodytas privataus juridinio asmens kontrahento ginčijamame sandoryje nesąžiningumas; ketvirta, konstatavus juridinio asmens interesų pažeidimą, spręsti, ar konkrečiu atveju yra pagrindas ginti pažeistas šio asmens teises pripažįstant jo sudarytą sandorį negaliojančiu ar paliekant jam teisę apginti pažeistus interesus kitais teisių gynimo būdais (pvz., reiškiant ieškinį dėl nuostolių atlyginimo savo valdymo organams, sudariusiems tokį sandorį (CK 2.87 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108-611/2016, 34 punktas).
55. Taigi greta kitų aplinkybių CK 1.82 straipsnyje nurodytam sandorio negaliojimo pagrindui taikyti turi būti nustatytas sandorį ginčijančio asmens teisės ar teisėto intereso pažeidimas. Be to, nepaneigus kitos sandorio šalies sąžiningumo prezumpcijos, privataus juridinio asmens sudarytas sandoris negali būti pripažintas negaliojančiu šiuo pagrindu, tačiau pažeistos juridinio asmens teisės gali būti ginamos kitais civilinių teisių gynimo būdais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-567/2006).
56. Kasacinis teismas savo praktikoje ne kartą yra pažymėjęs, kad CK 1.82 straipsnyje nustatyti sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindai savaime nesiejami su juridinio asmens sudaromų sandorių komercine nauda; priešingu atveju būtų neproporcingai pažeidžiamas teisinių santykių stabilumo principas. Tačiau jei tai nurodyta juridinio asmens teisnumą apibrėžiančiose normose ar steigimo dokumentuose, su juridinio asmens teisnumu gali būti nesuderinamas tik aiškus, akivaizdus sandorio nenaudingumas, kai tokio sandorio palikimas galioti reikštų aiškų neteisingumą vienai iš sandorio šalių. Tokiu atveju CK 1.82 straipsnio taikymas (atsižvelgiant ir į kitas šio straipsnio taikymui svarbias aplinkybes) būtų pateisinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2013 ir joje nurodyta praktika).
57. Sandorių, kurie nepakankamai naudingi juridiniam asmeniui, jeigu jie nėra akivaizdžiai žalingi (pvz., akivaizdžiai žalingas yra turto perdavimas kitiems asmenims neatlyginamai), sudarymas ar jų nutraukimas ekonomiškai nepalankiomis ar mažiau naudingomis sąlygomis (pvz., su didesnėmis palūkanomis nei kitais atvejais ar su kitais asmenimis, nutraukiant sutartis ekonomiškai nepalankiomis sąlygomis, sudarant taikos sutartis, kai teikiama pernelyg daug nuolaidų) nereiškia neteisėtų veiksmų, nes sandorių sudarymas, prievolių prisiėmimas ir vykdymas, sutarčių nutraukimas, taikos sutarčių sudarymas savaime yra teisėti veiksmai, nors gali būti ekonomiškai ne taip naudingi, kaip yra įmanoma toje situacijoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-511/2011).
58. Tai, ar sandoris yra akivaizdžiai nenaudingas, žalingas privačiam juridiniam asmeniui, ar tokio sandorio palikimas galioti reiškia aiškų neteisingumą vienai iš sandorio šalių, vertina teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Jeigu privataus juridinio asmens tikslas yra siekti pelno, net ir neatlygintinas sandoris ne visada prieštarauja juridinio asmens veiklos tikslui, jei įrodoma ir nustatoma, kad iš tokio sandorio juridinis asmuo gavo arba galėjo gauti kitokią adekvačią naudą.
59. Minėta, kad viena iš aplinkybių, kurias turi įrodyti ieškovas, prašydamas pripažinti sandorį negaliojančiu CK 1.82 straipsnio pagrindu, yra kitos sandorio šalies nesąžiningumas. Pagal CK 1.82 straipsnį yra preziumuojama, kad kita sandorio šalis veikė sąžiningai, o kitos sandorio šalies nesąžiningumas turi būti įrodytas laikantis bendrųjų įrodinėjimo taisyklių civiliniame procese. CK 6.67 straipsnyje įtvirtinta nesąžiningumo prezumpcija ginčams dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu CK 1.82 straipsnio pagrindu nėra taikoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-462/2012). Juridinio asmens steigimo dokumentų paskelbimo faktas įrodinėjant, kad kita sandorio šalis veikė nesąžiningai, nėra pakankamas įrodymas (CK 1.82 straipsnio 1 dalis).
60. Nesąžiningumą, vadovaujantis šioje normoje įtvirtinta samprata, patvirtina žinojimas ar turėjimas žinoti, kad tas sandoris prieštarauja privataus juridinio asmens veiklos tikslams. Be to, vadovaujantis CK 1.82 straipsnio 1 dalimi, juridinis asmuo turi įrodyti, kad kita sandorio šalis tikrai veikė nesąžiningai. Aiškinant žodžio „tikrai“ reikšmę šioje kvalifikavimui reikšmingoje teisinėje lingvistinėje konstrukcijoje, atsakymas randamas normos, kaip teisinių santykių reguliavimo bendro instrumento, teisiniame turinyje, todėl teisinės lingvistinės konstrukcijos – „tikrai veikė nesąžiningai“, kuri vartojama paskutiniame CK 1.82 straipsnio 1 dalies sakinyje, ir „veikė nesąžiningai, t. y. žinojo ar turėjo žinoti, kad tas sandoris prieštarauja privataus juridinio asmens veiklos tikslams“, kuri vartojama pirmajame sakinyje, – yra tapačios pagal turinį. Įrodyti, kad veikta tikrai nesąžiningai, reiškia įrodyti, jog kita sandorio šalis žinojo ar turėjo žinoti, jog tas sandoris prieštarauja privataus juridinio asmens veiklos tikslams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-546/2012).
61. Iš ieškovės pateiktų teismui procesinių dokumentų matyti, kad ieškovė siekia pripažinti niekiniu ir negaliojančiu sandoriu tarp ieškovės ir atsakovės sudarytą 2017 m. rugsėjo 18 d. Susitarimą dėl 2017 m. sausio 30 d. Generalinės rangos sutarties Nr. 1 nutraukimo ir pripažinti niekiniais ir negaliojančiais 2017 m. liepos 28 d., 2017 m. rugpjūčio 18 d., 2017 m. rugpjūčio 23 d., 2017 m. rugsėjo 1 d., 2017 m. rugsėjo 19 d. tarpusavio įsiskolinimų užskaitymo aktus, taikyti restituciją ir priteisti iš atsakovės ieškovei 140879,07 Eur. Ieškovė taip pat reiškia ir alternatyvų materialinį - teisinį reikalavimą, t. y. teismui nustačius, kad 140879,07 Eur ieškovės reikalavimo teisės į atsakovę nebuvo užskaitytos ginčijamais sandoriais, ieškovė prašo 140879,07 Eur priteisti jai kaip atsakovės skolą.
62. Minėta, siekiant nuginčyti juridinio asmens sudarytus sandorius remiantis tuo, kad jie prieštarauja juridinio asmens teisnumui (CK 1.82 straipsnis), t. y. sudaryti pažeidžiant juridinio asmens steigimo dokumentuose nustatytą jo valdymo organų kompetenciją, ar prieštarauja juridinio asmens tikslams, būtina nustatyti šių teisiškai reikšmingų aplinkybių visumą: pirma, sudarė sandorį viešasis ar privatusis juridinis asmuo; antra, turi būti nustatytas valdymo organo kompetencijos pažeidimas ar (ir) prieštaravimas juridinio asmens tikslams; trečia, turi būti įrodytas privataus juridinio asmens kontrahento ginčijamame sandoryje nesąžiningumas; ketvirta, konstatavus juridinio asmens interesų pažeidimą, spręsti, ar konkrečiu atveju yra pagrindas ginti pažeistas šio asmens teises pripažįstant jo sudarytą sandorį negaliojančiu ar paliekant jam teisę apginti pažeistus interesus kitais teisių gynimo būdais.
63. Teismas, siekdamas išsiaiškinti, ar 2017 m. rugsėjo 18 d. Susitarimas dėl 2017 m. sausio 30 d. Generalinės rangos sutarties Nr. 1 nutraukimo prieštarauja privataus juridinio asmens tikslams, išreikalavo iš ieškovės ir atsakovės įstatus. Ieškovė pateikė įstatus, steigimo sutartį ir registracijos pažymėjimą. Atsakovė nepateikė reikalaujamų dokumentų. Tačiau ieškovės atstovas teismo posėdžio metu patvirtino aplinkybes, jog atsakovės vadovas turėjo teisę pasirašyti 2017 m. rugsėjo 18 d. Susitarimą dėl 2017 m. sausio 30 d. Generalinės rangos sutarties Nr. 1 nutraukimo. Iš šių ieškovės atstovo paaiškinimų teismas negali patvirtinti ieškovės teiginio, kad atsakovės vadovo sudaryti ginčo sandoriai sudaryti pažeidžiant šio juridinio asmens valdymo organo kompetenciją. Ieškovės pateikti įstatai taip pat patvirtina, kad ieškovės vadovas taip pat turėjo įgalinimus pasirašyti ginčijamus sandorius.
64. Iš byloje esančių įrodymų teismas taip pat negali daryti išvados, kad atsakovė, sudarydama 2017 m. rugsėjo 18 d. Susitarimą dėl 2017 m. sausio 30 d. Generalinės rangos sutarties Nr. 1 nutraukimo, buvo nesąžininga. Minėtu Susitarimu šalys iš esmės konstatavo susidariusią faktinę padėtį, susitarė nebetęsti rangos teisinių santykių ir nutarė nutraukti sutartį. Svarbu pažymėti, kad šiuo Susitarimu atsakovė atsisakė reikalavimo ieškovei į 203070,82 Eur dydžio netesybas, todėl teismas teigia, jog šis Susitarimas buvo labiau naudingas ieškovei nei atsakovei.
65. Teismui nenustačius atsakovės valdymo organo (direktoriaus) kompetencijos pažeidimo, 2017 m. rugsėjo 18 d. Susitarimo dėl 2017 m. sausio 30 d. Generalinės rangos sutarties Nr. 1 nutraukimo prieštaravimo juridinio asmens tikslams, atsakovės nesąžiningumo, teismas atmeta ieškovės reikalavimą pripažinti niekiniu ir negaliojančiu sandoriu tarp UAB „Hovden“ ir UAB „Pilkasis granitas“ sudarytą 2017 m. rugsėjo 18 d. Susitarimą dėl 2017 m. sausio 30 d. Generalinės rangos sutarties Nr. 1 nutraukimo.
66. Ieškovė prašo pripažinti negaliojančius 2017 m. liepos 28 d., 2017 m. rugpjūčio 18 d., 2017 m. rugpjūčio 23 d., 2017 m. rugsėjo 1 d. ir 2017 m. rugsėjo 19 d. tarpusavio įsiskolinimo užskaitymo aktus. Atsakovė atsikerta, kad minėti dokumentai yra vienašaliai atsakovės pranešimai dėl sutarties kainos mažinimo statybinių medžiagų kaina pagal Rangos sutartį.
67. Iš 2017 m. sausio 30 d. Generalinės rangos sutarties Nr. 1 nustatyta, kad rangovas (šiuo atveju – ieškovė) įsipareigojo savo priemonėmis atlikti statybos darbus. Tačiau ta pačia sutartimi šalys susitarė, kad užsakovas (šiuo atveju atsakovė), informavęs apie tai rangovą ir su juo suderinęs, turi teisę tiekti medžiagas, būtinas darbams atlikti. Tokiam atvejui esant, sąmata yra mažinama vienašaliu užsakovo pranešimu jo tiekiamų medžiagų kaina. Rangovas, sudarydamas šią sutartį, sutinka, kad dalis medžiagų gali būti tiekiama užsakovo, bei sutinka, kad šių medžiagų kaina būtų mažinama sąmata ir atitinkamai sutarties kaina.
68. Atsakovė pateikė teismui penkias suvestines (lenteles), kurios nurodytos kaip „Pilkasis Granitas sąmatos mažinimas medžiagų kaina“ 2017 m. liepos 28 d., 2017 m. rugpjūčio 18 d., 2017 m. rugpjūčio 23 d., 2017 m. rugsėjo 01 d. ir 2017 m. rugsėjo 19 d. Grafoje „UAB Pilkasis granitas išrašytos sąskaitos UAB “Hovden“ yra nurodyta, kad laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 31 d. iki 2017 m. rugsėjo 1 d. ieškovė išrašė atsakovei 321500,16 Eur PVM sąskaitų faktūrų už atliktus statybos darbus , grafoje „UAB Hovden” atlikti mokėjimai UAB “Pilkasis granitas“ yra nurodyta, kad laikotarpiu nuo 2017 m. vasario 17 d. iki 2017 m. rugsėjo 4 d. atsakovė sumokėjo ieškovei pagal ieškovės išrašytas PVM sąskaitas faktūras 168 121,09 Eur. Grafoje „UAB “Hovden” perduotos medžiagos UAB “Pilkasis Granitas“ yra nurodyta, kad laikotarpiu nuo 2017 m. vasario 17 d. iki 2017 m. rugsėjo 4 d. atsakovė pirko ir tiekė objektui statybinių medžiagų už 140 879,07 Eur. Atsakovės neapmokėtos sąskaitos – 153 379,07 Eur (321 500,16 Eur – 168 121,09 Eur). Atsakovė sumažino atliktų darbų kainą savo pirktų statybinių medžiagų suma, todėl 153 379,07 – 140 879,07 = 12 500 Eur (atsakovo likusi neapmokėta suma), kuri yra numatyta ginčijamo Susitarimo 1.7 punkte, šalims pripažinus, kad Susitarimo pasirašymo dieną rangovo atliktų darbų, už kuriuos užsakovas nėra atsiskaitęs, vertė yra 12 500 Eur. Šią 12 500 Eur sumą atsakovas sumokėjo ieškovui 2017 m. rugsėjo 19 d.
69. Kai kyla ginčas dėl sutarties sąlygų tikrosios reikšmės, teismas, vadovaudamasis sutarčių aiškinimo taisyklėmis (CK 6.193 straipsnis), turi aiškintis tikruosius sandorio šalių ketinimus, tikslus, atsižvelgti į sandorio sudarymo aplinkybes, elgesį po sutarties sudarymo, šalių tarpusavio santykius, kitas svarbias aplinkybes, kurios padėtų nustatyti sandorį sudariusių šalių tikrąją valią.
70. Byloje nustatyta, kad pagal 2017 m. sausio 30 d. Generalinės rangos sutarties Nr. 1 sąlygas ieškovė įsipareigojo savo priemonėmis atlikti statybos darbus. Tačiau ta pačia sutartimi šalys susitarė, kad atsakovė, informavusi apie tai ieškovę ir su ja suderinusi, turi teisę tiekti medžiagas, būtinas darbams atlikti. Tokiam atvejui esant, sąmata yra mažinama vienašaliu atsakovės pranešimu jos tiekiamų medžiagų kaina. Ieškovė, sudarydama šią sutartį, sutinka, kad dalis medžiagų gali būti tiekiama atsakovės bei sutinka, kad šių medžiagų kaina būtų mažinama sąmata ir atitinkamai sutarties kaina.
71. Ieškovė iš esmės neginčijo, kad dalį medžiagų pirko atsakovė. Statybos techninis prižiūrėtojas medžiagų pirkimo – pardavimo apskaitos dokumentuose PVM sąskaitose faktūrose patvirtino, kad „kiekiai atitinka darbo projekte nurodytus kiekius, medžiagos pateiktos/pristatytos rangovui“.
72. Teismas konstatuoja, kad ieškovės ir atsakovės sudaryta Generalinės rangos sutartis kartu yra pirkimo – pardavimo sutartis. Šalys laisva valia sudarė pirkimo – pardavimo ir statybos subrangos sutartį, joje nustatė tarpusavio atsiskaitymo būdus, šalių teises ir pareigas, atsakomybę už sutarčių nevykdymą ir vadovavosi jų nuostatomis, jas vykdydamos, todėl aiškinti priešingai ir padaryti išvadą, kad tai yra tik Generalinės rangos sutartis, nėra pagrindo.
73. Byloje įrodytos aplinkybės, kad atsakovė pirko ir perdavė ieškovei medžiagas statybos darbams atlikti bei kad atsakovė vienašaliu pranešimu sumažino sąmatos kainą jos tiektų medžiagų kaina. Todėl teismas konstatuoja, kad 2017 m. liepos 28 d., 2017 m. rugpjūčio 18 d., 2017 m. rugpjūčio 23 d., 2017 m. rugsėjo 1 d., 2017 m. rugsėjo 19 d. tarpusavio įsiskolinimų užskaitymo aktai savo esme yra atsakovės vienašaliai pranešimai sumažinant sąmatos kainą jos tiektų medžiagų kaina.
74. Teismui konstatavus, kad 2017 m. liepos 28 d., 2017 m. rugpjūčio 18 d., 2017 m. rugpjūčio 23 d., 2017 m. rugsėjo 1 d., 2017 m. rugsėjo 19 d. tarpusavio įsiskolinimų užskaitymo aktai yra atsakovės vienašaliai pranešimai sumažinant sąmatos kainą jos tiektų medžiagų kaina, atmestinas ir ieškovės argumentas, kad atsakovė pažeidė CK 6.930¹ straipsnio normą, t. y. atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą. Pažymėtina, kad ši teisės norma taikoma tuo atveju, kai skolininkas kreditoriaus, kurio naudai įvykdė prievolę, pažeisdamas eiliškumą tvarką, atžvilgiu turėjo galiojančią prievolę ir ją įvykdė. Nagrinėjamu atveju šalių tarpusavio įskaitymų, t. y. priešpriešinių prievolių, šioje byloje nebuvo nustatyta.
75. Teismui atmetus ieškovės reikalavimus pripažinti niekiniu ir negaliojančiu sandorį tarp UAB „Hovden“ ir UAB „Pilkasis granitas“, sudarytą 2017 m. rugsėjo 18 d. Susitarimą dėl 2017 m. sausio 30 d. Generalinės rangos sutarties Nr. 1 nutraukimo ir 2017 m. liepos 28 d., 2017 m. rugpjūčio 18 d., 2017 m. rugpjūčio 23 d., 2017 m. rugsėjo 1 d., 2017 m. rugsėjo 19 d. tarpusavio įsiskolinimų užskaitymo aktus, atmestinas ir ieškovės reikalavimas taikyti restituciją (CK 6.145 straipsnis).
76. Ieškovė ginčija 2017 m. rugsėjo 18 d. Susitarimą dėl 2017 m. sausio 30 d. Generalinės rangos sutarties Nr. 1 nutraukimo ir 2017 m. liepos 28 d., 2017 m. rugpjūčio 18 d., 2017 m. rugpjūčio 23 d., 2017 m. rugsėjo 1 d., 2017 m. rugsėjo 19 d. tarpusavio įsiskolinimų užskaitymo aktus actio Pauliana pagrindu.
77. CK 6.66 straipsnio 1 dalis numato, kad kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (actio Pauliana). Kasacinis teismas nuosekliai formuojamoje praktikoje yra išskyręs tokias būtinas actio Pauliana taikymo sąlygas: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Sandoriui pripažinti negaliojančiu CK 6.66 straipsnio pagrindu būtinas nurodytų sąlygų visetas. Nenustačius bent vienos iš nurodytų sąlygų, nėra pagrindo sandorio pripažinti negaliojančiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428-690/2018).
78. Ieškinyje ieškovė įrodinėja vieną iš actio Pauliana būtinųjų sąlygų – kreditorių teisių pažeidimą, nurodydama, kad ginčijamų sandorių užskaitomis buvo sumažinta galimybė atsiskaityti su jau tuo metu buvusiais sąžiningais kreditoriais, ginčijamų sandorių užskaitomis atsakovei sudaryta neteisėta atsiskaitymo pirmenybė ir taip buvo pažeistos ieškovės kreditorių teisės ir interesai.
79. Teismui konstatavus, kad 2017 m. liepos 28 d., 2017 m. rugpjūčio 18 d., 2017 m. rugpjūčio 23 d., 2017 m. rugsėjo 1 d., 2017 m. rugsėjo 19 d. tarpusavio įsiskolinimų užskaitymo aktai savo esme yra atsakovės vienašaliai pranešimai sumažinant sąmatos kainą jos tiektų medžiagų kaina, o ne sandoriai, negali būti taikomos normos, reglamentuojančios sandorių negaliojimą.
80. Teismas šioje byloje jau konstatavo, kad atsakovės valdymo organas (direktorius) savo kompetencijos ribų neperžengė, atsakovė, sudarydama 2017 m. rugsėjo 18 d. Susitarimą dėl 2017 m. sausio 30 d. Generalinės rangos sutarties Nr. 1 nutraukimo, buvo sąžininga, todėl teismas daro išvadą, kad nėra sandoriui pripažinti negaliojančiu CK 6.66 straipsnio pagrindu būtinų nurodytų sąlygų viseto.
81. Ieškovė ieškinyje reiškia ir alternatyvų reikalavimą, t. y. teismui nustačius, kad 140879,07 Eur UAB „Pilkasis granitas“ reikalavimo teisės į UAB „Hovden“ nebuvo užskaitytos ginčijamais sandoriais, ieškovė prašo 140879,07 Eur priteisti jos naudai kaip atsakovės skolą.
82. Šioje byloje nustatyta, kad ieškovė nepirko dalies statybinių medžiagų, šią pareigą iš ieškovės perėmė atsakovė, savo sąskaita nupirkdama objektui reikalingų statybinių medžiagų. Atsakovė nupirko statybinių medžiagų už 140 879,07 Eur, jas apmokėjo ir perdavė ieškovei. Rangos sutarties VII straipsnio 8 punkto pagrindu, atsakovė sumažino Rangos sutarties kainą 140 879,07 Eur suma, ieškovė su šiuo faktu sutiko. Šalys 2017 m. rugsėjo 18 d. Susitarimo 1.7 punkte nurodė, kad nutraukiant Rangos sutartį, ieškovės (rangovo) atliktų darbų neapmokėta vertė yra 12 500 Eur, kuriuos atsakovė sumokėjo.
83. Remiantis išdėstytu, teismas konstatuoja, kad ieškovė neturi teisės reikalauti iš atsakovės 140 879,07 Eur, nes šia suma buvo sumažinta statybų kaina, todėl šis ieškovės reikalavimas negali būti tenkintinas (CK 6.193 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
84. Kadangi ieškovės ieškinys iš atmestinas, jam nepriteistinos bylinėjimosi išlaidos (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovė pateikė rašytiniais įrodymais pagrįstas 4795 Eur bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti.
85. Teismas pažymi, kad vertinant išlaidų dydį, atsakovės prašoma priteisti 4795 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo suma už atsiliepimo į ieškinį paruošimą, atsiliepimo į patikslintą ieškinį paruošimą, tripliko paruošimą, ruošimosi bylos nagrinėjimui, atstovavimą teisme, laikas kelionėje ir kelionės išlaidos, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77, kuriuo buvo pakeistas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymas Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“, rekomenduojamo priteisti maksimalaus užmokesčio dydžio.
86. Atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Hovden“ iš ieškovės ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Pilkasis granitas“ priteistina 4795 Eur bylinėjimosi išlaidų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 98 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 98, 259, 260, 268- 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Pilkasis granitas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Hovden“ atmesti.
Priteisti iš ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Pilkasis granitas“ atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Hovden“ 4795 (keturis tūkstančius septynis šimtus devyniasdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.