Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Linos Lesinskienės, Aurelijaus Rauckio ir Laimos Šeputienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. P. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų (toliau – ir Alytaus apylinkės teismas) 2025 m. kovo 20 d. nuosprendžio, kuriuo M. P. pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, 243 straipsnyje ir jam paskirtos bausmės:

- už BK 281¹ straipsnio 1 dalį – 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

- už BK 243 straipsnį – 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos jas apimant ir jam paskirta subendrinta 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir jam paskirta 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Alytaus apylinkės teismo 2024 m. birželio 27 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, bausmes pilnai sudedant, ir jam paskirta galutinė 1 (vienerių) metų 2 (dviejų) mėnesių 4 (keturių) dienų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsniu, jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 7 (septyneriems) metams uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, įskaitant teisę tokią specialiąją teisę įgyti, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 7 punktu, 3 dalimi, 72 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 6 dalimi, jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, išieškant iš M. P. valstybės naudai konfiskuotino automobilio „Opel Insignia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 4 210 Eur.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. M. P. nuteistas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį už tai, kad jis 2024 m. rugpjūčio 15 d. apie 20 val. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo kelių transporto priemonę – automobilį „Opel Insignia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau kaip 1,51 promilių neblaivumas, tai yra 20.19 val. jam nustatytas 2,74 promilių neblaivumas.

2. Be to, M. P. nuteistas pagal BK 243 straipsnį už tai, kad vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę šiomis aplinkybėmis: žinodamas, kad Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2023 m. lapkričio 8 d. nuosprendžiu jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 6 (šešeriems) metams ir Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyriuje 2024 m. gegužės 20 d. būdamas supažindintas su paskirta baudžiamojo poveikio priemone ir jos nevykdymo pasekmėmis, 2024 m. rugpjūčio 15 d. apie 20 val. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Opel Insignia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 2,74 promilių neblaivumas; 2024 m. rugsėjo 2 d. apie 15.25 val. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Opel Insignia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 0,68 promilių neblaivumas.

II. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalis)). Apeliaciniame nuteistojo skunde nėra ginčijamas jo veiksmų juridinis vertinimas, o apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs baudžiamąją bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, nesutikti su apylinkės teismo argumentacija šioje dalyje neturi pagrindo, todėl šis klausimas apeliacinės instancijos teisme išsamiau nevertinamas. Apeliaciniame skunde prašoma apeliantui sušvelninti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, sumažinant jos dydį.

6. BK 54 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir nustato skiriamos bausmės dydį (BK 61 straipsnio 2 dalis). Be to, skirdamas bausmę teismas privalo atsižvelgti ir į bausmės paskirtį, tai yra kaskart turi nustatyti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus atimta ar apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 straipsnio 2 dalis). Atkreiptinas nuteistojo dėmesys, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę.

7. Skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje nuteistajam M. P. nustatyta jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – jis naują tyčinį nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), tačiau pirmosios instancijos teismo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nėra nurodyto sprendimo jį pripažinti recidyvistu, nors BPK 307 straipsnio pakeitimai galiojo jau nuo 2024 m. lapkričio 1 d., o skundžiamas Alytaus apylinkės teismo nuosprendis priimtas 2025 m. kovo 20 d. Šios sunkinančios aplinkybės nustatymas turi įtakos bausmės skyrimui, todėl teisėjų kolegija visų pirma patikrina, ar ši atsakomybę sunkinanti aplinkybė nustatyta pagrįstai.

8. BK 27 straipsnio 1 dalis (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija, galiojusi nuo 2015 m. kovo 24 d. iki 2025 m. vasario 1 d.) nustatė, kad nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Toks asmuo yra recidyvistas. BK 27 straipsnio 1 dalis (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija, galiojanti nuo 2025 m. vasario 1 d.) nustato, kad teismas gali pripažinti asmenį recidyvistu, jeigu šis asmuo jau teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu, jo teistumas už šį nusikaltimą neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka ir jis vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Teismas, spręsdamas dėl asmens pripažinimo recidyvistu, atsižvelgia į kaltininko asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį, jų sunkumą, tarpusavio ryšį ir kitas bylos aplinkybes. Be to, nuo 2024 m. lapkričio 1 d. įsigaliojo BPK 307 straipsnio pakeitimai (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2574 redakcija) ir šio straipsnio 1 dalies 5 punktas nustato, kad apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodoma: sprendimas kaltinamąjį pripažinti recidyvistu ar pavojingu recidyvistu, jeigu teismas tai pripažįsta. Taigi BK 27 straipsnio pakeitimas yra teisinę padėtį lengvinantis pakeitimas, nes nelieka savaiminio asmens pripažinimo recidyvistu, be to, teismas turi motyvuoti tokį sprendimą ir išdėstyti jį nuosprendžio rezoliucinėje dalyje.

9. Iš baudžiamosios bylos duomenų nustatyta, kad skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio priėmimo metu M. P. buvo teistas septynis kartus, iš kurių net tris kartus už nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog skundžiamu Alytaus apylinkės teismo nuosprendžiu apeliantas pripažintas kaltu už nusikaltimo transporto eismo saugumui padarymą jau ketvirtąjį kartą, o tai akivaizdžiai rodo, kad nuteistasis yra linkęs į tokio pobūdžio nusikalstamų veikų darymą. Alytaus apylinkės teismo 2024 m. birželio 27 d. nuosprendžiu M. P. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje, padarymą nuteistas galutine 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 8 punktu, 67 straipsnio 1, 3 dalimis, atidėtas 2 (dviejų) metų laikotarpiui, paskiriant įpareigojimus. Šis nuosprendis įsiteisėjo 2024 m. liepos 18 d. Aptarti duomenys patvirtina, kad naują tyčinę nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, nuteistasis M. P. padarė esant neišnykusiam ir nepanaikintam teistumui už kitą tyčinį nusikaltimą. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pagal naujai įsigaliojusį BK 27 straipsnio pakeitimą, nuteistasis laikytinas recidyvistu, kuris būdamas teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu, jo teistumui už šį nusikaltimą neišnykus ar jo nepanaikinus įstatymų nustatyta tvarka, vėl padarė vieną tyčinį nusikaltimą. Taigi, ši jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė nustatyta pagrįstai. Visgi, nagrinėjamoje byloje paduotas tik paties nuteistojo skundas, o pagal BPK 320 straipsnio 4 dalies nuostatas pabloginti nuteistojo ar išteisintojo, taip pat asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį apeliacinės instancijos teismas gali tik tuo atveju, kai dėl to yra prokuroro, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo skundai. Teisėjų kolegija, siekdama nebloginti nuteistojo padėties, dėl (ne)pripažinimo recidyvistu plačiau nepasisako.

10. Apeliaciniu skundu nuteistasis M. P. prašo sumažinti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydį. Už BK 243 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą numatytos viešųjų darbų arba baudos, arba laisvės apribojimo, arba arešto bausmės, už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą numatytos baudos arba arešto, arba laisvės atėmimo iki 1 (vienerių) metų bausmės.

11. Skirdamas bausmę nuteistajam Alytaus apylinkės teismas atsižvelgė į nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte (kaltinamasis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi), į atsakomybę sunkinančią aplinkybę, numatytą BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte (nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje padarė recidyvistas), į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį (padarytas vienas nesunkus nusikaltimas ir vienas baudžiamasis nusižengimas), kaltės formą ir rūšį (veikta tiesiogine tyčia), į nuteistojo asmenybę (nusikalto turėdamas neišnykusį ir įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą, anksčiau ne kartą teistas, baustas administracine tvarka, nuobaudos neįvykdytos). Atkreiptinas dėmesys, jog nusikalstamas veikas, kurių padarymu pripažintas ir nuteistas skundžiamu pirmosios instancijos teismo 2025 m. kovo 20 d. nuosprendžiu, M. P. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, net tris kartus teistas už analogišką nusikalstamą veiką – transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje pažymėjo, jog ankstesni teistumai ir realios laisvės atėmimo bausmės atlikimas M. P. nepadarė tinkamos įtakos, nes jis vėl nusikalsta ir daro analogiškas nusikalstamas veikas, susijusias su transporto priemonių vairavimu esant neblaiviam. Įvertinus aptartas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog bausmės tikslai – sulaikyti asmenį nuo naujų nusikaltimų padarymo, atimti galimybes daryti naujas nusikalstamas veikas – gali būti pasiekti tik M. P. paskyrus griežčiausią bausmės rūšį – realų laisvės atėmimą (už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą veiką – terminuotą laivės atėmimą, už BK 243 straipsnyje numatytą veiką – trumpalaikį laivės atėmimą – areštą). Skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą skirta 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, o už baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 243 straipsnyje, padarymą – 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmė. Skundžiamu Alytaus apylinkės teismo nuosprendžiu nuteistajam paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir nuteistajam buvo paskirta subendrinta 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, sumažinta vienu trečdaliu ir nustatyta galutinė 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Paskirtą subendrintą bei sumažintą bausmę pirmosios instancijos teismas taip pat subendrino su ankstesniu nuteistojo atžvilgiu priimtu nuosprendžiu paskirta bausme, jas visiškai sudedant, ir nuteistajam paskyrė galutinę subendrintą 1 (vienerių) metų 2 (dviejų) mėnesių 4 (keturių) dienų laisvės atėmimo bausmę.

12. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylos duomenis, dar kartą įvertinusi bausmės skyrimui ir individualizavimui reikšmingas aplinkybes, konstatuoja, jog teigti, kad pirmosios instancijos teismas, parinkdamas nuteistajam M. P. bausmių rūšis ir nustatytas jų dydžius už jo įvykdytas nusikalstamas veikas, nesilaikė bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įtvirtintų BK 54 straipsnyje, ar neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai, ir nuteistajam paskyrė aiškiai per griežtas bausmes, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, nuteistojo kaltės formą ir rūšį, jo asmenybę, o taip pat atsižvelgė ir į nuteistojo atsakomybę lengvinančią bei sunkinančią aplinkybes bei pagrįstai sprendė, jog bausmės tikslai nagrinėjamu atveju gali būti pasiekti, paskyrus šios nutarties 11 punkte aptartas bausmes.

13. Aukštesniojo teismo vertinimu, aukščiau šioje nutartyje išdėstytų aplinkybių visuma leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad nuteistasis M. P. yra linkęs pažeisti įstatymus ir daryti nusikalstamas veikas bei jokių realių išvadų dėl savo elgesio nedaro. Taip pat nurodytų duomenų visuma patvirtina, kad nusikalstamos veikos, dėl kurių įvykdymo jis nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, nebuvo padarytos atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos ar nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, o yra tik loginis nuteistojo pasirinkto gyvenimo būdo padarinys. Akivaizdu, jog, nepaisydamas jam taikomų itin griežtų sankcijų, nuteistasis ir toliau ignoruoja visuomenės interesus, todėl nėra jokio pagrindo tikėtis, kad paskyrus švelnesnio pobūdžio bausmę, būtų pasiekti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai. Skunde deklaruojamos aplinkybės dėl visiško kaltės pripažinimo ir nuoširdaus gailėjimosi jau buvo tinkamai įvertintos pirmosios instancijos teismo, individualizuojant nuteistajam bausmes, o nuteistojo deklaruojamos aplinkybės, kad padarė savo elgesio išvadas ir ateityje nedarys jokių teisei priešingų veikų, teismo išvadų dėl nuteistajam paskirtų bausmių tinkamumo, nekeičia. Nuteistasis savo nepriekaištingu elgesiu ne kartą galėjo įrodyti, kad pasitaisė, padarė išvadas dėl savo netinkamo elgesio, tačiau šia galimybe jis nepasinaudojo. Esant paminėtoms aplinkybėms, teisėjų kolegija nuteistojo teiginius dėl pasiryžimo keisti gyvenimo būdą laiko deklaratyviais, neatitinkančiais paties nuteistojo elgesio.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo M. P. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2025 m. kovo 20 d. nuosprendžio atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.