- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-02-04
- Bylos Nr.
- 2S-204-613/2021
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Giedrė Seselskytė
- Atsakovas
- V. R.
- Ieškovas
- Z. R.
- Kategorijos
- 3.1.18.1.2Nepareiškus ieškinio taikomos laikinosios apsaugos priemonės
- 3.1.18.2.13Kitos laikinosios apsaugos priemonės
- 3.1.18.8Kiti su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu, pakeitimu, panaikinimu susiję klausimai
- 3.3.2.3Atskirojo skundo nagrinėjimas
- 3.3.2.4Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio atskirąjį skundą, teisės
- 3.3.2.5Apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl atskirojo skundo
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Giedrė Seselskytė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės V. R. atskirąjį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 26 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo Z. R. ieškinį atsakovei V. R. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas Z. R. kreipėsi į Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmus su ieškiniu, prašydamas: 1) nutraukti jo ir atsakovės V. R. santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės; 2) palikti atsakovei jos pasirinktą pavardę; 3) priteisti iš atsakovės ieškovui išlaikymą po 70,00 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis, mokamomis iki jo gyvos galvos; 5) priteisti ieškovui visą santuokoje įgytą turtą.
2. Atsakovė V. R. pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir iki jos ieškinio pateikimo įpareigoti ieškovą Z. R. gyventi skyrium nuo atsakovės, ir įpareigoti Z. R. netrukdyti V. R. naudotis jų bendru butu, adresu (duomenys neskelbtini), iki bus išnagrinėta civilinė byla dėl santuokos nutraukimo. Nurodė, kad sutuoktinis prieš atsakovę vartoja psichologinį smurtą, dėl to ji kvietė policijos pareigūnus ir yra pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-41436-20 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 145 straipsnio 2 dalį.
Atsiliepimas
3. Ieškovas pateikė atsiliepimą į atsakovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, juo prašo prašymo netenkinti. Nurodė, kad prašymas yra nekonkretus. Atsakovė nenurodo, kuo turėtų pasireikšti ieškovo netrukdymas naudotis atsakovei bendru turtu – butu, esančiu (duomenys neskelbtini). Prašyme nurodytos aplinkybės dėl grasinimo yra išgalvotos ir šmeižikiško pobūdžio, atsakovės nuolatiniai skambučiai policijai yra nepagrįsti. Ieškovas yra neįgalus, o butas, esantis (duomenys neskelbtini), yra specialiai pritaikytas gyventi ieškovui.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
4. Tauragės apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 26 d. nutartimi atsakovės V. R. prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio pareiškimo netenkino.
5. Teismas nustatė, kad atsakovė savo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įpareigojimą gyventi skyrium ir draudimą trukdyti atsakovei naudotis butu, iš esmės grindžia ieškovo vartojamu psichologiniu smurtu ir ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-41436-20 ieškovui dėl grasinimo atsakovei pradėjimo faktu.
6. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnio 2 dalies normos taikomos visais atvejais, kai būtina apginti vieno sutuoktinio interesus, t. y. kai egzistuoja tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad sutuoktinis vartoja prieš kitą sutuoktinį fizinę ar kitokią prievartą, todėl bendras gyvenimas gali padaryti kitam sutuoktiniui žalos.
7. Teismo vertinimu, byloje nepateikta įrodymų, leidžiančių spręsti apie ieškovo vartotą psichologinį ir (ar) fizinį smurtą ir (ar) realius grasinimus prieš atsakovę. Vien pranešimas apie pradėtą ikiteisminį tyrimą nėra pakankamas įrodymas, kad būtų pagrindas įpareigoti ieškovą gyventi skyrium nuo atsakovės. Jokių kitų duomenų ir juos patvirtinančių įrodymų apie kitus netinkamus ieškovo veiksmus prieš atsakovę nėra.
8. Teismas, įvertinęs ieškovo amžių, gaunamas pajamas, sveikatos būklę ir jo specialiuosius poreikius, padarė išvadą, ieškovo iškraustymas iš jo gyvenamosios patalpos šiuo atveju neatitiktų ekonomiškumo principo reikalavimų (CPK 145 straipsnio 2 dalis).
9. Teismas pažymėjo, kad, nagrinėdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, nenagrinėja ieškinio (priešieškinio) iš esmės, todėl negali konstatuoti fakto, kad ieškovas vartojo smurtą prieš atsakovę. Byloje nėra pakankamai duomenų, įrodančių atsakovės argumentus, kad ieškovas nuolat jai grasina ir, kad tokie grasinimai realūs, todėl darytina išvada, kad šioje proceso stadijoje nėra pakankamo pagrindo pritaikyti atsakovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones.
III. Atskirojo skundo argumentai
10. Atsakovė V. R. (toliau – apeliantė) pateikė atskirąjį skundą, juo prašo Tauragės apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 26 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atsakovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkinti ir įpareigoti ieškovą Z. R. gyventi skyrium nuo V. R.; įpareigoti ieškovą Z. R. netrukdyti V. R. naudotis jų bendru butu, adresu (duomenys neskelbtini), iki bus pateiktas ieškinys dėl santuokos nutraukimo ir su santuokos nutraukimu susijusių klausimų išsprendimo ir nuo ieškinio padavimo iki bylos išnagrinėjimo teisme dienos. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Pirmosios instancijos teismas, teisingai vadovaudamasis teisiniu reglamentavimu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, neteisingai vertino faktines aplinkybes, įrodymus, atsakovės manymu, pagrindžiančius laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą, ir nesiėmė aktyvių veiksmų, siekdamas surinkti prašymui išnagrinėti reikalingus įrodymus iš Tauragės apskrities VPK Šilutės r. PK, Informatikos ir ryšių departamento.
10.2. Pažymėjo, kad ieškovas yra ne kartą teistas už smurtinius nusikaltimus. Šiuo metu ieškovui yra pradėti ikiteisminiai tyrimai pagal BK 145 straipsnio 2 dalį ir dėl šaunamojo ginklo laikymo. Byloje pateikti duomenys iš gydymo įstaigos, iš kurių matyti, kad ieškovas charakterizuojamas neigiamai.
10.3. Taip pat pažymėjo, kad nors ieškovas yra neįgalus, bet veda aktyvų gyvenimo būdą, jo gaunamos pajamos yra didesnės nei atsakovės, todėl gali išsinuomoti kitą gyvenamąjį būstą. Be to, atsakovė yra 74 metų amžiaus, dėl patiriamo psichologinio smurto lankosi pas gydytojus.
Atsiliepimas
11. Atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl bylos nagrinėjimo ribų
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
13. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
14. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal CPK 336 straipsnio 1 dalį atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, atskirąjį skundą, sprendžia, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.
15. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas netenkino atsakovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas (CPK 320, 338 straipsniai).
16. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 144 straipsnio 1 dalį teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šios sąlygos yra kumuliacinės. Tai reiškia, kad jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi. Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas nepasisako dėl ginčo esmės ir dėl ieškinio reikalavimų pagrįstumo, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, o sprendžia tik dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju. Sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumo klausimą byla nenagrinėjama iš esmės.
17. Laikinųjų apsaugos priemonių tikslas yra užtikrinti, kad neatsirastų priežasčių, dėl kurių teismo sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas privalo patikrinti, ar laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nepažeis viešojo intereso, vadovautis ekonomiškumo, proporcingumo ir teisingumo principais (CPK 145 straipsnio 2 dalis).
18. Pažymėtina, kad CPK 145 straipsnio 1 dalyje išvardytų laikinųjų apsaugos priemonių sąrašas nėra baigtinis, nes šios dalies 13 punkte yra nurodyta, kad yra taikomos ir kitos įstatymuose numatytos priemonės. Šeimos teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) trečios knygos nuostatos. Joje įtvirtintos normos yra specialiosios Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso normų atžvilgiu. CK 3.65 straipsnis reglamentuoja laikinųjų apsaugos priemonių taikymą būtent šeimos bylose. CK 3.65 straipsnio 2 dalyje yra nurodytos laikinųjų apsaugos priemonių šeimos byloje rūšys: įpareigojimas gyventi skyriumi (1 punktas), įpareigojimas vieną sutuoktinį netrukdyti kitam sutuoktiniui naudotis tam tikru turtu (2 punktas) ir kt. Tokių priemonių taikymo pagrindas – būtinybė apsaugoti turtinius ar asmeninius neturtinius vaiko ar vieno sutuoktinio interesus, kai egzistuoja tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko ar vieno sutuoktinio teisės. Pažymėtina ir tai, jog toks galimas pavojus turi būti realus ir pagrįstas bylos duomenimis. Be to, šios apsaugos priemonės taikomos, kai kitas sutuoktinis turi galimybę gyventi skyrium, pavyzdžiui, turi nuosavybės teise jam priklausančią gyvenamąją patalpą, ją nuomojasi ar jo finansinė padėtis leidžia tą padaryti.
19. Skundžiama nutartimi atsakovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių, t. y. ieškovo įpareigojimo gyventi skyrium nuo atsakovės ir netrukdyti atsakovei naudotis bendru butu, esančiu (duomenys neskelbtini), taikymo buvo netenkintas.
20. Atsakovė (apeliantė) teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino faktines aplinkybes, įrodymus, atsakovės manymu, pagrindžiančius laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą, ir nesiėmė aktyvių veiksmų, siekdamas surinkti prašymui išnagrinėti reikalingus įrodymus dėl ieškovo teistumo. Nors atsakovė nurodo, kad prieš ją ieškovas vartoja psichologinį smurtą, yra pradėtas ikiteisminis tyrimas, tačiau, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, vien pranešimas apie pradėtą ikiteisminį tyrimą nėra pakankamas įrodymas daryti išvadą, kad yra realus pavojus atsakovės sveikatai (ar gyvybei) ir (ar) gali nukentėti atsakovės teisės. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovės nurodytos aplinkybės dėl ieškovo ankstesnio teistumo netrukdė šalims gyventi kartu ilgą laiką, o šiuo metu pradėtas ikiteisminis tyrimas tikėtina yra pasekmė ieškovo kreipimosi į teismą dėl santuokos nutraukimo ir šeimoje kilusio konflikto dėl ieškovo pareikštų reikalavimų teisme. Atsakovė nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių ieškovo nuolatinį, nepertraukiamą netinkamą elgesį atsakovės atžvilgiu, kurių pagrindu galima būtų konstatuoti, kad yra realus pavojus atsakovės teisėms ir teisėtiems interesams.
21. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovė nepateikė ir objektyvių įrodymų, pagrindžiančių atsakovės teisės netrukdomai naudotis šalių bendru butu ribojimą. Vien atsakovės nurodytos aplinkybės, kad ieškovas į bendrus namus atsiveža naują draugę ir lieka juose miegoti, o atsakovė dėl to turi išeiti iš namų, nepatvirtina fakto, kad atsakovės teisė naudotis bendru šalių butu yra kažkaip suvaržyta. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, aplinkybės, kad teisme yra iškelta byla dėl santuokos nutraukimo, neabejotinai lemia konfliktiškus ir įtemptus ginčo šalių santykius, tačiau, įvertinus šalių nurodytas aplinkybes, į bylą pateiktus duomenis, pagrįstai nusprendė, kad šioje stadijoje nėra pagrindo taikyti atsakovės prašomų laikinųjų apsaugos priemonių.
22. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad, (ne)taikant laikinąsias apsaugos priemones, visuomet egzistuoja poreikis nepažeisti proceso šalių interesų pusiausvyros principo. Proporcingumas yra vienas iš bendrųjų teisės principų. Šio principo taikymas, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, reiškia, kad teismas, (ne)taikydamas tokias priemones, turėtų įvertinti tiek ieškovo, tiek atsakovo teisėtus interesus ir nė vienai iš šalių nesuteikti nepagrįsto pranašumo. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių netaikymo pagrįstumo atsakovės teisių suvaržymo kontekste, pažymi, kad, kaip nurodė pati atsakovė, kilus konfliktinei situacijai tarp šalių, atsakovė turi galimybę laikinai apsistoti pas seserį, ieškovas kitos gyvenamosios vietos neturi, yra neįgalus, jo gyvenamoji vieta yra specialiai pritaikyta gyventi judėjimo negalią turinčiam asmeniui, todėl nėra pagrindo išvadai, kad nagrinėjamu atveju, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, yra pažeidžiamas šalių interesų pusiausvyros, proporcingumo, ekonomiškumo ir kiti principai.
23. Pažymėtina, jog teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, nenustatinėja vienos iš šalių kaltės dėl konfliktų šeimoje, teismui pakanka įsitikinti tuo, jog konkrečiu atveju yra grėsmė, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių iki teismo sprendimo priėmimo gali būti pažeisti nepilnamečių vaikų ar vieno iš sutuoktinių interesai. Teismas, (ne) taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, neturi teisinio pagrindo išsamiai analizuoti, vertinti byloje šalių pateiktų įrodymų ir nustatyti aplinkybes, kurios yra ieškinio pagrindas ir kurias įvertinus bus išspręsti ieškinio reikalavimai.
24. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).
Dėl bylos procesinės baigties
25. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas nagrinėjamą klausimą, tinkamai taikė ir aiškino proceso ir materialiosios teisės normas, pagrįstai netenkino atsakovės prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti skundžiamą teismo nutartį, todėl apelianto atskirasis skundas atmetamas, o teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu, teismas
nutaria:
Tauragės apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.