Tauragės apylinkės teismo sprendimas

sekretoriaujant Virginijai Makarienei, dalyvaujant pareiškėjams L. S., R. V., Z. Z., jų atstovei advokatei Stanislavai Jorudienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal L. S., R. V. ir Z. Z. pareiškimą suinteresuotiems asmenims valstybės įmonės Turto bankui, Šilalės rajono savivaldybės administracijai, V. J., A. R., S. P., S. V., A. V., R. K., P. B., L. V., dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2018 m. kovo 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-1196-999/2018 buvo atmestas pareiškėjų L. S., R. V., Z. Z. pareiškimas dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo. Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. lapkričio 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1009-459/2018 minėtas Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų sprendimas paliktas nepakeistas.

2019 m. kovo 1 d. Tauragės apylinkės teismo nutartimi atnaujintas procesas civilinėje byloje Nr. 2YT-1196-999/2018, iškeltoje pagal pareiškėjų L. S., R. V., Z. Z. pareiškimą, suinteresuoti asmenys VĮ Turto bankas, Šilalės rajono savivaldybės administracija, dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu.

2019 m. kovo 8 d. teisėjo rezoliucija patenkinus pareiškėjų prašymą suinteresuotais asmenimis į bylą įtraukti V. J., A. R., S. P., S. V., A. V., R. K., P. B. ir L. V..

Pagal gautus dokumentus iš D. N. ir jos paaiškinimų, bei kitų asmenų priklausiusių Fizinių asmenų grupei išsiaiškino, kad (duomenys neskelbtini) m. likvidavus (duomenys neskelbtini) žemės ūkio įmonę, tie patys asmenys, kurie priklausė įmonei, susibūrė į (duomenys neskelbtini) fizinių asmenų grupę ir gavo (duomenys neskelbtini) žemės ūkio įmonės turtą, t.y. nekilnojamąjį turtą - karvių fermą, dvi daržines, kilnojamąjį turtą- automobilius, traktorius ir kt. (duomenys neskelbtini) kaime susikūrusiai fizinių asmenų grupei vadovavo V. J.. Fizinių asmenų grupė turėjo galimybę už vadinamuosius baltus čekius grupės nuosavybės teisę įsigyti kolūkio turto. Taip fizinių asmenų grupė įsigijo 2 daržines ir kitą turtą. Grupėje buvo 29 asmenys, daugelis jau yra mirę. (duomenys neskelbtini) fizinių asmenų grupė susikūrė 1993 m. likvidavosi 1996 m. Jie nusprendė pasidalyti įsigytą turtą, vieną daržinę pardavė Š., o antrą pardavė R. V. ir Z. Z. bei L. S., nors ji ir nebuvo fizinių asmenų grupės narė. Pareiškėjai įsipareigojo iki gruodžio 25 d. susimokėti už nupirktus pastatus. Pareiškėjai 1996-12-23 sumokėjo pinigus fizinių asmenų grupės nariams. Pinigai buvo paskirstyti pastatų savininkams, tai yra fizinių asmenų grupės nariams pagal jų turimų pajų dydį. Pareiškėjai už daržinę sumokėjo 4000 litų. Iš jų pusę sumos, tai yra 2000 litų sumokėjo L. S., kuri naudojasi puse šios daržinės. R. V. ir Z. Z. sumokėjo po 1000 litų už kitą pusę daržinės. Bendru sutarimu L. S. naudojasi ½ dalimi daržinės, o R. V. ir Z. Z. po ¼ dalį daržinės. Pareiškėjai įsigiję daržinę remontuoja, naudoja ir valdo nepertraukiamai nuo 1996 m. Pareiškėjai 2017 m. bandė įteisinti pastatą jį įregistruojant nekilnojamojo turto registre. Pagal jų užsakymą, statiniui, registro numeris (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra parengta Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byla. Pareiškėja L. S. su prašymu įregistruoti nekilnojamąjį daiktą - daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kreipėsi į VĮ „Registrų centras“, iš kur gavo sprendimą, jog prašymas yra atmestas motyvuojant tuo, kad nepateikti dokumentai patvirtinantys nuosavybės teisių į daržinės pastatą atsiradimą.

Bylos nagrinėjimui prie šios bylos pridėta Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų civilinė byla Nr. 2YT-1196-999/2018.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja

Pareiškimas tenkintinas.

Iš pareiškėjų, suinteresuotų asmenų paaiškinimų, rašytinės civilinės bylos medžiagos nustatyta, kad 1993 metais fizinių asmenų grupė iš 29 asmenų privatizavimo metu iš (duomenys neskelbtini) žemės ūkio įmonės įsigijo kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, tame tarpe ir daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini). 1996 metais fizinių asmenų grupė buvo likviduota, nusprendus pasidalyti turimą turtą arba jį parduoti. Daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1996-04-17 susirinkimo metu nuspręsta parduoti už 4000 litų L. S. ir fizinių asmenų grupės nariams R. V. ir Z. Z.. Už šią daržinę 2000 litų sumokėjo L. S.. R. V. ir Z. Z. sumokėjo po 1000 litų už kitą pusę daržinės. Bendru sutarimu nuo įsigijimo momento L. S. naudojasi ½ dalimi daržinės, o R. V. ir Z. Z. po ¼ dalį daržinės. Už daržinę pareiškėjų sumokėti pinigai buvo išdalyti visiems fizinių asmenų grupės nariams pagal jų turimas turto dalis. Pareiškėjai įsigiję daržinę remontuoja, naudoja ir valdo nepertraukiamai nuo 1996 m. Pareiškėjai 2017 m. bandė įteisinti pastatą jį įregistruojant nekilnojamojo turto registre. Pagal jų užsakymą, statiniui, registro numeris (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra parengta Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byla. Pareiškėja L. S. su prašymu įregistruoti nekilnojamąjį daiktą - daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kreipėsi į VĮ „Registrų centras“, iš kur gavo sprendimą, jog prašymas yra atmestas motyvuojant tuo, kad nepateikti dokumentai patvirtinantys nuosavybės teisių į daržinės pastatą atsiradimą.

Įgyjamoji senatis yra savarankiškas, pirminis nuosavybės teisės įgijimo būdas (CK 4.47 straipsnio 11 punktas), galimas įvykdžius tam tikrus įstatyme įtvirtintus reikalavimus. Šis būdas taikomas, kai pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą iki CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytų terminų suėjimo ir prašo teismą konstatuoti, kad yra visos CK 4.68–4.71 straipsniuose nustatytos įgyjamosios senaties taikymo sąlygos. Įgyjamąja senatimi nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą gali įgyti asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs tokį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja.

Nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką. Tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis); 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys); 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis). Daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas; 6) daiktas valdomas nepertraukiamai; 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas); 8) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. vasario 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K- 7-67/2011 išaiškino, kad pagal CK 4.22 straipsnio 1 dalį daikto valdymu, kaip pagrindu įgyti nuosavybės teisę pagal įgyjamąją senatį, laikomas faktinis daikto turėjimas turint tikslą valdyti jį kaip savą, nekeliant reikalavimo valdymą registruoti. CK 4.27 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji taisyklė, kokiu pagrindu atsiranda nekilnojamojo daikto valdymas. Joje nustatyta, kad nekilnojamojo daikto valdymas gali atsirasti fiziškai užvaldžius daiktą, taip pat daikto fiziškai neužvaldžius, bet kai perduodantis valdyti daiktą asmuo nurodo, kad daiktas perduotas, jei nėra jokių kliūčių patekti į tą daiktą ar kitu panašiu būdu jį fiziškai užvaldyti. Taigi abi šios įstatymo nuostatos nekilnojamojo daikto valdymą reglamentuoja kaip faktinę padėtį, kurią nustačius teismas turi pagrindą spręsti dėl valdymo teisės. Teisinė registracija, minėta, yra išvestinio pobūdžio veiksmas. Jo tikslas ir paskirtis neatitinka įstatymu apibrėžto nekilnojamojo daikto valdymo esmės ir pagrindų. Pagal Lietuvos Respublikos įstatymų nuostatas teisinė registracija nenurodyta kaip valdymo sampratos elementas ar valdymo atsiradimo pagrindas. Pagal savo teisinę reikšmę ji nesukuria teisės ir negali paneigti kitais pagrindais atsirandančios teisės. Tiek registracija viešajame registre, tiek jos nebuvimas savaime nereiškia valdymo nebuvimo ir negali būti vertinama taip, kad susidarytų kliūtis teismui konstatuoti įstatyme reikalaujamų faktų pagrindu esant valdymo teisę. Asmeniui turi būti suteikiama galimybė įrodyti, kad nekilnojamojo daikto valdymas atitiko įstatyme tiesiogiai įtvirtintas sąlygas, kurioms esant gali būti pripažįstama jo nuosavybės teisė įgyjamosios senaties pagrindu.

Pareiškėjų nurodytas aplinkybes apie tai, kad fizinių asmenų grupė susidedanti iš 29 asmenų, kuriems buvo nustatyta kiekvieno nario nuosavybės dalis, buvo privatizavusi ir turėjo savarankiškai turtą, jį valdė, tvarkė savo nuožiūra, o 1996 metais pasidalijo bei pardavė jai priklausiusį turtą teismo posėdžio metu patvirtino suinteresuoti asmenys V. J., S. P., A. V., R. K., P. B., L. V.. Šias aplinkybes taip pat patvirtina byloje pateikti rašytiniai įrodymai:

Iš 1996-04-17 vykusio (duomenys neskelbtini) fizinių asmenų grupės susirinkimo protokolo nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) fizinių asmenų grupės likvidavimo komisija pasiūlė parduoti dvi daržines, nes nesant šeimininkų jos greitai nugrius ir susirinkimo dalyviai priėmė sprendimą abi daržines parduoti. Protokolo nutariamojoje dalyje nurodyta, kad vieną daržinę už 2000 LT parduoda Š. St. Antrą daržinę parduoda už 4000 litų R. V., Z. Z. ir L. S. (b. l. 5).

Iš 1996-12-23 sąrašo „išmokėti pinigai už daržines“ nustatyta, kad tarp (duomenys neskelbtini) fizinių asmenų grupės narių buvo pasidalinti už daržines gauti pinigai, kurie atiteko proporcingai įneštiems kiekvieno nario pajams. 29 fizinių asmenų grupės nariams buvo padalinti 6100,00 litų, kurie gauti už abi daržines (b. l. 6).

Iš (duomenys neskelbtini) fizinių asmenų grupės sąrašų apie išmokėtus pinigus už parduotas mašinas, kitą turtą nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) fizinių asmenų grupė tarpusavyje dalijosi ir kitas lėšas, gautas pardavus fizinių asmenų grupei priklausiusį turtą: mašiną ZIL, arklius, traktorius (duomenys neskelbtini) ir inventorių (b. l. 7-8).

Iš pateiktų nuosavybės teisės liudijimų matosi, kad fizinių asmenų grupės nariams Šilalės rajono privatizavimo komisija išdavė nuosavybės teisės liudijimus į privatizuotą turtą: automašiną ERAZ, inv. Nr. (duomenys neskelbtini) automašiną GAZ-52, inv. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 9-12).

Nuosavybės teisės liudijimuose nurodyta kiekvieno grupės fizinių asmenų grupės nario nuosavybės dalis. Palyginus šiuose dokumentuose nurodytas kiekvieno fizinių asmenų grupės nario nuosavybės dalis, jos atitinka nuosavybės dalims, nurodytoms 1996-12-23 dokumente, kuriuo fizinių asmenų grupės nariai dalijasi gautas pinigines lėšas už daržines. Todėl aptartais įrodymais patikimai nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) fizinių asmenų grupė privatizavimo metu įgijo nuosavybės tiesę į daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini). Nors fizinių asmenų grupė daržinės nebuvo įregistravusi savo vardu nekilnojamojo turto registre, tačiau šį turtą valdė ir naudojosi teisėtai.

Pareiškėjai remdamiesi 1996-04-17 (duomenys neskelbtini) fizinių asmenų grupės sprendimu nupirko šią daržinę iš fizinių asmenų grupės narių už 4000 litų. Už šią daržinę 2000 litų sumokėjo L. S.. R. V. ir Z. Z. sumokėjo po 1000 litų už kitą pusę daržinės. Nuo įsigijimo momento L. S. naudojasi ½ dalimi daržinės, o R. V. ir Z. Z. po ¼ dalį daržinės. Už daržinę pareiškėjų sumokėti pinigai buvo išdalyti visiems fizinių asmenų grupės nariams pagal jų turimas turto dalis. Pareiškėjai įsigiję daržinę remontuoja, naudoja ir valdo nepertraukiamai kaip savo nuo 1996 m.

Iš suinteresuoto asmens Šilalės rajono savivaldybės administracijos atsiliepimo bei 2018-01-09 pažymos Nr. B4-20-(9.10) nustatyta, kad ji nuosavybės teise nevaldo į pastato - daržinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini). (civilinė byla Nr. 2YT-1196-999/2018, b. l. 17).

Šilalės rajono savivaldybės administracijos Bijotų seniūnijos 2017-12-18 Nr. D5-33(3.9) pažymoje nurodyta, kad nuo 1996 metų L. S., R. V. ir Z. Z. naudojasi (duomenys neskelbtini) kaime esančia daržine (civilinė byla Nr. 2YT-1196-999/2018, b. l. 18).

Pareiškėjai nėra įgiję nuosavybės teisės į šį pastatą jokiu kitu būdu, nes įsigyjant šį pastatą, nebuvo sudaryta ir notariškai patvirtinta pirkimo-pardavimo sutartis, šis pastatas- daržinė nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė, jis neregistruotas viešajame registre kieno nors vardu.

Tas faktas, jog pastatas nėra įregistruotas nekilnojamojo turto registre fizinių asmenų grupės vardu, taip pat nėra kliūtis teismui konstatuoti daikto atviro valdymo sąlygos buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011)). Todėl daržinę pareiškėjai įgijo sąžiningai ir jį teisėtai sąžiningai atvirai nepertraukiamai kaip savo nuo 1996 metų, tai yra daugiau kaip dešimt metų valdo visą laiką, būdami įsitikinę, kad niekas neturi daugiau teisių už juos, nes daržinė pareiškėjų buvo valdoma, kaip savas daiktas, niekas jokių pretenzijų niekuomet nereiškė ir niekas daugiau neturi į šį pastatą-daržinę absoliučiai jokių teisių. Dėl to yra visos sąlygos, numatytos CK 4.68-4.71 straipsniuose ir remiantis Lietuvos Respublikos CK 4.47 str. 1 d. 11 p. nustatomas nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktas, kad L. S., R. V. ir Z. Z. įgyjamąja senatimi įgijo nuosavybės teisę į pastatą daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), nustatant, kad L. S. įgijo nuosavybės teisę į ½ dalį, o R. V. ir Z. Z. įgijo nuosavybės teises po ¼ dalį šios daržinės.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas dėl daržinės įregistravimo nuosavybės teise VĮ Registrų centre (CPK 448 straipsnio 1 dalis).

Sprendimui įsiteisėjus netenka galios Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2018 m. kovo 19 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2YT-1196-999/2018 (CPK 371 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268 straipsniu, 371 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 533 straipsnio 2 dalimi, teismas

nusprendžia:

Priimti naują sprendimą - pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad L. S., R. V. ir Z. Z. įgyjamąja senatimi įgijo nuosavybės teisę į pastatą daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), nustatant, kad L. S. įgijo nuosavybės teisę į ½ dalį, o R. V. ir Z. Z. įgijo nuosavybės teises po ¼ dalį šios daržinės.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas dėl daržinės įregistravimo nuosavybės teise VĮ Registrų centre.

Sprendimui įsiteisėjus netenka galios Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2018 m. kovo 19 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2YT-1196-999/2018.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmus.