Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjas Mindaugas Povilanskas, sekretoriaujant Justinai Kazakevičienei, dalyvaujant prokurorei Vaidai Matuzonienei, kaltinamajam E. S. (E. S.), kaltinamojo E. S. (E. S.) gynėjui advokatui Jurij Surinin, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje E. S. (E. S.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), nuo 2015 m. sausio 29 d. įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, gyvenamosios vietos nedeklaruojantis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, teistas:

1) Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 27 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 2 dalį, 180 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 3 dalį – 1 (vienerių) metų 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausme. Bausmę atlikęs (2015 m. sausio 2 d. paleistas iš Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-ojo sektoriaus);

2) Jungtinės Karalystės Piterhedo Šerifo teismo (Peterhead Sheriff Court) 2016 m. sausio 11 d. nuosprendžiu nuteistas pagal 28.4.6 straipsnį (nusikaltimai valstybei, viešajai tvarkai, teisingumo vykdymui arba prieš valstybės pareigūnus) – įspėjimu;

3) Jungtinės Karalystės Piterhedo Šerifo teismo (Peterhead Sheriff Court) 2016 m. rugpjūčio 1 d. nuosprendžiu nuteistas pagal 28.4.6 straipsnį (nusikaltimai valstybei, viešajai tvarkai, teisingumo vykdymui arba prieš valstybės pareigūnus) – įspėjimu;

4) Jungtinės Karalystės Piterhedo Taikos teismo (Peterhead Justice of the Peace Court) 2016 m. rugpjūčio 23 d. nuosprendžiu nuteistas pagal 25.3.3 straipsnį (vagystė) – 50 (penkiasdešimties) svarų sterlingų bauda;

5) Jungtinės Karalystės Aberdyno Aukščiausiojo teismo (Aberdeen High Court) 2017 m. gegužės 19 d. nuosprendžiu nuteistas pagal veiką 22.1.75 (išžaginimas) – 6 (šešerių) metų laisvės atėmimo bausme; kaltinamas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. S. 2015 m. sausio 12 d., apie 20.30 val., būdamas M. P. (M. P.) namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), konflikto metu, veikdamas kartu su R. F. (R. F.), tyčia kumščiais ir kojomis suduodami ne mažiau 16 smūgių į įvairias kūno vietas, sumušė M. P., šiam padarydami daugybines poodines kraujosruvas: galvos plaukuotoje dalyje ir veido abiejose pusėse, akių vokuose, pasmakrėje, kakle, krūtinėje (daugiau kairėje), pilvo kairiajame šone ir dilbiuose; nosies kaulų lūžimą; V ir IX dešinės pusės ir nuo I-o iki VIII-o (skaitytiniai) bei XI kairės pusės šonkaulių lūžius (II, III, V, VI, VII – dvigubi) su kairio plaučio apatinės skilties sumušimu, oru ir skysčiu kairėje krūtinplėvės ertmėje bei masyvią poodinę emfizemą krūtinės ląstoje, kakle, galvoje, taip bendrais veiksmais su R. F. nesunkiai sutrikdydami nukentėjusiojo M. P. sveikatą.

Liudytoja V. S. apklausta ikiteisminio tyrimo metu (atliekant tyrimą ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. (duomenys neskelbtini)) parodė, kad ji kartu su savo sugyventiniu M. (M.) P. gyvena (duomenys neskelbtini). Ji užaugino 3 vaikus: V. (V.) ( jį įsūnijo Italijos piliečiai ir jis gyvena kartu su jais Italijoje), M., gimusį (duomenys neskelbtini). (gyvena ir dirba Škotijoje), E., gimusį (duomenys neskelbtini). Šiuo metu ji negyvena kartu su savo vaikų tėvu ir nepalaiko su juo ryšio. Jis irgi šiuo metu gyvena Škotijoje. Jos santykiai su E. yra prasti. Kol jis kalėjo už padarytą nusikaltimą, ji dar susirašinėjo su juo ir stengėsi palaikyti. Tačiau jam išėjus į laisvę, nutrūko visi santykiai. Ji turėjo dėl jo problemų ir uždraudė jam gyventi jos naujojoje šeimoje. Iš (duomenys neskelbtini) gyventojų girdėjo, kad jis po kalėjimo gyveno R. F. namuose. Nežino koks buvo jo pragyvenimo šaltinis. 2015 m. vasario 5 d. vakare jai paskambino E. ir pasakė, kad jau važiuoja į Škotiją pas M., kuri jam ir nupirko bilietą kelionei. Taip pat girdėjo iš (duomenys neskelbtini) gyventojų, kad E. kartu su R. F. sumušė M., pavardės nežino. Galimai išvažiuojant į Škotiją tokiu būdu E. norėjo pasislėpti nuo teisėsaugos pareigūnų ir išvengti atsakomybės. Ji to nežino. Nei su M., nei su E. nebendrauja. Nežino M. tikslaus adreso užsienyje ir nežino prie kokių nusikaltimų yra prisidėjęs E. (3 t., b. l. 38–39).

Liudytojas R. F. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad už nusikaltimą, įvykdytą 2015 m. sausio 12 d., kuomet kartu su savo draugu E. S. sumušė pažįstamą M. P., jis buvo nuteistas ir savo bausmę atliko, į laisvę išėjo 2019 metais. Nori paaiškinti, kad įvykio dieną (2015 m. sausio 12 d.), galimai tai buvo apie 22.15 val., tiksliai laiko nepamena, kartu su E. S., atėjo išgerti pas M. P., gyvenantį (duomenys neskelbtini). Atsinešė du 1 litro talpos alaus butelius. Nuėjo pas jį, kadangi neturėjo kur eiti. Nieko bendro su M. P. niekada neturėjo, kadangi tarp jų didelis amžiaus skirtumas. Atsimena, kad į namus juos įleido M. sugyventinė – T. Ji su jais negėrė, o vėliau pabėgo iš namų. Namuose liko kartu su M. P. Sėdėjo jo namo virtuvėje ir gėrė alų. M. P. su jais negėrė ir jiems sėdint, žodis po žodžio, tarp jų kilo žodinis konfliktas. Jau atėję pas M. jie buvo neblaivūs. Žodinio konflikto metu M. pradėjo juos varyti iš namų, ir tuo metu jis jį (R. F.) pastūmė, ir jis nukrito ant paplavų kibiro. Kadangi apsipylė, labai supyko ir paėmęs tą kibirą, išpylė ant M. kas liko ir trenkė jam kumščiu. Kur jam trenkė, jis neatsimena ir nematė, kadangi tuo metu jo virtuvėje nebuvo šviesos ir degė žvakė. Nuo smūgio M. nukrito ant grindų, ir tuo metu jis pradėjo šį spardyti. Tuo metu prie jo prisidėjo ir E. S. Paskui mušė jį kartu. M. gulėjo susirietęs ant šono. Daugiausiai smūgių kliuvo į nugarą, krūtinę ir šonus. Kadangi įvykio metu buvo tamsu, jis neįsidėmėjo kas ir į kokias M. kūno vietas spardė. Kiek kas smūgių sudavė pasakyti negali, nes nepamena. Kiek laiko mušė M. taip pat nepamena. Pamena, kad M. dejavo, sunkiai kvėpavo, bet buvo sąmoningas. Jie išsigando, jis pasakė E., kad jau užteks, ir jie išėjo. Sekančią dieną po įvykio supratę, kad pasielgė blogai, jie su E. buvo nuvykę į ligoninę ir atsiprašė M. M. jiems atleido. Jis labai gailisi, kad taip įvyko. Netrukus po įvykio E. S. kažkur dingo ir iki šiol jis su juo jokių ryšių nepalaiko. Nori paaiškinti, kad įvykio metu pirmą smūgį M. P. sudavė jis ir po to jie jį abu pradėjo spardyti. Nenorėdamas klaidinti tyrimo daugiau nieko negali pasakyti, nes visų įvykio aplinkybių jau neprisimena (2 t., b. l. 23–26).

2022 m. kovo 17 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos Gražinos Kirvel tarnybiniame pranešime nurodyta, kad tyrimo metu patikrinus Centrinėje duomenų bazėje Gyventojų registrą nustatyta, kad nukentėjusysis M. P., gimęs (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) mirė. Atliekant ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini), kaip liudytoja buvo apklausta nukentėjusiojo M. P. sugyventinė – T. I., gimusi (duomenys neskelbtini) 2022-02-15 patikrinus Centrinėje duomenų bazėje Gyventojų registrą nustatyta, kad T. I., gimusi (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) mirė. Tyrimo metu mobiliojo ryšio telefonu buvo susisiekta su M. P. buvusia žmona M. P., kuri paaiškino, kad su M. P., gimusiu (duomenys neskelbtini). išsiskyrę (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini) metais. Kontaktų su juo nepalaikė nei ji, nei dukra A. Nei prie dukters išlaikymo, nei prie jos auklėjimo jis neprisidėjo. Visi gyveno visiškai atskyrus gyvenimus ir neturėjo jokių kontaktų, nebendravo ir nesimatė. Po M. P. mirties dukra A. palikimo nepriėmė ir palikimą, jos žiniomis, priėmė Turto bankas. Kadangi nei ji, nei dukra A. nebendravo su M. P. daug metų, neturėjo su juo jokių kontaktų, nieko bendro, todėl ir dabar turėti nieko nenori, tai yra nenori ir atsisako atstovauti jo interesus baudžiamojoje byloje. Bendravimo telefonu metu M. P. nurodė, kad artimiausias M. P. giminaitis – teta (tėvo sesuo) K. P., gyvenanti (duomenys neskelbtini) (Pridedamas M. P. el. laiškas). 2022 m. kovo 17 d. nuvykus minėtu adresu (adresas pranešime nurodytas), buvo pastebėtas apleistas namo sklypas bei negyvenamas namas. Name nieko nebuvo, įėjimo duris buvo priremtos akmeniu. Pabendravus su netoli, esančiais kaimynais (vienas vardu J. (J.) (nurodytas šio mobiliojo ryšio telefono numeris)), pastarieji nurodė, kad tas namas priklauso K. P., kuri yra senyvo amžiaus, neturinti šeimos, uždaro būdo, su nieko nebendraujanti, keisto elgesio. Jos namas jau daug metu nėra šildomas, todėl ši jame nuolat negyvena, bet kartais ateina į namą. Su kaimynais ji jokių ryšių nepalaiko, todėl niekas iš kaimynų daugiau jokios informacijos apie ją, jokių kontaktų neturi (2 t., b. l. 1–3).

Ikiteisminio tyrimo byla Nr. (duomenys neskelbtini) BPK 220 straipsnio tvarka buvo perduota Vilniaus rajono apylinkės teismui. Byloje Nr. N1-52-298/2016 R. F. atžvilgiu priimtas apkaltinamasis nuosprendis – 2016 m. kovo 3 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu R. F. pripažintas kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausme, kuri vadovaujantis BK 64¹ straipsniu sumažinta vienu trečdaliu iki 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausme iš dalies sudedant ir paskirta galutinė – 1 (vienerių) metų 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas atidėtas 3 metams (BK 92 straipsnis, 82 straipsnio 1 dalies 3 punktas ir 5 punktas, 85 straipsnis, 87 straipsnis), paskiriant auklėjamojo poveikio priemones (1 t., b. l. 160–162).

Motyvuojamoji dalis

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

Ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus duomenis, kurie pripažįstami įrodymais, kaip tai numatyta BPK 20 straipsnyje, teismas pripažįsta neginčytinai įrodyta, kad E. S. kaltinime nurodytu laiku, vietoje bei aplinkybėmis, veikdamas kartu su R. F., tyčia kumščiais ir kojomis suduodami ne mažiau 16 smūgių į įvairias kūno vietas, sumušė M. P., tuo jam padarydami daugybines poodines kraujosruvas: galvos plaukuotoje dalyje ir veido abiejose pusėse, akių vokuose, pasmakrėje, kakle, krūtinėje (daugiau kairėje), pilvo kairiajame šone ir dilbiuose; nosies kaulų lūžimą; V ir IX dešinės pusės ir nuo I-o iki VIII-o (skaitytiniai) bei XI kairės pusės šonkaulių lūžius (II, III, V, VI, VII – dvigubi) su kairio plaučio apatinės skilties sumušimu, oru ir skysčiu kairėje krūtinplėvės ertmėje bei masyvią poodinę emfizemą krūtinės ląstoje, kakle, galvoje, taip bendrais veiksmais su R. F. nesunkiai sutrikdydami nukentėjusiojo M. P. sveikatą. Šias išvadas teismas daro įvertinęs įrodymų visumą. E. S. teisiamojo posėdžio metu pripažino padaręs nusikalstamą veiką. Jo nurodytas aplinkybes patvirtinta nukentėjusiojo M. P. parodymai duoti tiek ikiteisminio tyrimo metu, liudytojų parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, tarnybiniuose pranešimuose, ikiteisminio tyrimo veiksmų protokoluose užfiksuoti duomenys, specialisto išvadoje konstatuotos aplinkybės. Nusikalstomos veikos pasekmės – nukentėjusiojo sužalojimų pobūdis ir mastas – nesunkus sveikatos sutrikdymas – nustatytas teismo medicinos specialisto išvadoje, kurios patikimumas ir objektyvumas teismui abejonių nekelia. Teismo vertinimu tarp E. S. atliktų smurtinio pobūdžio veiksmų ir kilusių pasekmių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Aptarti duomenys, kurie BPK 20 straipsnio pagrindu pripažintini įrodymais, atitinka tarpusavyje, vieni kitus papildo, jų visuma pakankama E. S. objektyviai atliktiems veiksmams atskleisti ir jo kaltei pagrįsti. Pagal nustatytas aplinkybes, teismas E. S. veiksmus kvalifikuoja pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.

Dėl bausmės skyrimo

Atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nustatymas yra viena iš būtinų bausmės individualizavimo sąlygų.

Kaltinamojo E. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje ir būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 1, 13 punktai).

Teismas, skirdamas bausmę E. S., vadovaujasi BK 54 straipsnio 2 dalies, BK 61 straipsnio nuostatomis. Skiriant bausmę atsižvelgtina į padaryto nesunkaus nusikaltimo (BK 11 straipsnio 3 dalis) pobūdį, į jo padarymo aplinkybes, smurtinio pobūdžio veiksmų intensyvumą ir sukeltas pasekmes. Kartu atsižvelgiama ir į kaltinamojo vaidmenį nusikalstamos veikos padarymo metu, t. y. jis bendrais veiksmais su kitu kaltinamuoju naudojo smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu. Individualizuodamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką teismas pažymi, kad nors bylą nagrinėjant teisme nustatyta viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), tačiau nustatytos ir dvi jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės (BK 60 straipsnio 1 dalies 1, 13 punktai). Kartu atsižvelgiama ir į kaltinamojo asmenybę apibūdinančius duomenis, iš kurių matyti, kad kaltinamasis E. S. teistas (2 t., b. l. 166–171), vieną kartą Lietuvos Respublikoje ir tris kartus Didžiojoje Britanijoje, kur nusikalstamų veikų sistemiškumas leidžia daryti išvadą apie kaltinamojo E. S. neigiamą požiūrį į teisėje ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas. Svarbu akcentuoti ir tai, kad nagrinėjamą nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė praėjus 10 (dešimčiai) dienų paleistas iš laisvės atėmimo įstaigos. Kaltinamasis Lietuvos Respublikoje nedirbantis, neregistruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Lietuvoje neturi gyvenamosios vietos, gyvenamosios vietos nedeklaravęs. Kartu įvertintina ir tai, kad nuo nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymo praėjo pakankamai ilgas laiko tarpas - 7 (septyneri) metai. Teisminio nagrinėjimo metu nustatyta, kad E. S. gailisi dėl savo padarytų veiksmų, iškart po nusikalstamos veikos padarymo atsiprašė nukentėjusiojo, sutiko atlyginti ekstradicijos išlaidas. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti, kad šioje byloje BK 41 straipsnio numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą, jos dydį parenkant artimą įstatymo numatytam vidurkiui.

Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla teisme išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamajam E. S. skirtina galutinė bausmė BK 64¹ straipsnio pagrindu mažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, BPK 140 straipsnio 9 dalimi, į paskirtą bausmę įskaitytinas laikas, kada E. S. buvo suimtas Jungtinėje Karalystėje pagal Lietuvos Respublikos išduotą Europos arešto orderį, t. y. 72 (septyniasdešimt dvi) dienos (2 t., b. l. 94, 100), ir suėmimo laikas nuo 2022 m. vasario 15 d. (2 t., b. l. 145–145, 153–156) iki nuosprendžio įsiteisėjimo, vieną laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Dėl kardomosios priemonės

BPK 119 straipsnyje numatyta, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Bylą nagrinėjančio teismo vertinimu, netrukdomam nuosprendžio įvykdymui, tikslinga kaltinamajam E. S. taikyti kardomąją priemonę – suėmimą. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamasis nevedęs, neturi išlaikomų asmenų, kaip jau minėta Lietuvos Respublikoje nedirba, neregistruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Lietuvos Respublikoje įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą ir gyvenamosios vietos nedeklaruojantis, kaip teisiamojo posėdžio metu parodė ir pats jo visa giminė gyvena Škotijoje, jis ten dirbo ir gyveno, kas teismo vertinimu leidžia pagrįstai manyti, kad E. S. socialiniai ir/ar ekonominiai ryšiai Lietuvos Respublikoje nėra stiprūs bei tokie, kurie sulaikytų jį nuo galimo pasislėpimo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir įvertinus BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių visumą, konstatuotina, kad yra pakankamas manyti, kad kaltinamasis, siekdamas išvengti nuosprendžio įvykdymo, gali bėgti (slėptis) nuo teismo, t. y. gali kilti sunkumų užtikrinant nuosprendžio įvykdymą (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl civilinio ieškinio

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.6 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta, kad bendraskoliai yra įpareigoti iki to laiko, kada bus įvykdyta visa prievolė. Bylos medžiaga nustatyta, kad priimant apkaltinamąjį nuosprendį R. F. atžvilgiu, buvo išspręstas ir civilinio ieškinio klausimas, t. y. Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintas ir iš R. F. priteista 757,40 eurai (septyni šimtai penkiasdešimt septyni eurai ir 40 centų.) nukentėjusiojo M. P. gydymo išlaidoms atlyginti (1 t., b. l. 160–162). Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje civilinis ieškovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa informavo, kad nors turtinė žala priteista, tačiau ji iki šiol nėra atlyginta (3 t., b. l. 21). CK 6.6 straipsnio 4, 5 dalys numatyta, kad

jeigu skolininkų pareiga yra solidari, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį. Kreditorius, kuriam solidariosios prievolės visiškai neįvykdė vienas iš skolininkų, turi teisę reikalauti, kad likusią prievolės dalį įvykdytų bet kuris iš kitų skolininkų arba visi jie bendrai. Įvertinus tai, kad turtinė žala nėra atlyginta ir tarp kilusios žalos ir E. S. veiksmų yra tiesioginis priežastinis ryšys, civilinio ieškinio suma – 757,40 eurai (septyni šimtai penkiasdešimt septyni eurai ir 40 centų), sietina su nukentėjusiojo M. P. gydymo išlaidomis (1 t., b. l. 106–109) priteistina ir iš kaltinamojo E. S..

Bylą nagrinėjantis teismas pažymi, kad solidarių skolininkų, nagrinėjamoje byloje E. S. ir R. F., tarpusavio santykį dėl turtinės žalos atlyginimo reglamentuoja CK 6.9 straipsnis. Todėl vien ta aplinkybė, kad iš R. F. priteista ta pati civilinio ieškinio suma, netrukdo jos priteisti ir iš E. S..

Dėl proceso išlaidų

Pagal BPK 103 straipsnio 6 punktą proceso išlaidas sudaro ir kitos išlaidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis. BPK 105 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui, ir išlaidas, patirtas atliekant nepilnamečio įtariamojo ar nepilnamečio kaltinamojo individualų vertinimą. Ekstradicijos išlaidos paprastai pripažįstamos proceso išlaidomis ir priteisiamos iš nuteistojo tais atvejais, kai po nusikaltimo padarymo įtariamasis ėmė slapstytis, siekdamas išvengti patraukimo baudžiamojon atsakomybėn. Taigi, jeigu ekstradicijos išlaidos atsiranda dėl pasislėpusio nuteistojo sąmoningų veiksmų, jos paprastai priteisiamos (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-191/2006, Nr. 2K-366/2010, Nr. 2K-114-699/2017, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 25 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-113-489/2021).

Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos nurodo, kad patyrė 2393,62 eurų (dviejų tūkstančių trijų šimtų devyniasdešimt trijų eurų ir 62 cnt.) išlaidas dėl kaltinamojo E. S. ekstradicijos (2 t., b. l. 105–130). Nagrinėjimu atveju iš bylos medžiagos nustatyta, kad nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad kaltinamasis E. S., išvykdamas į užsienį, žinojo apie jo atžvilgiu pradėtą ikiteisminį tyrimą, t. y. iš Lietuvos Respublikos jis išvyko tuo metu, kai jam dar nebuvo įteiktas pranešimas apie įtarimą, ar priimtas nutarimas pripažinti jį įtariamuoju, jam nebuvo taikomos jokios kardomosios priemonės. Priešingai, teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis paaiškino, jog galvojo, kad baudžiamojo persekiojimo nebus, kadangi po nusikalstamos veikos padarymo nuvažiavo į ligoninę, atsiprašė nukentėjusiojo, kuris neturėjo jokių pretenzijų. Iš esmės analogiškas aplinkybes nurodė ir kitas dėl nusikalstamos veikos kaltu pripažintas R. F., kuris paaiškino, kad kitą dieną po įvykio supratę, kad pasielgė blogai, jie su E. S. buvo nuvykę į ligoninę ir atsiprašė M. P., M. P. jiems atleido (2 t., b. l. 23–26). Nesant objektyvių duomenų, įrodančių, kad E. S. po nusikaltimo padarymo ėmė slapstytis, siekdamas išvengti patraukimo baudžiamojon atsakomybėn, išlaidos susijusios su jo ekstradicija nepripažintinos proceso išlaidomis ir iš kaltinamojo neišieškotinos

Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

E. S. (E. S.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu E. S. (E. S.) paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti jam 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, BPK 140 straipsnio 9 dalimi, į paskirtą bausmę įskaitytinas laikas, kada E. S. (E. S.) buvo suimtas Jungtinėje Karalystėje pagal Lietuvos Respublikos išduotą Europos arešto orderį, t. y. 72 (septyniasdešimt dvi) dienos, ir suėmimo laikas nuo 2022 m. vasario 15 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo, vieną laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Kardomoji priemonė – suėmimas, paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinį tenkinti. Priteisti iš E. S. (E. S.) 757,40 eurai (septynis šimtus penkiasdešimt septynis eurus ir 40 centų) Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą žalą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, o E. S. (E. S.) šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio nuorašo jam įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.