Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2017-01-19 · Administracinė byla Nr. I-449-189/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-01-19
Bylos Nr.
I-449-189/2017
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02036-2016-3
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Bronius Januška
Pareiškėjas
V. S.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-449-189/2017Proceso Nr. 3-61-3-02036-2016-3Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2., 55.1. (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. gruodžio 19 d.Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Bronius Januška,dalyvaujant pareiškėjui V. S.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. S. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo dėl žalos atlyginimo.

Teisėjas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–6) prašydamas iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos atstovų Laisvės atėmimo vietų ligoninės ir Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo priteisti 6000 Eur žalos atlyginimą.

Pareiškėjas skunde teismui paaiškino, kad neturtinę žalą kildina iš to, kad, kadangi serga 2-o tipo cukriniu diabetu ir skrandžio opalige jam yra skirtas dietinis maistas. Maistą skyrė medikai, tačiau iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K) darbuotojų sunku išreikalauti, kad dietinis maistas būtų paskirtas pastoviai. Dažnai trūksta produktų pagal valgiaraštį.

Pareiškėjui atvykus į Laisvės atėmimo vietų ligoninę (toliau – ir Ligoninė) pareiškėjui taip pat nebuvo suteiktas dietinis maistas. Į skundus administracija atsakinėja formaliai, o pareiškėjas lieka nevalgęs. Taip pat nurodė, kad dietinis maistas pareiškėjui nebuvo skirtas nuo pat jo atvykimo, nes medikams, nors ir sakė, kad sega cukriniu diabetu, tačiau dietinis maitinimas nebuvo skirtas nuo sulaikymo dienos. Pareiškėjui taip pat nebuvo atlikta otaringologo apžiūra, nes atvykus gydytojui pareiškėjo kameroje nebuvo, jis buvo nuvestas į dušą.

Nurodė, kad Ligoninėje buvo laikomas kamerose, kurių sanitariniai mazgai neatitiko higienos normų. Sanitarinis mazgas neatskirtas nuo gyvenamosios patalpos, nėra ventiliacijos, taip pat nebuvo užtikrintas minimalaus ploto reikalavimas kameroje, sienos padengtos pelėsiu. Lukiškių TI-K taip pat buvo laikomas perpildytose kamerose kameros neatitiko higienos reikalavimų.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu pareiškėjas palaikė skundo argumentus, prašė skundą patenkinti.

Lietuvos valstybė, atstovaujama Laisvės atėmimo vietų ligoninės atsiliepimo (b. l. 15–18) argumentais prašė pareiškėjo skundą atmesti.

Pažymėjo, kad nurodyti, kiek konkrečiai asmenų tuo metu kartu su pareiškėju buvo laikoma toje pačioje palatoje negali, nes tokių duomenų neturi, o jų kaupti teisės aktai nenumato. Taip pat pažymėjo, kad Ligoninėje yra teikiamos stacionarinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos ir Ligoninė negali daryti įtakos atvykstančiųjų gydytis suimtųjų ir (ar) nuteistųjų skaičiui. Nurodė, kad sanitarinis mazgas atitinka teisės aktų reikalavimus, kameros remontuojamos pagal poreikį, eilės tvarka. Esant gydytojo nurodymui, asmenims visada yra išduodamas maitinimas pagal valgiaraštį skirtą sergantiems cukriniu diabetu.

Dėl pareiškėjo prašomos priteisti neturtinės žalos pažymėjo, kad šiuo konkrečiu atveju nėra būtinųjų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 str. nustatytų valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusių dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygų.

Atsakovę Lietuvos valstybę atstovaujantis Lukiškių tardymo izoliatorius – kalėjimas atsiliepimo (b. l. 90–100) argumentais prašė pareiškėjo skundą atmesti.

Pateikdamas pareiškėjo gyvenimo atitinkamose kamerose grafiką nurodė, jog pareiškėjo patalpinimo Lukiškių TI-K laikotarpiu vienam asmeniui tenkantis plotas dalyje gyvenamųjų kamerų galėjo buvo neužtikrintas.

Dėl pareiškėjo kitų prieštaravimų nurodė, kad pareiškėjui buvo skirtas dietinis maistas. Taip pat nurodė, kad įstaigos administracija nuolat iš nuteistųjų reikalauja kamerose palaikyti švarą ir tvarką, tam yra išduodamos valymo priemonės. Remontas kamerose atliekamas pagal turimus resursus ir finansus. Kameros pagal galimybes ir atsižvelgiant į kamerų plotą yra aprūpinamos būtiniausiais baldais ir kitomis priemonėmis. Sanitarinio mazgo įrengimas atitinka teisės aktų reikalavimus. Vėdinimas kamerose vyksta per langus, o tai, taip pat atitinka teisės aktų reikalavimams. Valgiaraščiai subalansuoti ir atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas fiziologines mitybos normas.

Dėl pareiškėjo prašomos priteisti neturtinės žalos nurodė, kad šiuo atveju nėra būtinųjų CK 6.271 str. nustatytų valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusių dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygų.

Teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra viena iš asmens konstitucinių teisių (Konstitucijos 30 str. 2 d.). Neturtinės žalos samprata apibrėžiama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso toliau – ir CK) 6.250 str. Pagal savo pobūdį – tai asmeninė žala, tiesiogiai susijusi su asmeniu, neatskiriama nuo jo asmenybės ir priklauso nuo jo paties išgyventų emocijų. Bendrai valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 str. nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Taigi reikalavimas dėl žalos atlyginimo gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 str. nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. Pabrėžtina ir tai, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes šios žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Negalimumas neturtinės žalos tiksliai apibrėžti ir visiškai atlyginti materialiai nereiškia, kad gali būti reikalaujama neproporcingos kompensacijos. Pareikalavus nerealaus kompensacijos dydžio, o teismui ją priteisus, gali būti paneigta neturtinės žalos atlyginimo esmė, paverčiant tai nepagrįstu uždarbiavimu. Pagal įstatymą nustatyti neturtinės žalos dydį, tai yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už nukentėjusio asmens patirtus neturtinio pobūdžio praradimus, vadovaujantis nurodytais kriterijais, yra teismo funkcija (CK 6.250 str.). Teismas spręsdamas dėl neturtinės žalos įvertinimo, vadovaujasi ne tik CK 6.250 str. nurodytais kriterijais, t. y. atsižvelgia į žalos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, bet ir sąžiningumo, protingumo, teisingumo principais. Neturtine žala laikomi asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita.

Žemesnės instancijos teismas

Atkreiptina, jog reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų galimą konkrečią išraišką (galimas pasekmes) asmeniui Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.270 str. prasme.

Dėl žalos atlyginimo iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo

Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo patalpintas periodiškai laikotarpiu nuo 2014-01-24 iki 2016-05-17. Pažymėtina, kad Vilniaus apygardos administraciniame teisme įsiteisėjusiu 2015-12-15 sprendimu Nr. I-11396-244/2015 buvo išnagrinėtas pareiškėjo V. S. skundas atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo dėl žalos atlyginimo už laikotarpį nuo 2014-01-24 iki 2015-10-06. Minėtu sprendimu buvo išnagrinėti pareiškėjo reikalavimai susiję su dietinio maisto neužtikrinimu, taip pat kiti reikalavimai, susiję su higienos reikalavimų neužtikrinimu, laikotarpiu nuo 2014-01-24 iki 2015-10-06. Teismas sprendime nustatė, kad pareiškėjui nebuvo užtikrinta jo teisė būti kalinamam kamerose, atitinkančiose teisės aktų nustatytus vienam asmeniui tenkančio ploto reikalavimus, taip pat kurį laiką nebuvo užtikrintas jo teisės į atitinkantį jo sveikatos būklę maitinimą (neužtikrintas dietinio maisto tiekimas) ir teisės telefonu skambinti savo artimiesiems, įgyvendinimas. Sprendimu buvo pripažinta, kad dėl to pareiškėjas neabejotinai patyrė neigiamus išgyvenimus, todėl teismas pripažino jo teisę į neturtinės žalos atlyginimą už laikotarpį nuo 2014-01-24 iki 2015-10-06.

Motyvuojamoji dalis

Žemesnės instancijos teismas

Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo prieštaravimai dėl dietinio maisto neužtikrinimo ir kalinimo sąlygų neatitikimo higienos reikalavimams Lukiškių TI-K Vilniaus apygardos administracinio teismo įsiteisėjusiu 2015-12-15 sprendimu Nr. I-11396-244/2015 buvo išnagrinėti už laikotarpį nuo 2014-01-24 iki 2015-10-06, todėl šioje nagrinėjamoje byloje bus nagrinėjamas pareiškėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo iš Lukiškių TI-K, už laikotarpį nuo 2015-10-07 iki 2016-05-17 (skundo teismui išsiuntimo data).

Maisto produktų pirkimo, maisto gaminimo ir išdavimo tvarką asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose reglamentuoja Kalėjimų departamento 2006-05-02 įsakymu Nr. 4/07-117 patvirtintos Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklės (toliau – ir Taisyklės). Šių Taisyklių 6 punkte (2015-07-16 redakcija) nustatyta, kad dietinio maitinimo valgiaraštį tvirtina Kalėjimų departamento direktorius. Valgiaraščiai sudaromi 31 dienai. Šių Taisyklių 7 punkte nustatyta, kad suimtieji ir nuteistieji maitinami pagal valgiaraščius, atitinkančius fiziologines mitybos normas ir, kiek įmanoma, jų religinius įsitikinimus, o suimtieji ir nuteistieji, kuriems kalinimo įstaigos gydantis gydytojas, atsižvelgdamas į pacientams patvirtintų ligų ar sveikatos sutrikimų diagnozes, paskyrė dietinį maitinimą – pagal dietinio maitinimo valgiaraščius.

Byloje pateikti rašytiniai įrodymai (sveikatos istorijos nuorašai, I t. b. l. 84, 85, 86, 87) tvirtina, kad pareiškėjui yra diagnozuotas II-o tipo cukrinis diabetas. Dėl to, kad pareiškėjui sergant šia liga jam yra paskirtas dietinis maistas, ginčo byloje nėra. Šios aplinkybės neginčija ir Lukiškių TI-K.

Pareiškėjo teigimu, žala Lukiškių TI-K neteisėtais veiksmais buvo padaryta dėl to, kad kalint Lukiškių TI-K, jam buvo sunku išreikalauti, kad dietinis maistas būtų tiekiamas pastoviai. Nurodė, kad dažnai trūkdavo produktų pagal valgiaraštį, dėl to į administraciją kreipėsi ne kartą.

Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu (2015-10-07 iki 2016-05-17) su skundais dėl to, kad jam nebuvo išduotas dietinis maistas, ar iš esmės neišduotas maisto davinys kreipėsi ne kartą: su 2016-04-06 skundu (I t. b. l. 113, nebuvo išduoti naktipiečiai), su 2016-03-07 skundu (I t. b. l. 115, maistas nešamas plastikiniuose maišeliuose, dažnai neduoda ko nors pagal pareiškėjui skirtą meniu, nebuvo atnešti pusryčiai, mažos porcijos), su 2016-02-19 skundu (I t. b. l. 117, maitinimas neatitinka valgiaraščio, mažos porcijos neatitinka svorio reikalavimų, 2016-02-16 nedavė naktipiečių, 2016-02-19 pusryčiams nedavė pieno ir sumuštinių), su 2016-02-08 skundu (I t. b. l. 119, neišduodami gariniai mėsos faršo maltiniai). Į pareiškėjo 2016-02-08, 2016-02-19, 2016-03-07 skundus buvo nukreipta atsakyti UAB „Pontem“, kuri pareiškėją informavo atsakymais (II t. b. l. 68, 110, 111). Į pareiškėjo 2016-04-06 skundą Lukiškių TI-K atsakė 2016-05-03 raštu (I t. b. l. 112). Iš pareiškėjui į jo skundus pateiktų atsakymų matyti, kad pareiškėjo nurodyti jo atžvilgiu daromi pažeidimai nebuvo konstatuoti. Tačiau pareiškėjui į jo skundus buvo paaiškinta, kad UAB „Pontem“ yra atsakinga tik už maisto paruošimą, tačiau ne už išnešiojimą. Buvo nurodyta, kad dėl paruošto maisto išnešiojimo (pvz. dėl negauto sumuštinio, pieno) pareiškėjas turėtų kreiptis į Lukiškių TI-K administraciją, nes išduoti pagamintą maistą leidžia būtent kalėjimo įstaigos direktoriaus paskirtas budintis padėjėjas, o suabejojus dėl mažų porcijų pareiškėjui buvo siūloma iš karto kreiptis į virtuvės administratorių. Iš pateiktų atsakymų matyti, kad į visus pareiškėjo nusiskundimus jam buvo atsakyta, kartu atkreipiant dėmesį, kad maisto žaliavų kokybė, svoriai, virtuvės darbuotojų darbas yra nuolat kontroliuojami, taip pat virtuvės darbuotojai įpareigojami atidžiau ruošti dietinius patiekalus. Tuo tarpu vertinant pareiškėjo skunduose išdėstytus nusiskundimus pažymėtina, kad tiek skunde teismui, tiek skunduose Lukiškių TI-K, kurių dalis buvo persiųsta atsakyti UAB „Pontem“, pareiškėjas gana abstrakčiai apibūdino savo teisių pažeidimus. Pareiškėjo skunduose nepateikta jokių konkrečių datų (tik nurodyta, jog sunku išreikalauti dietinį maistą pastoviai, dažnai trūksta produktų), taip pat nedetalizuota, koks konkrečiai maistas pareiškėjui nebuvo išduotas/išduodamas (tik nurodyta, dažnai trūksta kokių nors produktų pagal valgiaraštį). Nors byloje gausu pateiktų pareiškėjo skundų dėl nusiskundimo maisto kokybe, tiekimu, tačiau byloje nesant duomenų apie konstatuotus konkrečius pažeidimus Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių TI-K (kuri galėtų būti atsakingas tik už maisto išnešiojimo organizavimą, šiuo aspektu pažeidimų taip pat nenustatyta) prievolė atlyginti neturtinę žalą nekyla.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas žalą kildina taip pat ir iš neteisėtų Lukiškių TI-K administracijos veiksmų, kurie pasireiškė tuo, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo kalinamas perpildytose kamerose, kameros neatitiko teisės aktais nustatytų higienos reikalavimų.

Pagal Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 nustatytus reikalavimus, iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane numatytų priemonių įgyvendinimo, vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m.

Bylos medžiaga nustatyta, kad ginčo laikotarpiu (nuo 2015-10-07 iki 2016-05-17) pareiškėjas viso 38 paras buvo patalpintas pažeidžiant teisės aktais nustatytą kameros plotą (3,6 kv. m.) vienam asmeniui reikalavimus.

Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, išdėstytas faktines aplinkybes, atsakovę atstovaujančios institucijos argumentus (atsiliepime nurodytas pareiškėjo gyvenimo atitinkamose kamerose grafikas), be kita ko patvirtinančius pareiškėjo kalinimo sąlygas būtent perpildytose kamerose, darytina išvada, kad Lukiškių tardymo izoliatoriaus kalėjimo administracija pareiškėjo kalėjimo laikotarpiu pažeidė pareiškėjo subjektinę teisę būti kalinamam kameroje, kurioje jam tektų ne mažiau nei 3,6 kv. m. kameros ploto, t. y. šiuo atveju viešojo administravimo institucija neveikė taip, kaip pagal įstatymus ši institucija, ar jos darbuotojai privalėjo veikti. Todėl šiuo aspektu pareiškėjo dėstomi argumentai vertintini kaip pagrįsti.

Pareiškėjo skunde nėra aiškiai nurodyta, kokių konkrečiai higienos sąlygų pareiškėjo atžvilgiu buvo nesilaikyta, išskyrus pelėsį. Pareiškėjas skunde tik bendrai nurodė, kad Lukiškių TI-K yra tik kelios kameros, kuriose sąlygos atitinka teisės aktų reikalavimus.

Atsakovės atstovas pateikė įrodymus (Patikrinimo aktus) tik apie kameros Nr. 404 būklę, kurioje pareiškėjas buvo patalpintas laikotarpiu nuo 2016-02-24 iki 2016-03-16 ir nuo 2016-03-22 iki 2016-03-29 (I t. b. l. 178, 179). Iš Patikrinimo akto (b. l. 179) matyti, kad kameroje Nr. 404 ant lubų vizualiai nustatyta pelėsio. Į šią aplinkybę bus atsižvelgiama vertinant pareiškėjui padarytą neturtinę žalą. Apie kitų kamerų būklę duomenų nepateikta. Šiuo aspektu pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, jog, nors atsakovas ir nepateikia įrodymų apie atliktų patikrinimų rezultatus kamerose, kuriose tuo metu buvo pareiškėjas, pareiškėjui ar kitam asmeniui dėl laikymo sąlygų nesiskundus, jis tokių įrodymų (patikrinimo aktų ar pan.) ir negali pateikti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015-12-21 nutartis administracinėje byloje Nr. A-246-624/2015). Byloje nėra pateikta duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į administraciją dėl higienos sąlygų ištyrimo. Pareiškėjas skunde tik abstrakčiai nurodė, kad kalinamas žiauriomis sąlygomis, tačiau šių aplinkybių nedetalizavo (paminėtas tik pelėsis). Pareiškėjui žiaurių kalėjimo sąlygų nedetalizavus, vien bendro pobūdžio teiginiai negali būti pagrindu neturtinei žalai konstatuoti.

Išnagrinėjus ir įvertinus byloje esančius įrodymus, darytina išvada, kad pareiškėjo skundo reikalavimas priteisti neturtinę žalą, susijusią su jo kalinimu Lukiškių TI-K pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, iš dalies yra pagrįstas. Pareiškėjas nepateikė realių įrodymų, patvirtinančių pareiškėjo nurodytus fizinius ir emocinius sveikatos sutrikimus, kurie, pareiškėjo teigimu būtų pagrindas neturtinei žalai priteisti jam kalint Lukiškių TI-K, tačiau, įvertinus tai, kad pareiškėjas dalį laiko kalėjo kamerose, kurios galimai neatitiko ploto vienam asmeniui reikalavimų, kameroje Nr. 404 buvo nustatyta pelėsio, kas, be kita ko, galėjo pareiškėjui sukelti skunde nurodytus negatyvius jausmus, sudaro pagrindą pripažinti, kad pareiškėjui buvo padaryta žala, o atsakovo veiksmų neteisėtumas yra konstatuojamas atsižvelgus į tai, kad pareiškėjas kalintas teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis (atsakovės atstovas šių aplinkybių nepaneigė).

Sprendžiant dėl priteistinos žalos dydžio atsižvelgtina į tai, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas netinkamomis sąlygomis būtų laikomas sąmoningai ar tyčia, siekiant pažeminti jo orumą, taip pat nėra duomenų, kad kalinimas teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis padarė negrįžtamą poveikį pareiškėjo fizinei ar psichinei sveikatos būklei. Pareiškėjas būtent šiuo aspektu pagrįsdamas neturtinės žalos atlyginimą apsiribojo tik abstrakčiais teiginiais, todėl remiantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais prašoma priteisti suma mažintina ir iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, priteistina 350 Eur kompensacija pareiškėjo patirtai neturtinei žalai atlyginti.

Dėl žalos atlyginimo iš Laisvės atėmimo vietų ligoninės

Pareiškėjui atvykus į Laisvės atėmimo vietų ligoninę (toliau – ir Ligoninė) taip pat nebuvo suteiktas dietinis maistas. Byloje pateiktas pareiškėjo 2016-03-21 skundas, kuriuo pareiškėjas kreipėsi į Ligoninę dėl to, kad jam į Ligoninę atvykus 2016-03-17 jam buvo duotas maistas, kuris neatitiko CD valgiaraščio, t. y. vakarienei nedavė omleto su svogūnais, o davė miežinių kruopų košę, nedavė šviežių vaisių, naktipiečiams nedavė pieno; 2016-03-18 pusryčiams nedavė pieno; 2016-03-19 vakarienei nedavė vaisiaus; 2016-03-20 pietums nedavė vaisių, vakarienei nedavė omleto su dešra, o davė bulvių košę su spirgučiais. Ligoninė atsiliepime nurodė, kad esant gydytojo nurodymui, pacientams visada yra išduodamas dietinis maistas. Skunde pareiškėjas nurodė, kad būtent laikotarpiu nuo 2016-03-17 iki 2016-03-21 jam išduodamas maistas neatitiko CD valgiaraščio arba iš viso nebuvo išduodamas. Iš Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-06 įsakymu Nr. V-121 patvirtinto Dietinio maitinimo valgiaraščio (su pakeitimais) (www.kaldep.lt) matyti, kad tiek miežinių kruopų košė, tiek bulvių košė su spirgučiais įeina į dietinio maitinimo valgiaraštį, todėl net jei pareiškėjui šie patiekalai ir buvo išduoti vietoje kitų, pagal valgiaraštį turėtų būti išduotų (omleto su svogūnais ir omleto su dešra), negalima teigti, kad Ligoninė pareiškėjui nesuteikė dietinio maisto. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad nebuvo išduotas pienas, vaisiai. Iš byloje pateikto Ligoninės 2016-03-25 atsakymo į pareiškėjo 2016-03-21 skundą turinio matyti, kad pareiškėjui buvo išduoti visi priklausantys maisto daviniai ir pareiškėjas dėl maisto davinio negavimo į administraciją nebuvo kreipęsis. Apie tai, kad pareiškėjas gydymo laikotarpiu į Ligoninės administraciją nesikreipė Ligoninė patvirtino ir 2017-01-05 raštu (II t. b. l. 113). Atkreiptina, kad pareiškėjas dėl tam tikro maisto davinio neišdavimo skundą Ligoninei pateikė paskutinę buvimo Ligoninėje dieną. Pareiškėjas negavęs maisto davinio tą pačią dieną į administraciją nei karto nesikreipė. Taigi turėto išduoti maisto davinio neišdavimo faktas tą dieną nebuvo užfiksuotas. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo teiginiai dėl jam neišduoto maisto (pieno, vaisių) negali būti vertinami, kaip įrodyti.

Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 (toliau – ir Taisyklės), reguliuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse (toliau – ir BVK) nustatytos terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmių vykdymo ir atlikimo tvarkos, sąlygų ir principų įgyvendinimą, taip pat Lietuvos Respublikos įstatymuose numatytų asmenų, nuteistų terminuoto laisvės atėmimo bausme, ir asmenų, nuteistų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme, teisių ir laisvių apribojimo bei pareigų realizavimo tvarką. Šių Taisyklių 11¹.4 punktas numato, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009-09-30 nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas negali būti mažesnis kaip 5,1 kv. m. Laisvės atėmimo vietų ligoninės palatose.

Pareiškėjas Ligoninėje buvo patalpintas nuo 2014-02-26 iki 2014-03-03, Vidaus ligų skyriaus palatoje Nr. 24 (21,25 kv. m., 8 lovos), nuo 2014-04-14 iki 2014-04-22, Vidaus ligų skyriaus palatoje Nr. 25 (21,25 kv. m., 10 lovų), nuo 2014-10-16 iki 2014-10-20, Vidaus ligų skyriaus palatoje Nr. 25 (21,25 kv. m., 10 lovų), nuo 2016-01-25 iki 2016-01-29, Vidaus ligų skyriaus palatoje Nr. 25 (21,25 kv. m., 10 lovų) ir nuo 2016-03-17 iki 2016-03-21 Chirurgijos skyriaus palatoje Nr. 27 (21,25 kv. m., 4 lovos). Pareiškėjas Ligoninėje buvo viso 30 parų, iš jų 25 paras pareiškėjas buvo patalpintas pažeidžiant ploto vienam asmeniui reikalavimus.

Atsakovę atstovaujanti Ligoninė teismui nepateikė duomenų, kiek ginčo laikotarpiu minėtose palatose, kuriose buvo gydomas pareiškėjas buvo nuteistųjų/suimtųjų, o tik nurodė, jog teisės aktai tokios informacijos fiksuoti neįpareigoja. Pagal susiklosčiusią administracinių teismų praktiką iš esmės analogiško pobūdžio bylose, teismas, nesant objektyvių duomenų apie kartu su pareiškėju palatose laikytų asmenų skaičių, visas abejones vertina pareiškėjo naudai ir pareiškėjui tenkantį palatos plotą skaičiuoja pagal jose buvusių lovų skaičių, nes pareiškėjas skunde nurodė, kad palatos buvo perpildytos žmonių, o atsakovės atstovė šios aplinkybės iš esmės nepaneigė. Atitinkamai darytina išvada, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu būdamas kamerų tipo palatose viso 25 paras, šį laikotarpį buvo gydomas kamerų tipo palatoje, kurioje minimalus vienam asmeniui tenkantis palatos plotas – 5,1 kv. m., pareiškėjui nebuvo užtikrintas, preziumuojant tai, kad visos kameroje buvusių lovų buvo užimtos (atsakovės atstovė šių aplinkybių nepaneigė). Tuo tarpu atsakovės atstovės argumentas, jog Ligoninė negali daryti įtakos atvykstančių gydytis suimtųjų ir nuteistų asmenų skaičiui, todėl ne visais atvejais gali atsižvelgti į rekomenduojamas ploto normas, nagrinėjamo ginčo atveju, neturi teisinės reikšmės dėl valstybės atsakomybės. Viešoji atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnį atsiranda ir tais atvejais, kai viešojo administravimo subjekto padaryti teisės aktų pažeidimai buvo nulemti objektyvių sąlygų – nepakako patalpų, trūko lėšų ir pan. Ta aplinkybė, kad Ligoninės administracija neturėjo galimybių gydyti pareiškėją Taisyklių reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis, neatleidžia valstybės nuo atsakomybės.

Higienos normos HN 76:2010 21 punkte nurodyta, kad pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas. Sanitarinis mazgas turi turėti atskirą nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemą. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymu Nr. V-8176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 14.5 punkte numatyta, kad kameroje turi būti sanitarinio mazgo patalpa. Ši patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Esant galimybėms, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. Taigi sanitarinio mazgo atskyrimas nuo gyvenamosios zonos tik 1,5 m tvorele teisės aktų nuostatoms neprieštarauja, tačiau, vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, toks sanitarinio mazgo įrengimas nėra tinkamas kalinamų asmenų privatumui užtikrinti (2016-01-21 nutartis Nr. A-257-442/2016, 2016-05-10 sprendimas Nr. A-986-756/201), todėl į šią aplinkybę bus atsižvelgiama vertinant pareiškėjui padarytą neturtinę žalą.

Pareiškėjas prieštarauja, kad jam nebuvo atliktas ezofagogastroskopijos tyrimas. Kaip matyti ir Kalėjimų departamento 2016-05-05 rašto (I t. b. l. 7), ezofagogastroskopijos tyrimas Ligoninėje neatliekamas, todėl buvo užpildyta paraiška planinei gydytojo gastroenterologo konsultacijai III lygio viešojoje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje. Atsižvelgiant į tai, kad ezofagogastroskopijos tyrimas Ligoninėje pareiškėjui nebuvo atliktas tik dėl to, kad toks tyrimas iš esmės Ligoninėje neatliekamas, todėl Ligoninės veiksmų neteisėtumo šiuo aspektu nenustatyta.

Sprendžiant dėl priteistinos žalos dydžio iš Ligoninės taip pat nenustatyta, kad gydymo metu butų siekiama sąmoningai ar tyčia pažeminti jo orumą, bei tai, kad kalinimas teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis padarė negrįžtamą poveikį pareiškėjo fizinei ar psichinei sveikatos būklei. Pareiškėjas šiuo aspektu taip pat apsiribojo tik abstrakčiais teiginiais.

Tačiau įvertinus nustatytų pažeidimų pobūdį, trukmę, atsižvelgiant į šiuo metu Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydis įvertinamas 250 Eur ir ši suma priteistina iš atsakovės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės.

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 str., 88 str. 5 p., 132 str.,

nusprendė:

Pareiškėjo V. S. skundą patenkinti iš dalies.

Priteisti V. S. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Priteisti V. S. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus kalėjimo 350 Eur (tris šimtus penkiasdešimt eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėjas Bronius Januška