Alytaus apylinkės teismo sprendimas

2023-03-02 · Civilinė byla Nr. e2YT-713-939/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2023-03-02
Bylos Nr.
e2YT-713-939/2023
Teisminio proceso Nr.
2-34-3-01468-2022-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Laima Lubauskienė
Pareiškėjas
L. V.
Suinteresuotas asmuo
valstybės įmonei Turto bankui
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-713-939/2023Teisminio proceso Nr. 2-34-3-01468-2022-7Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.5.2; 3.2.6.1 (S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. kovo 2 d.Prienai

Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų teisėja Laima Lubauskienė

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos L. V. pareiškimą suinteresuotam asmeniui valstybės įmonei Turto bankui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėja L. V. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus, prašydama paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji po savo motinos B. A. A., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė pastarosios palikimą pagal įstatymą, pradėdama jos turtą faktiškai valdyti (elektroninės bylos apyrašo b. l. 1-4).

Šalies argumentai

Pareiškėja pareiškime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos L. V. mama, B. A. A.. Pareiškėja L. V. yra testamentinė (duomenys neskelbtini) A. A. įpėdinė ir turto paveldėtoja. B. A. A. buvo įgijusi šį turtą: 5/8 dalis pastato-lauko virtuvės, 5/8 dalis pastato-bulvinės, 5/8 dalis pastato-ūkio pastato, 5/8 pastato-malkinės, 5/8 dalis pastato-kluono, 5/8 dalis pastato-tvarto, ¼ dalį pastato-gyvenamojo namo, ¼ dalį pastato-kluono, 1/4 dalį kitų inžinerinių statinių-kiemo statinių, 431/800 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ir ¼ dalį žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Pareiškėja L. V. ir palikėja buvo bendraturtės. Pareiškėjai asmeninės nuosavybės teise priklausė atitinkamos likusios dalys aukščiau paminėto nekilnojamojo turto. Palikėja buvo garbingo amžiaus, todėl pareiškėja, būdama palikėjos bendraturtė ir dukra, faktiškai viena tvarkė, prižiūrėjo ir valdė bendrą turtą. B. A. A. mirus, jos turtu kaip savu naudojosi, jį prižiūrėjo, tvarkė bei valdė pareiškėja. Tokiais veiksmais faktiškai ji priėmė palikimą po motinos mirties. Po palikėjos mirties L. V. atiteko motinos (palikėjos) nekilnojamasis turtas, daiktai, dokumentai, ji naudojosi, prižiūrėjo ir tvarkė palikėjos turtą. Palikimą L. V. priėmė, ėmė juo naudotis, valdyti kaip savo, tačiau palikimo priėmimo fakto per įstatymo numatytą 3 mėnesių terminą notaro biure neįformino. Po mamos (duomenys neskelbtini) A. A. mirties L. V. toliau rūpinosi palikėjos turėtu turtu bei juo naudojosi. L. V. aktyviais veiksmais palikėjos palikimą per įstatyme nustatytus terminus priėmė, pradėjo turtą faktiškai valdyti ir juo rūpintis kaip savu, taip priėmė palikėjos palikimą, pradėdama jos turtą faktiškai valdyti.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepime į pareiškimą (elektroninės bylos apyrašo b. l. 24-26) nurodė, kad tuo atveju, jei išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad L. V. priėmė palikimą, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, neprieštaraus pareiškėjos prašymo patenkinimui.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkinamas.

Paveldėjimas – tai mirusiojo asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba testamentą. Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, tačiau palikimo priėmimo teisinės pasekmės atsiranda tik tokiu atveju, jeigu nėra pirmesnės eilės įpėdinio (įpėdinių) pagal įstatymą ar įpėdinio (įpėdinių) pagal testamentą atliktų veiksmų, kuriais priimtas palikimas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 1, 2, 3 dalys). Taigi, įpėdinio nuosavybės teisės į palikimą atsiradimo pagrindas yra vienašalis įpėdinio sandoris – palikimo priėmimas, o ne paveldėjimo teisės liudijimo išdavimas ar jo įregistravimas viešajame registre. Įstatymas leidžia įpėdiniui priimti palikimą faktiškai pradedant valdyti paveldimą turtą.

CK 5.51 straipsnyje reglamentuotas palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Šioje teisės normoje nurodytas pavyzdinis sąrašas aplinkybių, kurios patvirtina faktinį palikimo priėmimą. Faktinis palikimo valdymas turi atitikti tam tikrus požymius, kad įpėdinį būtų galima pripažinti priėmusiu palikimą. Paveldimo turto valdymas reiškia daikto turėjimą savo žinioje, kuris suteikia įpėdiniui galimybę daryti tiesioginį poveikį daiktui. Kasacinio teismo praktika bylose dėl turinčio juridinę reikšmę palikimo priėmimo fakto nustatymo yra gausi ir nuosekliai išplėtota. Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku, t. y. tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-340-378/2020). Aktyviems įpėdinio veiksmams, atitinkantiems palikimo priėmimą faktiniu valdymu, taip pat priskiriamas palikimą sudarančių daiktų saugojimas, jų tinkamos būklės palaikymas, pagerinimas, daiktų perkėlimas į kitą vietą, jų naudojimas kaip nuosavų tam tikroje veikloje ir pan.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjos motina B. A. A. mirė (duomenys neskelbtini) (elektroninės bylos apyrašo b. l. 8). B. A. A. mirė būdama našlė, sutuoktinis – J. A. (mirė (duomenys neskelbtini)), vaikai: L. V. ir R. A. (mirė (duomenys neskelbtini)) (elektroninės bylos apyrašo b. l. 5, 6, 19). Prieš mirdama B. A. A. (duomenys neskelbtini) testamentu visą savo turtą po savo mirties paliko savo dukrai, pareiškėjai L. V. (elektroninės bylos apyrašo b. l. 24-26). Pareiškėjos pateikti VĮ Registrų centro išrašai (elektroninės bylos apyrašo b. l. 7-15) patvirtina, kad jos motinos (duomenys neskelbtini) A. A. vardu registruotas nekilnojamasis turtas: 5/8 dalys pastato-lauko virtuvės, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); 5/8 dalys pastato-bulvinės, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); 5/8 dalys pastato-ūkio pastato, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); 5/8 dalys pastato-malkinės, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); 5/8 dalys pastato-kluono, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); 5/8 dalys pastato-tvarto, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); 1/4 dalis pastato-gyvenamojo namo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); 1/4 dalis pastato-kluono, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); ¼ dalis kitų inžinerinių statinių-kiemo statinių, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); 431/800 dalys žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), ir 1/4 dalis žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini)., o pareiškėjai priklauso atitinkamos likusios dalys minėto nekilnojamojo turto. Iš Testamentų registro išrašo matyti, jog notaro biure (duomenys neskelbtini) A. A. palikimo paveldėjimo byla nepradėta (elektroninės bylos apyrašo b. l. 16).

Pareiškėja kitokia tvarka, kaip tik kreipiantis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, neturi galimybės gauti paveldėjimo teisę įrodančių dokumentų, todėl jos pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo yra teisėtas (CPK 445 straipsnis).

Ar įpėdinis priėmė palikimą, svarbiausią reikšmę turi įpėdinio valios priimti palikimą išreiškimas, o ne jos įforminimas. Bylos duomenimis nustatyta, kad notaro biure paveldėjimo byla į (duomenys neskelbtini) A. A. palikimą nepradėta, paveldėjimo teisės liudijimai nei pareiškėjai, nei kitiems asmenims neišduoti. Iš pareiškėjos pareiškimo ir bylos medžiagos matyti, kad L. V. tuoj po (duomenys neskelbtini) mirusios savo motinos (duomenys neskelbtini) A. A. mirties priėmė šios palikimą, faktiškai pradėdama jį valdyti: esant gyvai B. A. A., kuomet ši buvo garbingo amžiaus, pareiškėja, būdama palikėjos bendraturtė ir dukra, faktiškai viena tvarkė, prižiūrėjo ir valdė bendrą turtą, o B. A. A. mirus, L. V. atiteko motinos (palikėjos) nekilnojamasis turtas, daiktai, dokumentai, palikėjos turtu kaip savu toliau naudojosi, jį prižiūrėjo, tvarkė bei valdė pareiškėja. Tokiais veiksmais faktiškai ji priėmė palikimą po motinos mirties.

Nagrinėjamoje byloje teismas nenustatė aplinkybių, kurios paneigtų ar darytų nepatikimus pareiškėjos paaiškinimus dėl jos kaip bendraturtės naudojimosi palikimu, jo tvarkymu, priežiūra, šiuos paaiškinimus, kaip jau minėta, patvirtina bylos medžiaga, dėl šios aplinkybės ginčo nekilo, todėl nėra pagrindo juos vertinti kaip nepatikimus. Atsižvelgiant į pirmiau paminėtą, darytina išvada, kad pareiškėja save laikė mirusiajai motinai iki šios mirties priklausiusio turto paveldėtoju ir savininke, minėtu turtu naudojosi kaip savo turtu.

Taigi, nors L. V. palikimo priėmimo fakto tinkamai neįformino, yra pakankamas pagrindas daryti išvadą, kad L. V. faktiškai priėmė (duomenys neskelbtini) A. A. palikimą, pradėdama paveldimą turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu ir tokiu būdu faktiškai priimdama palikimą.

Byloje nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad L. V. tuoj po savo motinos (duomenys neskelbtini) A. A. mirties priėmė jos palikimą, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, sukurs pareiškėjai teisinę reikšmę turinčias pasekmes, tai yra, ji galės paveldėti palikėjos (duomenys neskelbtini) A. A. turtą. Kitokiu būdu gauti šį faktą patvirtinančių dokumentų pareiškėja negali, todėl (duomenys neskelbtini) A. A. palikimo priėmimo faktas nustatytinas teismine tvarka (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270, 448 straipsniais,

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą paveldėjimo tikslu, kad L. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po (duomenys neskelbtini) A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jos palikimą, pradėjusi jį faktiškai valdyti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.

Teisėja Laima Lubauskienė