Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Irmanto Jarukaičio ir Ramutės Ruškytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. J. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. J. skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimų agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas D. J. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą prašydamas: 1) panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovas, NMA, Agentūra) 2015 m. rugsėjo 10 d. raštą Nr. BR6-12408 (toliau – ir skundžiamas raštas); 2) panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2015 m. spalio 29 d. sprendimą Nr. 9R-2047(AG-309/04-2015); 3) įpareigoti NMA vadovautis pareiškėjo 2014 m. gegužės 7 d. pateiktoje paraiškoje Nr. 14-1005411121-1 (valdos Nr. (duomenys neskelbtini)) 2014 metams deklaruotais pirminiais duomenimis, t. y. pagal programos „Kraštovaizdžio tvarkymas“ veiklą „Ražienų laukai per žiemą“ deklaruotu 15,60 ha plotu.Pareiškėjas nurodė, kad jis 2014 m. gegužės 7 d. paraiškoje Nr. 14-1005411121-1 (valdos Nr. (duomenys neskelbtini)) pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“ (toliau – ir Priemonė) programos „Kraštovaizdžio tvarkymas“ (toliau – ir programa) veiklą „Ražienų laukai per žiemą“ (toliau – ir veikla) deklaravo 15,60 ha plotą. 2010 m. didindamas plotus pagal Priemonės veiklą daugiau nei 2 ha, pareiškėjas prisiėmė įsipareigojimus didesniam plotui, nei 2009 metais. Pareiškėjo teigimu, seniūnijos darbuotojas jį informavo, kad minėtų įsipareigojimų jis turės laikytis iš naujo 5 metus. 2014 m. gegužės 7 d. pateikiant paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus paraišką, 10 lentelėje pareiškėjas nurodė, kad tęsia prisiimtus įsipareigojimus vienerius metus.Pareiškėjas paaiškino, kad jis 2008 m. paraiškoje pagal Priemonės veiklą kontroliniame žemės sklype (toliau – ir KŽS) Nr. (duomenys neskelbtini) lauke Nr.1 (RM1-2) deklaravo 10,00 ha plotą, kurį įsipareigojo išlaikyti 5 metus, 2009 m. gegužės 8 d. paraiškoje tiesioginėms išmokoms už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus gauti deklaravo 10,00 ha plotą, o 2010 m. gegužės 14 d. prisiėmė naujus įsipareigojimus 5 metų laikotarpiui dėl papildomo 4,20 ha ploto pagal Priemonės veiklą. pareiškėjas 2011 m. gegužės 12 d. paraiškoje deklaravo 14,32 ha plotą (0,12 ha ploto daugiau nei 2010 m. paraiškoje), 2012 m. gegužės 27 d. – 14,63 ha plotą, 2013 m. gegužės 13 d. – 15,60 ha plotą bei pateikė prašymą pratęsti įsipareigojimus. Pareiškėjas nurodė, kad pildant paraiškas pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. 3D-152 patvirtintų Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“ programų „Kraštovaizdžio tvarkymas“, „Ekologinis ūkininkavimas“, „Tausojanti aplinką vaisių ir daržovių auginimo sistema“ ir „Rizikos“ vandens telkinių būklės gerinimas“ įgyvendinimo taisyklių (akto redakcija, galiojusi nuo 2012 m. balandžio 4 d. iki 2012 m. gegužės 9 d.) (toliau – ir Taisyklės) 8.1 punkte nurodytą reglamentavimą, pareiškėjas negalėjo pilna apimtimi taikyti ir automatiškai pratęsti įsipareigojimų 2 metams, jeigu įsipareigojimų laikotarpis baigėsi 2012 metais, teigė, kad buvo galimybė tęsti tik 1 metams. Pareiškėjo manymu, tokia paraiškų teikimo ir pildymo tvarka prieštarauja Taisyklių 7.1 punkto reikalavimams. Pareiškėjas nurodė, kad 2014 m. vasario 10 d. Agentūrai pateikė paaiškinimus, kad pagal Priemonės veiklą įsipareigojimus tęsia 1 metus.Pareiškėjas teigė, kad jis turėjo teisę tęsti prisiimtus įsipareigojimus ir 2014 metais, jeigu jo įsipareigojimai baigėsi 2012 metais, tačiau Agentūra atsisakė tenkinti šį pareiškėjo prašymą, nes pasikeitus teisiniam reglamentavimui tokios galimybės neliko. Pareiškėjo manymu, teisės aktų pakeitimai turėtų būti vertinami jo naudai. Atsakovas, būdamas atsakingas už paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitų plotų išmokų administravimą, iki 2015 m. rugsėjo 10 d. neinformavo pareiškėjo, kad nesutinka pratęsti įsipareigojimų laikymosi. Pareiškėjas nurodė, kad Agentūra 2015 m. liepos 10 d. atliko mokėjimą už 2014 metus ir patvirtino 2014 metų pareiškėjo paraišką. Agentūra, išnagrinėjusi pareiškėjo 2015 m. rugpjūčio 19 d. skundą, pakeitė pareiškėjo 2014 m. paraiškos duomenis, sumažindama plotą nuo 15,6 ha iki 5,6 ha, tuo paneigdama ankstesnius sprendimus dėl apskaičiuotų išmokų. Pareiškėjas taip pat teigė, jog įvertinus 2014 metais galiojusį teisinį reglamentavimą , pareiškėjo atveju turėjo būti taikoma nuostata „kurie vykdo iki 2014 metų prisiimtus įsipareigojimus“, kadangi visi pareiškėjo įsipareigojimai buvo prisiimti iki 2014 metų, o 2014 metais tęsiami. Pareiškėjas nesutiko su Agentūros vertinimu, kad jam nėra galima parama už 10 ha ploto tęstinius įsipareigojimus, priimtus 2008 m., ir vykdytus iki 2014 m.Pareiškėjo teigimu, Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai (toliau – ir Komisija), nagrinėjant pareiškėjo skundą 2015 m. spalio 29 d. išaiškėjo nauji faktai apie vienašališkus, neteisėtus Agentūros veiksmus. Komisijai rekomendavus, pareiškėjas iškart 2015 m. spalio 29 d. kreipėsi su pareiškimu į Agentūrą, kad pareiškėjui būtų oficialiai pateiktas pranešimas, nurodantis mokėtiną išmokos sumą, kuri iki tol pareiškėjui nebuvo žinoma.Pareiškėjas nurodė, kad 2014 m. gegužės 7 d. deklaravimo metu ir po to iki 2015 m. birželio 16 d. jam nebuvo pateikta informacija apie deklaravimo duomenų netikslumus ir nebuvo sustabdyti jo tęstiniai įsipareigojimai ir pareiškėjas paliko numatytą plotą, kurį iki 2015 m. kovo 1 d. laikė neartą, t. y. vykdė savo įsipareigojimus. Agentūra per protingai ir teisingai priimtiną laikotarpį (1 kalendorinius metus) nepareiškė, kad pareiškėjo įsipareigojimai yra nebegaliojantys. Pareiškėjas manė, kad kai viena iš sutarties šalių akivaizdžiai neišreiškia nesutikimo su tolesniu sutartinių įsipareigojimų vykdymu, lieka galioti ankstesni susitarimai. Pareiškėjas pažymėjo, jog dėl atsakingų Agentūros darbuotojų aplaidumo pareiškėjui kilo teisėti lūkesčiai.Atsakovas Agentūra atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.Atsakovas paaiškino, kad 2008 m. gegužės 12 d. pareiškėjas pateikė paraišką gauti išmokas už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus, kuria deklaravo KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) lauke Nr. 1 10,00 ha plotą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“ programą „Kraštovaizdžio tvarkymas“ veiklą „Ražienų laukai per žiemą“. Pagal Taisykles (akto redakcija, galiojusi nuo 2008 m. balandžio 16 d. iki 2008 m. rugsėjo 28 d.) pareiškėjas įsipareigojo 10,00 ha plotą išlaikyti 5 metus. Pagal minėtą programą pareiškėjas 2009 m. gegužės 8 d. pateiktoje paraiškoje tiesioginėms išmokoms už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus deklaravo 10 ha žemės plotą, 2010 m. gegužės 14 d. pateiktoje paraiškoje – 14,20 ha plotą, 2011 m. gegužės 12 d. – 14,32 ha plotą, 2012 m. gegužės 27 d. – 14,63 ha plotą, 2013 m. gegužės 13 d. – 15,60 ha plotą. Atsakovas pažymėjo, kad 2010 m. gegužės 14 d. deklaruodamas 14,20 ha plotą, pagal tuo metu galiojusias Taisykles pareiškėjas prisiėmė naujus įsipareigojimus 5 metų laikotarpiui būtent dėl 4,20 ha ploto.Atsakovas teigė, kad 2014 m. gegužės 7 d. pateiktoje paraiškoje tiesioginėms išmokoms už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus pareiškėjas deklaravo 15,60 ha plotą. Tuo metu galiojusių Taisyklių nuostatos nenumatė galimybės pagal 2008 m. paraišką prisiimtus įsipareigojimus 10,00 ha žemės plote veiklą tęsti dar vienerius metus. Agentūra 2015 m. birželio 16 d. pranešimu Nr. 74548 informavo pareiškėją, kad penkerių metų įsipareigojimai pasibaigė. Pagal Taisyklių (redakcija, galiojusi 2014 m. paraiškos pateikimo metu) nuostatas 2014 m. paraiškos yra nepriimamos tęstiniams arba naujiems įsipareigojimams pagal Priemonės veiklą. NMA paaiškino, kad parama už žemės plotus pagal minėtą Priemonės veiklą nebus skiriama, išskyrus plotą, dėl kurio pareiškėjas 2010 m. ir vėliau prisiėmė naujus įsipareigojimus, t. y. parama bus skiriama už 5,6 ha plotą.NMA akcentavo, jog pareiškėjui 2010 metų paraiškoje deklaravus 14,20 ha plotą pagal Priemonės veiklą, pareiškėjo įsipareigojimai buvo naujai pratęsti ne dėl viso deklaruoto ploto (14,20 ha), o tik dėl padidinto 4,20 ha ploto. Agentūros teigimu, pareiškėjai ir (arba) paramos gavėjai, kuriems įsipareigojimų laikotarpis baigėsi 2012 metais, galėjo pratęsti prisiimtus įsipareigojimus iki 2 metų, o kuriems šių įsipareigojimų laikotarpis baigėsi 2013 metais, galėjo pratęsti prisiimtus įsipareigojimus 1 metams. Atsakovas teigė, kad Taisyklių 2012 m. kovo 28 d. redakcija pareiškėjo atveju yra neaktuali, kadangi 2012 m. pareiškėjas 10 ha plotui dar turėjo laikytis prisiimtų įsipareigojimų pagal Priemonės veiklą (5 kalendoriniai metai). Pareiškėjui penkerių metų laikotarpis pagal Priemonės veiklą baigėsi 2013 m., todėl šiuo atveju aktuali Taisyklių redakcija, galiojusi 2013 m. paraiškos pateikimo metu; joje buvo aiškiai įtvirtinta nuostata, kad pareiškėjai ir (arba) paramos gavėjai, kuriems šių įsipareigojimų laikotarpis baigiasi 2013 metais, gali pratęsti prisiimtus įsipareigojimus 1 metams. NMA pažymėjo, jog Agentūroje 2014 m. vasario 7 d. buvo gautas pareiškėjo paaiškinimas, kad jis pagal Priemonės veiklą įsipareigojimus tęsia 1 metus, todėl pareiškėjo argumentai dėl įsipareigojimų tęstinumo 2 metams yra nepagrįsti. Agentūra, administruodama 2013 m. paraišką, vadovavosi šiuo pareiškėjo paaiškinimu bei Taisyklių nuostatomis. Taisyklės, galiojusios 2014 metų paraiškos pateikimo metu, nenumatė galimybės, kaip 2013 m. paraiškos pateikimo metu, dar 1 metams pratęsti prisiimtus įsipareigojimus pagal Priemonės veiklą.Atsakovas taip pat nurodė, jog skundžiamas Agentūros raštas pareiškėjui nesukelia teisinių pasekmių, o teisines pasekmes sukelia Agentūros 2015 m. rugsėjo 17 d. sprendimas Nr. 203642, kuriame nurodyta mokėtina išmokos suma. Sprendimas už 2014 m. pareiškėjui yra tinkamai įteiktas, todėl su juo nesutikdamas pareiškėjas galėjo teisės aktų tvarka ir terminais jį apskųsti, tačiau to nepadarė.

II.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2016 m. rugsėjo 26 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą. Teismas sprendė, kad tiesiogines teisines pasekmes pareiškėjui sukelia ne skundžiamas raštas, o 2015 m. rugsėjo 17 d. pranešimas Nr. 203642, kuriame apskaičiuota pareiškėjui skirta išmoka, tačiau pabrėžė, jog Agentūra skundžiamame rašte iš esmės išdėstė motyvus, grįsdama savo sprendimą pareiškėjui skirti išmoką pagal Priemonės veiklą tik už 5,60 ha plotą. Be to, Agentūra skundžiamame rašte nurodė, jog šis raštas yra skundžiamas įstatymų nustatyta tvarka. Taigi, teismo vertinimu, pareiškėjas galėjo būti suklaidintas. Be to, Komisija išsprendė ginčą iš esmės dėl išmokos pareiškėjui skyrimo pagrįstumo pagal Priemonės veiklą tik už 5,60 ha plotą. Teismas nurodė, kad šiuo konkrečiu atveju teismui bylą nutraukiant tuo pagrindu, kad pareiškėjui skundžiamas raštas nesukelia teisinių pasekmių, būtų vykdomas tik formalus teisingumas. Be to, teismas atsižvelgė ir į tai, kad pareiškėjas 2015 m. lapkričio 19 d. skundu kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti Agentūros 2015 m. rugsėjo 17 d. pranešimą Nr. 203642 ir Komisijos sprendimą, tačiau Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 26 d. nutartimi pareiškėjui buvo nustatytas terminas pateikti patikslintą skundą ir pasiūlyta skųsti Agentūros 2015 m. rugsėjo 10 d. raštą Nr. BR6-12408. Teismas šioje byloje skundžiamą raštą laikė tarpiniu dokumentu, kurį nusprendė vertinti neatsiejamai nuo 2015 m. rugsėjo 17 d. pranešimo Nr. 203642, kuris pareiškėjui sukelia tiesiogines teisines pasekmes.Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2008 m. gegužės 12 d. paraiškoje deklaravo 10,00 ha plotą pagal Priemonės veiklą, taigi pagal Taisyklių 7.1 punktą 10,00 ha plotui pareiškėjas privalėjo laikytis įsipareigojimų iki 2013 m. gegužės 12 d.Įvertinęs Taisyklių nuostatas ir nustatęs, jog pareiškėjas, pateikdamas 2010 metų paraišką, deklaravo 14,20 ha plotą, o 2011 metais – 14,32 ha plotą, teismas sprendė, kad 2010 metais 4,20 ha plotui pareiškėjas pagal Priemonės veiklą prisiėmė naujus įsipareigojimus, kadangi 4,20 ha deklaruotas plotas viršijo 2 ha ir todėl pareiškėjui įsipareigojimų laikotarpis iš naujo skaičiuojamas naujai įsipareigotiems pagal Priemonę plotams, t. y. 4,20 ha plotui. Šiuo atveju 10,00 ha plotui įsipareigojimų laikotarpis neprasitęsė, o išliko iki 2013 m. gegužės 12 d. Teismas nustatė, kad pagal Agentūros 2013 m. birželio 14 d. sprendimą Nr. 2147534 pareiškėjui pagal Priemonės veiklą už 10,00 ha plotą išmoką buvo išmokėta už penktus kalendorinius metus iš eilės, o už 4,63 ha – už trečius kalendorinius metus. Teismas, be kita ko, atsižvelgė į tai, kad pagal Taisyklių (akto redakcija, galiojusi nuo 2012 m. gegužės 9 d. iki 2013 m. sausio 1 d., ir redakcija, galiojusi nuo 2013 m. balandžio 21 d. iki 2014 m. balandžio 12 d.) 8.1 punktą pareiškėjai ir (arba) paramos gavėjai, kuriems įsipareigojimų laikotarpis baigėsi 2013 metais, galėjo pratęsti prisiimtus įsipareigojimus 1 metams. Agentūra 2014 m. lapkričio 28 d. sprendimu Nr. 2346040 išmokėjusi paramą už 15,60 ha plotą, patvirtino pareiškėjo įsipareigojimų pratęsimą dar vieneriems metams.Remdamasis Taisyklėse (akto redakcija, galiojusi nuo 2014 m. balandžio 12 d. iki 2014 m. gegužės 22 d.) įtvirtintu teisiniu reglamentavimu, teismas darė išvadą, jog Taisyklių 7.8 punktu nebuvo numatyta galimybės pratęsti dar vieneriems metams įsipareigojimų pagal Priemonės veiklą 10,00 ha žemės plotui, todėl Agentūra pareiškėjui 2015 m. rugsėjo 17 d. pranešimu Nr. 203642 teisėtai ir pagrįstai neapskaičiavo išmokos už 10,00 ha plotą.Teismo vertinimu, Agentūros 2015 m. rugsėjo 17 d. pranešimas Nr. 203642 bei skundžiamas raštas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus, yra teisėti ir pagrįsti, todėl nėra pagrindo jų panaikinti. Pareiškėjo argumentus dėl netinkamo jo informavimo teismas pripažino nepagrįstais. Pareiškėjui informaciniai raštai ir Agentūros sprendimai buvo siunčiami pareiškėjo nurodytu būdu, tai yra, pareiškėjas buvo informuojamas jo pasirinktu būdu.Nustatęs, jog Agentūra teisėtai ir pagrįstai pareiškėjui apskaičiavo išmokas, teismas sprendė, kad nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo išvestinių patikslinto skundo reikalavimų.

III.

Pareiškėjas D. J. apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjo skundą. Apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas pareiškėjo skunde ir patikslintame skunde išdėstytais argumentais, papildomai nurodant, kad:Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. gegužės 20 d. įsakymo Nr. 3D-284 nuostatos negali būti taikomos atgal, nes paraiškos pateiktos prieš šiuo įsakymu atliktą deklaravimo tvarkos pakeitimą ir turi būti vertinamos pagal iki tol galiojusį teisinį reglamentavimą.Pareiškėjas tik 2014 m. gegužės 7 d. nurodė, kad jis pageidauja informaciją gauti elektroniniu paštu, o iki tol jis buvo informuojamas paštu. Pareiškėjo teigimu, jis iš Agentūros nėra gavęs jokios informacijos apie Taisyklių pakeitimus, nors Agentūra yra atsakinga už asmenų konsultavimą.Pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybės, kad esant netobulai deklaravimo sistemai NMA gali bet kada už savo prastai atliktą darbą pareikšti pretenzijas, kad kalti yra ūkininkai.Atsakovas Panevėžio miesto savivaldybės administracija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas argumentais, kurie buvo išdėstyti atsakovo atsiliepime į skundą ir pirmosios instancijos teismui teiktuose rašytiniuose paaiškinimuose.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Ši administracinė byla apeliacine tvarka nagrinėjama vadovaujantis ABTĮ (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija) normomis, įsigaliojusiomis nuo 2016 m. liepos 1 d., nes byla apeliacine tvarka pradėta nagrinėti įsigaliojus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymui (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 7 str. 1 d., 8 str. 2 d.).Byloje ginčas kilo dėl Agentūros 2015 m. rugsėjo 10 d. rašto Nr. BR6-12408 teisėtumo ir pagrįstumo. Skundžiamas raštas priimtas išnagrinėjus pareiškėjo skundą, kuriame jis teigė, kad jis 2014 m. gegužės 7 d. paraiškoje pagal Priemonės veiklą deklaravo 15,60 ha, ir nurodė nesutinkantis, jog pagal 2014 m. gegužės 7 d. paraišką jam mokėtina išmoka už 5,60 ha plotą. Pirmosios instancijos teismas skundžiamą raštą vertino neatsiejamai nuo 2015 m. rugsėjo 17 d. pranešimo Nr. 203642, kuriame nurodyta pareiškėjui mokėtina išmokos suma. Teismas, įvertinęs aktualių teisinį reglamentavimą, pareiškėjo skundą atmetė, kadangi konstatavo, jog Agentūra pagrįstai nustatė pagal Priemonės veiklą 2014 metais deklaruotiną plotą ir nustatė pareiškėjui mokėtinos išmokos dydį.Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą akcentuota, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Helle prieš Suomiją; LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-355/2011). Taip pat akcentuotina, jog vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., LVAT 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.). Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliacinį skundą iš esmės grindžia pareiškėjo skunde ir patikslintame skunde išdėstytais argumentais bei akcentavo, kad jis paraiškas pateikė prieš Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. gegužės 20 d. įsakymu Nr. 3D-284 atliktą deklaravimo tvarkos pakeitimą ir jo paraiškos turi būti vertinamos pagal iki tol galiojusį teisinį reglamentavimą, ir tuo, kad pareiškėjas iš Agentūros nėra gavęs jokios informacijos apie Taisyklių pakeitimus.Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2014 m. gegužės 7 d. pateikė paramos už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus paraišką Nr. 14-1005411121-1 (Komisijos administracinės bylos l. 69–72), kuria KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) lauke Nr. 5 pagal Priemonės veiklą deklaravo 15,60 ha plotą. Šios paraiškos pateikimo metu galiojusios Taisyklių redakcijos (akto redakcija, galiojusi nuo 2014 m. balandžio 12 d. iki 2014 m. gegužės 22 d.) 7.8 punktas numatė, kad pagal priemonę „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“ paramos paraiškas su tuo pačiu įsipareigotu plotu, nedidinant ploto, gali teikti šie pareiškėjai: kuriems 2014 m. pasibaigė penkerių arba šešerių metų įsipareigojimų laikotarpis. Šiuos prisiimtus įsipareigojimus (su tais pačiais anksčiau įsipareigotais plotais) pareiškėjai gali tęsti vienerius metus (7.8.1 p.); kuriems 2014 m. pasibaigė septynerių metų įsipareigojimų laikotarpis. Pareiškėjai gali prisiimti naujus įsipareigojimus (su tuo pačiais anksčiau įsipareigotais plotais) penkeriems metams, taikant persvarstymo sąlygą, jog visi prisiimti pareiškėjų įsipareigojimai bus peržiūrėti ir nutraukti nuo 2015 m. prasidėjus naujam finansavimo laikotarpiui (7.8.2 p.). Taigi 2014 m. gegužės 7 d. paraiškos pateikimo metu galiojusios Taisyklių nuostatos, numatė galimybių pratęsti įsipareigojimų, kurie baigėsi 2013 m.Nustatyta, kad pareiškėjas 2008 m. gegužės 5 d. pagal Priemonės veiklą deklaravo 10 ha plotą, 5 metų įsipareigojimų, prisiimtų 2008 m., laikotarpis baigėsi 2013 m. 2010 m. gegužės 14 d. pateiktoje paraiškoje deklaravęs 14,20 ha plotą, pareiškėjas 4,20 ha plotui pagal Priemonės veiklą prisiėmė naujus įsipareigojimus (2011 m. teikdamas paraišką pareiškėjas šį plotą padidino 0,12 ha, 2012 m. – 0,31 ha, 2013 m. – 0,97 ha), kuriems taikytinas 5 metų įsipareigojimų laikotarpis skaičiuotinas nuo 2010 m. Vadovaujantis Taisyklių (akto redakcija, galiojusi nuo 2010 m. balandžio 11 d. iki 2010 m. spalio 29 d.) 8.4 punktu, kuriame nustatyta, kad didinant plotą daugiau nei 2 ha, pareiškėjui įsipareigojimų laikotarpis iš naujo skaičiuojamas naujai įsipareigotiems pagal Priemonę plotams, o anksčiau pateiktos paramos paraiškos (paraiškų) įsipareigojimų laikotarpis neprasitęsia, 10,00 ha plotui įsipareigojimų laikotarpis neprasitęsė, o išliko iki 2013 m. Byloje nustatyta, kad pagal pareiškėjo 2012 m. gegužės 27 d. pateiktą paraišką Agentūros 2013 m. birželio 14 d. sprendimu Nr. 2147534 (Komisijos administracinės bylos l. 59–61) už 10,00 ha plotą pareiškėjui išmoka buvo išmokėta penktus kalendorinius metus iš eilės. Pagal 2013 m. gegužės 13 d. pateiktą paraišką (2014 m. vasario 7 d. paaiškinimu pareiškėjas informavo Agentūrą, kad 2013 m. paraiškoje Programos veiklos įsipareigojimus tęsia vienerius metus (Komisijos administracinės bylos l. 129)) Agentūros 2014 m. lapkričio 28 d. sprendimu Nr. 2346040 pareiškėjui už 10,00 ha plotą išmoka buvo išmokama už nuo 2013 m. pratęstus įsipareigojimus (Komisijos administracinės bylos l. 66–68).Taigi, pareiškėjo įsipareigojimai pagal Priemonės veiklą 10,00 ha plotui baigėsi 2013 m., jie buvo 1 kartą pratęsti 1 metams ir 2014 m. gegužės 7 d. paraiškos teikimo metu galiojusios Taisyklių redakcijos (akto redakcija, galiojusi nuo 2014 m. balandžio 12 d. iki 2014 m. gegužės 22 d.) nenumatė galimybės pratęsti įsipareigojimų, kurie baigėsi 2013 m., dar kartą 1 ar 2 metams.Pažymėtina, kad ir 2012 m. paraiškos pateikimo metu galiojusios Taisyklių redakcijos (akto redakcija, galiojusi nuo 2012 m. gegužės 9 d. iki 2013 m. sausio 1 d.), ir 2013 m. paraiškos pateikimo metu galiojusios Taisyklių redakcijos (akto redakcija, galiojusi nuo 2013 m. balandžio 21 d. iki 2014 m. balandžio 12 d.) 8.1 punkte buvo įtvirtinta, kad pareiškėjai ir (arba) paramos gavėjai, kuriems įsipareigojimų laikotarpis baigiasi 2013 metais, gali pratęsti prisiimtus įsipareigojimus 1 metus. Tuo tarpu, pareiškėjo 2008 m. pateiktos paraiškos pateikimo metu galiojusios Taisyklių redakcijos (akto redakcija, galiojusi nuo 2008 m. balandžio 16 d. iki 2008 m. rugsėjo 28 d.) nuostatos nereglamentavo prisiimtų įsipareigojimų pratęsimo.Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, atmestini apeliacinio skundo argumentai, kad pareiškėjui taikytinos ankstesnės teisės aktų nuostatos, ir kad pareiškėjas įgijo teisėtų lūkesčių, jog jis toliau galės tęsti savo 2008 m. prisiimtus įsipareigojimus ir už juos gauti išmokas pagal Priemonės veiklą. Pirmosios instancijos teismas, detaliai išanalizavęs faktines bylos aplinkybes, teisingai taikė ginčui aktualias teisės aktų nuostatas, todėl apeliacinės instancijos teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, kad Taisyklių (akto redakcija, galiojusi nuo 2014 m. balandžio 12 d. iki 2014 m. gegužės 22 d.) 7.8 punkte nebuvo numatyta galimybė pratęsti dar vieneriems metams įsipareigojimus pagal Priemonės veiklą 10,00 ha žemės plotui, todėl Agentūra pareiškėjui 2015 m. rugsėjo 17 d. pranešimu Nr. 203642 teisėtai ir pagrįstai neapskaičiavo išmokos už 10,00 ha plotą. Įvertinusi pareiškėjo argumentus dėl netinkamo jo informavimo, teisėjų kolegija pažymi, jog bylos duomenys paneigia apelianto teiginį, kad jis tik nuo 2014 m. gegužės 7 d. nurodė, jog pageidauja informaciją elektroniniu paštu: byloje pateikti duomenys patvirtina, kad jau 2010 m. gegužės 14 d. paraiškoje ir visose vėliau teiktose paraiškose pareiškėjas nurodė, jog pageidauja informaciją gauti elektroniniu paštu (Komisijos administracinės bylos l. 45–46, 49–52, 55–58, 62–65, 69–72). Be to, atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas 2012 m. gegužės 17 d. paraiškos skiltyje „Pareiškėjo įsipareigojimai pagal priemonės „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“ programą „Kraštovaizdžio tvarkymas“ , 1 punkte patvirtino, kad yra išsamiai susipažinęs su paramos teikimo tvarka bei sąlygomis ir įsipareigoja dalyvauti šioje programoje ir laikytis apribojimų ne mažiau kaip 5 kalendorinius metus nuo paraiškos pateikimo ir žinoti, kad <...> įsipareigojimų laikotarpiui pasibaigus 2013 m., prisiimti įsipareigojimai gali būti pratęsti 1 metus (Komisijos administracinės bylos l. 58). Tokie pat patvirtinimai yra pateikti ir pareiškėjo 2013 m. gegužės 13 d. paraiškoje (Komisijos administracinės bylos l. 65). Be to, Taisyklės ir jų pakeitimai yra skelbiami viešai ir teisės aktai neįpareigoja atsakovo informuoti pareiškėjus apie teisės aktų pakeitimus. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas kreipėsi į atsakovą, prašydamas išaiškinti jam teises ir pareigas, informuoti apie teisės aktų pakeitimus ar pateikti kitą šiam ginčui aktualią informaciją, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovas pažeidė pareigą teikti pareiškėjui informaciją ar konsultacijas.Byloje nenustačius neteisėtų atsakovo veiksmų, teismo išvadų nekeičia abstraktaus pobūdžio apelianto teiginys, kad dėl prastos deklaravimo sistemos NMA gali bet kada už savo prastai atliktą darbą pareikšti pretenzijas. Remdamasi tuo, kas nurodyta, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo ir įvertino visus byloje surinktus įrodymus bei šių įrodymų visumą, atsakė į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti ir (ar) naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Dėl šių priežasčių apeliacinis skundas atmestinas ir ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo D. J. apeliacinį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.