- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-03-26
- Bylos Nr.
- I3-327-505/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01784-2019-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Daina Kukalienė (pirm.), Asta Urbonienė, Rimantas Giedraitis
- Pareiškėjas
- P. J.
- Atsakovas
- Prienų rajono savivaldybės administracija
- Kategorijos
Regionų apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimanto Giedraičio, Dainos Kukalienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Astos Urbonienės,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. J. skundą atsakovei Prienų rajono savivaldybės administracijai dėl administracinio akto panaikinimo, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas su skundu kreipėsi į teismą ir prašė panaikinti Prienų rajono savivaldybės administracijos 2019 m. liepos 31 d. raštą Nr. (12.1)R3-2619 „Dėl neturtinės žalos atlyginimo“ ir priteisti iš atsakovės 3500 Eur neturtinę ir 14 Eur turtinę žalą (b. l. 1-3).
Pareiškėjas skunde nurodė bei teismo posėdžio metu paaiškino, jog 2019 m. liepos 30 d. su skundu jis kreipėsi į Prienų rajono savivaldybės merą, prašydamas atlyginti pareiškėjui padarytą 3500 Eur neturtinę žalą ir 15 Eur materialinę žalą dėl savivaldybės darbuotojų neraštingumo, aplaidumo, nenoro vykdyti galiojančius teisės aktus (Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymą). Tačiau Prienų rajono savivaldybės administracija 2019 m. liepos 31 d. raštu Nr. (121) R3- 2619 „Dėl neturtinės žalos atlyginimo‘, kurį pasirašė administracijos direktoriaus pavaduotojas, pavaduojantis administracijos direktorių, informavo pareiškėją, kad Prienų rajono savivaldybės administracija neturi teisinio pagrindo tiek turtinei, tiek neturtiniai žalai atlyginti.
Paaiškino, kad 2018 m. gruodžio 27 d. jis kreipėsi į Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyrių (toliau- Ginčų komisija), prašydamas įpareigoti Prienų rajono savivaldybę pateikti atsakymą apie sprendimo priėmimą dėl 2018 m. lapkričio 16 d. skundo. Prienų rajono savivaldybė, gavusi skundo kopiją, 2019 m. sausio 4 d. raštu Nr.(12.1)-R3-30 “Dėl kompensacijų“ nurodė pareiškėjui kreiptis į uždarąją akcinę bendrovę „Prienų vandenys“.
Pareiškėjas 2019 m. sausio 22 d. raštu „Dėl kompensacijų“ vėl kreipėsi į Prienų rajono savivaldybės merą, kuris 2019 m. sausio 29 d. raštu Nr.(12.1)-R3 -658 „Dėl skundo persiuntimo“ pareiškėjo skundą persiuntė akcinei bendrovei „Šilumos tinklai“. Pareiškėjas 2019 m. sausio 23 d. raštu „Dėl kompensacijų“ kreipėsi į Prienų rajono merą, prašydamas perskaičiuoti kompensaciją nuo šių aplinkybių (neveikimo) atsiradimo dienos. 2019 m. sausio 29 d. skundu „Dėl kompensacijų“ kreipėsi į Prienų rajono savivaldybės merą, prašydamas pateikti motyvuotą atsakymą dėl socialinės paramos pareiškėjui skyrimo (neskyrimo). Nesulaukęs atsakymo, 2019 m. vasario 28 d. kreipėsi į Ginčų komisiją. Prienų rajono savivaldybės meras 2019 m. kovo 7 d. raštu Nr. (12.1)-R3-1038 informavo pareiškėją, kad jo 2019 m. sausio 29 d. skundas persiųstas uždarajai akcinei bendrovei „Prienų vandenys“. Pareiškėjas 2019 m. gegužės 9 d. skundu vėl kreipėsi į Prienų rajono savivaldybės merą, prašydamas priimti sprendimą, įpareigojantį uždarąją akcinę bendrovę „Prienų vandenys“ paskaičiuoti pareiškėjui kompensacijas nuo šių aplinkybių atsiradimo dienos. Prienų rajono savivaldybės meras 2019 m. gegužės 14 d. raštu „Dėl skundo persiuntimo“ pareiškėjo skundą persiuntė uždarajai akcinei bendrovei “Prienų vandenys“.
Pareiškėjo 2019 m. gegužės 20 d. skundą išnagrinėjusi Ginčų komisija, 2019 m. birželio 14 d. sprendimu Nr.2/Rl-115/AGl-72/l-2019 panaikino Prienų rajono savivaldybės 2019 m. gegužės 14 d. raštą Nr.(12.1)-R31701 „Dėl skundo persiuntimo“ ir įpareigojo Prienų rajono savivaldybę pareiškėjo skundą nagrinėti iš naujo. Prienų rajono savivaldybė 2019 m. birželio 21 d. sprendimu Nr. (7.22) R3-2186 „Dėl skundo“ nusprendė paskaičiuoti pareiškėjui kompensacijas nuo 2018 m. lapkričio mėnesio. Kadangi toks savivaldybės sprendimas neatitiko reikalavimų, pareiškėjas 2019 m. liepos 3 d. dar kartą kreipėsi į Ginčų komisiją. 2019 m. liepos 22 d. sprendimu Nr. (12.1)R3-2493 Prienų rajono savivaldybė nusprendė taikyti pareiškėjui kompensaciją už šaltą vandenį nuo 2015 m. sausio mėnesio. Tik savo atkaklumu pareiškėjas pasiekė, kad jam būtų taikytos Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymu reglamentuotos lengvatos, tačiau tai kainavo daug nervinės įtampos, sveikatos, sugaišo daug laiko ir nuo 2018 m. lapkričio 18 d. iki 2019 m. liepos 31 d. patyrė turtinę ir neturtinę žalą, kurią atsakovė atsisako atlyginti.
Kadangi Prienų rajono savivaldybės administracija nuo 2015 m. sausio mėnesio iki 2019 m. liepos 1 d. neteisėtai veikė ir nevykdė Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo nuostatų, pareiškėjas reiškia reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo. Dėl tokio Prienų rajono savivaldybės neteisėto veikimo nevykdant savo pareigų, pareiškėjas nuo 2015 m. sausio mėn. iki 2019 m. liepos 1 d. patyrė didelį stresą, nervinę įtampą (patyrė neturtinę žalą), todėl tarp neteisėtų Prienų rajono savivaldybės veiksmų ir pareiškėjo patirtos neturtinės žalos yra priežastinis ryšys (CK 6.247 str.). Mano, kad pareiškėjo teisės buvo pažeistos itin jautrioje mokesčių mokėjimo srityje, pareiškėjui buvo sukeltas neigiamas poveikis, kuris nepriimtinas asmens gero vertinimo ir valstybės valdžios institucijos gero administravimo požiūriu. Atsižvelgus į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pareiškėjo patirtus dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją, kuri buvo nevienkartinio pobūdžio ar momentinė (susirašinėjimas su Prienų rajono savivaldybe vyko nuo 2018 m. lapkričio 1 d.) už pareiškėjo patirtą moralinę skriaudą priteistinas neturtinės žalos atlyginimas CK 6.250 straipsnio pagrindu bei turtinė žala (pašto siuntų, kelionės išlaidos). Prašė skundą tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Atsakovė Prienų rajono savivaldybės administracija atsiliepime į skundą nurodė, jog pareiškėjo skundas yra nepagrįstas ir netenkintinas.
Atsakovė atsiliepime į skundą nurodė ir teismo posėdžio metu atstovė paaiškino, kad su pareiškėjo P. J. skundu nesutinka, kaip nepagrįstu nei teisės normomis, nei faktinėmis aplinkybėmis. Pareiškėjas skunde išdėstė visas faktines aplinkybes, kurios yra teisingos. Iš pareiškėjo nurodytų faktinių aplinkybių, susirašinėjimo ir pan., negalima konstatuoti, kad tai pareiškėjui kainavo daug nervinės įtampos ir laiko, ir dėl to jam turi būti priteista turtinė ir neturtinė žala. Pareiškėjas skunde tik elementariai apsiribojo bendromis frazėmis apie patirtą neturtinę žalą, kurią neva tai sukėlė nervinė įtampa, didelis stresas, nepatogumai, neigiami išgyvenimai, jų visai nekonkretizuojant, o tuo labiau, nepateikė dėl to jokių įrodymų. Pareiškėjas nepateikė ir neturtinės ir turtinės žalos įrodymų. Mano, kad taip pat visiškai nepagrįstas pareiškėjo P. J. prašymas panaikinti Prienų rajono savivaldybės administracijos 2019 m. liepos 31 d. raštą Nr. (12.1)R3-2619 „Dėl neturtinės žalos atlyginimo“. Minėtame rašte aiškiai išdėstyta, kad, atsakydama į P. J. skundą „Dėl neturtinės žalos“, Prienų rajono savivaldybės administracija neturi jokio teisinio pagrindo jo prašomai tiek turtinei, tiek neturtinei žalai atlyginti. Atkreipė dėmesį, kad tiek P. J. 2019 m. liepos 30 d. skunde „Dėl neturtinės žalos“, tiek šiame skunde teismui, jo prašymai yra visiškai abstraktūs, neįrodyti jokiomis priemonėmis, todėl negali būti tenkinami.
Skundas netenkintinas.
Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl Prienų rajono savivaldybės administracijos 2019 m. liepos 31 d. rašto Nr. (12.1)R3-2619 „Dėl neturtinės žalos atlyginimo“, kuriame išdėstyta, kad, atsakydama į P. J. skundą „Dėl neturtinės žalos“, Prienų rajono savivaldybės administracija neturi jokio teisinio pagrindo jo prašomai tiek turtinei, tiek neturtinei žalai atlyginti, teisėtumo ir pagrįstumo, ir dėl turtinės ir neturtinės žalos, pareiškėjo kildinamos iš Prienų rajono savivaldybės administracijos veiksmų neskaičiavus geriamojo vandens ir nuotekų išlaidų kompensacijos, atlyginimo priteisimo
Bylos duomenys tvirtina, kad pareiškėjas 2018 m. lapkričio 16 d. su skundu kreipėsi į Prienų rajono savivaldybės merą dėl geriamojo vandens ir nuotekų išlaidų kompensacijų apskaičiavimo, prašydamas priimti sprendimą, kad pagal Įstatymo reikalavimus būtų perskaičiuotos išlaidos ir kompensacijos nuo Įstatymo redakcijos įsigaliojimo (b. l. 93).
Prienų rajono savivaldybės administracija 2019 m. sausio 4 d. raštu Nr.(12.1)-R3-30 “Dėl kompensacijų“, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 4 straipsnio 2 dalimi ir Prienų rajono savivaldybės tarybos 2015 m. vasario 23 d. sprendimu Nr. T3-32 „Dėl Piniginės socialinės paramos teikimo tvarkos aprašo ir lėšų piniginei socialinei paramai nustatymo metodikos patvirtinimo“ patvirtinto Piniginės socialinės paramos teikimo tvarkos aprašo ir lėšų piniginei socialinei paramai nustatymo metodikos 38-40 punktais, nurodė, jog kompensacijas apskaičiuoja akcinė bendrovė „Prienų šilumos tinklai“ ir uždaroji akcinė bendrovė „Prienų vandenys“, todėl dėl kompensacijų apskaičiavimo prašė kreiptis į minėtas bendroves (b. l. 25).
Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyrius 2019 m. sausio 16 d. sprendimu Nr. 21R1-11(AG1-1/11-2019) bylą pagal pareiškėjo P. J. skundą dėl atsakovės Prienų rajono savivaldybės administracijos neveikimo ir įpareigojimo pateikti atsakymą į pareiškėjo 2018 m. lapkričio 16 d. skundą Nr. GP-542 nutraukė (prijungta Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriaus byla Nr.AG1-1/11-2019).
Pareiškėjas 2019 m. sausio 22 d. raštu „Dėl kompensacijų“ vėl kreipėsi į Prienų rajono savivaldybės merą (b. l. 27), kuris 2019 m. sausio 23 d. raštu Nr.(12.1)-R3 -658 „Dėl skundo persiuntimo“ pareiškėjo skundą persiuntė akcinei bendrovei „Šilumos tinklai“ (b. l. 28).
Pareiškėjas 2019 m. sausio 23 d. raštu „Dėl kompensacijų“ kreipėsi į Prienų rajono savivaldybės merą, prašydamas perskaičiuoti kompensaciją nuo šių aplinkybių (neveikimo) atsiradimo dienos. 2019 m. sausio 29 d. skundu „Dėl kompensacijų“ kreipėsi į Prienų rajono savivaldybės merą, prašydamas pateikti motyvuotą atsakymą dėl socialinės paramos pareiškėjui skyrimo (neskyrimo)(b. l. 23). Prienų rajono savivaldybės meras 2019 m. kovo 7 d. raštu Nr. (12.1)-R3-1038 „Dėl skundo persiuntimo“ informavo pareiškėją, kad jo 2019 m. sausio 29 d. skundas persiųstas uždarajai akcinei bendrovei „Prienų vandenys“ (b. l. 21).
Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyrius 2019 m. balandžio 5 d. sprendimu Nr. 21R1-68(AG1-34/11-2019) bylą pagal pareiškėjo P. J. 2019 m. kovo 4 d. skundą dėl atsakovės Prienų rajono savivaldybės administracijos neveikimo ir įpareigojimo pateikti atsakymą į pareiškėjo 2019 m. sausio 29 d. skundą „Dėl kompensacijų“ (reg. Nr. GP-48) atmetė (prijungta Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriaus byla Nr.AG1-34/11-2019).
Pareiškėjas 2019 m. gegužės 9 d. skundu kreipėsi į Prienų rajono savivaldybės merą, prašydamas priimti sprendimą, įpareigojantį uždarąją akcinę bendrovę „Prienų vandenys“ paskaičiuoti pareiškėjui kompensacijas nuo šių aplinkybių atsiradimo dienos. Prienų rajono savivaldybės meras 2019 m. gegužės 14 d. raštu „Dėl skundo persiuntimo“ pareiškėjo skundą persiuntė uždarajai akcinei bendrovei “Prienų vandenys“ (b. l. 19).
Pareiškėjas 2019 m. gegužės 20 d. pateikė skundą Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriui dėl Prienų rajono savivaldybės mero 2019 m. gegužės 14 d. rašto „Dėl skundo persiuntimo“ panaikinimo (b. l. 17, 18).
Pareiškėjo skundą išnagrinėjęs Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyrius 2019 m. birželio 14 d. sprendimu Nr.2/Rl-115(AG1-72/11-2019) panaikino Prienų rajono savivaldybės 2019 m. gegužės 14 d. raštą Nr.(12.1)-R31701 „Dėl skundo persiuntimo“ ir įpareigojo Prienų rajono savivaldybę pareiškėjo 2019 m. gegužės 9 d. skundą nagrinėti iš naujo (b. l. 10-16)(prijungta Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriaus byla Nr. AG1-72/11-2019).
Prienų rajono savivaldybės administracija, atsižvelgdama į Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriaus 2019 m. birželio 14 d. sprendimą Nr.2/Rl-115(AG1-72/11-2019), pakartotinai išnagrinėjusi pareiškėjo 2019 m. gegužės 9 d. skundą Nr.GP-273, 2019 m. birželio 21 d. sprendimu Nr. (7.22) R3-2136 „Dėl skundo“ nusprendė prašyti uždarąją akcinę bendrovę „Prienų vandenys“ perskaičiuoti pareiškėjui kompensacijas nuo 2018 m. lapkričio mėn. (b. l. 94).
Pareiškėjas 2019 m. liepos 3 d. pateikė skundą Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriui dėl Prienų rajono savivaldybės 2019 m. birželio 21 d. sprendimo Nr. (7.22) R3-2136 „Dėl skundo“ panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus (b. l. 8).
Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyrius 2019 m. rugpjūčio 1 d. sprendimu Nr. 21R1-163(AG1-95/11-2019) pareiškėjo P. J. 2019 m. liepos 3 d. skundą atmetė (prijungta Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriaus byla Nr.AG1-95/11-2019).
Prienų rajono savivaldybės administracija 2019 m. liepos 2 d. sprendimu Nr. (121)R3-2246 „Dėl kompensacijos taikymo už šaltą vandenį“, atsižvelgdama į Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriaus 2019 m. birželio 14 d. sprendimą Nr. 2/Rl-115(AG1-72/11-2019), ir išnagrinėjusi pakartotinai pareiškėjo skundą, informavo pareiškėją, kad geriamojo vandens ir nuotekų išlaidų kompensacija nuo 2018 m. lapkričio mėnesio pareiškėjui bus perskaičiuota vadovaujantis Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 2 straipsnio 6 punktu. Taip pat nusprendė Prienų rajono savivaldybės administracijos 2019 m. birželio 21 d. raštą Nr. (7.22)R3-2136) „Dėl skundo“ (b. l. 9) laikyti negaliojančiu (b. l. 9).
Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyrius 2019 m. rugpjūčio 2 d. sprendimu Nr. 21R1-164(AG1-99/11-2019) pareiškėjo P. J. 2019 m. liepos 15 d. skundą, kuriuo jis prašė panaikinti Prienų rajono savivaldybės administracijos 2019 m. liepos 2 d. raštą Nr.(12.1)R3-2246 „Dėl kompensacijos“ taikymo už šaltą vandenį“, atmetė (prijungta Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriaus byla Nr.AG1-95/11-2019).
ė Pareiškėjas 2019 m. liepos 30 d. su skundu jis kreipėsi į Prienų rajono savivaldybės merą, prašydamas atlyginti pareiškėjui padarytą 3500 Eur neturtinę žalą ir 15 Eur materialinę žalą dėl savivaldybės darbuotojų neraštingumo, aplaidumo nenoro vykdyti galiojančius teisės aktus (Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymas)(b. l. 5, 6).
Prienų rajono savivaldybės administracija, atsakydama į pareiškėjo skundą, 2019 m. liepos 31 d. raštu Nr. (121) R3- 2619“ „Dėl neturtinės žalos atlyginimo‘, kurį pasirašė administracijos direktoriaus pavaduotojas, pavaduojantis administracijos direktorių, informavo pareiškėją, kad Prienų rajono savivaldybės administracija neturi teisinio pagrindo tiek turtinei, tiek neturtiniai žalai atlyginti, nes ji nėra pagrįsta (b. l. 4).
Iš bylos faktinių aplinkybių, pareiškėjo ir atsakovės atstovės paaiškinimų spręstina, jog bylos šalys pripažįsta bylos faktines aplinkybes dėl atsakovės veiksmų dėl geriamojo vandens ir nuotekų išlaidų kompensacijos skaičiavimo, ir esminis ginčas tarp bylos šalių kyla dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo dėl galimai neteisėtų atsakovės veiksmų.
Pareiškėjo teigimu, dėl neteisėtų Prienų rajono savivaldybės administracijos veiksmų jis patyrė turtinę ir neturtinę žalą nuo 2018 m. lapkričio 16 d. iki 2019 m. liepos 3 d. (kuomet atsakovė atsisakė atlyginti patirtą žalą), nes jam nebuvo skaičiuojama geriamojo vandens ir nuotekų išlaidų kompensacija nuo 2015 m., dėl kurios skaičiavimo turėjo nuolat rašyti prašymus atsakovei ir skundus Lietuvos administracinių ginčų komisijai, dėl to jis patyrė daug streso ir išgyvenimų, nervinės įtampos, pablogėjo sveikata.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 ir 4 dalimis, žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės; valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.
Valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryšiui tarp institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės ar savivaldybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Pareiga įrodyti neteisėtus veiksmus, žalos dydį bei priežastinį ryšį tenka pareiškėjams (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-1560/13, 2013 m. gegužės 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-684/13).
Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (toliau - VSĮ) 6 straipsnio 43 punkte numatyta, kad viena iš savarankiškųjų (Konstitucijos ir įstatymų nustatytų (priskirtų) savivaldybių funkcijų yra socialinės pašalpos ir kompensacijų, nustatytų Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatyme, teikimas. Piniginės socialinės paramos teikimo principus, finansavimo šaltinius, piniginę socialinę paramą gaunančių asmenų teises ir pareigas, taip pat piniginės socialinės paramos, teikiamos nepasiturintiems gyventojams, kai suaugę asmenys yra išnaudoję visas kitų pajamų gavimo galimybes, rūšis, jų dydžius ir teikimo sąlygas reglamentuoja Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymas (toliau - Paramos įstatymas). Pagal Paramos įstatymo 4 straipsnio 4 dalį piniginę socialinę paramą savivaldybės teikia vykdydamos savarankiškąją savivaldybių funkciją, kuri yra finansuojama iš savivaldybių biudžetų lėšų. Paramos įstatymo 5 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad būsto šildymo išlaidų, geriamojo vandens išlaidų ir karšto vandens išlaidų kompensacijos (toliau - kompensacijos) yra viena iš piniginės socialinės paramos rūšių. To paties Paramos įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad geriamojo vandens išlaidos - geriamojo vandens ir nuotekų kiekių, padaugintų iš jų kainų bei pardavimo veiklos sąnaudų (išlaidų), suma, įskaitant pridėtinės vertės mokestį. Paramos įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, kad bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui kompensuojama geriamojo vandens, kurio kiekis ne didesnis už šio įstatymo 12 straipsnyje nustatytą normatyvą, išlaidų dalis, viršijanti 2 procentus bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens pajamų. To paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad apskaičiuojant geriamojo vandens išlaidas, geriamojo vandens sąnaudos įvertinamos pagal nustatytas tiekėjų kainas, o 12 straipsnio 1 dalies 3 punkte - geriamojo vandens normatyvas būste gyvenamąją vietą deklaravusiems arba būstą nuomojantiems asmenims: kai karštam vandeniui paruošti naudojama centralizuotai tiekiama šiluma, 2 kubiniai metrai pirmam bendrai gyvenančiam asmeniui arba vienam gyvenančiam asmeniui per mėnesį.
Vykdydama VSĮ 6 straipsnio 43 punkte numatytą funkciją, Prienų rajono savivaldybės taryba 2015 m. vasario 23 d. sprendimu Nr. T3-32 „Dėl piniginės socialinės paramos teikimo tvarkos aprašo ir lėšų piniginei socialinei paramai nustatymo metodikos patvirtinimo“ patvirtino Piniginės socialinės paramos teikimo tvarkos aprašą ir lėšų piniginei socialinei paramai nustatymo metodiką (toliau – Aprašas)(b. l. 59 - 80).
Aprašo 4 punkte nustatyta, kad kompensacijas Prienų rajono savivaldybės administracija teikia vykdydama savarankiškąją savivaldybių funkciją, kuri yra finansuojama iš savivaldybės biudžeto lėšų. Vykdant savarankiškąją Prienų rajono savivaldybės administracijos funkciją, kompensacija teikiama taikant Aprašo nuostatas tiek, kiek kompensacijos teikimo nereglamentuoja Paramos įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatos. Aprašo 21.3 punkte nustatyta, kad geriamojo vandens normatyvas būste gyvenamąją vietą deklaravusiems arba būstą nuomojantiems asmenims: kai karštam vandeniui paruošti naudojama centralizuotai tiekiama šiluma, 2 kubiniai metrai pirmam bendrai gyvenančiam asmeniui arba vienam gyvenančiam asmeniui per mėnesį. Aprašo 39 punkte nustatyta, kad kompensacijas už centralizuotai teikiamą šilumą, geriamąjį vandenį ir karštą vandenį apskaičiuoja juridiniai asmenys, su kuriais sudarytos sutartys dėl kompensacijų apskaičiavimo. 2015 m. sausio 30 d. buvo sudaryta ir pasirašyta Prienų rajono savivaldybės ir uždarosios akcinės bendrovės „Prienų vandenys“ sutartis Nr. 19.281 -D 1 -2015/109, kuri minėtą Aprašo nuostatą ir įgyvendina (Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyrius 2019 m. birželio 14 d. sprendimas Nr.2/Rl-115(AG1-72/11-2019)(prijungta Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriaus byla Nr.AG1-34/11-2019, b. l. 18-20).
Nagrinėjamu atveju pagal VSĮ 6 straipsnio 43 punktą, Paramos įstatymo 2 straipsnio 6 dalį (Geriamojo vandens išlaidos – geriamojo vandens ir nuotekų kiekių, padaugintų iš jų kainų bei pardavimo veiklos sąnaudų (išlaidų), suma, įskaitant pridėtinės vertės mokestį), 4 straipsnio 4 dalį ir Aprašo 4 punktą už piniginės socialinės paramos teikimą (savarankiškoji savivaldybių funkcija) yra atsakinga atsakovė Prienų rajono savivaldybė. Veikdama priskirtos kompetencijos ribose, atsakovė privalo užtikrinti pareiškėjo teisę gauti tinkamai apskaičiuotas kompensacijas. Todėl būtent atsakovei kyla pareiga išsiaiškinti, ar uždaroji akcinė bendrovė „Prienų vandenys“ tinkamai vykdo 2015 sausio 30 d. sutartį Nr. 19.281 -D 1 -2015/109 ir kompensacijas apskaičiuoja vadovaujantis Paramos įstatymo nuostatomis bei vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo nuostatomis, Aprašo 42 punkto nuostatomis (informacija apie apskaičiuotas kompensacijų sumas ir paraiškas pateikiamos Socialinės paramos skyriui sutartyse nustatyta tvarka už kiekvieną praėjusį mėnesį) tinkamai atsakyti pareiškėjui į jo skunduose keliamus klausimus, tačiau pagal Aprašo 39 punktą atsakovei nekilo pareiga apskaičiuoti kompensacijos už geriamąjį vandenį (Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriaus sprendimuose taip pat nėra konstatuota, jog atsakovė turi pareigą apskaičiuoti kompensaciją už geriamąjį vandenį).
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi skundžiamo Prienų rajono savivaldybės administracijos 2019 m. liepos 31 d. rašto Nr. (12.1)R3-2619 „Dėl neturtinės žalos atlyginimo“ turinį, bylos šalių pateiktus paaiškinimus ir kitus bylos rašytinius duomenis, daro išvadą, kad skundžiamas raštas neatitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalies (Individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos), VAĮ 3 straipsnio 13 punkte (Išsamumo principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektas į prašymą ar skundą turi atsakyti aiškiai ir argumentuotai, nurodydamas visas prašymo ar skundo nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes ir konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi vertindamas prašymo ar skundo turinį) įtvirtinto išsamumo principo bei Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875, 35 punkto reikalavimų, nes yra nei teisiškai, nei faktiškai nepagrįstas, jame nenurodytos visos pareiškėjo 2019 m. liepos 30 d. prašymo (skundo) dėl žalos atlyginimo nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybės (nurodytos šiame teismo sprendime) ir konkrečios teisės aktų nuostatos, kuriomis atsakovas rėmėsi priimdamas prašomą panaikinti raštą, todėl Prienų rajono savivaldybės administracijos 2019 m. liepos 31 d. raštas Nr. (12.1)R3-2619 „Dėl neturtinės žalos atlyginimo“ prieštarauja bendriesiems teisės principams, pažeidžia pareiškėjo teisėtus lūkesčius, nesiderina su gero administravimo bei atsakingo valdymo imperatyvais, mažina visuomenės ir jos narių pasitikėjimą valdžios įstaigomis, tačiau pareiškėjui pateikus teismui skundą dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, kuriame nėra nurodytos aplinkybės, jog jis patyrė žalą dėl šio administracinio akto neteisėtumo ir nepagrįstumo, o patirta turtinė ir neturtinė žala kildinama iš Prienų rajono savivaldybės administracijos veiksmų neskaičiavus geriamojo vandens ir nuotekų išlaidų kompensacijos (kaip tai nurodoma ir pareiškėjo 2019 m. liepos 30 d. skunde (b. l. 5), į kurį atsakė ginčo administraciniu aktu), nėra faktinio pagrindo jį naikinti vadovaujantis protingumo kriterijumi (b. l. 4-6).
Pareiškėjas teigia, kad pareiškėjo teisės buvo pažeistos itin jautrioje paramos nepasiturintiems asmenis suteikimo srityje, pareiškėjui buvo sukeltas neigiamas poveikis, kuris nepriimtinas asmens gero vertinimo ir valstybės valdžios institucijos gero administravimo požiūriu. Atsižvelgus į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pareiškėjo patirtus dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją, kuri buvo nevienkartinio pobūdžio ar momentinė (susirašinėjimas su Prienų rajono savivaldybe vyko nuo 2018 m. lapkričio 1 d.), pablogėjo sveikatos būklė ir tai patvirtina gydymo įstaigų medicinos dokumentų išrašai, už pareiškėjo patirtą moralinę skriaudą priteistinas neturtinės žalos atlyginimas CK 6.250 straipsnio pagrindu bei turtinė žala (pašto siuntų, kelionės išlaidos).
Dėl pareiškėjo prašymo priteisti neturtinės žalos atlyginimą pažymėtina, kad pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Siekiant jos (neturtinės žalos) atlyginimo būtina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmą, dvasiškai išgyveno, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė. Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006).
Be to, būtina pabrėžti, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo ne kartą yra pažymėjęs, jog reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus institucijos neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų galimą konkrečią išraišką (galimas pasekmes) asmeniui Civilinio kodekso 6.250 straipsnio prasme. Vien tik pareiškėjo paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka, paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 19 d. nutartį administracinėje A438-336/2012).
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas, prašydamas priteisti jam neturtinę žalą (3500 Eur) ir turtinę žalą (14 Eur), iš esmės nurodė tik bendro pobūdžio teiginius apie jo patirtus išgyvenimus. Tačiau pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų ar teisiškai pagrįstų argumentų, jog atsakovės neteisėtais veiksmais jam buvo padaryta ilgalaikė, neatitaisoma žala ar pabloginta jo sveikata (iš į bylą pateiktų (duomenys neskelbtini) dokumentų išrašų apie pareiškėjo sveikatos būklę matyti, kad pareiškėjas sirgo (duomenys neskelbtini) ir duomenų apie sveikatos būklės pablogėjimą dėl atsakovės veiksmų nenustatyta) ir šią žalą būtų galima įvertinti jo nurodyta suma. Todėl nėra pagrindo pripažinti, jog pareiškėjui šiuo atveju atsirado tokio masto pasekmės, kurias būtų galima laikyti neturtine žala, kuri atlyginama pinigais pagal Civilinio kodekso 6.250 straipsnį.
Pažymėtina, kad tik tuo atveju, jei nustatoma, kad viešojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais yra pažeidžiamos į teismą besikreipiančio asmens (pareiškėjo) teisės, yra teisinis pagrindas vertinti, ar yra kitos viešosios atsakomybės sąlygos. Šiuo atveju nėra teisinio pagrindo pripažinti, kad atsakovės pateikti atsakymai į pareiškėjo skundus, jog pareiškėjo skundai persiunčiami uždarajai akcinei bendrovei „Prienų vandenys“ pagal Aprašo 38-40 punktus kompensacijai už geriamąjį vandenį apskaičiuoti, pažeidžia pareiškėjo teises (neįrodžius Prienų rajono savivaldybės administracijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) pažeidžiant pareiškėjo teises) ir teismui nenustačius nė vienos viešosios atsakomybės sąlygos, atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnį negalima, todėl pareiškėjo skundas netenkintinas kaip nepagrįstas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1892-1062/2019) (ABTĮ 56 str.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,
nusprendžia:
Pareiškėjo P. J. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimą per 30 kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos galima apskųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.