- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-02-13
- Bylos Nr.
- 2A-59-227/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Ramunė Čeknienė, Laimutė Sankauskaitė, Margarita Dzelzienė (pran.)
- Atsakovas
- V. L.
- Ieškovas
- J. L.
- Trečiasis asmuo
- E. L.
- Išvadą teikia
- Visagino savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriui
- Advokatai
- Antanas Jarašius
Pirmosios instancijos teismo teisėjas Civilinė byla Nr. 2A –59– 227 / 2014
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2014 m. vasario 13 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Margaritos Dzelzienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. L. apeliacinį skundą dėl Visagino miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. N2-53-844/2013 pagal ieškovės J. L., ieškinį atsakovui V. L., trečiajam asmeniui E. L., institucijai teikiančiai išvadą byloje Visagino savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriui dėl tėvystės nustatymo, išlaikymo priteisimo ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė J. L. kreipėsi į teismą ir prašė nustatyti, kad atsakovas V. L., gim. 1977-06-28, yra vaiko D. L., gim. 2006-09-16, asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas, nustatyti D. L., gim. 2006-09-16, nuolatinę gyvenamąją vietą su motina-J. L., priteisti iš V. L., nepilnametės dukros D. L. gim. 2006-09-16, išlaikymui po 425 Lt., kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2012-11-12, iki dukros pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant infliaciją, paskirti J. L. tvarkytoja, dukrai išlaikymui skirtų lėšų, uzufrukto teise bei priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas dukros išlaikymui neteikia jokios materialinės paramos ir vengia išlaikyti savo nepilnametę dukrą. Nurodė, kad ji šiuo metu nedirba ir gauna tik išmoką vaikui, mano, kad atsakovas, turi dukros išlaikymui mokėti po 425 Lt per mėnesį.
Žemesnės instancijos teismas
Visagino miesto apylinkės teismas 2013 m. spalio 9 d. sprendimu ieškinį tenkino pilnai: nustatė, kad V. L. yra D. L. tėvas, o D. L. yra V. L. dukra, nustatė D. L. gyvenamąją vietą su motina J. L., priteisė iš V. L. dukters D. L. išlaikymą po 425 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme 2012-11-16 dienos, kol dukra D. L. sulauks pilnametystės, pavedant išlaikymo lėšomis uzufrukto teise disponuoti nepilnametės dukters įstatyminei atstovei – motinai J. L., priteistą sumą periodinėmis išmokomis indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka.
Nustatė, kad šalims 2006-09-16, gimė dukra D. L., jos gimimo liudijime duomenys apie tėvą nenurodyti (t.1,b.l. 3). Byloje 2013-06-03, nutartimi buvo paskirta DNR ekspertizė (t.1,b.l. 50-51). Byloje esantis ekspertizės aktas Nr. ES 162/13(01) patvirtina, jog V. L. yra vaiko D. L., a.k. (duomenys neskelbtini) tėvas su 99,99998 % tikimybe (t.1,b.l. 59-60). Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, kad atsakovas V. L. yra vaiko D. L. tėvas, o D. L. yra V. L. dukra (LR CK 3.146 str. 1 d., 3.148 str. 1 d., LR CPK 392 str.). Kadangi dukra gyvena su ieškove nuo pat jos gimimo, ji vaiku rūpinasi, prižiūri ir išlaiko nuo pat gimimo, tarp jų yra stiprus emocinis ryšys, D. L. gyvenamoji vieta yra deklaruota (duomenys neskelbtini), kaip ir ieškovės (t.1,b.l. 4), tuo tarpu atsakovas iki ieškovės kreipimosi su ieškiniu į teismą dukra nesirūpino, su ja mažai bendravo ir neteikė jai materialinio išlaikymo, turi sukūręs kitą šeimą, jis sutinka, kad D. L. gyventų kartu su motina J. L., D. L. gyvenamąją vietą nustatė su jos motina J. L. (LR CK 2.14 str. 2 d., 3.169 str. 1d.). Atsižvelgdamas į LR CK 3.185, 3.190 str., nuostatas, teismas ieškovę paskyrė iš atsakovo priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise. Nurodė, kad tėvai privalo materialai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (LR CK 3.192 str.), išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams, tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas, prioritetą teikiant vaiko poreikiams (LR CK 3.192 str. 2 d). Pažymėjo, kad tėvai privalo iš anksto įvertinti turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaikais. Nustatė, kad atsakovas V. L. nedirba, nors nuo 2011-05-02, iki 2013-02-28, vykdė individualią veiklą (t.1,b.l. 62; 64; 65; 66; 86; 87; 104; 107; 108), savo vardu neturi registruoto nekilnojamojo turto (t.1,b.l. 63), yra vedęs E. L., gim. 1987-11-07 (t.1,b.l. 88), ir su ja yra susilaukęs dukters A. L., gim. 2009-10-28 (t.1,b.l. 89; 84). Jo žmona nuo 2013-05-13 vykdo individualią veiklą (t.1,b.l. 95; 103), tačiau savo vardu neturi nekilnojamojo turto (t.1,b.l. 96) ir šiuo metu nugauna jokių socialinių išmokų (t.1,b.l. 107). V. L. dukra A. L. lanko Kėdainių lopšelį-darželį „Aviliukas“ (t.1,b.l. 105). E. L. trijų asmenų šeimai, įrašytai į buvusių našlaičių ir be tėvų globos likusių asmenų (šeimų) sąrašą, Kėdainių rajono savivaldybė yra išnuomojusi 24,62 kv. m., bendrojo naudingojo ploto savivaldybės butą, adresu (duomenys neskelbtini) (t.1,b.l. 90). Atsakovo dukra A. L. serga bronchine astma (t.1,b.l. 141-143). Ieškovės J. L. šiuo metu per mėnesį gaunamas pajamas sudaro apie 149,50 Lt. (t.1,b.l. 98; 110), ji niekur nedirba, nes augina vaiką iki trijų metų ir negauna jokių papildomų pajamų (t.1,b.l. 6; 134; 135; 136; 137; 138), neturi savo vardu registruoto nekilnojamojo turto (t.1,b.l. 132). Nepilnametė D. L. yra jau mokyklinio amžiaus, ir kaip nurodė ieškovė, ji nuo šių metų rugsėjo pirmosios dienos lanko mokyklą, jai konstatuotas alerginis susirgimas (t.1,b.l. 139-140). Teismas atsižvelgė į tai, kad kasacinio teismo praktikoje yra suformuoti orientaciniai kriterijai dėl priteisto išlaikymo dydžio, nustatytini atsižvelgiant į LR CK 6.461 str. 2 d., nuostatas, kai vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą, kuri yra 1000 Lt, būtina tinkamam vaiko išlaikymui. Atmetė atsakovo teiginį, kad iš jo turėtų būti priteistas 250 Lt dydžio išlaikymas dukrai D. L. per mėnesį. Atsižvelgė į tai, kad D. L. yra augantis vaikas, kuriai dažnai reikia pirkti drabužius, nes ji fiziologiškai greitai auga, reikia pirkti naujus žaislus ir ugdymo priemones, nes ji vystosi ir natūraliai domisi naujais dalykais, eina į mokyklą. Jai reikalingas visavertis maistas, būtinos tinkamo gyvenimo sąlygos, medicininį priežiūra, todėl išlaidos jo socialinių poreikių užtikrinimui kaskart didėja, o neišlieka stabilios ar mažėja. Atsakovo pateiktus argumentus, kad dėl to, jog jis vedė, augina kitą mažametį vaiką, gyvena socialiniame būste ir negauna jokių pajamų, ir dėl to negalės skirti 425 litų D. L. išlaikymui, pripažino prieštaraujančiais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams. Atsižvelgė į tai, kad atsakovas yra darbingas, jaunas, išsilavinęs asmuo, privalo vadovautis „bonus pater familias-geras šeimos tėvas“ principu, t.y. protingai, sąžiningai ir atidžiai planuoti savo pajamas bei išlaidas ir garantuoti savo nepilnamečių vaikų teisių bei teisėtų interesų užtikrinimą, nepiktnaudžiauti įstatymo jam suteiktomis procesinėmis bei materialinėmis teisėmis (LR CK 1.2 str., 1.5 str.). Laikė, kad priteisus iš atsakovo mažesnę pinigų sumą, negu tą, kurios prašo ieškovė vaiko išlaikymui, būtų pažeisti nepilnamečio vaiko D. L. interesai, kadangi nebūtų užtikrintas jai būtinų poreikių tenkinimas, nebūtų sudarytos sąlygos vaikui visapusiškai vystytis.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas prašo Visagino miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 9 d. sprendimą iš dalies dėl išlaikymo dydžio pakeitimo panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad teismas padarė nepagrįstas, neteisingas ir materialinės teisės normoms prieštaraujančias išvadas dėl išlaikymo dydžio, t. y. 425 Lt periodinių išmokų, mokamų kas mėnesį priteisimo iš atsakovo. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 str.). Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-37/2010; 2010 m. kovo 15 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-101/2010). Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į tėvų gaunamas pajamas, turimą nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 28 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-294/2010). Pirmosios instancijos teismas privalėjo atsižvelgti į nurodytus argumentus, šalys, vaiko tėvai neturi nekilnojamojo turto, pajamų, turi kitų išlaikytinių. Teismas nepagrįstai neatkreipė dėmesio ir į tai, kad pati ieškovė taip pat privalo rūpintis šalių dukterimi, o ne tik kitu vaiku. Teismui iš atsakovo priteistus mėnesinėmis išmokamos po 425 Lt ne tik ieškovė tenkins šalių dukters poreikius, bet ir savo bei kito vaiko. Ieškovė teismui nebuvo pateikusi kokių nors įrodymų: dokumentų apie išlaidas mokyklai; kvitų apie drabužių, avalynės, maisto, kitų priemonių pirkimą šalių dukrai, nepateikė duomenų, pagrindžiančių jos reikalaujamą priteisti 425 Lt mėnesinį išlaikymą. Pareiga išlaikyti savo vaikus tenka abiems tėvams, todėl teismui tenkinus ieškovės reikalavimą, jis įpareigoja atsakovą vieną vykdyti vaiko išlaikymo pareigą ir praktiškai nuo jos ieškovę atleidžia. Išlaikyti šalių dukterį privalo ir pati ieškovė, dėti pastangas, kad tas išlaikymas būtų lygiavertis nors ir atsakovo siūlytai 250 Lt sumai. Mano, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis turėtų būti panaikinta, kadangi teismas netinkamai įvykdė savo vaidmenį, kaip nurodyta CPK 376 str. Atsakovui buvo suteikta nemoka teisinė pagalba, tačiau advokatas bylos nagrinėjime nedalyvavo, tik paruošė atsiliepimą ir prašymą dėl termino atnaujinimo, atsakovas, būdamas rusakalbis, nežinantis proceso taisyklių bei reikalavimų, teismo metu negalėjo tinkamai išreikšti savo pageidavimų dėl atitinkamų ieškovės ataskaitų pateikimo, dėl bendravimo su dukterimi tvarkos nustatymo.
Atsiliepimas
Ieškovė J. L. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Visagino miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo apeliacinį skundą atmesti, priteisti iš jo bylinėjimosi išlaidas valstybei. Nurodo, kad atsakovas, iki kreipimosi į teismą su ieškiniu, šalių dukros išlaikymui neteikė jokios materialinės paramos ir vengia išlaikyti savo nepilnametę dukrą. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas klausimą dėl D. L. išlaikymo dydžio, nepažeidė įstatymų reikalavimus, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, taip pat prioritetinių vaiko teisų ir interesų apsaugos ir gynimo principų (CK 1.5 str. 4 d. 3,3 str.). Ieškovė yra bedarbė, nes augina vaiką iki trijų metų, gauna tik socialinę pašalpą - 149,50 Lt, jokių pajamų neturi, jai padeda motina. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nedirba, ieškovė nepadidino savo ieškinio reikalavimų, neprašė priteisti iš jo dukros išlaikymui po 500 Lt, bei priteisti iš jo išlaikymo įsiskolinimo, o prašė priteisti iš atsakovo dukros išlaikymui tik po 425 Lt. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti, tuo tarpu ieškovas nepateikė įrodymų, kad ėmėsi tokių priemonių. Atsakovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad nuo 2011-05-02 iki 2013-02-28 vykdė individualią veiklą, kad šiuo metu dirba neoficialiai, turi specialybę- remontuoja automobilius, bet nepateikė teismui jokiu dokumentų, patvirtinančių jo pajamas. Atsižvelgiant į atsakovo amžių (jam 36 m.), nustatytas aplinkybes, galima padaryti išvadą, kad atsakovas turi pajamų ir dėl to jis į darbo biržą dėl darbo paieškos nesikreipė. Atmestinas apelianto teiginys, kad teismas tenkinus ieškovės reikalavimą įpareigoja jį vieną vykdyti vaiko išlaikymo pareigą ir praktiškai nuo jos ieškovę atleidžia, kadangi ieškovė nuo dukros D. L. gimimo ja rūpinosi ir išlaikė, atsakovas teismo posėdžio metu pripažino, kad neteikė jokios paramos dukrai. Atmestinas atsakovo argumentas, kad teismas netinkamai įvykdė savo vaidmenį, kadangi jam paskirtas advokatas bylos nagrinėjime nedalyvavo, kadangi teisėjas pirmame teismo posėdyje pasiūlė atsakovui pasirūpinti advokato pagalba, atsakovui buvo paskirtas teikti antrinę teisinę pagalbą advokatas Antanas Jarašius, kuris teismo posėdyje nedalyvavo, nors jam tinkamai buvo pranešta apie kiekvieno posėdžio laiką, o atsakovas pats kiekviename posėdyje prašė teismą nagrinėti bylą be advokato dalyvavimo.
Apeliacinis skundas atmestinas, Visagino miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 9 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 str. patikrinimas (CPK 320 str.). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.
Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas ištyrė teisingam klausimo išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai, pilnai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, iš esmės tinkamai išaiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą ieškinį tenkinti iš dalies, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 185 str., 263 str. 1 d.).
Apeliantas apeliuoja į tai, kad jis nėra pajėgus mokėti išlaikymą dukrai po 425 Lt, taip pat, kad ieškovė neįrodė, kokio dydžio išlaikymas reikalingas vaiko poreikiams tenkinti.
Lietuvoje ratifikuota Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencija (Konvencijos 27 str. 1, 2 d.) numato visuotinai pripažįstamą kiekvieno vaiko teisę turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. Tėvų pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus reglamentuoja CK 3.192 str. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti. Teismas, nagrinėdamas klausimą dėl išlaikymo dydžio, turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, taip pat prioritetinių vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 1.5 str. 4 d., 3.3 str.). Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 str. 2 d.), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius. Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus turi būti aiškinama atsižvelgiant į CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą, kuris reiškia, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios.
CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatytas proporcingumo kriterijus, kuriuo teismas privalo vadovautis, spręsdamas, kokio dydžio išlaikymas turėtų būti priteisiamas, t. y. išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Taigi proporcingumo kriterijus reiškia, kad vaikui teikiamo išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010; 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2010).
Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas tėvų turtinę padėtį įvertino, kad atsakovas V. L. nedirba, nors nuo 2011-05-02 iki 2013-02-28 vykdė individualią veiklą (t.1,b.l. 62; 64; 65; 66; 86; 87; 104; 107; 108, t.1), savo vardu neturi registruoto nekilnojamojo turto (b.l. 63, t.1), yra vedęs E. L., gim. 1987-11-07 (t.1,b.l. 88, t.1), ir su ja yra susilaukęs dukters A. L., gim. 2009-10-28 (b.l. 89; 84, t.1). Jo žmona nuo 2013-05-13 vykdo individualią veiklą (b.l. 95; 103, t.1), tačiau savo vardu neturi nekilnojamojo turto (b.l. 96, t.1) ir šiuo metu nugauna jokių socialinių išmokų (b.l. 107, t.1). V. L. dukra A. L. lanko Kėdainių lopšelį-darželį „Aviliukas“ ir serga bronchine astma (b.l. 141-143, 105, t.1). E. L. trijų asmenų šeimai, įrašytai į buvusių našlaičių ir be tėvų globos likusių asmenų (šeimų) sąrašą, Kėdainių rajono savivaldybė yra išnuomojusi 24,62 kv. m., bendrojo naudingojo ploto savivaldybės butą, adresu (duomenys neskelbtini) (b.l. 90, t.1). Nustatydamas ieškovės J. L. turtinę padėtį teismas įvertino, kad jos šiuo metu per mėnesį gaunamas pajamas sudaro apie 149,50 Lt. (b.l. 8; 110, t.1), ji niekur nedirba, nes augina kitą vaiką iki trijų metų ir negauna jokių papildomų pajamų (b.l. 6; 134; 135; 136; 137; 138, t.1), neturi savo vardu registruoto nekilnojamojo turto (b.l. 132, t.1). Pažymėtina, kad šalių dukrai konstatuotas alerginis susirgimas. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas atsakovo argumentą, kad jis neišgali skirti daugiau išlaikymo nei 250 Lt/mėn, nes vedė, augina kitą mažametį vaiką ir gyvena socialiniame būste, tokį sprendimą pagrįstai argumentavo tuo, jog atsakovas jaunas, darbingo amžiaus, išsilavinęs žmogus ir todėl jis privalo elgtis protingai, sąžiningai ir atidžiai planuoti savo pajamas bei išlaidas ir garantuoti savo nepilnamečių vaikų teisių bei teisėtų interesų užtikrinimą, nepiktnaudžiauti įstatymo suteiktomis procesinėmis ir materialinėmis teisėmis. Pažymėtina, kad atsakovas, prašydamas teismo panaikinti jam skirtą baudą už neatvykimą į teismo posėdį, prašyme nurodė, kad jis darbo neturi (b.l.82), tačiau darbo biržoje neregistruotas, o jo nurodytos turimos vairuotojo ir suvirintojo specialybės- darbo rinkoje paklausios (b.l.126). Tai leidžia manyti , kad jis turi kitų pajamų šaltinių. Pabrėžtina, kad jo parodymai prieštaringi, Taip teismo posėdžio metu jis teigė, jog negali susirasti darbo, tačiau Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovei replikavus apie jo minėtas gaunamas neoficialias pajamas, į teisėjo klausimą jis pripažino, kad dirba, tačiau neoficialiai ir šeimos bendros pajamos sudaro apie 1500 Lt (t.1, b.l. 127). Iš to seka, kad atsakovas iš esmės neatskleidžia savo tikrosios turtinės padėties siekdamas išimtinai sau naudos, t.y. kad iš jo būtų priteistas ne daugiau, kaip 250 Lt/mėn išlaikymas vaikui ir visai nesirūpindamas ar prisidėjus nurodyto dydžio išlaikymu bus patenkinti bent minimalūs ir būtini vaiko poreikiai.
Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus abiem tėvams yra vienoda, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas iš jų turi teikti vienodo dydžio išlaikymą, todėl visais atvejais turi būti nurodyta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Teismas vertina aplinkybę, kad atsakovas savo nepilnamete dukra D. L. nesirūpino nuo pat jos gimimo, neprisidėjo prie jo išlaikymo iki šiol, taip perkėlė visą dukters išlaikymo naštą ieškovei, be to, ieškovė nereiškia prašymo priteisti išlaikymo įsiskolinimo, susidariusio per 3 metus iki ieškinio padavimo dienos. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad sprendžiant išlaikymo dydžio priteisimo klausimą yra būtina atsižvelgti į tai, pas kurį iš tėvų lieka gyventi nepilnametis vaikas, nes tokiu būdu jam ir taip neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/20010). Todėl nagrinėjamu atveju, priteisiant iš atsakovo didesnį išlaikymą dukrai, laikytina, kad nėra pažeidžiamas CK 3. 192 straipsnis. Remdamasi byloje esančiais duomenimis, kolegija mano, kad atsakovo turtinė padėtis teiktino išlaikymo dydžio aspektu yra geresnė nei ieškovės ir jis gali skirti didesnę dalį savo lėšų nepilnamečio vaiko poreikiams tenkinti. Įvertintina ir pirmiau nurodyta aplinkybė, jog apeliantas nurodo dirbantis neoficialiai, todėl teismas negali įsitikinti jo duodamų paaiškinimų apie jo šeimos gaunamas 1500 Lt.mėn pajamas teisingumu, galima situacija, kad atsakovas vengdamas įsidarbinti oficialiai, siekia nuslėpti savo gaunamų pajamų dydį.
Teisėjų kolegija sutinka su apelianto pozicija, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas ne tik tėvų turtinei padėčiai, bet ir vaiko poreikiams. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad bylos šalių nepilnametė dukra yra septynerių metų amžiaus, nuo šių metų rugsėjo pirmosios dienos lanko mokyklą, jai konstatuotas alerginis susirgimas (t.1,b.l. 139-140). Dėl sveikatos problemų jai reikalingos papildomos išlaidos medikamentams mėnesiui sudaro apie 51 Lt (t.1, b.l. 139,140). Ieškovė nurodė, kad reikalinga vaikui skirti apie 700 Lt per mėnesį (t.1, b.l.77), išlaidas pagrindžiančių įrodymų, išskyrus medikamentų pirkimo kvitus, nepateikė. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog sprendžiant išlaikymo vaikams dydžio nustatymo klausimą, išlaikymo dydis turėtų būti siejamas su minimalios mėnesinės algos dydžiu, kuris šiuo metu yra 1000 Lt. Pagrįstai pirmosios instancijos teismas sprendė, kad 250 Lt dydžio išlaikymas dukrai D. L. per mėnesį, kurį sutinka teikti atsakovas, nėra pakankamas. Teismas atsižvelgė į tai, kad D. L. yra augantis vaikas, kuriai dažnai reikia pirkti drabužius, nes ji fiziologiškai greitai auga, reikia pirkti naujus žaislus ir ugdymo priemones, nes ji vystosi ir natūraliai domisi naujais dalykais, eina į mokyklą. Jai reikalingas visavertis maistas, būtinos tinkamo gyvenimo sąlygos, medicininė priežiūra, todėl išlaidos jo socialinių poreikių užtikrinimui kaskart didėja, o neišlieka stabilios ar mažėja. Atsakovas apeliaciniame skunde yra pareiškęs savo poziciją, jog ieškovės nurodoma nepilnamečio vaiko poreikių suma yra per didelė, tačiau detalizuoto nepilnametei dukrai reikalingų vieno mėnesio išlaidų paskaičiavimo nepateikė. Teisėjų kolegijos nuomone, nurodyto amžiaus vaikui jo svarbiausių poreikių tenkinimui reikalinga 700 Lt suma. Įvertintina tai, kad ieškovė kas mėnesį gauna išmoka vaikams, taip pat ir D. L. (52 Lt), šie pinigai skirtini išimtinai vaiko poreikių tenkinimui, taip pat kas metus ieškovė gauna 156 Lt paramą mokinio reikmėms įsigyti, todėl pripažintina, kad tėvai D. L. išlaikymui iš savo lėšų turėtų skirti 650 Lt sumą per mėnesį. Kadangi atsakovo turtinė padėtis geresnė nei ieškovės, jis dukters išlaikymui turėtų skirti 425 Lt sumą kas mėnesį, kuri atitinka jo galimybes.
Pažymėtina, jog nepilnamečių vaikų išlaikymo teisiniai santykiai yra tęstinio pobūdžio, todėl iš esmės pasikeitus tėvų turtinei padėčiai, vaikų poreikiams teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo vėl gali būti peržiūrimas (CK 3.201 straipsnio 1 dalis). Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad įstatymas įtvirtina galimybę tėvams susitarti dėl teikiamo išlaikymo formos ir dydžio (CK3.192 straipsnio 1 dalis).
Nepagrįstais pripažintini apelianto teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas neišsprendė klausimo dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, kadangi toks klausimas bylos nagrinėjimo metu nebuvo keliamas. Vadovaujantis CPK 376 str. 2 d. šeimos bylose teismas, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus ar priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ar pagrindu. Atsakovas nenurodė, kad jam yra trukdoma bendrauti su vaiku, priešingai, byloje nustatyta, kad jis buvo susitikęs su dukra, todėl manyti, kad tarp šalių yra kilęs ginčas dėl bendravimo tvarkos nustatymo, bei spręsti dėl nepareikštų byloje reikalavimų, nebuvo pagrindo. Atsakovui buvo suteikta valstybinė teisinė pagalba, advokatui A. J. pavesta parengti procesinius dokumentus ir atstovauti atsakovą pirmos instancijos teisme. Advokatas nedalyvavo 2013-04-03, 2013-06-06 parengiamuosiuose teismo posėdžiuose ir 2013-06-06, 2013-07-15, 2013-09-19 teismo posėdžiuose, tačiau atsakovas išreikšdavo sutikimą, kad bylą būtų nagrinėjama advokatui nedalyvaujant (t.1, b.l. 48, 72, 73, 76, 124, 163). Atsakovas yra rusakalbis, tačiau nepagrįstu laikytinas jo teiginys, kad tai jam galėjo sutrukdyti išreikšti savo pageidavimus dėl papildomų įrodymų rinkimo, bendravimo tvarkos nustatymo, nes teismo posėdžių metu atsakovui buvo garantuota teisė naudotis vertėjos paslaugomis. Atsakovas gali pareikšti ieškinį dėl bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo, jeigu tokia jo teisė yra pažeidžiama.
Atsiliepimas
Ieškovei surašant atsiliepimą į apeliacinį skundą buvo suteikta valstybės garantuojama teisinė pagalba, prašoma iš atsakovo priteisti 200 Lt valstybei. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, šios bylinėjimosi išlaidos iš jo priteistinos valstybės naudai (CPK 96 str.2 d., 99 str. 2 d.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
NUTARIA:
Visagino miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš V. L. 200 Lt antrinės teisinės pagalbos išlaidų valstybės naudai, priteistą sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr.LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodu 5630 ir pateikiant įrodymą Visagino miesto aplinkės teismui.