- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-02-06
- Bylos Nr.
- e2-3241-284/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-31-3-00068-2018-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rima Volikienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „T.“
- Atsakovas
- A. J.
- Kategorijos
- 2.6.1.3.6Piniginės prievolės
- 2.6.28pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.1.7.4Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, ir jų apmokėjimas
- 3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
- 3.2.3.2Rašytinis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme
- 3.2.6.4Preliminarus sprendimas
- 3.4.1.11.3Preliminaraus sprendimo priėmimas, įsiteisėjimas, preliminaraus sprendimo ir jo priedų nuorašų išsiuntimas
teismo posėdyje dokumentinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „T.“ ieškinį atsakovui A. J. dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „T.“ pateiktu teismui ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo A. J. 7875,12 Eur skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 89 Eur dydžio žyminis mokestis. Ieškinyje nurodė, kad pagal 2013 m. kovo 25 d. ieškovės ir Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – VPK) pasirašytą sutartį dėl priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir saugojimo Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovė įsipareigojo teikti priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir saugojimo paslaugas sutartyje nustatyta tvarka. 2013 m. gegužės 11 d. ieškovė pagal Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono policijos komisariato (toliau – PK) pareigūnų iškvietimą dėl kelių eismo taisyklių 14 punkto ir 133 punktų reikalavimų pažeidimų priverstinai nuvežė atsakovo valdytą transporto priemonę „F. E.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) saugojimui į ieškovės sulaikytų transporto priemonių saugojimo aikštelę (duomenys neskelbtini). Šiaulių apskrities VPK pateikus ieškovei duomenis, kad automobilis yra grąžintinas savininkui, ieškovė atsakovui siųstais pranešimais ragino jį susimokėti už priverstinį transporto priemonės nuvežimą ir saugojimą, buvo nuvykusi į atsakovo gyvenamąją vietą, tačiau atsakovas į raginimus neatsiliepė, su ieškove nesusisiekė, neatsiskaitė ir liko skolingas 7875,12 Eur.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pagal pateiktus rašytinius įrodymus yra pagrindas ieškinį tenkinti ir ieškinys tenkintinas visiškai (CK 6.1, 6.4, 6.37, 6.38, 6.59, 6.63, 6.210, 6.830-6.850 straipsniai, Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 straipsnis).
Iš prie ieškinio pateiktų leistinų rašytinių įrodymų ir civilinėje byloje esančių įrodymų: 2013 m. kovo 25 d. sutarties dėl priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir saugojimo Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2014 m. sausio 20 d. susitarimo pratęsti 2013 m. kovo 25 d. sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), 2013 m. gegužės 5 d. transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutarties, 2013 m. gegužės 11 d. transporto priemonės priverstinio nuvežimo akto, Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono PK raštų, VĮ „Regitra“ informacinės sistemos išrašų bei pažymos, gyventojų registro išrašo, ieškovės pranešimų su siunčiamos korespondencijos registrų išrašais, nustatyta, kad 2013 m. kovo 25 d. ieškovė UAB „T.“ su Šiaulių apskrities VPK sudarė sutartį dėl priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir saugojimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuria ieškovė įsipareigojo teikti priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir saugojimo paslaugas sutartyje nustatyta tvarka, taip pat įgijo teisę įstatymų nustatyta tvarka už šias paslaugas iš asmenų, dėl kurių neteisėtų veiksmų šią paslaugą būtina buvo atlikti, reikalauti atlyginti suteiktų paslaugų išlaidas pagal sutarties 4 punkte nustatytus įkainius. Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono PK pareigūnų 2013 m. gegužės 11 d. priimto transporto priemonės priverstinio nuvežimo akto pagrindu ieškovė priverstinai nuvežė atsakovui A. J. nuosavybės teise priklausančią ir priverstinio nuvežimo metu jo valdytą transporto priemonę „F. E.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) saugojimui į ieškovės sulaikytų transporto priemonių saugojimo aikštelę (duomenys neskelbtini). Ieškovė 2014 m. balandžio 8 d. Šiaulių apskrities VPK raštu buvo informuota apie tai, kad saugomas automobilis grąžintinas savininkui, todėl ieškovė, išsiaiškinusi tikrąjį transporto priemonės savininką, išsiuntė atsakovui 2016 m. rugpjūčio 8 d. ir 2016 m. gruodžio 18 d. pranešimus dėl atsiskaitymo už automobilio saugojimą. Atsakovo įsiskolinimas paskaičiuotas pagal sutarties dėl priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir saugojimo Nr. (duomenys neskelbtini) 4.1.2 punkte nustatytą transporto priemonės saugojimo įkainį - 4,56 Eur už vieną parą. Todėl už laikotarpį nuo 2013 m. gegužės 11 d. iki 2018 m. sausio 31 d. (už 1727 dienas) susidarė 7875,12 Eur suma. Ieškovė išlaidų už priverstinį automobilio nuvežimą atlyginti neprašo.
Priverstinio transporto priemonių nuvežimo ir saugojimo teisiniams santykiams taikomos nuostatos, reglamentuojančios pasaugą (CK 6.830 straipsnis), o sprendžiant automobilio priverstinio nuvežimo ir saugojimo išlaidų priteisimo klausimą kasacinio teismo praktikoje suformuota taisyklė, kad, atsižvelgiant į viešojoje teisėje nustatytą reguliavimą, pasaugos sutartimi trečiojo asmens naudai (CK 6.191 straipsnio 1 dalis) trečiajam asmeniui gali būti sukuriama ne tik reikalavimo teisė, bet ir tam tikros pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. liepos 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-327/2011; 2013 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-280/2013; 2014 m. liepos 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-380/2014). Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – SEAKĮ) 33 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad priverstinai transporto priemonė gali būti nuvežama į ūkio subjekto, kuris teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę verstis tokia ūkine komercine veikla, transporto priemonių stovėjimo aikštelę arba uždraudžiama važiuoti, jei transporto priemonės valdytojas, naudodamas transporto priemonę, sukelia grėsmę eismo dalyvių ar kitų asmenų sveikatai ar gyvybei arba trukdo saugiam transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui ir pažeidžia KET ar kitų teisės aktų reikalavimus. Išlaidas, susijusias su priverstiniu transporto priemonės nuvežimu į transporto priemonės stovėjimo aikštelę šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais ir jos saugojimu transporto priemonės stovėjimo aikštelėje, ūkio subjektui transporto priemonės savininkas ir valdytojas atlygina solidariai. Išlaidos turi būti atlygintos iki transporto priemonės paėmimo iš transporto priemonės stovėjimo aikštelės (SEAKĮ 33 straipsnio 6 dalis). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2013 m. gruodžio 20 d. nutarimu konstatavo, jog Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (2007 m. lapkričio 22 d. redakcija) 33 straipsnio 6 dalies nuostata „Išlaidos turi būti atlygintos iki transporto priemonės paėmimo iš transporto priemonės stovėjimo aikštelės“ tiek, kiek ja nesudaryta galimybė susigrąžinti transporto priemonę adekvačiai užtikrinus prievolės atlyginti išlaidas įvykdymą, prieštarauja Konstitucijos 23 straipsnio 1, 2 dalims, konstituciniam teisinės valstybės principui.
Bylos duomenys patvirtina, kad transporto priemonė „F. E.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) saugojimui į ieškovės sulaikytų transporto priemonių saugojimo aikštelę priverstinai nuvežta 2013 m. gegužės 11 d., policijos pareigūnams tiesiogiai sulaikius atsakovą už KET pažeidimus. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys (CPK 179 straipsnio 3 dalis) liudija, kad atsakovas 2013 m. gegužės 23 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo nutarimu pripažintas kaltu pagal pažeidimų padarymo metu (2013 m. gegužės 11 d.) galiojusio Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 129 straipsnį, 123 straipsnio 1 dalį, 123 straipsnio 2 dalį bei 123 straipsnio 5 dalį. Šie duomenys patvirtina, kad atsakovas žinojo apie jam 2013 m. gegužės 5 d. transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu priklausančios šios transporto priemonės priverstinį nuvežimą iš karto po jo padarytų KET pažeidimų į saugojimo aikštelę ir jos saugojimą pas ieškovę. Be to, iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad atsakovas ne kartą tiek policijos pareigūnų, tiek ieškovės pranešimais buvo ragintas atsiimti automobilį ir sumokėti ieškovei už jo saugojimą, tačiau atsakovas transporto priemonės neatsiėmė, į raginimus nereagavo, su ieškove nesusisiekė. Byloje duomenų, kad atsakovas atsiskaitė su ieškove, nėra.
Esant išdėstytoms aplinkybėms, darytina išvada, jog ieškovės reikalavimas dėl skolos už priverstinai nuvežtos atsakovo transporto priemonės saugojimą yra pagrįstas ir tenkintinas visiškai, todėl iš atsakovo A. J. priteistina ieškovės UAB „T.“ naudai 7875,12 Eur skolos.
Skolininkas privalo mokėti procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis). CK 6.210 straipsnyje nustatyti palūkanų dydžiai, kuriuos terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Procesinės palūkanos (CK 6.37 straipsnis) priskirtinos prie kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų ir skolininkui pareiga mokėti šias procesines palūkanas atsiranda pagal įstatymą, jos turi būti skaičiuojamos tik esant kreditoriaus prašymui ir tai daroma nuo bylos iškėlimo iki visiško prievolės įvykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-537/2011 ir kt.). Remiantis išdėstytu, ieškovės prašymą priteisti iš atsakovo A. J. procesines palūkanas yra pagrindas tenkinti, todėl iš atsakovo A. J. priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo visos priteistos sumos (7875,12 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2018 m. vasario 6 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Visiškai tenkinant ieškinį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 79 straipsniu, 93 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovo A. J. ieškovei yra priteistinos bylinėjimosi išlaidos, t.y. 89 Eur žyminis mokestis, ieškovės sumokėtas paduodant teismui ieškinį.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 428-430 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovo A. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), 7875,12 Eur (septynis tūkstančius aštuonis šimtus septyniasdešimt penkis eurus ir 12 centų) skolos, 5 (penkis) procentus metinių palūkanų nuo visos priteistos sumos (7875,12 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. vasario 6 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 89 Eur (aštuoniasdešimt devynis eurus) bylinėjimosi išlaidų ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „T.“, juridinio asmens kodas 302308932, buveinės adresas Kaunas, V.Krėvės g. 64-84, atsiskaitomoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) Luminor Bank, AB.
Atsakovas per 20 dienų nuo šio sprendimo įteikimo privalo įvykdyti sprendimą arba Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmams raštu pateikti motyvuotus prieštaravimus.
Jeigu per 20 dienų nuo šio sprendimo įteikimo prieštaravimai nebus pateikti, preliminarus sprendimas įsiteisės ir jo pagrindu ieškovui gali būti išduotas vykdomasis raštas.
Preliminarus teismo sprendimas apeliacine ir kasacine tvarka neskundžiamas.