Panevėžio apygardos teismo nutartis

Teisėja Rita Bilevičienė Administracinio teisės pažeidimo byla

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2016 m. birželio 27 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo teisėjas Artūras Ridikas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios institucijos – Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Institucija) – apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 3 d. nutarimo D. K., a. k. (duomenys neskelbtini) administracinio teisės pažeidimo byloje

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsiliepimo į apeliacinį skundą administracinėn atsakomybėn patrauktas D. K. nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

ATPK 248 straipsnyje nustatyta, kad administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai yra laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus <...>. ATPK 256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. To paties straipsnio 2 dalyje nurodytas įrodymų administracinio teisės pažeidimo byloje sąrašas, kuris nėra baigtinis. ATPK 257 straipsnyje įtvirtinta, kad organas (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. ATPK 286 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog administracinio teisės pažeidimo byloje priimtame procesiniame sprendime, be kita ko, turi būti išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės.

Sistemiškai aiškinant pirmiau išvardytas teisės normas matyti, kad procesinis sprendimas byloje laikytinas pagrįstu ir teisėtu tik tada, kai išsamiai, visapusiškai ir objektyviai išaiškinamos ir įvertinamos visos bylai reikšmingos aplinkybės. Nagrinėdamas bylą organas (pareigūnas) privalo tiesiogiai ištirti bylos įrodymus: išklausyti proceso dalyvių paaiškinimų ir parodymų, susipažinti su rašytiniais įrodymais, apžiūrėti daiktinius įrodymus ir atlikti kitus teisingam bylos išnagrinėjimui būtinus veiksmus. Be to, konstatuoti atitinkamo fakto, o tuo pačiu ir atsakomybėn traukiamo asmens kaltės buvimą (ar nebuvimą) galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant reikšmingas faktines bylos aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, išsamumas, liečiamumas, nuoseklumas, logiškumas, jų šaltinių patikimumas ir kitos svarbios aplinkybės. Įrodymų vertinimas grindžiamas ir subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, spėjimas ar nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, padaryta išnagrinėjus reikšmingus faktus, ištyrus galimas versijas ir įvertinus byloje esančių įrodymų visumą. Taip pat procesiniame sprendime (motyvuojamoje jo dalyje) turi būti nurodytos nustatytos bylos aplinkybės, įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, argumentai, dėl kurių teismas vienais įrodymais remiasi, o kitus įrodymus atmeta ir kt. Privalu ne tik išvardinti įrodymus, bet ir atskleisti jų turinį, nurodant įrodomąją jų reikšmę, o taip pat preciziškai išanalizuoti jų santykį tarpusavyje.

Ypatingai apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. sausio 16 d. nutarimo (byla Nr. 7/03-41/03-40/04-46/04-5/05-7/05-17/05) konstatuojamosios dalies I skyriaus 16.5 punkte pažymėjo, kad oficialiai skelbiant teismo procesinį sprendimą (nepriklausomai nuo to, kokioje teisenoje jis priimtas) jame turi būti išdėstyti visi argumentai, kuriais jis grindžiamas. Jeigu oficialiai paskelbiamas procesinis sprendimas, kuris negrindžiamas teisiniais argumentais arba grindžiamas tik tam tikra argumentų dalimi, teisingumas lieka neįvykdytas. Iš esmės taip pat Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas pasisakė ir 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarime (byla Nr. 35/03-11/06).

Šioje byloje apylinkės teismas nustatė, kad nėra pažeidimo įvykio ir sudėties ir bylos teiseną nutraukė iš esmės tik todėl, kad kviečiami du kartus į teismo posėdį policijos pareigūnai neatvyko, neatvykimo priežasčių teismui nepranešė, todėl teismas posėdyje negalėjo patikrinti policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose nurodytų duomenų patikimumo. Apylinkės teismas visas abejones vertino administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai ir laikė, kad nebuvo įrodyta, jog jis padarė jam inkriminuotą pažeidimą. Tačiau su tokia apylinkės teismo pozicija sutikti negalima.

Susipažinus su skundžiamu nutarimu matyti, kad apylinkės teismas nutarime apsiribojo tik įrodymų išvardinimu, jų pakartojimu ir iš esmės visiškai deklaratyviu konstatavimu, jog neįrodyta, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo padarė jam inkriminuojamą pažeidimą. Tačiau tokio apylinkės teismo sprendimo motyvai skundžiamame nutarime nebuvo nurodyti, išsamesnė byloje surinktų įrodymų analizė ir jų vertinimas taip pat nebuvo atlikti. Apylinkės teismas neatskleidė byloje esančių įrodymų turinio, nenurodė jų įrodomosios reikšmės, neanalizavo santykio tarpusavyje, nepasisakė apie šių duomenų pakankamumą, išsamumą, liečiamumą, jų šaltinių patikimumą, nevertino įrodymų visumos ir šiais argumentais savo procesinio sprendimo visiškai nemotyvavo. Taip ir liko neaišku, kodėl apylinkės teismas rėmėsi bylos baigtimi suinteresuotų asmenų – administracinėn atsakomybėn patraukto D. K. ir jo draugo V. J. parodymais, o policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose nurodytus duomenis laikė abejotinais ir prieštaraujančiais kitiems bylos duomenims. Sutiktina su Institucijos teiginiu, kad policijos pareigūnų neatvykimas į teismo posėdį neturėtų sumenkinti minėtų liudytojų parodymų patikimumo – abejodamas policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose nurodytų duomenų patikimumu apylinkės teismas turėjo būti pakankamai aktyvus bei užtikrinti šių pareigūnų dalyvavimą teismo posėdyje, apklausti juos apie visas jiems žinomas aplinkybes ir taip patikrinti policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose nurodytų duomenų patikimumą bei pašalinti visas abejones, kurias jis vertino atsakomybėn patraukto asmens naudai. Neatlikęs šių veiksmų ir neišsiaiškinęs svarbių bylos aplinkybių apylinkės teismas negalėjo baigti nagrinėti šios bylos.

Atsižvelgdamas į tai apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog skundžiamas apylinkės teismo nutarimas nėra pakankamai argumentuotas, motyvuotas ir aiškus, nes apylinkės teismas nesilaikė ATPK 248, 257, 284 straipsnių ir 286 straipsnio 2 dalies reikalavimų, neįvertino esminės reikšmės turinčių aplinkybių ir neatskleidė bylos esmės, todėl jis neatitinka procesiniams sprendimams keliamų teisinio aiškumo, tikrumo, teisės viešumo reikalavimų, o taip pat reikalavimo užtikrinti asmenų teises ir laisves. Toks procesinis sprendimas negali būti pripažintas teisėtu ir paliktas galioti.

Taip pat apeliacinės instancijos teismas mano, kad šiuo metu byloje esantys įrodymai nėra pakankami spręsti apie atsakomybėn patraukto asmens kaltės dėl jam inkriminuoto pažeidimo buvimą ar nebuvimą. Šiuo metu būtina apklausti pažeidimą užfiksavusius policijos pareigūnus apie jiems žinomas aplinkybes, o taip pat, esant reikalui, atlikti kitus procesinius veiksmus. Dėl minėtų priežasčių, taip pat atsižvelgiant į tai, kad minėtiems trūkumams pašalinti reikalinga rinkti papildomus įrodymus, ko apeliacinės instancijos teisme dėl nustatyto pakankamai trumpo bylos išnagrinėjimo termino padaryti nėra galimybės, skundžiamas apylinkės teismo nutarimas naikinamas, o byla grąžinama apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.

Nustatęs pirmiau nurodytus esminius trūkumus ir pažeidimus apeliacinės instancijos teismas dėl kitų apeliacinio skundo argumentų nepasisako, tačiau apylinkės teismas, nagrinėdamas šią bylą iš naujo, privalo įvertinti ir patvirtinti arba paneigti visas tiek apeliaciniame skunde, tiek ir šioje nutartyje nurodytas aplinkybes.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 3 d. nutarimą D. K., a. k. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo byloje ir šią bylą grąžinti Panevėžio miesto apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.