- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-01-13
- Bylos Nr.
- 1A-60-383/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-23102-2021-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Algirdas Jaliniauskas, Valdas Vitunskas, Svetlana Jurgaitienė
- Advokatai
- Danius Svirinavičius
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko, Svetlanos Jurgaitienės ir Valdo Vitunsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, R. G. gynėjui advokatui Daniui Svirinavičiui,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, R. G. gynėjo advokato Daniaus Svirinavičiaus apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. spalio 14 d. nuosprendžio, kuriuo R. G., padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant V. G. atsakomybei 1 metams 6 mėnesiams su 1 000 Eur užstatu ir baudžiamoji byla nutraukta.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 1 metams 6 mėnesiams.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 2, 3, 6 dalimis, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – transporto priemonės – automobilio „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), konfiskavimas.
Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą, iki nuosprendžio įsiteisėjimo nuspręsta palikti nepakeistas, o nuosprendžiui įsiteisėjus - panaikinti.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. R. G. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį už tai, kad 2021 m. liepos 11 d. apie 22 val. 58 min. (duomenys neskelbtini) numeriu pažymėto pastato, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „BMW 320“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas – alkotesteriu „Alcotest 6810“ Nr. (duomenys neskelbtini), nustatytas 1,61 promilių neblaivumas.
2. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. spalio 14 d. nuosprendyje konstatuota, kad R. G. kaltė įrodyta byloje surinktais ir teisme ištirtais įrodymais, tačiau yra pagrindas atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, taikant laidavimo institutą. Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju R. G. skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės – draudimas naudotis specialiąja teise – vairuoti transporto priemones ir transporto priemonės konfiskavimas.
Šalies argumentai
3. Apeliaciniame skunde R. G. gynėjas advokatas Danius Svirinavičius prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. vasario 14 d. nuosprendį: vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 ir 7 punktais, 3 dalimi, 68 straipsniu, skirti R. G. baudžiamojo poveikio priemonę - draudimą naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones - ne ilgesniam kaip 1 metų laikotarpiui, šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. liepos 15 d. Taip pat prašo panaikinti nuosprendžio dalį, kurioje nuspręsta konfiskuoti automobilį.
3.1. Skunde nurodoma, kad apylinkės teismas, uždrausdamas R. G. vairuoti transporto priemones 1 metų 6 mėnesių laikotarpiui, neužtikrina teisingumo principo įgyvendinimo, nes tokios ilgos trukmės draudimas žlugdo asmenį, jo šeimą. R. G. padarė nesunkų nusikaltimą, pilnai pripažino savo kaltę, dėl to byla buvo nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka. Darydamas išvadas apie realią grėsmę kitų eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei, apylinkės teismas neįvertino aplinkybių, jog R. G., būdamas neblaivus, vairavo automobilį netolimą atstumą (vakare nuvyko iš namų į degalinę užsipilti rytojaus darbo dienai kuro) ir jokių kitų Kelių eismo taisyklių pažeidimų nepadarė. Nustatytas neblaivumo laipsnis - 1,61 promilių alkoholio - iš esmės ribojasi su minimalia neblaivumo riba, nuo kurios traukiami asmenys baudžiamojon atsakomybėn už vairavimą transporto priemonių, esant neblaiviam.
3.2. Skunde teigiama, jog R. G. dirba UAB ,,R. B.“ vadybininku, pagal jo darbo pobūdį tenka pačiam vairuoti transporto priemonę - važinėti po visą Lietuvos Respublikos teritoriją, darbovietės charakterizuojamas teigiamai. Paskyrus kaltinamajam teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 1 metams 6 mėnesiams, R. G. gali netekti darbo. Ginamasis neteistas, per visą vairavimo stažą KET nepažeidė, neturi administracinių nuobaudų, augina dviejų metų amžiaus dukrelę U. G..
3.3. Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, apylinkės teismo nuosprendžio dalis, kurioje nuspręsta konfiskuoti nurodytąjį automobilį, neatitinka ir BK normų ir teisingos teisminės praktikos reikalavimų, cituojamos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-50-788/2018, 2K-79-511/2018). R. G. šeima yra paėmusi iš banko gana didelį kreditą pagerinti šeimos gyvenamojo būsto sąlygas. Be to, apylinkės teismas nustatė gana didelį piniginį užstatą už kaltinamąjį R. G. jo sutuoktinei. Gynėjas įsitikinęs, jog R. G. laikysis visų įstatymų reikalavimų, ateityje nenusikals, o užstatas bus grąžintas kaltinamojo sutuoktinei. Būtina vertinti tai, jog minėtasis laidavimo terminas yra nustatytas net 18 mėnesių. Automobilis ,,BMW“ šeimoje vienintelis, be R. G. teisę vairuoti transporto priemones turi ir jo sutuoktinė V. G.. R. G. darbovietė yra toli nuo namų (apie 30 km atstumu), tenka kiekvieną darbo dieną vežti vaiką į darželį bei pasiimti. Areštavus automobilį, visas kaltinamojo šeimos gyvenimas tapo sukaustytas.
4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje R. G. gynėjas palaikė paduotą apeliacinį skundą, prašė jį tenkinti, o prokurorė prašė skundą atmesti.
5. Asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, R. G. gynėjo advokato Daniaus Svirinavičiaus apeliacinis skundas atmetamas.
6. Apeliaciniame skunde kaltės klausimas nėra keliamas, nesutinkama tik su teismo paskirtomis baudžiamojo poveikio priemonėmis – draudimu naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones ir transporto priemonės konfiskavimu. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 320 straipsnio 3 dalimi skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina pateikto apeliacinio skundo ribose.
Motyvuojamoji dalis
Dėl draudimo naudotis specialia teise
7. BK 68 straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog vertinant, ar byloje yra pagrindas skirti uždraudimą vairuoti kelių transporto priemones, atsižvelgtina tiek į vairuotojo asmenybę, ankstesnius pažeidimus, padarytus naudojantis specialia teise, tiek į nustatytas byloje eismo įvykio aplinkybes, nuteistojo kaltę, šio kaltininko padarytus konkrečius KET pažeidimus. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-25-489/2017, 2K-226-942/2016, 2K-52-942/2016). Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas eismo saugumo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Svarbia aplinkybe sprendžiant šios baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimą gali būti pripažintas ankstesnis kaltininko administracinis baudimas už KET pažeidimus. Be to, baudžiamojo poveikio priemonės taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą – tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už tai nustatytos sankcijos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra. Pagal susiformavusią teismų praktiką, vien už vairavimą neblaiviam, kai vairuotojo kraujyje būna daugiau nei 1,5 promilės alkoholio, prevencijai užtikrinti paprastai skiriama BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones.
8. Skunde gynėjas nurodo, kad atėmus teisę vairuoti transporto priemonę, R. G. gali prarasti darbą, bus apsunktina jo šeimos kasdienybė. Atsakydama į šį argumentą, teisėjų kolegija pažymi, jog vien tai, jog BK 281¹ straipsnyje nurodytą nusikalstamą veiką padarė asmuo, kurio darbas susijęs su transporto priemonės vairavimu, nėra pagrindas atsisakyti skirti BK 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę, net jeigu uždraudimo naudotis specialia teise paskyrimas iš esmės reikštų atėmimą dirbti šį darbą. Teismas šią aplinkybę turi įvertinti kartu su kitais bylos duomenimis. Tai, kad baudžiamojo poveikio priemonė sukelia tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų nuteistam asmeniui, nereiškia, kad jos paskyrimas prieštarauja teisingumo principui ir, kad teismas ją paskyrė netinkamai pritaikęs baudžiamąjį įstatymą. Akcentuotina ir tai, kad nuteistojo interesai negali būti suabsoliutinami, iškeliami aukščiau visuomenės interesų ir bausmės paskirties. Pažymėtina, kad R. G. gyvenamoji vieta yra(duomenys neskelbtini), kuriame yra išvystytas viešasis transportas. Be to, pirmosios instancijos teisme R. G. nurodė, kad į darbovietę vyksta taksi automobiliu, paveža kolegos, o jo žmona į darbą eina pėsčiomis. Įvertintina ir tai, kad R. G. yra jauno amžiaus, todėl, kolegijos vertinimu, paskirtoji baudžiamoji poveikio priemonė nepagrįstai nesuvaržys ir neapsunkins jo galimybės įsidarbinti, dirbant kitas specialybes, net jei išties bus prarasta darbo vieta. Įvertintina ir tai, kad R. G. transporto priemonę vairavo nakties metu, pakankamai intensyvaus eismo Kauno gatvėje, esant vidutiniam girtumo laipsniui, taip keldamas grėsmę tiek savo paties, tiek visuomenės sveikatos, turto saugumui. Tuo remiantis, visuomenės sveikatos, saugumo, kaip vienų iš svarbiausių Konstitucinių vertybių, užtikrinimas, neatsakingo tolimesnio vairavimo užkardymas yra būtinas, atimant teisę vairuoti transporto priemones.
9. BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo 1 iki 5 metų. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas R. G. draudimą naudotis specialia teise – vairuoti transporto priemones, skyrė 1 metams 6 mėnesiams. Teisėjų kolegija, dar kartą įvertinusi nustatytas šios baudžiamojo poveikio priemonės skyrimui reikšmingas aplinkybes, daro išvadą, kad ji proporcingumo principui neprieštarauja, atitinka ja siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, nevaržo asmens akivaizdžiai labiau, nei reikia šiems tikslams pasiekti. Tiek paskiriant šią priemonę, tiek ir nustatant jos trukmę, buvo įvertintos visos reikšmingos bylos aplinkybės, apibūdinančios R. G. padaryto KET pažeidimo pavojingumą bei jo asmenybę.
10. Nagrinėjamu atveju buvo padarytas nesunkus nusikaltimas, nusikalstamos veikos padarymo metu apeliantas vairavo transporto priemonę, esant vidutiniam girtumo laipsniui (1,61 prom.), padarė itin pavojingą ir šiurkštų KET pažeidimą, praeityje neteistas, administracine tvarka baustas. Šių aplinkybių visuma, kartu su kitomis pirmosios instancijos teismo akcentuotomis aplinkybėmis (prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, teismo posėdžio metu savo elgesį vertino kritiškai, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra), leido teismui taikyti R. G. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą su užstatu institutą bei skirti artimą minimaliam uždraudimo naudotis specialia teise terminą. Akcentuotina, kad minėtos aplinkybės nevertintinos kaip lemiančios būtinybę nagrinėjamu atveju skirti dar trumpesnį draudimo terminą. Tokios būtinybės nelemia ir skunde akcentuojamos aplinkybės, kad teisė vairuoti transporto priemones R. G. būtina vykdant darbines funkcijas, šeimos poreikiams tenkinti. Pažymėtina, kad šios aplinkybės R. G. buvo žinomos ir iki nusikalstamos veikos padarymo, tačiau tai jo nuo pavojingo ir teisei priešingo elgesio nesulaikė, juo labiau, kad asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones yra būtina dėl darbo pobūdžio, turi būti suinteresuotas nedaryti teisės pažeidimų, kurie galėtų sąlygoti šios teisės praradimą. Aplinkybės, susijusios su apelianto poreikiu vairuoti ir tam tikrais nepatogumais šeimai, negali turėti prioriteto prieš visuomenės teisę į saugų eismą, o tai, kad baudžiamojo poveikio priemonė sukelia tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų nusikalstamą, kad yra apsunkintos asmens galimybės dirbti ir gauti pajamas, savaime nereiškia, kad jos paskyrimas prieštarauja teisingumo ir proporcingumo principams. BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo prasmė yra poreikis suvaržyti ir apriboti nusikalstamą veiką padariusio asmens galimybes atlikti tam tikrus veiksmus. Pažymėtina, kad baudžiamojo poveikio priemonė turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, taisomai veikti nuteistąjį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-25-489/2017). Nustačius trumpesnį baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminą, tokia baudžiamojo poveikio priemonė nebūtų veiksminga ir nepadėtų įgyvendinti bausmės paskirties. Be to, byloje nėra jokių objektyvių duomenų, pagrindžiančių, kad paskirtas draudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones terminas sukeltų ypatingai neigiamus padarinius R. G. gyvenime.
11. Teisėjų kolegijos vertinimu, R. G. paskirta BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė atitinka visų reikšmingų aplinkybių, tiek palankių, tiek ir nepalankių apeliantui, visumą. Nustatytas draudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones terminas yra teisingas ir proporcingas, nėra nepagrįstai per ilgas, todėl pagrindo jį trumpinti nenustatyta. Pažymėtina, kad skiriant apeliantui minimalų baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminą, nebūtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, pasiektas baudžiamojo poveikio priemonių tikslas.
12. Dėl transporto priemonės konfiskavimo
13. Vadovaujantis teismų praktika, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais asmeniui, baudžiamojo poveikio priemonių, taip pat ir turto konfiskavimo, taikymo klausimas paliekamas spręsti teismo nuožiūra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-50-788/2018, 2K-79-511/2018). Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Teismo sprendimas dėl turto (ne)konfiskavimo, atleidus asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, turi būti argumentuotas, pagrįstas detaliu bylos aplinkybių vertinimu ir individualizuotas, visoms byloje esančioms šiam klausimui išspręsti turinčioms reikšmės aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiamas prioritetas, negalima pasirinktinai išskirti ir sureikšminti tik kai kurių aplinkybių, nes tokiu atveju būtų pažeisti išsamaus bylos aplinkybių ištyrimo ir įvertinimo, teisingumo principai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-119-976/2018, 2K-315-303/2018, 2K-77-648/2019).
14. Apylinkės teismas aukščiau įvardintų nuostatų laikėsi, nuosprendyje pateikė pagrįstus motyvus dėl transporto priemonės konfiskavimo. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad automobilis „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė ir, siekiant užkirsti kelią galimam pakartotiniam R. G. nusikalstamumui, būtinas transporto priemonės konfiskavimas. Su šiuo procesiniu sprendimu sutinka ir apygardos teismas.
15. Nagrinėjamu atveju neginčijamai nustatyta, kad konfiskuota transporto priemonė – automobilis ,,BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso R. G.. Šią aplinkybę pagrindžia tiek paties R. G. nurodytos aplinkybės, tiek VĮ ,,Regitra“ duomenys (1 t., b. l. 33). Ši aplinkybė nėra ginčijama ir apeliaciniame skunde. Vis dėlto, apeliaciniu skundu nesutinkama su transporto priemonės konfiskavimu, teigiant, kad R. G. šeima šiuo metu turi didelių finansinių įsipareigojimų bankui (paskola), o automobilis būtinas pažeidėjui vykti į darbovietę, vežti vaikus į darželį.
16. Teisėjų kolegijos vertinimu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio konfiskavimas laikytina proporcinga R. G. padarytai nusikalstamai veikai ir priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, atitinka teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Tesimo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-112-942/2021, 2K-114-1073/2018). Apelianto nurodytos teigiamai jį charakterizuojančios aplinkybės, finansinė padėtis, šeimos poreikiai, nėra laikomos išskirtinėmis, sudarančiomis pagrindą netaikyti automobilio konfiskavimo. Be to, įvertintina tai, kad, bylos duomenimis, tiek pats R. G., tiek ir jo sutuoktinė yra dirbantys asmenys, gaunantys stabilias pajamas, todėl kaltininko teisinė padėtis nėra nepagrįstai apsunkinta. Vien tai, jog R. G. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės taikant laidavimo institutą, nesudaro pagrindo automobilio vertės konfiskavimą laikyti neproporcinga baudžiamojo poveikio priemone, kurią paskyrus būtų aiškiai pažeista pusiausvyra tarp tikslo nubausti teisės pažeidėją ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti. Siekiant užkirsti kelią analogiškų visuomenei pavojingų nusikalstamų veikų darymui bei valstybės ir visuomenės interesus iškeliant aukščiau už kaltininko interesus, automobilio konfiskavimas, laikytinas pagrįstu. Atkreiptinas dėmesys, kad, kaip minėta, kaltininkas su šeima gyvena(duomenys neskelbtini), o toje vietoje yra išvystytas visuomeninis transportas, šeimos poreikius (parduotuvės, darželis) galima tenkinti ir pėsčiomis. Kartu pažymėtina, kad tai neužkerta kelio šeimos poreikiams įsigyti kitą, kad ir mažesnės vertės, transporto priemonę, juo labiau, kad teisę vairuoti transporto priemonę, kaip teigiama skunde, turi ir R. G. sutuoktinė. Pažymėtina ir tai, kad ši baudžiamojo poveikio priemonė yra suderinama su kita šioje byloje apeliantui paskirta baudžiamojo poveikio priemone. Dėl to nėra pagrindo daryti išvados, kad BK 72 straipsnio nuostatos šioje byloje buvo taikytos netinkamai. Apeliaciniame skunde nėra nurodyta jokių argumentų, kurie sudarytų pagrindą pakeisti ar panaikinti skundžiamą nutartį, todėl apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, R. G. gynėjo advokato Daniaus Svirinavičiaus apeliacinį skundą atmesti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.