- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-09-12
- Bylos Nr.
- 2S-1032-1043/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-00443-2023-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis panaikinta ir klausimas perduotas nagrinėti iš naujo I instancijos teismui.
- Teisėjas
- Anita Sereikienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- L. K.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo L. K. atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2023 m. gegužės 23 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo L. K. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas L. K. (toliau – pareiškėjas) kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas iškelti jam fizinio asmens bankroto bylą, paskirti bankroto administratorių ir skirti asmeninių poreikių tenkinimui 895,44 Eur sumą per mėnesį.
2. Pareiškėjas prašė pritaikyti byloje laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdyti išieškojimą iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDF) jam mokamų piniginių lėšų. Alytaus apylinkės teismas 2023 m. gegužės 12 d. nutartimi pareiškėjo prašymo netenkino.
3. Pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2023 m. gegužės 12 d. nutarties, kuriuo prašė: 1) pakeisti Alytaus apylinkės teismo 2023 m. gegužės 12 d. nutartį nurodant, kad laikinosios apsaugos priemonės taikomos nuo 2023 m. kovo 3 d., o nuo 2023 m. kovo 3 d. antstolių iš jo išieškotos lėšos privalo būti grąžintos į jo banko sąskaitą; 2) panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2023 m. gegužės 12 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės, taikant Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 5 straipsnio 2 dalies 3 punktą bei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 147 straipsnio 1 dalį, 265 straipsnio 2 dalies reikalavimus.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Alytaus apylinkės teismas 2023 m. gegužės 23 d. nutartimi nustatė pareiškėjui 7 dienų terminą nuo nutarties kopijos įteikimo dienos pašalinti atskirojo skundo trūkumus.
5. Teismas nurodė, jog pagal įstatyminį reglamentavimą ir kasacinio teismo formuojamą praktiką nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiamas fizinis asmuo, kuriam iškelta bankroto byla. Bankroto bylai iškelti reikalingi du savarankiški teismo procesiniai veiksmai: 1) priimti rezoliuciją dėl pareiškimo priėmimo; 2) priimti nutartį dėl bankroto bylos iškėlimo. Tik esant abiem teigiamiems procesiniams veiksmams, pripažintina, kad bankroto byla yra iškelta. Bankroto bylos procedūrų pradžia laikytinas bankroto bylos iškėlimas, t. y. momentas, kai įsiteisėja teismo nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo. Šioje proceso stadijoje bankroto byla nėra iškelta, todėl pareiškėjui atskirąjį skundą teikiant popieriniu formatu bei taikant indeksaciją, mokėtina žyminio mokesčio suma yra 73,00 Eur. Duomenų, jog žyminis mokestis sumokėtas, byloje nėra. Pareiškėjas prašymo atleisti ar atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą nereiškė.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
6. Atskiruoju skundu pareiškėjas L. K. prašo: 1) CPK 83 straipsnio 1 dalies 16 punktu atleisti pareiškėją nuo žyminio mokesčio paduodant 2023 m. gegužės 18 d. atskirąjį skundą dėl prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones; 2) CPK 84 straipsnio pagrindu atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą, jeigu nebūtų taikomos FABĮ nuostatos; 3) panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2023 m. gegužės 23 d. nutartį bei klausimą išspręsti iš esmės, taikant FABĮ 5 straipsnio 3 dalies 2 punktą bei CPK 147 straipsnio 1 dalies, 265 straipsnio 2 dalies reikalavimus. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. FABĮ nėra numatyta, kad prašantis iškelti jam bankroto bylą asmuo – privalėtų sumokėti žyminį mokestį, kas reiškia, kad ir kartu su pareiškimu iškelti bankroto bylą prašantis taikyti laikinąsias apsaugos asmuo – taip pat yra atleidžiamas nuo žyminio mokesčio sumokėjimo. Teismas nenustatė 2023 m. kovo 3 d. pareiškime kelti bankroto bylą trūkumo dėl nesumokėto žyminio mokesčio nei už patį pareiškimą, nei dėl pareiškime pateikto prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
6.2. Teismas privalėjo vadovautis ne CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktu, bet CPK 83 straipsnio 1 dalies 16 punktu. FABĮ 5 straipsnio 3 dalies 2 punkte numatyta tvarka – žyminiu mokesčiu neapmokestinami ir atskirieji skundai, prašantys taikyti laikinąsias apsaugos priemones. FABĮ numato, kad procedūras, šiuo atveju laikinąsias apsaugos priemones, galima pradėti taikyti dar iki priimant nutartį dėl bankroto bylos iškėlimo, kas prieštarauja nutarties teiginiui, jog: „bankroto bylos procedūrų pradžia laikytinas bankroto bylos iškėlimas“.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų. Absoliučių apskųstos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
8. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pareiškėjui nustatytas terminas atskirojo skundo trūkumams pašalinti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl mokėtino žyminio mokesčio už atskirąjį skundą
9. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog pareiškėjas kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas iškelti jam fizinio asmens bankroto bylą, paskirti bankroto administratorių ir skirti asmeninių poreikių tenkinimui 895,44 Eur sumą per mėnesį. Alytaus apylinkės teismas 2023 m. kovo 8 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą nutartyje nurodytiems procesinio dokumento trūkumams pašalinti. Alytaus apylinkės teismas 2023 m. kovo 17 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo. Kauno apygardos teismas 2023 m. gegužės 2 d. nutartimi panaikino Alytaus apylinkės teismo 2023 m. kovo 17 d. nutartį ir pareiškimo dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo priėmimo klausimą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Alytaus apylinkės teismas 2023 m. gegužės 12 d. nutartimi netenkino pareiškėjo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Pareiškėjas 2023 m. gegužės 18 d. pateikė Kauno apygardos teismui atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2023 m. gegužės 12 d. nutarties.
10. Alytaus apylinkės teismas 2023 m. gegužės 23 d. nutartimi nustatė pareiškėjui 7 dienų terminą atskirojo skundo trūkumams pašalinti, t. y. sumokėti 73 Eur žyminį mokestį už atskirąjį skundą (CPK 80 straipsnio 2 dalį). Teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, jog pagal įstatyminį reglamentavimą ir kasacinio teismo formuojamą praktiką nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiamas fizinis asmuo, kuriam iškelta bankroto byla, o nagrinėjamu atveju, šioje proceso stadijoje bankroto byla nėra iškelta, todėl pareiškėjas už atskirąjį skundą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo turi sumokėti žyminį mokestį.
11. Europos žmogus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 ir 13 straipsniuose, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas, kurio esmė yra tai, jog kiekvienam asmeniui, manančiam, kad jo teisės yra pažeistos, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Kita vertus, kad ši teisė negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu, nes teisė kreiptis į teismą yra realizuojama tam tikra Civilinio proceso kodekse nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Viena tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra žyminio mokesčio, t. y. įstatymo nustatytos pinigų sumos, kurią turi sumokėti asmuo už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus, sumokėjimas (CPK 80 straipsnis). Nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas ar pareiškėjas, teikdamas atskirąjį skundą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, byloje dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, turi pareigą mokėti žyminį mokestį.
12. Pagal CPK 80 straipsnio 2 dalį, už atskiruosius skundus žyminis mokestis nemokamas, išskyrus atskiruosius skundus dėl nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių ir atskiruosius skundus bankroto ar restruktūrizavimo bylose. CPK 83 straipsnyje yra išvardinti atvejai, kuomet suinteresuoti asmenys, atsižvelgiant į civilinėje byloje vykstančio materialinio ginčo pobūdį, byloje dalyvaujančio asmens teisinį statusą ar materialinę padėtį, yra atleidžiami / iš dalies atleidžiami nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo civilinėse bylose. Esant CPK ir kituose įstatymuose nustatytiems atleidimo nuo žyminio mokesčio pagrindams, asmenys neturi mokėti žyminio mokesčio tiek už CPK 83 straipsnio 2 dalyje tiesiogiai nurodytus dokumentus (ieškinius, priešieškinius, pareiškimus, apeliacinius ir kasacinius skundus, taip pat už prašymus atnaujinti procesą), tiek už CPK 83 straipsnio 2 dalyje tiesiogiai nenurodytus procesinio pobūdžio dokumentus (prašymus taikyti laikinąsias apsaugos priemones, atskiruosius skundus dėl nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių, atskiruosius skundus bankroto ar restruktūrizavimo bylose).
13. Lietuvos apeliacinis teismas laikosi pozicijos, kad jei už pagrindinį procesą žyminis mokestis nemokamas, tuomet jis nemokamas ir už atskirus procesinius dokumentus (žr., pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. lapkričio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-486-943/2019, 2020 m. lapkričio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1206-790/2020). Minėtose nutartyse išaiškinta, kad būtų nepateisinama, jei iš byloje dalyvaujančio asmens būtų reikalaujama sumokėti žyminį mokestį už tarpinių procesinių veiksmų atlikimą ar jų teismo tarpinių procesinių sprendimų peržiūrą, o už pagrindinius reikalavimus, susijusius su ginčo dalyku byloje, nuo žyminio mokesčio mokėjimo jis būtų atleistas.
14. Atvejus, kai byloje dalyvaujantys asmenys pagal įstatymą yra atleidžiami nuo CPK 80 straipsnyje įtvirtintos pareigos mokėti žyminį mokestį, reglamentuoja CPK 83 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalies 9 punktą nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiami ieškovai ir turtinius reikalavimus pareiškiantys asmenys bankroto ar restruktūrizavimo bylose, išskyrus šio kodekso 80 straipsnio 1 dalies 9 punkte (turėtų būti nuoroda į CPK 80 straipsnio 1 dalies 10 punktą) nurodytus atvejus. CPK 83 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nurodyti asmenys atleidžiami nuo žyminio mokesčio už ieškinius, priešieškinius, pareiškimus, apeliacinius ir kasacinius skundus, taip pat už prašymus dėl proceso atnaujinimo. Asmens pareiškimas dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo nėra apmokestinamas žyminiu mokesčiu, t. y. asmenys, pateikiantys pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, o vėliau – teikiantys skundus tokioje byloje, yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Aiškinant CPK 80 straipsnio 2 dalį tokiu būdu, kad ji nustato pareigą mokėti žyminį mokestį ir asmeniui, kuris kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos jam iškėlimo už atskirąjį skundą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, susidarytų bylinėjimosi išlaidas reglamentuojančių teisės normų sistemos neatitinkanti situacija, kai byloje dalyvaujantis asmuo pagal įstatymą būtų atleidžiamas nuo žyminio mokesčio mokėjimo pirmosios instancijos teisme, tačiau turėtų pareigą mokėti žyminį mokestį apeliacijos stadijoje.
15. Todėl apeliantas, pateikdamas atskirąjį skundą dėl nutarties, kuria išspręstas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas, byloje dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, neturėjo pareigos mokėti žyminio mokesčio.
16. Konstatavus, kad pareiškėjas neturi pareigos mokėti žyminio mokesčio, kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.
17. Esant nurodytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, nustatęs terminą pašalinti atskirojo skundo trūkumus ir sumokėti žyminį mokestį už atskirąjį skundą dėl nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių, nevisiškai tinkamai taikė civilinio proceso normas, todėl priėmė nepagrįstą nutartį. Kadangi kompetencija spręsti atskirojo skundo priėmimo klausimą priklauso pirmosios instancijos teismui, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama ir atskirojo skundo priėmimo klausimas perduotinas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 315 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2023 m. gegužės 23 d. nutartį ir pareiškėjo L. K. atskirojo skundo dėl 2023 m. gegužės 12 d. Alytaus apylinkės teismo nutarties priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.