Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Budrio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Eglės Gruodienės ir Jurgitos Kolyčienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 17 d. nuosprendžio, kuriuo J. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 8 mėnesiams; pagal BK 259 straipsnio 2 dalį – areštu 35 paroms.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 65 straipsniu, skirtos bausmės subendrintos ir paskirta subendrinta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri, pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, sumažinta vienu trečdaliu iki 6 mėnesių. Ši bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 20 d. nutartimi paskirta subendrinta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, ir J. K. paskirta galutinė subendrinta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaityta J. K. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas (2 paros), taip pat atliktas bausmės laikas pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 30 d. ir 2019 m. rugsėjo 24 d. nuosprendžius bei 2020 m. sausio 20 d. nutartimi įskaitytus laikotarpius.

Šiuo nuosprendžiu taip pat nuteista T. K., tačiau jos atžvilgiu apeliacinių skundų negauta.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. J. K. nuteistas pagal BK 259 straipsnio 2 dalį už tai, kad neteisėtai įgijo ir laikė nedidelį kiekį narkotinės medžiagos, neturėdamas tikslo jos parduoti ar kitaip platinti, o būtent: jis, 2019 m. rugpjūčio 4 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku ir vietoje, neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, iš nenustatyto asmens nupirkdamas įgijo 2 folijos lankstinukus, kuriuose buvo ne mažiau kaip 0,00004 g narkotinės medžiagos – karfentanilio, ir ne mažiau kaip 0,005 g narkotinės medžiagos – metadono, kurias laikė su savimi iki 2019 m. rugpjūčio 4 d., apie 15.10 val., kol miške, esančiame netoli nuo namo (duomenys neskelbtini), pastebėjęs policijos pareigūnus pabandė išmesdamas minėtus 2 folijos lankstinukus atsikratyti neteisėtai disponuojama narkotine medžiaga, bet tai buvo pastebėta, jis sulaikytas, o narkotinė medžiaga, supakuota dviejuose lankstinukuose, rasta ir paimta policijos pareigūnų.

2. Taip pat, J. K. nuteistas pagal BK 259 straipsnio 1 dalį už tai, kad neteisėtai įgijo ir laikė narkotines medžiagas, neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti, o būtent: jis, ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku ir būdu, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai savo reikmėms įgijo 18 folijos lankstinukų, kuriuose buvo narkotinės medžiagos – karfentanilio – 0,00018 g bei narkotinės medžiagos – metadono – 0,005 g, ir neteisėtai laikė su savimi iki 2019 m. rugpjūčio 23 d., apie 12.20 val., kuomet (duomenys neskelbtini), policijos pareigūnai pas jį rado ir paėmė minėtą narkotinę medžiagą.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo J. K. apeliacinis skundas atmestinas.

6. Iš pateikto apeliacinio skundo turinio matyti, kad nuteistasis J. K. faktinių nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių, veikų kvalifikavimo bei kaltės neginčija, nesutinka tik su jam paskirta bausme, prašo taikyti jam bausmių apėmimo taisykles ir švelninti bausmę, taip pat atidėti bausmės vykdymą, paskiriant įpareigojimus. Taigi apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, bylą patikrina tik tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

7. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą nuosprendį, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, apeliacinio skundo ir apeliacinės instancijos teismui proceso dalyvių pateiktus argumentus, konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 17 d. nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas, priimtas įvertinus visas faktines aplinkybes bei vadovaujantis įstatymu.

8. Skirdamas nuteistajam J. K. bausmę pirmosios instancijos teismas bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, nepažeidė. Teismas atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kaltininko asmenybę, kitas bausmės skyrimui turinčias reikšmės aplinkybes. Be to, bendrindamas nuteistajam skirtas bausmes ir paskirdamas galutinę bausmę teismas klaidų nepadarė, tinkamai taikė BK 63 straipsnio nuostatas.

9. J. K. nuteistas už dviejų tyčinių nusikalstamų veikų – nesunkaus nusikaltimo (BK 11 straipsnio 3 dalis) ir baudžiamojo nusižengimo (BK 12 straipsnis), kurios susijusios su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti, padarymą. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė J. K. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio ir bylos medžiagos, apeliantas tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme savo kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų visiškai pripažino, dėl savo veiksmų gailėjosi. Įvertinus tai, kolegijai abejoti prisipažinimo nuoširdumu pagrindo nėra. Nuteistojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių apylinkės teismas nenustatė, tačiau pažymėtina, kad jam inkriminuotą nusikaltimą, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje, J. K. padarė būdamas teistas už tyčinį nusikaltimą, kai teistumas už jį neišnykęs arba nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, tai yra būdamas recidyvistu (BK 27 straipsnio 1 dalis). Nuo 2015 m. kovo 24 d. recidyvisto padaryta nusikalstama veika pripažįstama atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), tačiau nesant paduoto skundo sunkinančiais pagrindais, apygardos teismas, vertindamas J. K. asmenybę, šios aplinkybės, kaip atsakomybę sunkinančios, nevertina. Nepaisant to, ši aplinkybė vertintina, kaip nuteistojo asmenybę neigiamai charakterizuojanti.

10. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio ir bylos medžiagos, J. K. iki nagrinėjamų nusikalstamų veikų padarymo baudžiamojon atsakomybėn buvo trauktas net 24 kartus, skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu – jau 25 kartus, daugiausia už nusikalstamas veikas nuosavybei, taip pat kelis kartus ir už neteisėtą disponavimą narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti, be to, daug kartų baustas administracine tvarka už smulkias vagystes, važiavimą viešuoju transportu be bilieto bei narkotinių medžiagų vartojimą be gydytojo paskyrimo, skirtų baudų nemoka, niekur nedirba, Užimtumo tarnyboje nesiregistruoja. Šios faktinės aplinkybės rodo, kad J. K. dėl anksčiau padarytų nusikalstamų veikų teigiamų išvadų nedaro, savo gyvenimo būdo nekeičia, nėra linkęs laikytis įstatymų, negerbia visuomenėje nusistovėjusių bendro elgesio taisyklių, yra pavojingas visuomenei, anksčiau paskirtos bausmės, tarp jų ir ne kartą paskirta reali laisvės atėmimo bausmė, nesulaikė nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo, nepaveikė, kad nenusikalstų. Kolegijos įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino apelianto asmenybę bei nagrinėjamu atveju pagrįstai pripažino, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti tik paskyrus J. K. griežčiausias BK 259 straipsnio 1 ir 2 dalių sankcijose numatytas bausmes – atitinkamai laisvės atėmimą ir areštą.

11. Pažymėtina, kad už BK 259 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą gali būti skiriama laisvės atėmimo bausmė iki 2 metų, o už BK 259 straipsnio 2 dalyje numatyto baudžiamojo nusižengimo padarymą, vadovaujantis BK 49 straipsnio 3 dalimi, – areštas nuo 10 iki 45 parų. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, už padarytą nusikaltimą paskyrė J. K. mažesnę laisvės atėmimo bausmę nei sankcijoje numatytas šios bausmės vidurkis, o už padarytą baudžiamąjį nusižengimą – arešto bausmę, kurios trukmė viršija arešto bausmės, skiriamos už baudžiamuosius nusižengimus, vidurkį. Nors už baudžiamojo nusižengimo padarymą J. K. buvo paskirta didesnė nei vidurkis bausmė – 35 paros arešto (vidurkis – 27,5 paros), tačiau pažymėtina, kad už nusikaltimo padarymą jam paskirta žymiai mažesnė nei vidurkis laisvės atėmimo bausmė – 8 mėnesiai laisvės atėmimo (vidurkis – 1 metai ir 1,5 mėnesio), nors J. K. charakterizuojamas neigiamai. Be to, kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, už atskiras nusikalstamas veikas skirtas bausmes apylinkės teismas bendrino nuteistajam palankesniu dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežčiausios laisvės atėmimo bausmės pridėdamas dalį arešto bausmės (BK 63 straipsnio 1, 4 dalis, 65 straipsnis). Taip pat, subendrinta bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, J. K. dar buvo sumažinta vienu trečdaliu (iki 6 mėnesių laisvės atėmimo). Taigi paskirta bausmė yra pakankamai švelni. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad šią bausmę su ankstesniais nuosprendžiais skirtomis ir 2020 m. sausio 20 d. nutartimi subendrintomis bausmėmis apylinkės teismas taip pat bendrino nuteistajam palankesniu dalinio sudėjimo būdu. Apylinkės teismas vadovavosi BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis ir prie skundžiamu nuosprendžiu paskirtos 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėjo dalį Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 20 d. nutartimi paskirtos subendrintos bausmės, tai yra 3 mėnesius laisvės atėmimo, paskirdamas galutinę subendrintą 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Paskirta galutinė bausmė yra pakankamai švelni ir ne per griežta, ją mažinti nėra jokio pagrindo.

12. Šiame kontekste teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad apylinkės teismas tiek bendrindamas už atskiras nusikalstamas veikas J. K. skirtas bausmes, tiek ir bendrindamas skundžiamu nuosprendžiu skirtą galutinę bausmę su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 20 d. nutartimi paskirta subendrinta bausme, ne visiškai tiksliai vadovavosi BK 63 straipsnio nuostatomis, tai yra nurodė tik bausmių bendrinimo būdą, nenurodydamas pridedamų bausmės dalių parinkimo motyvų, kaip to reikalauja BK 63 straipsnio 4 dalis. Kita vertus, iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad bendrindamas skundžiamu nuosprendžiu už nesunkų nusikaltimą ir baudžiamąjį nusižengimą skirtas bausmes, apylinkės teismas prie J. K. paskirtos griežtesnės – 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės, pridėjo 30 parų (atitinkamai 1 mėnesį), tai yra didesnę dalį paskirtos švelnesnės – arešto bausmės, tuo pačiu ir didesnę dalį nei minimalus tos bausmės rūšies dydis (šiuo atveju 10 parų), o bendrindamas skundžiamu nuosprendžiu skirtą galutinę bausmę su 2020 m. sausio 20 d. nutartimi paskirta subendrinta bausme teismas prie skundžiamu nuosprendžiu J. K. paskirtos 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėjo 3 mėnesius 2020 m. sausio 20 d. nutartimi paskirtos 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės, tai yra galimą pridėti minimalų šios bausmės rūšies dydį. Nors bendrindamas bausmes apylinkės teismas vienu atveju pridėjo didesnę bausmės dalį, o kitu atveju – minimalią, ir abiem atvejais pridedamo bausmės dydžio nemotyvavo, tačiau, kaip jau buvo minėta aukščiau, už skundžiamu nuosprendžiu inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymą apylinkės teismas J. K. paskyrė pakankamai švelnią bausmę. Atsižvelgus į tai ir įvertinus daugelį šio asmens teistumų bei ankstesnių taikytų poveikio priemonių akivaizdų neefektyvumą teigti, kad pridėtos bausmės dalis yra per didelė bei dar labiau mažinti skirtą bausmę nėra jokio pagrindo. Tokios aukštesniojo teismo išvados nepaneigia ir nuteistojo nurodomos aplinkybės, kad jis turi priklausomybę narkotinėms medžiagoms ir jam reikia nuo jos gydytis. Priešingai, remiantis tokiais argumentais švelninti bausmę žmogui, kuris jau seniai yra priklausomas nuo narkotinių ir psichotropinių medžiagų (kaip nurodė pats J. K. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu narkotines ir psichotropines medžiagas jis vartoja nuo 14 metų), tačiau nuo jos nesigydo ir toliau daro nusikalstamas veikas, kurios susijusios būtent su šia priklausomybe, nėra pagrindo. Teisėjų kolegijos vertinimu, sumažinus J. K. skirtą bausmę nebus pasiekti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai.

13. Apeliaciniu skundu nuteistasis J. K. teigia, kad teismas turėjo bendrinti jam paskirtas bausmes apėmimo būdu (BK straipsnio 2 dalis, 5 dalies 1, 2 punktai). Su tokia nuteistojo pozicija nesutiktina. Tiek bendrindamas skundžiamu nuosprendžiu už BK 259 straipsnio 1 dalyje ir 259 straipsnio 2 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymą skirtas bausmes, tiek ir bendrindamas skundžiamu nuosprendžiu paskirtą galutinę bausmę su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 20 d. nutartimi paskirta subendrinta bausme, pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė dalinio bausmių sudėjimo taisykles (BK 63 straipsnio 4 dalis).

14. Pagal BK 63 straipsnio 5 dalį bausmių apėmimą teismas taiko, be kita ko, kai yra ideali nusikalstamų veikų sutaptis (1 punktas). Teismų praktikoje ideali nusikalstamų veikų sutaptis paprastai konstatuojama tada, kai asmuo viena veika (veikimu arba neveikimu) padaro du ar daugiau nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų, numatytų skirtinguose BK specialiosios dalies straipsniuose (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-412/2010, 2K-P-78/2012, 2A-7-4-699/2015). Nagrinėjamu atveju J. K. nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje, ir baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje, padarė skirtingu metu, skirtingose vietose, todėl J. K. padarytos nusikalstamos veikos sudaro ne idealią, bet realią nusikalstamų veikų sutaptį, dėl ko nėra teisinio pagrindo taikyti BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punkto nuostatas. Nuteistasis apeliaciniame skunde teigia, kad idealia nusikalstamų veikų sutaptimi laikytina tai, kad jis ankstesniu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 24 d. nuosprendžiu, kuriuo skirta bausmė 2020 m. sausio 20 d. nutartimi buvo subendrinta su 2019 m. gegužės 30 d. nuosprendžiu skirta bausme, taip pat nuteistas pagal BK 259 straipsnio 1 dalį. Vien tai, kad abiem atvejais J. K. padarė analogiškas nusikalstamas veikas, tai yra BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytus nusikaltimus, nepatvirtina šių veikų idealios sutapties. Priešingai, skirtingi nuosprendžiai rodo, kad šios veikos, vėlgi, padarytos skirtingu laiku ir skirtingose vietose, dėl ko BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punkte numatyta bausmių apėmimo taisyklė negali būti taikoma.

15. Taip pat pagal BK 63 straipsnio 5 dalį bausmių apėmimą teismas taiko ir tada, kai padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal šio kodekso 10 ar 11 straipsnius (2 punktas). BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktas taikomas tik esant abiem jame numatytoms sąlygoms (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-26/2005, 2K-380/2013). Paprastai teismų praktikoje pripažįstama, kad pavojingumu labai skiriasi skirtingos nusikalstamų veikų rūšys, t. y. nusikaltimai nuo baudžiamųjų nusižengimų, o nusikaltimai vieni nuo kitų labai skiriasi pagal pavojingumą, jeigu jie priskiriami ne tai pačiai ir ne gretimoms kategorijoms pagal BK 11 straipsnį, pavyzdžiui, nesunkus ir sunkus nusikaltimas, apysunkis ir labai sunkus nusikaltimas. Tačiau sprendžiant, ar konkrečios nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą, būtina vadovautis ne tik nurodytu formaliuoju kriterijumi – kad nusikaltimai priskiriami ne toms pačioms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal BK 10 ar 11 straipsnius, bet įvertinti ir konkrečių nusikalstamų veikų pavojingumo pobūdį ir laipsnį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-153/2006, 2K-147-677/2015). Vertindamas konkrečios nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, teismas atsižvelgia į įstatymo ginamas vertybes, žalingų pasekmių turinį, kaltės formą, vertindamas konkretaus nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – į kėsinimosi dalyko vertingumą, nusikaltimo padarymo būdą, laiką, vietą, panaudotus įrankius ar priemones, padarytos žalos dydį ir mastą, bendrininkavimo formą, nusikaltimo tikslus ir motyvus. Konkretaus nusikaltimo pavojingumo pobūdis ir laipsnis gali lemti, kad nusikaltimai, priskiriami skirtingoms kategorijoms pagal BK 11 straipsnį, tačiau labai nesiskiria pagal pavojingumą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-233-511/2018).

16. Nagrinėjamu atveju J. K. padarė nesunkų nusikaltimą ir baudžiamąjį nusižengimą, šios veikos priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims, tai atitinka vieną iš dviejų BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkte numatytų sąlygų. Kita vertus, pažymėtina, kad darydamas abi nusikalstamas veikas J. K. neteisėtai disponavo tomis pačiomis narkotinėmis medžiagomis – karfentaniliu ir metadonu, neturėdamas tikslo jų platinti, tai yra šiomis nusikalstamomis veikomis buvo pažeisti tie patys teisiniai gėriai ir padarytų nusikalstamų veikų dalykai yra tie patys, be to, J. K. įgytų ir laikytų narkotinių medžiagų kiekiai skiriasi nežymiai (metadono abiem atvejais įgijo ir laikė tiek pat (0,005 g), o karfentanilio – nusikaltimo padarymo metu – 0,00018 g, o baudžiamojo nusižengimo padarymo metu – 0,00004 g). Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į minėtas aplinkybes, taip pat į nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, jų pavojingumo laipsnį, daro išvadą, kad J. K. padarytos nusikalstamos veikos pagal pavojingumą labai nesiskiria, taigi nėra tenkinama antra sąlyga, todėl nebuvo teisinio pagrindo bendrinti už šias nusikalstamas veikas J. K. skirtas bausmes apėmimo būdu pagal BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktą. Kadangi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 30 d. ir 2019 m. rugsėjo 24 d. nuosprendžiais, kuriais skirtos bausmės buvo subendrintos 2020 m. sausio 20 d. nutartimi, J. K. nuteistas taip pat už nesunkių nusikaltimų padarymą, todėl bendrinant skundžiamu nuosprendžiu paskirtą galutinę bausmę su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 20 d. nutartimi paskirta subendrinta bausme taip pat nebuvo pagrindo taikyti bausmių apėmimą pagal BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktą. Taigi skundžiamu nuosprendžiu pagrįstai visos paskirtos bausmės buvo subendrintos bausmių sudėjimo būdu, iš dalies jas sudedant.

17. Šiame kontekste atkreiptinas apelianto dėmesys į tai, kad, vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, 66 straipsniu, skundžiamu nuosprendžiu nuspręsta į J. K. paskirtos bausmės laiką įskaityti visą jo laikinajame sulaikyme išbūtą laiką, taip pat pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 30 d. ir 2019 m. rugsėjo 24 d. nuosprendžius ir 2020 m. sausio 20 d. nutartį atliktą ir įskaitytą bausmės laiką. Marijampolės pataisos namų į bylą pateiktais duomenimis, J. K. pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 20 d. nutartį 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę jau atliko ir iš pataisos namų buvo paleistas 2020 m. birželio 12 d. Atsižvelgiant į tai, kad šis atliktos bausmės laikotarpis bus įskaitytas į skundžiamu nuosprendžiu J. K. paskirtą 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmės laiką, darytina išvada, kad likusi neatlikta bausmės dalis yra labai nedidelė.

18. Apeliantas taip pat prašo taikyti jam BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą, paskiriant įpareigojimus. Pagal BK 75 straipsnio 1 dalį, asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas paskyrė J. K. 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose. Taigi, įvertinęs tiek padarytų nusikalstamų veikų pobūdį bei pavojingumą, tiek nuteistąjį charakterizuojančias, tiek kitas aplinkybes, apylinkės teismas nusprendė, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai J. K. atžvilgiu nebus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius nuteistąjį charakterizuojančius duomenis, jo daromų nusikalstamų veikų pobūdį bei sistemingumą, su tokiu apylinkės teismo sprendimu sutinka. Nors J. K. atitinka formaliąsias BK 75 straipsnyje numatytas bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas, tačiau apelianto asmenybė kelia pagrįstų abejonių, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, todėl pagrindo atidėti apeliantui skirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą nėra.

19. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pastebi, kad apylinkės teismas skundžiamo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nenurodė J. K. skirtos laisvės atėmimo bausmės skaičiavimo pradžios. BPK imperatyviai nenurodo, nuo kada turi būti skaičiuojama laisvės atėmimo bausmės pradžia, tai paliekama spręsti teismo diskrecijai. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu J. K. atliko pagal ankstesnius nuosprendžius jam skirtą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 20 d. nutartimi subendrintą laisvės atėmimo bausmę. Pagal teismų praktiką tais atvejais, kai nuteistasis nuosprendžio paskelbimo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę pagal ankstesnį nuosprendį, bausmės pradžia skaičiuojama nuo nuosprendžio paskelbimo dienos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2A-4-699/2016), todėl nagrinėjamoje byloje bausmės pradžia turėjo būti skaičiuojama nuo 2020 m. kovo 17 d. Kita vertus, kaip jau buvo minėta anksčiau, dar neįsiteisėjus skundžiamam nuosprendžiui, 2020 m. birželio 12 d. J. K. buvo paleistas iš pataisos namų, atlikęs pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 20 d. nutartį skirtą bausmę. Taigi J. K. šiuo metu yra laisvėje ir skundžiamu nuosprendžiu jam skirtos bausmės neatlieka, dėl to turėtų keistis bausmės skaičiavimo tvarka. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad iš skundžiamo nuosprendžio nėra aišku, nuo kada apylinkės teismas skaičiuoja bausmės pradžią, o dėl nuosprendžio kylančias abejones ar po nuosprendžio priėmimo atsiradusius neaiškumus (taip pat ir dėl bausmės skaičiavimo tvarkos), jeigu nepakeičiama nuosprendžio esmė, gali išspręsti nuosprendį priėmęs teismas nuosprendžio vykdymo metu BPK 361, 362 straipsniuose nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, šiuo metu klausimas dėl bausmės skaičiavimo tvarkos nespręstinas.

20. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas J. K. bausmę, tinkamai įvertino visas aplinkybes, tiek susijusias su padarytomis nusikalstamomis veikomis, tiek su apelianto asmenybe, pagrįstai taikė dalinio bausmių bendrinimo taisykles ir paskyrė ne per griežtą bausmę, kurios švelninti ar atidėti jos vykdymą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo J. K. apeliacinį skundą atmesti.