Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorui Gintui Pikčiūnui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

G. K., gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, pagrindinio išsilavinimo, gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis pagal individualią veiklą, teistas:

1. Plungės rajono apylinkės teismo 2005 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 2 dalį - laisvės apribojimu 2 metams;

2. Telšių rajono apylinkės teismo 2006 m. kovo 14 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, BK 63 straipsnį, subendrinus su 2005 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu paskirta bausme, galutine bausme - laisvės apribojimu 2 metams;

3. Palangos miesto apylinkės teismo 2007 m. kovo 16 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, BK 64 straipsnį, subendrinus su 2006 m. kovo 14 d. nuosprendžiu paskirta bausme, galutine bausme - laisvės apribojimu 2 metams, įpareigojant dirbti;

4. Palangos miesto apylinkės teismo 2007 m. birželio 21 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, BK 64 straipsnį, subendrinus su 2007 m. kovo 16 d. nuosprendžiu paskirta bausme, galutine bausme - terminuotu laisvės atėmimas 1 metams 3 mėnesiams;

5. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. balandžio 17 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, BK 63 straipsnį, subendrinus su 2007 m. birželio 21 d. nuosprendžiu paskirta bausme, galutine bausme - terminuotu laisvės atėmimu 1 metams 9 mėnesiams;

6. Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. birželio 4 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį - terminuotu laisvės atėmimu 1 metams 3 mėnesiams;

7. Palangos miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 24 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, 289 straipsnį - laisvės atėmimu 1 metams 4 mėnesiams;

8. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 3 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį - laisvės atėmimu 1 metams;

9. Kretingos rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 10 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 3 dalį - laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams;

10. Šiaulių miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 28 d. nuosprendžiu pagal BK 308 straipsnio 1 dalį, 307 straipsnio 1 dalį, BK 63 straipsnį subendrinus su 2013 m. rugsėjo 24 d., 2013 m. spalio 3 d. ir 2013 m. spalio 10 d. nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis, galutine bausme - terminuotu laisvės atėmimu 2 metams 2 mėnesiams;

11. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 7 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, BK 64¹ str. - areštu 20 parų;

12. Palangos miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 11 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 3 dalį - laisvės atėmimu 2 metams;

13. Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2019 m. kovo 6 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį - laisvės atėmimu 1 metams;

14. Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2019 m. gegužės 30 d. nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį - 18 parų arešto, 2019 m. liepos 23 d. nutartimi subendrinus 2019 m. kovo 6 d. ir 2019 m. gegužės 30 d. nuosprendžiais paskirtas bausmes, subendrinta bausme - terminuotu laisvės atėmimu 1 metams 10 dienų;

16. Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2020 m. liepos 29 d. nuosprendžiu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį - laisvės atėmimu 8 (aštuoniems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2, 4 dalimis, 5 dalies 5, 8 ir 10 punktais, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu įpareigojant: tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų,

17. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2021 m. sausio 28 d. nuosprendžiu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, BK 243 straipsnį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 dalimis ir pritaikius BK 64¹ straipsnį, paskirta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su 2020 m. liepos 29 d. Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė bausmė nustatyta 1 metai laisvės atėmimo. Taikytos BK 75 straipsnio 1, 2 dalys ir bausmės vykdymas atidėtas dvejų metų laikotarpiui, įpareigojant per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Plungės apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 12 d. nutartimi nutraukta G. K. probacijos priežiūra pagal Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2021 m. sausio 28 d. nuosprendį prieš terminą, teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, 243 straipsnį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Nusikalstamos veikos aplinkybės

1. G. K. vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas: jis, 2023 m. vasario 17 d., apie 21.40 val., ties kelio Klaipėda - Liepoja ir Darbėnų kelio sankryža, Palangoje, vairavo automobilį „Mercedes Benz (duomenys neskelbtini) CDI“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 2,29 promilių neblaivumas, t. y., vairavo transporto priemonę, kai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

2. Be to, G. K. vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę: baudžiamojoje byloje Nr. 1-137-586/2021 nuteistas Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2021 m. sausio 28 d. nuosprendžiu (įsiteisėjęs 2021-02-18), kuriuo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti visų rūšių transporto priemones ketveriems metams, vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti visų rūšių transporto priemones ketveriems metams) - 2023-02-17, apie 21.40 val., ties kelio Klaipėda - Liepoja ir Darbėnų kelio sankryža, Palangoje, vairavo automobilį „Mercedes Benz (duomenys neskelbtini) CDI“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini).

3. Kaltinamasis G. K. pagal pareikštus kaltinimus kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad šių metų vasario 17 d, važiavo su automobiliu „Mercedes Benz Vito“ iš Kretingos. Buvo išgėręs, bet nejuto, kad tiek daug promilių pripūs. Ramiai važiavo, bet, matyt, susvirduliavo ir iškvietė kažkas policiją. Automobilis yra draugės. Vairuotojo pažymėjimo neturi. Su juo buvo kitas vairuotojas. Jis turėjo vairuotojo pažymėjimą. Jis pamatė policiją, nebandė pasislėpti. Dirba (duomenys neskelbtini). Nenori į pataisos namus. Dabar pats vadovauja, labai daug darbų turi. Vieną kartą buvo užsikodavęs nuo alkoholio, dabar nesigydo. Gyvena su drauge. Gali negerti, važiuos užsikoduoti. Teismai anksčiau juo patikėjo. Jis ir pats tiki, kad gali nevairuoti išgėręs. Į darbą dabar jį veža vairuotojas. Jis rizikavo važiuoti iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini).

4. Kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, davė parodymus ir sutiko, kad byla būtų nagrinėjama sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. Su tokia įrodymų tyrimo tvarka sutikus prokurorui, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, jų vertinimo bei nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

5. Kaltinamojo kaltė padarius nusikalstamas veikas, be jo paties visiško prisipažinimo, įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisme ištirtais įrodymais.

6. Liudytojas D. Š. apklaustas ikiteisminio tyrimo pareigūno parodė, kad 2023 m. vasario 17 d., apie 21.58 val., iš budėtojo buvo gautas pranešimas, kad keliu Klaipėda - Liepoja, link Palangos, važiuoja automobilis „MB Vito 112“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas galimai neblaivus. Ties kelio Klaipėda - Liepoja ir Darbėnų kelio sankryža buvo pastebėtas nuo Klaipėdos pusės Liepojos kryptimi atvažiuojantis minėtas automobilis, kurį sustabdė įjungdami švyturėlius. Vairuotojas prisipažino, kad neturi vairuotojo pažymėjimo ir nėra įgijęs teisės vairuoti transporto priemonių. Bendraujant su vairuotoju, buvo juntamas alkoholio kvapas. Paklausus ar yra vartojęs alkoholio, jis prisipažino, kad gėrė alkoholį maždaug prieš valandą. Vairuotojas pateikė asmens tapatybės kortelę, nustatyta, kad vairavo G. K. G. K. alkotesteriu pirmu pūtimu buvo nustatytas 2,31 promilių girtumas, o antru pūtimu - nustatytas 2,29 promilių girtumas. Bendravimas su G. K. fiksuotas tarnybinėmis Body kameromis (b. l. 40-41).

7. Liudytoja L. G. apklausta ikiteisminio tyrimo pareigūno parodė, jog G. K. yra jos sugyventinis. Paaiškino, kad automobilis „Mercedes Benz (duomenys neskelbtini) CDI“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso jai nuosavybės teise. Šį automobilį nusipirko 2023 m. vasario 11 d. pirkimo pardavimo sutarties pagrindu už 1350 eurų. Automobilį įsigijo iš savo asmeninių lėšų ir tai tik jos asmeninė nuosavybė, tai ne bendras jų su G. K. turtas, nors ir gyvena kaip sugyventiniai. Be to, automobilį pirko sau naudojimui, nes ji turi vairuotojo pažymėjimą, o G. K. šiuo metu neturi teisės vairuoti transporto priemonių, ši teisė jam atimta. Automobilio pirkimo pardavimo sutartyje per klaidą įrašyti pirkimo metai 2022 m., tačiau realiai pirkta 2023 m. Ji dar nespėjo savo vardu transporto priemonės įregistruoti, nes nuo įsigijimo iki kol automobilis buvo sulaikytas policijos praėjo tik kelios dienos. Jos žiniomis G. K. jos automobilio nevairuodavo, o į darbą juo vykdavo kolegai vairuojant. Apie tai, kad 2023 m. vasario 17 d. sugyventinis G. K. buvo sulaikytas policijos pareigūnų vairuojantis neblaivus jai priklausantį automobilį ji sužinojo iš jo paties, kai jis jai paskambino, kai buvo sulaikytas. Kad sugyventinis vairavo neblaivus jos automobilį, ji nieko nežinojo (b. l. 50-52).

8. Apžiūros protokolu nustatyta, kad policijos pareigūnų BODY kamerų vaizdo įrašuose yra užfiksuota neblaivumo tikrinimo procedūra (b. l. 74-75).

9. Automobilis „Mercedes Benz Vito 112 CDI“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) G. K. nepriklauso (b. l. 60-61).

10. Pagal VšĮ „Emprekis“ duomenis, vidutinė automobilio „Mercedes Benz Vito 112“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kaina yra 2 180 Eur (b. l. 43). Pagal 2022 m. vasario 11 d. pirkimo - pardavimo sutartį, automobilis parduotas už 1 350 Eur (b. l. 61).

11. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2021 m. sausio 28 d. nuosprendžiu G. K. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis specialia teise vairuoti visų rūšių transporto priemones ketveriems metams, terminą skaičiuojant nuo 2020 m. spalio 11 d. (b. l. 127-130).

12. Neblaivumo nustatymo akte užfiksuota, kad 2023 m. vasario 17 d. 22.07 val. G. K. nustatytas 2.31 promilės, 22.19 val. - 2.29 promilių girtumas (b. l. 155- 158).

13. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

14. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 243 straipsnį kyla tam, kas vengė atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą). Šio baudžiamojo nusižengimo sudėtis formali, todėl jis laikomas baigtu, kai atliekami patys veiksmai (neveikimas), kurie įvertinami kaip vengimas. BK 243 straipsnyje nurodytų baudžiamųjų nusižengimų subjektyvieji požymiai pasireiškia tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta jam paskirtų bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių pobūdį, jų sukeliamus suvaržymus, apribojimus, įsipareigojimus ir pan., suvokia savo pareigas, bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių atlikimo tvarką, žino, kokie padariniai kyla už nevykdymą, kartu kaltininkas supranta, kad nėra aplinkybių, trukdančių jam įgyvendinti baudžiamojo įstatymo reikalavimus, suvokia, kad juos pažeidžia ir, viską suvokdamas, nori taip elgtis – vengti atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę. Teismo paskirtų su laisvės atėmimu nesusijusių bausmių arba baudžiamojo poveikio priemonių atlikimo vengimo tikslai įstatymo dispozicijoje nėra nurodyti, tačiau pagal pažeidimų esmę, jų padarymo kaltės turinį bei kitas aplinkybes, galima spręsti, kad kaltininkas savo veika siekia išvengti (ar apskritai, ar kurį laiką) jų atlikimo.

15. Ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatytos objektyvios priežastys ar kliūtys, kurioms esant G. K. nebūtų galėjęs laikytis jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės. Visi šie nurodyti faktiniai duomenys teismui neleidžia abejoti tuo, jog G. K. jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo vairuoti transporto priemones sąlygas suprato, todėl konstatuojama, kad jis suprato ir tai, jog už šios baudžiamojo poveikio priemonės nesilaikymą jam gali kilti neigiamos teisinės pasekmės.

16. Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme duodamas parodymus savo kaltę vairavęs transporto priemonę neblaivus, kai jam nustatytas daugiau nei 1,51 promilės neblaivumas, t. y. kad 2023 m. vasario 17 d., apie 21.40 val., ties kelio Klaipėda - Liepoja ir Darbėnų kelio sankryža, Palangoje, vairavo automobilį „Mercedes Benz (duomenys neskelbtini) CDI“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 2,29 promilių neblaivumas bei tais pačiais veiksmais vengęs atlikti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2021 m. sausio 28 d. nuosprendžiu jam paskirtą jam baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą ketverius metus naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones, pripažino visiškai, jo parodymus patvirtina tarpusavyje sutampantys ir vienas kitą papildantys įrodymai byloje: liudytojų parodymai, įvykio vietos, kitų objektų apžiūros protokolai, neblaivumo nustatymo aktas ir kiti. G. K. nusikalstamas veikas padarė veikdamas tiesiogine tyčia. Kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir 243 straipsnį.

III. Bausmės skyrimo motyvai

17. Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, bausmės tikslus.

18. Kaltinamasis G. K. padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 281¹ straipsnio 1 dalis) ir vieną baudžiamąjį nusižengimą (BK 243 straipsnis), nusikalstamos veikos baigtos. Iš byloje pateikto Nuteistųjų registro išrašo bei Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenų matyti, jog G. K. teisiamas aštuonioliktą kartą. Atkreiptinas dėmesys, jog paskutiniai du nuosprendžiai kaltinamojo atžvilgiu yra priimti taip pat už vairavimą neblaiviu. Vadovaujantis BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktu, kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe padarytų nusikalstamų veikų atžvilgiu pripažintina tai, jog kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir dėl to nuoširdžiai gailisi. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe padarius nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, pripažintina ta, kad jį padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Atsakomybę sunkinančia aplinkybe padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 243 straipsnyje, pripažintina ta, kad jį padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

19. BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcija numato, kad už nusikalstamą veiką – nesunkų nusikaltimą, gali būti skiriama viena iš alternatyvių bausmių: bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų. Tuo tarpu už BK 243 straipsnyje numatyto baudžiamojo nusižengimo padarymą gali būti skiriama bauda arba areštas.

20. Atsižvelgiant į anksčiau nurodytas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes, darytina išvada, jog kaltinamojo G. K. padarytos nusikalstamos veikos nėra atsitiktinio pobūdžio, išvadų iš nusikalstamų veikų darymo nepadarė, nors teismo posėdžio pažadėjo tai daryti, todėl įvertinus nustatytas aplinkybes spręstina, jog šiuo atveju bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus griežčiausias BK 281¹ straipsnio 1 dalies ir 243 straipsnio sankcijose numatytas bausmės rūšis, atitinkamai – laisvės atėmimą ir areštą, nustatant jų terminus didesnius nei straipsnio sankcijoje ir BK 49 straipsnio 3 dalyje numatytos bausmės rūšies vidurkis.

21. Kadangi G. K. viena veika tuo pačiu metu padarė dvi nusikalstamas veikas, jos sudaro idealią sutaptį, todėl už jas skirtinos bausmės subendrintinos bausmių apėmimo būdu ir kaltinamajam skirtina subendrinta laisvės atėmimo bausmė (BK 63 straipsnio 1, 2 dalys, 5 dalies 1 punktas).

22. Kaltinamasis G. K. kaltu prisipažino visiškai, byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl kaltinamajam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 641 straipsnis).

23. BK 75 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. To pačio įstatymo 3 dalyje nurodoma, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, arba ne daugiau kaip penkeriems metams už sunkų nusikaltimą, išskyrus sunkius nusikaltimus, numatytus šio kodekso XV, XVI, XVIII, XX, XXI, XXIII, XXXIII, XXXV, XXXVII, XLIV skyriuose, teismas gali iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Iš dalies atidėdamas bausmės vykdymą, teismas nustato po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuri negali būti trumpesnė kaip šeši mėnesiai ir ilgesnė kaip dveji metai, taip pat nuo vienerių iki trejų metų likusios neatliktos bausmės vykdymo atidėjimo terminą.

24. Bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 2, 3 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį.

25. Bausmės vykdymo atidėjimas išreiškia humanizmo, bausmės individualizacijos bei jos ekonomijos principus. Bausmės vykdymo atidėjimas suteikia galimybę nusikalstamą veiką padariusiam ir už tai teisiamam asmeniui išvengti realaus laisvės atėmimo bausmės vykdymo, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog tokiu būdu bus įgyvendinti bausme siekiami tikslai.

26. Bausmės paskirtį įvardija BK 41 straipsnis, todėl atidedant laisvės atėmimo vykdymą svarbu nustatyti, ar tokia poveikio priemonė bus pakankamai efektyvi norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

27. Teismas, išnagrinėjęs bylą, įvertinęs visas bylos aplinkybe nustatė, kad kaltinamasis G. K. automobilį vairavo neblaivus. Kaip matyti iš G. K. charakterizuojančios medžiagos, jis anksčiau teistas 17 kartų, iš kurių du kartus už vairavimą transporto priemonės neblaiviam. Be to, du kartus teismui paskyrus laisvės atėmimo bausmes, jų vykdymas būdavo atidedamas, t. y. jam buvo taikytos BK 75 straipsnio nuostatos. Tačiau G. K. tokio teismų pasitikėjimo nepateisino ir toliau daro nusikalstamas veikas, kas rodo, kad kaltinamojo elgesys švelnesnėmis bausmėmis iki šiol nebuvo koreguojamas, jo pastangos eliminuoti alkoholio vartojimo riziką jo teisėtam elgesiui nebuvo pakankamos, kaltinamasis teigiamų išvadų dėl savo poelgių nedaro ir nėra linkęs keistis, yra linkęs pažeidinėti įstatymus, nėra linkęs laikytis visuomenėje priimtų elgesio taisyklių, elgtis tinkamai. Teismo nuomone, šiuo nuosprendžiu aptariamos G. K. padarytos nusikalstamos veikos yra neatsitiktinio pobūdžio, o dėsningas nusikalstamas elgesys, todėl daro išvadą, kad bausmės tikslams pasiekti - sulaikyti kaltinamąjį nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti galimybę daryti naujas veikas bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis), taip pat siekiant išvengti galimo sunkesnio nusikaltimo padarymo, jam negali būti taikomos BK 75 straipsnio nuostatos, atidedant bausmės vykdymą ir skirtina tik reali BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė bei BK 243 straipsnio sankcijoje numatyta arešto bausmė.

IV. Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo motyvai

28. Pagal BK 42 straipsnio 6 dalį, 67 straipsnio 3 dalį nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, vadovaujantis BK 67, 68, 68¹, 68², 72, 72¹, 72² ir 72³ straipsniais, kartu su bausme gali būti skiriamos viena arba daugiau šių baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise, viešųjų teisių atėmimas, teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas, turto konfiskavimas, įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei nustatytu atstumu, dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, išplėstinis turto konfiskavimas. BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, skiriamos siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį.

29. Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise, numatyta BK 68 straipsnyje. Teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Nors BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismams visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnio 7 dalyje, o nuo 2019 m. balandžio 1 d. įsigaliojusio (2019 m. sausio 11 d. įstatymu Nr. XIII-1929) BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą. Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Įvertinus tai, jog G. K. šioje byloje inkriminuojamas nusikalstamas veikas padarė naudodamasis šia specialia teise, nors ši jau buvo atimta ankstesniais teismų sprendimais, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – specialiosios teisės – teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimas.

30. BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Už BK 281 straipsnio 2, 4, 6 dalyse ar 281¹ straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas gali būti uždraudžiama naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones nuo vienerių iki septynerių metų asmeniui, kuriam šių nusikalstamų veikų padarymo metu šio kodekso nustatyta tvarka jau buvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dėl nusikalstamos veikos, jo padarytos neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Nustatydamas šio draudimo terminą teismas atsižvelgia į visas reikšmingas bylos aplinkybes, apibūdinančias kaltinamojo padaryto Kelių eismo taisyklių pažeidimo pavojingumą bei jo asmenybę. Atsižvelgiant į tai, kad G. K. savo veiksmais padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, neturėdamas šios specialios teisės, nes tokia ankstesniais teismo sprendimais buvo atimta, neteisėti jo veiksmai kėlė pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių sveikatai, įvertinus šias aplinkybes, G. K. nustatytinas artimas maksimaliam šios baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) atėmimo terminas 6 metams. Teismo vertinimu, skirti trumpesnį šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminą nėra jokio teisinio pagrindo. Šios baudžiamojo poveikio priemonės – specialiosios teisės – teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimo terminas skaičiuotinas nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

31. BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, tai yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis. Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 3 dalis); kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą ar ne, jeigu yra nustatytos atitinkamos BK 72 straipsnio 4 dalyje numatytos sąlygos, tai yra kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu: 1) perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti; 2) šis turtas jam buvo perleistas sudarius apsimestinį sandorį; 3) šis turtas jam buvo perleistas kaip kaltininko šeimos nariui ar artimajam giminaičiui; 4) šis turtas jam buvo perleistas kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajaus, įnašų ir pan.), yra kaltininkas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai; 5) įgydamas šį turtą, jis arba juridiniame asmenyje vadovaujančias pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, juridinio asmens vardu priimti sprendimus ar kontroliuoti juridinio asmens veiklą turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas yra šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas.

32. Nagrinėjamu atveju transporto priemonė – automobilis „Mercedes Benz Vito 112 CDI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), yra tiesioginė nusikalstamos veikos padarymo priemonė, kurios nesant nebūtų galima ir įstatymo uždrausta veika, nekiltų ir baudžiamosios atsakomybės klausimas. Tačiau byloje esančiais duomenimis nustatyta, jog automobilis „Mercedes Benz Vito 112 CDI“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso ne kaltinamajam, o kitam fiziniam asmeniui – L. G., automobilio savininkė nieko nežinojo, kad jos automobilis bus naudojamas įstatymo uždraustai veikai daryti. Todėl nagrinėjamu atveju G. K., padariusiam nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, išieškant iš jo konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą – 1350 Eur.

33. Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, iki nuosprendžio vykdymo pradžios paliktina nepakeista (b. l. 99-101).

34. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD diskas su vaizdo ir garso įrašais, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti byloje.

Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 301 straipsniu, 302 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

G. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, 243 straipsnyje ir skirti jam:

– pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį - 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

– pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį - 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu ir skirti subendrintą 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę bausmę – 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsniu, G. K. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 6 (šešiems) metams, šį terminą skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 72 straipsniu, G. K. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, ir konfiskuoti iš G. K. valstybės naudai automobilio „Mercedes Benz Vito 112 CDI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atitinkančią pinigų sumą – 1350 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus penkiasdešimt eurų).

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, iki nuosprendžio vykdymo pradžios palikti nepakeistą.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: CD diską su vaizdo ir garso įrašais, palikti saugoti prie baudžiamosios bylos per visą bylos saugojimo laiką.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Palangos rūmus.