Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos R. E. S. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkinamas.

4. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė Lietuvos Respublikos pilietė S. S., iki pat mirties gyvenusi JAV, Floridoje. 1994 m. balandžio 21 d. sudarytu testamentu palikėja visą savo turtą, kur jis bebūtų, paliko savo dukrai – pareiškėjai R. E. S. 2003 m. spalio 23 d. F. P. apygardos teismo Testamentų skyriaus įsakymu testamentas buvo pripažintas ir patvirtintas. Pareiškėja įstatymų nustatyta tvarka išreiškė savo valią ir paveldėjo po mamos mirties likusį turtą buvusį JAV. Po S. S. mirties, 2003 m. lapkričio 10 d. Klaipėdos apskrities viršininko sprendimu Nr. 10840 S. S. atkurtos nuosavybės teisės į 14,19 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Daiktinės teisės į minėtą turtą įregistruotos nebuvo. Kretingos rajono 1-ojo notaro biuro notarės I. K. 2021 m. kovo 31 d. pažyma patvirtina, kad nuo 2012 m. rugsėjo 17 d. (notarės veiklos pradžios) iki 2021 m. kovo 31 d. S. S. paveldėjimo byla vedama nebuvo, palikėjos S. S. palikimas Lietuvos Respublikoje nėra priimtas.

5. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.62 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kitiems paveldėjimo teisės santykiams, išskyrus su nekilnojamųjų daiktų paveldėjimu susijusius, taikoma valstybės, kurios teritorijoje buvo nuolatinė palikėjo gyvenamoji vieta jo mirties momentu, teisė. Nekilnojamojo daikto paveldėjimo santykiams taikoma nekilnojamojo daikto buvimo vietos valstybės teisė. Bylos duomenimis nustatyta, kad palikėjos S. S. nuolatinė gyvenamoji vieta buvo užsienio valstybėje, tačiau atsižvelgiant į tai, kad paveldimą turtą Lietuvoje sudaro nekilnojamasis turtas, t. y. žemės sklypas, šiuo atveju taikytina Lietuvos Respublikos teisė.

6. CK 5.2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paveldėti galima pagal įstatymą ir/arba testamentą. Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti (CK 5.50 straipsnio 1 dalis). CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Pagal CK 5.50 straipsnio nuostatą įpėdinis, įgyvendindamas savo teisę į palikimą, palikimo priėmimo veiksmus turi atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad nors asmens valia, pradėjus faktiškai valdyti paveldėtą turtą, nėra išreiškiama oficialia forma paduodant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ar pan., tačiau toks palikimo priėmimo būdas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitu įstatyme nustatytu palikimo priėmimo būdu, – asmuo laikomas priėmusiu palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2011, 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-687/2016).

7. Lietuvos paveldėjimo teisei būdingas universalumas – neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-422-313/2015). Paveldėjimo universalumo principas reiškia, kad palikimo priėmimas apima visą palikimą, nepriklausomai nuo to, kokios formos ir kur jis būtų. Kai palikimą sudaro turtas, esantis skirtingose valstybėse, tai laikytina, kad įpėdinis palikimą priėmė faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pagal Lietuvos Respublikos teisę, jeigu įpėdinis per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pradėjo faktiškai valdyti turtą kurioje nors vienoje iš valstybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-80-706/2017). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį daiktą, laikomas priėmusiu visa palikimą.

8. Bylos duomenimis nustatyta, kad palikėja S. S. 1994 m. balandžio 21 d. sudarytu testamentu visą savo turtą, kur jis bebūtų, paliko savo vienintelei dukrai – pareiškėjai R. E. S. (duomenys neskelbtini) mirus S. S., pareiškėja nedelsiant kreipėsi į palikėjos gyvenamosios vietos kompetentingas institucijas dėl paveldėjimo procedūrų pradėjimo, t. y. pareiškėja išreiškė valią priimti po mamos mirties likusį turtą. Palikėjos mirties dieną paveldimą turtą sudarė turtas esantis

JAV bei turtinė teisė į žemės sklypą, esantį Lietuvos Respublikoje. Praėjus lygiai dviem savaitėms po palikėjos mirties, t. y. (duomenys neskelbtini), F. P. apygardos teismo Testamentų skyriaus įsakymu testamentas buvo pripažintas ir patvirtintas. Byloje nėra duomenų apie tai, jog minėtas testamentas būtų panaikintas, pakeistas ar pripažintas negaliojančiu. Pareiškėja priėmusi palikimą JAV, iš esmės išreiškė savo valią ir dėl palikimo, esančio Lietuvos Respublikoje, priėmimo, nes, kaip minėta, įpėdinis negali priimti palikimo iš dalies. Suinteresuotas asmuo pareiškime nurodytų aplinkybių neginčijo ir neprieštaravo, jog pareiškimas būtų patenkintas.

9. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog byloje yra pateikta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog pareiškėja, būdama S. S. testamentinė įpėdinė, priėmė po S. S. mirties atsiradusį palikimą, pradėdama jį faktiškai valdyti (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, yra pagrindas nustatyti pareiškėjos prašomą juridinę reikšmę turintį faktą, kuris nustatytinas paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo gavimo tikslu (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 270 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. E. S., gimusi (duomenys neskelbtini), priėmė S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą pradėdama jį faktiškai valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo gavimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmus.