- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2019-04-30
- Bylos Nr.
- A5.-144-1069/2019
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Lina Nainienė
- Pažeidėjas
- S. M.
- Kategorijos
- 6.1Nelegalus darbas (ANK 95 str.)
- 9.18Ataskaitų, deklaracijų ar kitų mokesčių administratoriaus funkcijoms įgyvendinti reikalingų dokumentų pateikimo tvarkos pažeidimas (ANK 187 str.)
- 9.32Buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas ar neteisingos finansinės atskaitomybės pateikimas (ANK 205 str.)
- 21.9.10Nutarimas (nutartis) administracinio nusižengimo byloje (ANK 636 str.)
dalyvaujant institucijos surašiusios administracinio nusižengimo protokolą – Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos apygardos valdybos atstovui A. K.,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje S. M., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), baustas už administracinius nusižengimus, duomenų apie teistumą byloje nėra, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 1 dalį ir 205 straipsnio 6 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. S. M. 2019-02-05 surašytas administracinių nusižengimo protokolas Nr. 0046-ANR_P-7-2019 (b. l. 5-7), kuriama nurodoma, kad:
1) laikotarpiu nuo 2017-01-01 iki 2018-12-31 uždarosios akcinės bendrovės (toliau tekste – ir UAB) „Audio pikas“ direktorius S. M. įmonės buhalterinėje apskaitoje neapskaitė bendros 7 300 Eur pajamų sumos gautos iš klientų, už pervežimo paslaugas t. y., 2017 m. – 4 000 Eur, o 2018 m. – 3 300 Eur;
2) laikotarpiu nuo 2017-01-01 iki 2018-10-31 UAB „Audio pikas“ direktorius S. M. į bendrovės buhalterinę apskaitą įtraukė išlaidas pagrindžiančius dokumentus, kurie nesusiję su bendrovės pajamų uždirbimu ir turi būti eliminuoti kaip dokumentai, nesusiję su bendrovės veikla, t. y., bendrovės vadovas įsigijo įvairių autodalių (įmonės veikloje nenaudojamiems automobiliams), buitinės ir kompiuterinės technikos (indaplovė, Playstation žaidimai ir abonentas, riedis ir kt.), baldų, statybinių medžiagų (vamzdžių, glaisto), krepšinio inventoriaus viso už 8 714,25 Eur (t. sk. PVM 1 057,64 Eur), iš jų 2017 m. 7 026,86 Eur (t. sk. PVM 764,77 Eur) ir 2018 m. 16 87,39 Eur (t. sk. PVM 292,87 Eur). įtraukdamas į apskaitą minėtas prekes, UAB „Audio pikas“ direktorius padidino bendrovės sąnaudas iš viso 3 781,83 Eur, iš jų: 2017 m. 2 525,66 Eur, 2018 m. 12 56,17 Eur ir nesilaikė Lietuvos Respublikos 2001-12-20 Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 4 straipsnio 1 dalies, 11 straipsnio 1 dalies, ir 17 straipsnio 1 dalies, t. y., laikotarpiu nuo 2017-01-01 iki 2018-12-31 į sąnaudas įtraukė iš viso iš viso 3 781,83 Eur (iš jų: 2017 m. 2 525,66 Eur, 2018 m. 1 256,17 Eur) išlaidų prekėms, kurios nepanaudojamos pajamoms uždirbti;
3) laikotarpiu nuo 2017-01-01 iki 2017-12-31 S. M. nesilaikė Lietuvos Respublikos 2001-12-20 Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 4 straipsnio 1 dalies, 11 straipsnio 1 dalies, 53 straipsnio 1 dalies, t. y. už 2017 m. nedeklaravo ir nesumokėjo iš viso 979 Eur (6 526,66 x 15 proc.) pelno mokesčio;
4) laikotarpiu nuo 2017-01-01 iki 2018-10-31 S. M. nesilaikė Lietuvos Respublikos 2002-03-05 Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 58 straipsnio 1 dalies, 90 straipsnio 1 dalies nuostatų, t. y., padidino 1060 Eur PVM atskaitą ir grąžintiną PVM. Tokiu būdu S. M. savalaikiai į valstybės biudžetą nesumokėjo bendros 2 039 Eur mokesčių sumos;
5) laikotarpiu nuo 2018-01-01 iki 2018-12-31 S. M. nesilaikė Lietuvos Respublikos 2001-12-20 Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 4 straipsnio 1 dalies, 11 straipsnio 1 dalies, ir 17 straipsnio 1 dalies, t. y. 2018 m. neįtraukė į apskaitą iš viso 3 300 Eur pajamų ir apskaitoje užregistravo 1 256,17 Eur sąnaudų, pagal išlaidų prekėms, kurios nepanaudojamos pajamoms uždirbti, apskaitos dokumentus. Tokiu būdu S. M. siekė išvengti 683 Eur ((3 300 + 1 256,17) x 15 proc.) pelno mokesčio sumokėjimo į valstybės biudžetą už 2018 m.;
6) laikotarpiu nuo 2017-01-01 iki 2018-10-31 S. M. neužtikrino, kad Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktuose Pridėtinės vertės mokesčių deklaracijose būtų deklaruoti teisingi duomenys t. y., 2017-09-19 pateiktoje deklaracijoje už 2017 m. sausio mėn., 2017-09-19 pateiktoje deklaracijoje už 2017 m. vasario mėn., 2017-04-19 pateiktoje deklaracijoje už 2017 m. kovo mėn., 2017-05-19 pateiktoje deklaracijoje už 2017 m. balandžio mėn., 2017-06-21 pateiktoje deklaracijoje už 2017 m. gegužės mėn., 2017-10-18 pateiktoje deklaracijoje už 2017 m. birželio mėn., 2017-08-21 pateiktoje deklaracijoje už 2017 m. liepos mėn., 2017-10-17 pateiktoje deklaracijoje už 2017 m. rugpjūčio mėn., 2017-10-17 pateiktoje deklaracijoje už 2017 m. rugsėjo mėn., 2017-11-27 pateiktoje deklaracijoje už 2017 m. spalio mėn., 2018-01-23 pateiktoje deklaracijoje už 2017 m. lapkričio mėn., 2018-01-23 pateiktoje deklaracijoje už 2017 m. gruodžio mėn., 2018-03-05 pateiktoje deklaracijoje už 2018 m. sausio mėn., 2018-09-24 pateiktoje deklaracijoje už 2018 m. rugpjūčio mėn., 2018-11-06 pateiktoje deklaracijoje už 2018 m. rugsėjo mėn., 2018-11-26 pateiktoje deklaracijoje už 2018 m. spalio mėn., deklaravo duomenis, neatitinkančius tikrovės apie išlaidas, t. y. į sąnaudas įtraukė iš viso 3 781,83 Eur (iš jų 2017 m. – 2 525,66 Eur, 2018 m. – 1 256,17 Eur) išlaidų, už prekes, kurios nenaudojamos pajamoms uždirbti. Tokiu būdu S. M. pažeidė Lietuvos Respublikos Mokesčių administravimo 2004-04-13 įstatymo Nr. IX-2112 40 straipsnį;
7) laikotarpiu 2018-01-01 iki 2018-12-31 S. M., būdamas darbdaviu, neužtikrino, kad visi jo vadovaujamoje bendrovėje dirbantys darbuotojai dirbtų įforminti įstatymų nustatyta tvarka, įvertinus 2019-01-11 patikrinimo metu nustatytas faktines aplinkybes, atsižvelgiant į bendrovės vadovo S. M. ir vairuotojų R. K. ir V. M., raštu pateiktus paaiškinimus, nustatyta, kad bendrovės vadovas S. M., vairuotojo pareigose, leido dirbti nuo 2018-06-05 iki 2018-06-08 R. K. ir nuo 2018-01-01 iki 2018-12-31 V. M., nesudaręs su jais rašytinių darbo sutarčių ir apie priėmimą į darbą ne vėliau kaip prieš dieną iki numatytos darbo pradžios momento neinformavęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) teritorinio skyriaus. Tokiu būdu bendrovės vadovas S. M. pažeidė Lietuvos Respublikos Darbo kodekso (toliau – DK) 42 straipsnio 1, 2 ir 4 dalių ir Lietuvos Respublikos Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto, reikalavimus.
2. Teismo posėdžio metu FNTT Klaipėdos apygardos valdybos atstovas prašė patraukti UAB „Audio pikas“ direktorių S. M. administracinėn atsakomybėn pagal 2019-02-05 surašytą administracinio nusižengimo protokolą, taikant tuo metu galiojusias ANK nuostatas. Nesutiko su prašymu perkvalifikuoti veiką, kad bendrovės buhalterinė apskaita tvarkoma ne apgaulingai, o aplaidžiai, motyvuojant sąskaitų-faktūrų ne informatyvumu. Pažymėjo, kad visuose sąskaitose-faktūrose nurodyti UAB „Audio pikas“ rekvizitai, todėl sąskaitos-faktūros buvo išrašomos sąmoningai, siekiant bendrovės veikloje nenaudojamų pirkinių ir paslaugų kainą įtraukti į įmonės apskaitą. Perkant prekes asmeninėms reikmėms negalima prašyti išrašyti sąskaitą bendrovės vardu, o sistemingas toks veikimas dvejus metus, liudija sąmoningą ir tyčinį apgaulingą buhalterinės apskaitos vedimą.
Šalies argumentai
3. S. M. teismui pateiktuose paaiškinimuose raštu bei teismo posėdžių metu prašė: 1) išteisinti jį dėl nusižengimo, už kurį atsakomybė numatyta ANK 95 straipsnio 1 dalyje; 2) protokolu inkriminuotą nusižengimą dėl įmonės buhalterinėje apskaitoje galimai neatvaizduotos dalies pajamų, gautų už parduotas pervežimo paslaugas, kvalifikuotą pagal ANK 205 straipsnio 6 dalį, perkvalifikuoti į pažeidimą, už kurį atsakomybė numatyta ANK 205 straipsnio 4 dalyje, nesant jo veiksmuose tyčinės kaltės padaryti pažeidimą; 3) už padarytus nusižengimus paskirti pinigines baudas, kurių dydį parinkti vadovaujantis ANK 34 ir 35 straipsniais (esant atsakomybę lengvinančioms aplinkybėms); 4) galutinę – subendrintą nuobaudą paskirti vadovaujantis ANK 38 straipsniu – pagal sankciją, nustatytą už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų. Prašo teismo svarstant skirtinos bausmės dydį įvertinti jo prisipažinimą, bendradarbiavimą su teisėsaugos institucijomis, pasirengimą atlyginti padarytą žalą, taip pat reiškiamą atgailą, taip pat įvertinti šeimos sudėtį ir finansinę padėtį, todėl paskirti maksimaliai švelnią piniginę nuobaudą, ją išdėstant per 1 (vienerius) metus.
4. S. M. paaiškino, kad laikotarpiu nuo 2018-06-05 iki 2018-06-08 leido dirbti R. K., o laikotarpiu nuo 2018-01-01 iki 2018-12-31 – V. M.. Abiem šiais atvejais darbo teisiniai santykiai su nurodytais asmenimis nebuvo tinkamai įforminti ir užregistruoti dėl nepakankamo rūpestingumo. UAB „Audio pikas“ keleivių pervežimo ES valstybių maršrutais vykdo naudodama kelis modelius, todėl ne visais atvejais yra sudaromos darbo sutartys su vairuotojais (bendrovė naudoja transporto priemonę nuomos sutarties pagrindu arba bendrovė nuomoja transporto priemonę asmeniui ir parūpina keleivius pervežimams). Tokiais atvejais su vairuotoju darbo sutartys nėra sudaromos, kadangi šalis saisto ne darbo, o nuomos teisiniai santykiai. Su V. M. darbo sutartis nebuvo sudaryta, kadangi jis dirbo pagal individualios veiklos pažymėjimą. Buvo parengta transporto priemonės nuomos sutartis, kurią turėjo pasirašyti V. M., tačiau, dėl didelio užimtumo, neužtikrino savalaikio sutarties pasirašymo. Su R. K. darbo sutartis taip pat nebuvo sudaryta, į reisą protokole nurodytu laikotarpiu (2018-06-05 iki 2018-06-08), jis išvyko ne S. M. iniciatyva, o bendrovėje dirbančio vairuotojo iniciatyva, kuris leido vairuoti autobusą R. K., todėl ši veika negali būti kvalifikuojama kaip susitarimas dėl nelegalaus darbo. Jo tyčios leisti nurodytiems asmenims dirbti nepasirašius darbo sutarčių, nebuvo, o įvykę atsitikimai tai tik nepakankamo rūpestingumo ar neatsargumo pasekmė, ir todėl padaryti veiksmai neatitinka nusižengimo, atsakomybė už kurį numatyta ANK 95 straipsnio 1 dalyje, sudėties. Patikrinimą atlikę ir administracinių nusižengimų protokolą surašę pareigūnai abejones dėl gautų pajamų apskaitymo įmonės buhalterinėje apskaitoje iš esmės grindžia patikrinimo metu paimtu įmonės klientų - užsakymų sąrašu, kurį paprastai pildo jis pats. Šis sąrašas negali būti naudojamas kaip abejonių nekeliantis argumentas (įrodymas) neapskaitytoms įmonės pajamoms nustatyti, kadangi ne visi sąraše įvardinti klientai įmonės paslaugomis pasinaudojo. Pasitaiko atvejų, kai klientai ketinimą vykti įmonės autobusu dėl vienokių ar kitokių priežasčių (pavyzdžiui, pasikeitė išvykimo data, nusprendė vykti kitų maršrutu ar kitokia transporto priemone ir pan.) atšaukia. Tokiais atvejais jokios finansinės sankcijos jiems nėra taikomos, tuo tarpu įrašai apie juos ir pageidavimą pasinaudoti transporto paslaugomis žurnale išlieka, neretai - be atžymos, kad klientas bendrovės paslaugomis taip ir nepasinaudojo. Paimtame sąraše yra nurodyti ir klientai, kurie vyksta į V. F. Respublikos vietas, į kurias jo valdomos bendrovės autobusai nevyksta apskritai. Tokiais atvejais, nenorėdamas prarasti potencialių klientų, jų kelionę, jiems patiems to nežinant, suorganizuoja per kitas vežimo paslaugas į Vokietiją teikiančias įmones, su kurių savininkais ir vadovais yra sudarytos žodinės bendradarbiavimo sutartys. Keletą kartų įmonės vairuotojai Lenkijoje ir Vokietijoje buvo apvogti. Vagysčių metu buvo pagrobti ne tik vairuotojų gauti už keleivių pervežimą pinigai, bet ir pervežimo sutartis fiksuojantys dokumentai. Svarbu pažymėti, kad apie vagysčių faktus visais atvejais būdavo informuojama šalių, kur tai įvykdavo policija, tačiau kelis kartus į įvykio vietą ji net neatvyko. Kitais atvejais būdavo užpildomi vagystės faktą fiksuojantys dokumentai, tačiau informacijos apie tolimesnį tyrimą bendrovė negaudavo. Tokiais atvejais gautos pajamos buhalterinėje apskaitoje nebuvo fiksuojamos. Išimtiniais atvejais pajamos galėjo būti nefiksuojamos dėl nesąžiningų, pervežamus keleivius nefiksavusių, kelionės dokumentų keleiviams neišdavusių ir pinigų į kasą neįnešusių vairuotojų veiksmų. Šiuose veiksmuose nėra jo tyčinės kaltės neapskaityti gaunamas pajamas. Protokolu fiksuota kaip apskaitoje neapskaityta bendra pajamų suma – 7 300 Eur per 2 metus yra akivaizdžiai neženkli, lyginant su bendromis įmonės gaunamomis pajamomis, taigi pagrįstai leidžia abejoti ir motyvo daryti pažeidimą, užtraukiantį gerokai griežtesnę finansinę atsakomybę, jo veiksmuose buvimu. Pripažino, kad dalis protokole nurodytus įsigijimus patvirtinančių sąskaitų į UAB „Audio pikas“ apskaitą buvo įtraukta nepagrįstai, tačiau tai buvo padaryta veikiant ne tiesiogine tyčia, o neatsargiai, kai dėl kai kuriose sąskaitose nurodytų duomenų neinformatyvumo jos per klaidą buvo perduotos įmonės buhalterei. S. M. pareiškė, kad administracinio nusižengimo protokole įsigijimai, nurodyti kaip nepagristi, bus nedelsiant pašalinti iš įmonės buhalterinės apskaitos, o Valstybinei mokesčių inspekcijai bus pateiktos patikslintos deklaracijos. Jo, kaip UAB „Audio pikas“ direktoriaus, veiksmuose nebuvo tyčios apgaulingai tvarkyti bendrovės buhalterinę apskaitą siekiant nuslėpti privalomus sumokėto mokesčius, o tokia veika neatitinka administracinio nusižengimo protokolu inkriminuotos veikos, atsakomybė už kurią numatyta ANK 205 straipsnio 6 dalyje. Pripažino, kad jo veiksmuose yra ANK 205 straipsnio 4 dalyje (aplaidus buhalterinės apskaitos tvarkymas) numatyto nusižengimo požymių, kuris yra padaromas esant netyčinėms kaltės formos – neatsargumui (baudžiamam nerūpestingumui ir / arba baudžiamam pasitikėjimui). Pripažino kaltę dėl pažeidimo, numatyto ANK 187 straipsnio 1 dalyje, padarymo.
5. Teismo posėdžio metu liudytoja V. U. parodė, kad ji dirba UAB „Svarbi apskaita“, yra šios bendrovės akcininkė, ir nuo 2017 m. kovo mėn. tvarko UAB „Audio pikas“ buhalterinę apskaitą pagal paslaugų sutartį. Dalyje UAB „Audio pikas“ direktoriaus pateiktų sąskaitų-faktūrų prekės ar paslaugos pavadinimas yra koduotas, nėra tiksliai įvardintas, todėl nebuvo galima patikrinti ar šios sąskaitos-faktūros turi būtų apskaitomos bendrovės buhalterijoje. Dėl kai kurių pirkinių kildavo abejonių, tačiau UAB „Audio pikas“ direktorius patikindavo, kad prekės reikalingos bendrovės veiklai. Mano, kad padaryti pažeidimai yra ne tyčinio pobūdžio, kad jie padaryti dėl neapdairumo, dėl patirties stokos.
6. Teismo posėdžio metu liudytojas V. M. parodė, kad darbo santykių su UAB „Audio pikas“ neturėjo, buvo kelis kartus išvykęs šios įmonės autobusu į Vokietiją, tačiau tik tikslu susipažinti su šio darbo pobūdžiu. Už reisą sumokėdavo UAB „Audio pikas“ direktorius S. M..
7. Teismo posėdžio metu liudytojas R. K. parodė, kad darbo santykių su UAB „Audio pikas“ neturėjo, vieną kartą atliko bandomąjį važiavimą bendrovės autobusu. Vykti į šį reisą jį pakvietė pažystamas vyras, su kuriuo ir dar vienu vairuotoju jie važiavo į Vokietiją. Už šį reisą atsiskaitė UAB „Audio pikas“ direktorius S. M..
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Dėl nelegalaus darbo (ANK 95 straipsnio 1 dalis)
8. ANK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio iki penkių tūkstančių eurų. Tačiau atsakomybė pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį galima tik tada, kai konstatuojami nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėties objektyvieji požymiai, t. y.,: 1) kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių: darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių.
9. Teismas, atsižvelgdamas į paminėtą teisinį reglamentavimą, ištyręs bylos aplinkybes ir įvertinęs šioje byloje surinktus įrodymus, sprendžia, kad V. M. ir R. K. realiai dirbo S. M. vadovaujamos UAB „Audio pikas“ naudai, juos ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens santykiai turėjo darbo teisinių santykių požymių.
10. S. M. surašytame administracinio nusižengimo protokole nurodyta, kad UAB „Audio pikas“ vadovas S. M., R. K. vairuotojo pareigose, leido dirbti nuo 2018-06-05 iki 2018-06-08, o V. M. nuo 2018-01-01 iki 2018-12-31, nesudaręs su jais rašytinių darbo sutarčių ir apie priėmimą neinformavęs VSDFV teritorinio skyriaus. Bylos svarstymui pateiktas 2019-01-09 surašytas R. K. paaiškinimas, kad jis vairuotojo pareigose dirbo tris dienas (vyko į vieną reisą), tačiau darbo sutartis su juo nebuvo sudaryta (b. l. 17). Šias aplinkybes R. K. patvirtino ir teisme, apklaustas liudytoju, ir nors anot jo, darbo teisiniai santykiai su UAB „Audio pikas“ nesusiklostė, kadangi jis atliko tik bandomąjį važiavimą bendrovės autobusu, tačiau patvirtino, kad už šį važiavimą (reisą) su juo buvo atsiskaityta ir jam sumokėjo būtent UAB „Audio pikas“ direktorius S. M.. 2019-01-09 rašytiniais V. M. paaiškinimais nustatyta, kad jis nuo 2018-01-01 UAB „Audio pikas“ priklausančia transporto priemone važinėja į Vokietiją, už atliktus reisus su juo atsikaitoma grynais pinigais (b. l. 18), iš esmės analogiškas aplinkybes V. M. nurodė ir teismo posėdžio metu. Tai, kad, tiek V. M., tiek R. K. vairavo UAB „Audio pikas“ priklausančias transporto priemones patvirtina ir šių asmenų atžvilgius surašyti administracinių nusižengimų protokolai už greičio viršijimą bei VĮ „Regitra“ duomenys (b. l. 12, 15, 16).
11. S. M. pateiktos 2018-04-23, 2018-04-16, jo vienašališkai pasiraišytos automobilio nuomos sutartys (b. l. 90-91, 92-93) nepatvirtina, kad tarp UAB „Audio pikas“ ir V. M. susiklostė transporto priemonių nuomos teisiniai santykiai ir šiuo pagrindu jis vairavo įmonės transporto priemones. Kaip minėta, atsikaitymai grynais pinigais buvo atliekami būtent V. M. naudai, o ne pastarasis mokėjo nuomos mokestį ir (ar) kitas pinigų sumas UAB „Audio pikas“. Teismas administracinėn atsakomybėn patraukto S. M. paaiškinimus, susijusius su nuomos sutartiniais santykiais ir paties V. M. vengimą įforminti faktinę nuomą bei S. M. nežinojimą (savalaikį neinformavimą) apie R. K. bandomąjį reisą, vertina kritiškai, kaip siekį išvengti administracinės atsakomybės.
12. Byloje neginčytinai nustačius, jog nuo 2018-06-05 iki 2018-06-08 R. K. ir nuo 2018-01-01 iki 2018-12-31 V. M., dirbo įmonėje UAB „Audio pikas“ vairuotojais, S. M. nurodymais ir su jo žinia vairavo UAB „Audio pikas“ priklausančias transporto priemones už ką su pastaraisiais buvo atsiskaityta, tačiau su jais nebuvo sudarytos rašytinės darbo sutartys, ir apie priėmimą į darbą ne vėliau kaip prieš dieną iki numatytos darbo pradžios momento neinformuotas VSDFV teritorinis skyrius, todėl S. M. veika kvalifikuotina pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį.
Dėl ataskaitų, deklaracijų ar kitų mokesčių administratoriaus funkcijoms įgyvendinti reikalingų dokumentų ir duomenų pateikimo tvarkos pažeidimo (ANK 187 straipsnio 1 dalis)
13. ANK 187 straipsnio (Ataskaitų, deklaracijų ar kitų mokesčių administratoriaus funkcijoms įgyvendinti reikalingų dokumentų pateikimo tvarkos pažeidimas) 1 dalyje nustatyta, kad turto ir (ar) pajamų deklaravimo tvarkos pažeidimas, turto ir (ar) pajamų deklaracijų arba kitų su turtu ir (ar) pajamomis susijusių ataskaitų pavėluotas pateikimas mokesčių administratoriui ar nepateikimas, neteisingų duomenų įrašymas į mokesčių administratoriui pateiktas turto ir (ar) pajamų deklaracijas arba kitas ataskaitas užtraukia įspėjimą arba baudą nuo šešiasdešimt iki vieno šimto keturiasdešimt eurų.
14. S. M. surašytame administracinio nusižengimo protokole nurodyta ir tai, jog laikotarpiu nuo 2017-01-01 iki 2018-10-31 jis neužtikrino, jog Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktuose Pridėtinės vertės mokesčių deklaracijose būtų deklaruoti teisingi duomenys (b. l. 1-7). Šiuo atveju S. M. kaltė, padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 187 straipsnio 1 dalyje, įrodyta jo paties parodymais, 2018-12-06 patikrinimo aktu Nr. 04/12-1-10-13379-A1 (b. l. 10), 2019-02-04 specialisto paaiškinimu Nr. 04/12-2-13-1327 (b. l. 24-28), 2019-02-04 patikrinimo aktu Nr. 04/12-1-10-13379-A6 (b. l. 29-31) bei kitais surinktais rašytiniais įrodymais.
Dėl buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo (ANK 205 straipsnis)
15. Asmuo, padaręs administracinį nusižengimą, atsako pagal įstatymus, galiojusius to nusižengimo padarymo metu (ANK 3 straipsnio 1 dalis). Aplaidžios ar apgaulingos buhalterinės apskaitos veikos baigimo momentas yra paskutinės veikos padarymo momentas, o ne specialisto išvados surašymo momentas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-11-21 nutarties baudžiamojoje byloje Nr. 2K-277-696/2017 5 punktą). S. M. 2019-02-05 surašytame administracinių nusižengimo protokole (Nr. 0046-ANR_P-7-2019) inkriminuojami administraciniai nusižengimais, susiję su buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimais, padaryti atskirais laikotarpiais nuo 2017-01-01 iki 2018-12-31. Taigi šiuo atveju aktualios ir taikytinos nuo 2017-01-01 iki 2019-01-01 galiojusios ANK 205 straipsnio redakcijos nuostatos.
16. Aplaidus buhalterinės apskaitos tvarkymas, kai dėl to nesumokama daugiau kaip penkiasdešimt bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių mokesčių, kurie už tikrinamąjį laikotarpį turėjo būti sumokėti pagal įstatymus, užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų (iki 2019-01-01 galiojusios ANK 205 straipsnio redakcijos 5 dalis).
17. Apgaulingas buhalterinės apskaitos tvarkymas siekiant nuslėpti arba nuslepiant daugiau kaip penkiasdešimt bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių mokesčių, kurie už tikrinamąjį laikotarpį turėjo būti sumokėti pagal įstatymus, užtraukia baudą nuo keturių tūkstančių dviejų šimtų iki šešių tūkstančių eurų (iki 2019-01-01 galiojusios ANK 205 straipsnio redakcijos 7 dalis).
18. UAB „Audio pikas“ direktorius S. M. kaltinamas tuo, kad laikotarpiu nuo 2017-01-01 iki 2018-12-31 įmonės buhalterinėje apskaitoje neapskaitė bendros 7 300 Eur pajamų sumos, gautos iš klientų, už pervežimo paslaugas (t. y., 2017 m. – 4 000 Eur, o 2018 m. – 3 300 Eur); laikotarpiu nuo 2017-01-01 iki 2017-12-31 (t. y. už 2017 m.) nedeklaravo ir nesumokėjo iš viso 979 Eur (6 526,66 x 15 proc.) pelno mokesčio; laikotarpiu nuo 2017-01-01 iki 2018-10-31 padidino 1 060 Eur PVM atskaitą ir grąžintiną PVM, todėl savalaikiai į valstybės biudžetą nesumokėjo bendros 2 039 Eur mokesčių sumos; laikotarpiu nuo 2018-01-01 iki 2018-12-31 (t. y. 2018 m.) neįtraukė į apskaitą iš viso 3 300 Eur pajamų ir apskaitoje užregistravo 1 256,17 Eur sąnaudų, pagal išlaidų prekėms, kurios nepanaudojamos pajamoms uždirbti, apskaitos dokumentus, todėl siekė išvengti 683 Eur ((3 300 + 1 256,17) x 15 proc.) pelno mokesčio sumokėjimo į valstybės biudžetą už 2018 m.
19. Šiuo atveju S. M. kaltė, padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 205 straipsnio 7 dalyje (iki 2019-01-01 galiojusi redakcija) visiškai įrodyta bylos svarstymui pateikta medžiaga, t. y., 2018-12-06 patikrinimo aktu Nr. 04/12-1-10-13379-A1 (b. l. 10), 2019-02-04 vyr. specialistės J. A. paaiškinimu Nr. 04/12-2-13-1327 (b. l. 24-28), 2019-02-04 patikrinimo aktu Nr. 04/12-1-10-13379-A6 (b. l. 29-31) bei 2019-02-04 tarnybiniu pranešime išdėstytomis aplinkybėmis (b. l. 32-34), kurias patvirtino šį pranešimą parengęs ir teismo posėdyje dalyvavęs vyresnysis tyrėjas A. K.. Teismas administracinėn atsakomybės traukiamo asmens S. M. paaiškinimus, jog visi šie pažeidimai atsirado dėl jo, kaip vadovo neatsargumo, laiko ir patirties stokos, vertina, kaip siekimą išvengti griežtos administracinės atsakomybės už padarytą veiką, todėl juos atmeta.
20. Be to, S. M. kaltinamas tuo, kad laikotarpiu nuo 2017-01-01 iki 2018-10-31 į bendrovės buhalterinę apskaitą įtraukė išlaidas pagrindžiančius dokumentus, kurie nesusiję su bendrovės pajamų uždirbimu ir turėtų būti eliminuoti kaip dokumentai, nesusiję su bendrovės veikla, (t. y., bendrovės vadovas įsigijo įvairių autodalių (įmonės veikloje nenaudojamiems automobiliams), buitinės ir kompiuterinės technikos (indaplovė, Playstation žaidimai ir abonentas, riedis ir kt.), baldų, statybinių medžiagų (vamzdžių, glaisto), krepšinio inventoriaus viso už 8 714,25 Eur (t. sk. PVM 1 057,64 Eur), iš jų 2017 m. 7 026,86 Eur (t. sk. PVM 764,77 Eur) ir 2018 m. 16 87,39 Eur (t. sk. PVM 292,87 Eur). Įtraukdamas į apskaitą minėtas prekes, UAB „Audio pikas“ direktorius padidino bendrovės sąnaudas iš viso 3 781,83 Eur.
21. Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta V. U., kuri paslaugų sutarties pagrindu nuo 2017 m. kovo mėn. tvarkė UAB „Audio pikas“ buhalterinę apskaitą, paaiškino, kad kai kuriuose iš UAB „Audio pikas“ direktoriaus pateiktuose, kaip į bendrovės buhalterinę apskaitą trauktinose sąskaitose-faktūrose, prekės ar paslaugos (jų pavadinimai) būdavo užkoduoti, todėl buvo keblu identifikuoti, ar tokios sąskaitos-faktūros turi būtų apskaitomos bendrovės buhalterijoje. Tačiau, kaip matyti iš bylos svarstymui pateiktų sąskaitų-faktūrų (b. l. 35-78), kurios įvardintos ir 2019-01-17 tyrėjo paaiškinime, kaip išrašytos dėl prekių / paslaugų, nesusijusių su bendrovės UAB „Audio pikas“ veikla ir pajamų uždirbimu (b. l. 19), juose aiškiai galima identifikuoti pirktas prekes bei paslaugas. Pats S. M. tiek 2019-01-23 paaiškinimuose (b. l. 20-23), tiek teisme pateiktuose žodiniuose ir rašytiniuose paaiškinimuose iš esmės neneigė, jog tiriamose sąskaitų-faktūrų nurodytos prekės ir paslaugos iš tiesų nebuvo panaudotos įmonės UAB „Audio pikas“ ūkinėje komercinėje veikloje, tačiau nuosekliai aiškino, jog šios sąskaitos įmonės buhalterinėje apskaitoje atsirado per klaidą (apsirikimą), kadangi visos sąskaitos (tiek įmonės naudai, tiek asmeniniam naudojimui) buvo laikomas viename dėkle, todėl neatsargiai jos liko neišskirtos / neatrinktos ir tokiu būdu pateiktos įmonės buhalterijai. Tačiau, kaip teismo posėdžio metu akcentavo Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos atstovas, visose šiose sąskaitose pirkėju ir (ar) paslaugų gavėju yra įvardinta įmonė UAB „Audio pikas“ (aiškiai išdėstyti visi šios įmonės rekvizitai, b. l 35-78). Nustatytos aplinkybės neleidžia spręsti jog šie nusižengimai atsirado dėl neatsargios kaltės formos (ANK 7 straipsnis) ir atitinkamai nesudaro pagrindo S. M. veiksmus kvalifikuoti, kaip aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymą pagal ANK 205 straipsnio 5 dalį (iki 2019-01-01 galiojusią redakciją).
Dėl nuobaudų skyrimo ir mažesnės baudos negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda parinkimo (ANK 34 straipsnio 5 dalis)
22. S. M., be kita ko, laikėsi pozicijos, kad jam turėtų būti paskirta mažesnė bauda nei numatyta jam inkriminuojamų ANK straipsnių sankcijose, kadangi jis prisipažino padaręs neatsargius (nerūpestingus) nusižengimus, nuoširdžiai gailėjosi, pats padėjo juos išaiškinti, bendradarbiavo su pareigūnais, be to, šiuo metu jo šeimoje auga du nepilnėjančiai vaikai, kurių poreikiams išleidžiama didžiausiai šeimos pajamų dalis, šeima neturi nuosavo būsto, be to, turi įsiskolinimų fiziniams ir juridiniams asmenims (b. l. 96-119).
23. ANK 34 straipsnio 5 dalyje numatyta, jog teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismų praktikoje pripažįstama, kad ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatų taikymas turėtų būti susijęs tik su kompleksu aplinkybių, bylojančių administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, kitas aplinkybes, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-4-2011, 2AT-8-2013, 2AT-54-2014 ir kt.). Vis dėlto, šioje byloje tokių išskirtinių aplinkybių nėra nustatyta ir teismas nenustatė pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalį bei skirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta ANK 95 straipsnio 1 dalies, 187 straipsnio 1 dalies ir 205 straipsnio 7 dalies (iki 2019-01-01 galiojusioje redakcijoje), sankcijose.
24. Ir nors teismas išskirtinėmis aplinkybėmis nepripažino tai, kad S. M. iš esmės neginčijo savo kaltės dėl nusižengimų padarymo fakto, nuoširdžiai gailėjosi, aktyviai dalyvavo teisminiame procese, teikė paaiškinimus ir dėjo pastangas nusižengimų padarinių pašalinimui, tačiau į visai tai, kaip ir į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenubuvimą (ANK 36 straipsnis), jo paties asmenybę, teismas atsižvelgia, skirdamas S. M. minimalias ANK 95 straipsnio 1 dalies, 187 straipsnio 1 dalies ir 205 straipsnio 7 dalies (iki 2019-01-01 galiojusioje redakcijoje), sankcijose numatytas baudas.
25. Paskirtosios nuobaudos bendrintinos vadovaujantis ANK 38 straipsnyje numatyta tvarka.
26. Be to, teismas atsižvelgdamas į S. M. nurodytą jo šeimos finansinę situaciją (b. l. 96-119), o taip pat prioritetą teikdamas savanoriškam paskirtos baudos sumokėjimui, šios baudos mokėjimą išdėsto vienerių metų laikotarpiui (ANK 675 straipsnio 3 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsniu, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 644 straipsniu, 646 straipsniu, teismas
nutaria:
S. M. pripažinti kaltu, padarius nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 1 000 Eur (vieno tūkstančio eurų) baudą.
S. M. pripažinti kaltu, padarius nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 187 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 60 Eur (šešiasdešimties eurų) baudą.
S. M. pripažinti kaltu, padarius nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 205 straipsnio 7 dalyje (iki 2019-01-01 galiojusi redakcija), ir paskirti jam 4 200 Eur (keturių tūkstančių dviejų šimtų eurų) baudą.
Remiantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsniu S. M. skirti galutinę subendrintą – 4 200 Eur (keturių tūkstančių dviejų šimtų eurų) baudą.
Baudą patrauktas administracinėn atsakomybėn asmuo turi sumokėti ne vėliau kaip per 12 (dvylika) mėnesių nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, kiekvieną mėnesį mokant ne mažiau kaip po 350 Eur (tris šimtus penkiasdešimt eurų), o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per 12 (dvylika) mėnesių nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos, kiekvieną mėnesį mokant ne mažiau kaip po 350 Eur (tris šimtus penkiasdešimt eurų).
Bauda turi būti sumokėta į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų (įmonės kodas: 188659752; įmokos kodas 1001, mokėjimo pavedime nurodant „bauda ROIK 1907197776“).
Nustatytu laiku nesumokėjus baudos į nurodytą sąskaitą, bauda bus išieškoma priverstinai ANK 676 straipsnyje nustatyta tvarka.
Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui skundą paduodant Tauragės apylinkės teismo Tauragės, Šilalės arba Šilutės rūmams.