Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Procesinių sprendimų kategorijos: 1.1.6.7; 1.2.23.1.1; 1.2.23.1.2

2025 m. vasario 12 d.

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, neteistas

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, nustatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalyje ir 259 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

A. D. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-N 3125/2024(01) nustatyta, kad A. D. šlapime, paimtame 2024 m. spalio 8 d., rasta amfetamino (1 t., b. l. 74).

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikų kvalifikavimo motyvai

2) pagal BK 259 straipsnio 2 dalį tuo, kad jis 2024 m. birželio mėn. miškelyje, esančiame (duomenys neskelbtini), tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytomis aplinkybėmis neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, iš kito asmens įgijo nenustatytą kiekį, bet ne mažiau kaip 0,415 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), kurių dalį suvartojo, o likusią dalį narkotinės medžiagos – 0,415 g kanapių (antžeminių dalių) – laikė savo gyvenamojoje vietoje – bute, esančiame (duomenys neskelbtini), iki 2024 m. spalio 8 d. apie 15.26 val., kai minėto buto kratos metu ją rado ir paėmė policijos pareigūnai.

BK 259 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytos alternatyvios veikos – atitinkamo kiekio narkotinių ar psichotropinių medžiagų, neturint tikslo jų parduoti ar kitaip platinti, neteisėtas: 1) gaminimas; 2) perdirbimas; 3) įgijimas; 4) laikymas; 5) gabenimas ar 6) siuntimas.

Pažymėtina, kad baudžiamosiose bylose dėl narkotinių ar psichotropinių medžiagų neteisėto disponavimo teismų praktikoje jau ilgą laiką susiformavo pozicija, kad BK 259 straipsnyje ar BK 260 straipsnyje nurodytos veikos turi savarankišką baudžiamosios atsakomybės pagrindimo kaltininkui reikšmę, todėl kiekvienai jų būtinas savarankiškas procesinis įrodinėjimas, o ne jos preziumuojamos („išvedamos“) iš kitų šio straipsnio dalyje nurodytų ir neginčijamai įrodytų vėlesnių veikų (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-218/2009; Vilniaus apygardos teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-572-908/2020 ir kt.). Teismas, pripažindamas asmenį kaltu kurios nors vienos ar kelių BK 259 straipsnio 1 ar 2 dalyje nurodytų veikų padarymą, byloje privalo nustatyti kiekvienos veikos padarymo faktą ir apkaltinamajame nuosprendyje tai pagrįsti baudžiamojo proceso įstatymo tvarka gautais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais, nekeldamas nė vienos iš alternatyvių veikų (sudėties požymių visumos) įrodinėjimui ir pagrindimui skirtingų (mažesnių ar didesnių) reikalavimų.

Nagrinėjamu atveju byloje surinktų įrodymų visuma neleidžia abejoti, kad A. D. automobilyje Chrysler Voyager neteisėtai laikė psichotropinę medžiagą – 0,332 g amfetamino, o savo gyvenamojoje vietoje neteisėtai laikė narkotinę medžiagą – 0,415 g kanapių (antžeminių dalių), kol jas rado ir paėmė policijos pareigūnai.

A. D. taip pat inkriminuota alternatyvi BK 259 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtinta veika – psichotropinės medžiagos – amfetamino – ir narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) – neteisėtas įgijimas. Analizuojant baudžiamosios bylos medžiagą, nėra abejonių, kad valstybės kaltintojas inkriminavo A. D. šią minėtuose baudžiamojo įstatymo straipsniuose nustatytą alternatyvią veiką remdamasis tik kaltinamojo ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais. A. D. pagal BK 259 straipsnio 1 dalį inkriminuota tai, kad jis 2024 m. spalio 7 d. apie 18 val. ties VšĮ (duomenys neskelbtini), esančia (duomenys neskelbtini), neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, nusipirkdamas už 30 Eur iš kito asmens, įsigijo nenustatytą kiekį, bet ne mažiau kaip 0,332 g psichotropinės medžiagos – amfetamino. A. D. teisiamojo posėdžio metu tik abstrakčiai parodė tam tikras galimo neteisėto psichotropinės medžiagos įgijimo aplinkybes. Byloje nenustatyta, kokį konkretų psichotropinės medžiagos kiekį kaltinamasis neteisėtai įgijo.

A. D. pagal BK 259 straipsnio 2 dalį inkriminuota tai, kad jis 2024 m. birželio mėn. miškelyje, esančiame (duomenys neskelbtini), tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytomis aplinkybėmis neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, iš kito asmens įgijo nenustatytą kiekį, bet ne mažiau kaip 0,415 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių). Pažymėtina, kad A. D. bylą nagrinėjant teisme nurodė kitokias aplinkybes, t. y. jis galimai neteisėtai įgijo narkotinę medžiagą 2024 m. spalio mėn. pradžioje, o ne vasarą, kaip kaltinamasis teigė apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 109–111). A. D. teisme nurodė, kad jis, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, patyrė stresą, įtampą, todėl galėjo netiksliai nurodyti tam tikras aplinkybes. Be A. D. parodymų, kurie baudžiamojo proceso metu nebuvo nuoseklūs, taip pat buvo abstraktūs dėl narkotinės medžiagos galimo neteisėto įgijimo, byloje nėra surinkta daugiau jokių įrodymų, patvirtinančių, kada, kaip, kur, iš ko kaltinamasis įgijo narkotinę medžiagą – kanapes (antžemines dalis). Dėl aptarto iš dalies kaltinamojo parodymų nenuoseklumo teismas taip pat pripažįsta, kad vien A. D. parodymų nepakanka pripažinti, kad byloje įrodytas psichotropinės medžiagos – amfetamino – neteisėtas įgijimas, nes be kaltinamojo parodymų byloje nėra surinkta daugiau jokių įrodymų, patvirtinančių, kada, kaip, kur, iš ko kaltinamasis įgijo aptariamą psichotropinę medžiagą. Akivaizdu, kad kaltinamasis, duodamas parodymus dėl aptariamųjų aplinkybių, gali sąžiningi klysti / neteisingi prisiminti. Be to, byloje nenustatyta, kokį konkretų narkotinės medžiagos kiekį kaltinamasis neteisėtai įgijo, taip pat neaišku, kada konkrečiai jis galimai narkotinės medžiagos dalį suvartojo. Vien neteisėto draudžiamų medžiagų laikymo fakto nepakanka pripažinti, kad įrodyta, jog A. D. neteisėtai įgijo šias medžiagas.

Todėl teismas pripažįsta, kad šiuo atveju negalima kategoriškai konstatuoti, kokiomis aplinkybėmis A. D. neteisėtai įgijo draudžiamas medžiagas, todėl šis nusikalstamų veikų sudėčių, nustatytų BK 259 straipsnio 1 ir 2 dalyje, alternatyvusis požymis šalinamas iš kaltinimo.

Taigi pripažintina, kad A. D. nuo ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatyto laiko neteisėtai laikė psichotropinę medžiagą – 0,332 g amfetamino, o savo gyvenamojoje vietoje neteisėtai laikė narkotinę medžiagą – 0,415 g kanapių (antžeminių dalių), kol jas rado ir paėmė policijos pareigūnai. Valstybės kaltintojas nepagrįstai minėtus kaltinamojo veiksmus kvalifikavo kaip realią nusikalstamų veikų sutaptį. Nagrinėjamu atveju negalima tiksliai nustatyti, nuo kada tiksliai A. D. neteisėtai pradėjo disponuoti (laikyti) draudžiamomis medžiagomis. Byloje nustatyta, kad kaltinamojo neteisėtai laikytos draudžiamos medžiagos buvo rastos per ne itin ilgą laiką (atitinkamai 2024 m. spalio 8 d. apie 1 val. ir apie 15.26 val.). Akivaizdu, kad tam tikrą laiką abiejų draudžiamų medžiagų neteisėto laikymo laikas sutapo. A. D. turėjo tyčią abi draudžiamas medžiagas neteisėtai laikyti tuo pačiu tikslu – asmeniniam vartojimui. Nors draudžiamos medžiagos buvo rastos skirtingose vietose, jos pagal savo pobūdį skiriasi, tačiau tai savaime nereiškia, kad kaltinamojo veiksmai turi būti vertinami pagal du atskirus baudžiamojo įstatymo straipsnius. Teismas atsižvelgdamas į anksčiau aptartas aplinkybes, pripažįsta, kad A. D. padarė vieną nusikalstamą veiką, o ne realią nusikalstamų veikų sutaptį.

Esant tokioms aplinkybėms, teismas pripažįsta, kad byloje įrodyta, jog A. D. nuo ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatyto laiko iki 2024 m. spalio 8 d. apie 1 val. savo automobilyje Chrysler Voyager, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, laikė 0,332 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, ir iki 2024 m. spalio 8 d. apie 15.26 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), neteisėtai laikė tuo pačiu tikslu 0,415 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), kai 2024 m. spalio 8 d. apie 1 val. (duomenys neskelbtini), minėto automobilio dalinės apžiūros metu psichotropinę medžiagą – amfetaminą – rado ir paėmė policijos pareigūnai, o 2024 m. spalio 8 d. apie 15.26 val. minėto buto kratos metu narkotinę medžiagą – kanapes (antžemines dalis) – rado ir paėmė policijos pareigūnai.

Remiantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintomis „Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijomis“ (toliau – Rekomendacijos), nedidelis kiekis narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) yra ne daugiau kaip 5 g, o didelis kiekis – daugiau kaip 500 g, o nedidelis kiekis psichotropinės medžiagos – amfetamino – yra ne daugiau kaip 0,2 g, didelis kiekis – daugiau kaip 20 g. A. D. neteisėtai disponuojamos psichotropinės medžiagos – amfetamino – kiekis (0,332 g) viršija nedidelį šios medžiagos kiekį, nustatytą Rekomendacijose, todėl tai atitinka nusikalstamos veikos, nustatytos BK 259 straipsnio 1 dalyje, dalyką. Tokios išvados nepaneigia papildomai rastas kaltinamojo neteisėtai disponuojamos narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) – kiekis.

Nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės patvirtina, kad A. D. padarė nusikalstamą veiką veikdamas tiesiogine tyčia.

Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, A. D. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje.

IV. Dėl A. D. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Bylą nagrinėjant teisme, galima laiduotoja Z. D. pateikė prašymą dėl kaltinamojo A. D. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato (2 t., b. l. 29–30).

A. D. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad jo žmona pasirinkta laiduotoja, nes ji yra labai atsakingas žmogus, daug dėmesio skiria darbui ir šeimai, vaikų auklėjimui. Z. D. yra jam artimiausias žmogus, kuriuo pasitiki ir kuris daro didžiausią įtaką. Ji yra autoritetas kaltinamajam, visada kreipiasi į ją pasitarti, išklausyti nuomonės. Papasakojo žmonai apie nagrinėjamą įvykį, kai grįžo namo paleistas iš areštinės. Ji neigiamai reagavo. Z. D. netoleruoja narkotinių medžiagų. Jie (duomenys neskelbtini), turi (duomenys neskelbtini) vaikus. Šiuo metu dirba tik žmona. Z. D. gali prižiūrėti jį, jie pradėjo dažniau bendrauti, A. D. pasidalija išgyvenimais su ja.

Galima laiduotoja Z. D. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad ji su vyru A. D. (duomenys neskelbtini). Ji yra tinkama laiduotoja, nes turi tinkamas tam savybes. Z. D. yra autoritetas vyrui ir gali padaryti jam teigiamą įtaką. A. D. atsižvelgia į jo nuomonę, tariasi su ja. Ji dirba (duomenys neskelbtini), kuriame (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini) ir yra gerbiama (duomenys neskelbtini). Jos santykiai su vyru yra geri, pasitiki juo, bet šeimoje sprendžiamais klausimais ji priima lemiamą sprendimą. A. D. yra rūpestingas ir labai atsakingas, rūpinasi šeima ir kitais. Sužinojo apie nagrinėjamą įvykį iš pačio vyro, kai šis grįžo iš areštinės. A. D. buvo labai nusivylęs, labai kaltino save, kad taip pasielgė. Ji labai kritiškai reagavo į vyro elgesį. Labai kritiškai reagavo ir nustebo, kad A. D. pavartojo draudžiamų medžiagų. Anksčiau nekilo įtarimų dėl to. Vyras aiškino, kad vartojo draudžiamas medžiagas dėl nuovargio ir streso darbe. Jos labai kritiškas požiūris į narkotines medžiagas. Po nagrinėjamo įvykio pradėjo daug bendrauti su A. D. ir labai stebėti jį. Pastebėjo, kad vyras gailisi ir išgyvena. Ketina daugiau bendrauti su A. D., daugiau domėtis ir leisti laiką su juo. Kaltinamasis klauso jos nuomonės, todėl gali teigiamai paveikti jį. Šiuo metu visa finansinė našta tenka jai. Z. D. pajamos apie (duomenys neskelbtini) per mėnesį. Butas priklauso jai ir vyrui, (duomenys neskelbtini) butą iš (duomenys neskelbtini).

Pagal BK 40 straipsnio 1 dalį, asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą arba neatsargų ar nesunkų nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 2) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2025 m. sausio 31 d.), ir 3) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2025 m. sausio 31 d.)

Teismų praktikoje taip pat nurodyta, kad teismas, priimdamas sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi įvertinti byloje esančius įrodymus ir pagal savo vidinį įsitikinimą padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat kad pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-445-489/2016). Teismas pažymi, kad BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui teisę, bet ne pareigą priimti sprendimą, kuriuo asmuo atleidžiamas nuo atsakomybės, net ir esant visoms formalioms sąlygoms, teismas gali apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės. Šių sąlygų buvimą teismas nustato vertindamas bylos įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad A. D. padarė nesunkų nusikaltimą, nustatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje (BK 40 straipsnio 2 dalis). Teismas pažymi, kad pagal naują BK 40 straipsnio redakciją, atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nėra būtina, kad asmuo pirmą kartą būtų padaręs nesunkų nusikaltimą. Jis visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką. Dėl kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos šioje byloje nėra nukentėjusiaisiais ar civiliniais ieškovais pripažintų asmenų, nėra pareikštų civilinių ieškinių Sprendžiant ar yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, būtina įvertinti A. D. apibūdinančių duomenų visumą. Kaltinamasis šiuo metu neteistas, dėl jo nėra pradėtų kitų ikiteisminių tyrimų (1 t., b. l. 113), jis per paskutinius penkerius metus vos du kartus trauktas administracinėn atsakomybėn už nešiurkščius administracinius nusižengimus, paskirtos baudos sumokėtos, administracinės nuobaudos negalioja (1 t., b. l. 117–118). Nors A. D. šiuo metu nedirba (2 t., b. l. 31), tačiau jis teisme nurodė nedarbo priežastis, be to, ateityje pasiryžęs dirbti. Kaltinamasis ankstesnės darbovietės apibūdinamas teigiamai (2 t., b. l. 32–33), yra (duomenys neskelbtini), turi (duomenys neskelbtini) vaikus. Duomenų apie A. D. blogus įpročius ar priklausomybes byloje nėra. Pagal 2025 m. sausio 21 d. tyrimo protokolą, kaltinamojo šlapime nerasta draudžiamų medžiagų (2 t., b. l. 34). Jis 2024 m. gruodžio 11 d. išklausė mokymą apie alkoholio, narkotinių ir psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo poveikį žmogaus sveikatai programą (2 t., b. l. 35). Byloje nustatyta viena A. D. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Teismas taip pat atsižvelgia į A. D. duotus paaiškinimus teisme ir jos kritišką požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką. Remiantis tuo, kas nustatyta, yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi nagrinėjamu atveju nustatytos visos BK 40 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos sąlygos.

Laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Šioje byloje laiduotoja prašoma paskirti kaltinamojo žmoną Z. D. Nagrinėjamu atveju nėra abejonių, kad A. D. su žmona Z. D. sieja ilgalaikiai artimi ryšiai, Z. D. jam yra autoritetas. Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad Z. D. dirba, darbovietėje apibūdinama teigiamai (2 t., b. l. 36, 38–45). Z. D. anksčiau Lietuvos Respublikoje neteista (2 t., b. l. 46), paskutinių trejų metų laikotarpiu nebausta administracine tvarka (2 t., b. l. 47). Apibendrinant išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad Z. D. yra verta teismo pasitikėjimo, yra artima A. D., ji kritiška kaltinamojo elgesiui, taigi savo pavyzdžiu, asmeninėmis savybėmis ir nuolatiniu bendravimu gali daryti teigiamą įtaką A. D., kad šis laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, A. D., padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje, atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojos Z. D. atsakomybei pagal laidavimą, nustatant 1 metų ir 2 mėnesių laidavimo terminą be užstato, ir baudžiamoji byla nutrauktina.

BK 67 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, gali būti skiriamos išvardytos baudžiamojo poveikio priemonės.

Pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, gali būti skiriama baudžiamojo poveikio priemonė, nustatyta BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punkte – nuo 10 iki 250 MGL dydžio įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą (BK 71 straipsnio 1 dalis).

Teismas, atsižvelgdamas į A. D. padarytos nusikalstamos veikos pobūdį (nusikalstama veika susijusi su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, ja keliama grėsmė sveikatai ir priklausomybės vystymuisi), nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes (neteisėtai buvo disponuojama dviem draudžiamomis medžiagomis ir kt.), daro išvadą, jog A. D. tikslinga skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, nustatant artimą minimaliam dydį – 16 MGL (800 Eur) ir nustatant 8 mėnesių terminą įmokos sumokėjimui. Tokios išvados nepaneigia, kad A. D. šiuo metu nedirba. Byloje nenustatyta aplinkybių, kad kaltinamasis turi kokių nors sunkių ligų, dėl kurių jis negalėtų artimiausiu metu įsidarbinti ir gauti teisėtų pajamų.

V. Kiti klausimai

A. D. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 95–96). Ši kardomoji priemonė paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

1) sunaikinti po tyrimo likusias draudžiamas medžiagas – amfetaminą ir kanapes (antžemines dalis), kurios perduotos saugojimui Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje, esančiame Vilniuje, Liepyno g. 7;

2) sunaikinti daiktus – voką, kuriame yra trys vokai, paketai Nr. 640650 ir Nr. 640648, du tušti plastikiniai uždaromi maišeliai, plastikinė dėžutė su dviem tuščiais plastikiniais uždaromais maišeliais, į plastikinį uždaromą maišelį supakuotą tuščią popieriaus lankstinuką, elektronines svarstykles, plastikinę dėžutę – smulkintuvą, pypkę, plastikinį konteinerį su vatos tamponu, kurie perduoti saugojimui į saugyklą, esančią Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos sandėlių teritorijoje (sandėlis Nr. (duomenys neskelbtini)), Vilniaus r., Nemenčinės II kaime, Vilniaus g. 69 (2024 m. lapkričio 18 d. nutarimas).

Byloje civilinis ieškinys nepareikštas, laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas, priteistinų proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1 ir 4 dalimis, 305 ir 307 straipsniais,

nusprendžia:

A. D. (A. D.), padariusį nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojos Z. D. atsakomybei pagal laidavimą 1 (vieneriems) metams ir 2 (dviem) mėnesiams be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, A. D. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 16 MGL (800 Eur (aštuonių šimtų eurų)) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant ją sumokėti per 8 (aštuonis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

A. D. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

1) sunaikinti po tyrimo likusias draudžiamas medžiagas – amfetaminą ir kanapes (antžemines dalis), kurios perduotos saugojimui Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje, esančiame Vilniuje, Liepyno g. 7;

2) sunaikinti daiktus – voką, kuriame yra trys vokai, paketai Nr. 640650 ir Nr. 640648, du tušti plastikiniai uždaromi maišeliai, plastikinė dėžutė su dviem tuščiais plastikiniais uždaromais maišeliais, į plastikinį uždaromą maišelį supakuotą tuščią popieriaus lankstinuką, elektronines svarstykles, plastikinę dėžutę – smulkintuvą, pypkę, plastikinį konteinerį su vatos tamponu, kurie perduoti saugojimui į saugyklą, esančią Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos sandėlių teritorijoje (sandėlis Nr. (duomenys neskelbtini)), Vilniaus r., Nemenčinės II kaime, Vilniaus g. 69 (2024 m. lapkričio 18 d. nutarimas).

Išaiškinti A. D. ir Z. D., kad laiduotoja turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

1) jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas;

2) teismo įsiteisėjusiu nuosprendžiu paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą – mokama pervedant lėšas į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondo sąskaitą (sąskaitos Nr.: LT14 4040 0636 1000 0390, gavėjas Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, juridinio asmens kodas 188604955, mokėjimo paskirtis: vardas, pavardė, asmens kodas (būtina nurodyti asmens, kuriam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, vardą ir pavardę bei asmens kodą);

3) asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.