- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-04-19
- Bylos Nr.
- 2A-2065-611/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-02639-2011-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Andžej Maciejevski, Danutė Kutrienė, Loreta Lipnickienė
- Atsakovas
- H. S.
- Ieškovas
- O. K.
- Kategorijos
- 44.5.2.7pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Kutrienės, Loretos Lipnickienės ir Andžej Maciejevski (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo H. S. apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės O. K. ieškinį atsakovui H. S. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo 19092,00 Lt turtinės žalos atlyginimą, 3500,00 Lt neturtinės žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2011 metų birželio mėnesio 16-17 dienomis į aptvarą, esantį ieškovei nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, kuriame pastaroji augina danielius, įlindo 3 mišrūnų veislės šunys, kurie mirtinai sužalojo devynis ieškovei priklausančius danielius – 4 nėščias pateles ir 5 vienerių metų danielius. Vienos danieliaus patelės kaina – 1500 Lt, vieno vienerių metų danieliaus kaina – 1700 Lt, o vieno danieliaus jauniklio (naujagimio) kaina – 1050 Lt. Be to, ieškovė patyrė 392 Lt gaišenų utilizavimo išlaidų, todėl bendra ieškovei padarytos turtinės žalos suma yra 19092 Lt. Dėl įvykio ieškovė kreipėsi į Trakų rajono policijos komisariatą, 2011-07-22 buvo priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Ieškovė nurodyto įvykio metu patyrė ne tik turtinę žalą, bet ir neturtinę žalą. Ieškovė, netekusi jai priklausiusių danielių, patyrė dvasinius išgyvenimus, emocinį sukrėtimą ir patirtą neturtinę žalą vertina 3500 Lt suma. Kadangi šunys, kurie mirtinai sužalojo ieškovės danielius, priklauso atsakovui, pastarasis yra atsakingas už jam priklausančių šunų ieškovei padarytą žalą. Atsakovo neteisėti veiksmai pasireiškia tuo, jog pastarasis neužtikrino tinkamos jam priklausančių šunų priežiūros, netinkamai prižiūrėjo jam priklausančius šunis, tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir ieškovei padarytos žalos yra akivaizdus priežastinis ryšys.
Atsiliepimas
Atsakovas prašė ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė neįrodė ieškinio pagrindą sudarančių aplinkybių, ieškovės nagrinėjamoje byloje pareikšti reikalavimai yra grindžiami vien spėlionėmis ir prielaidomis. Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog šunys, kurie, anot ieškovės, mirtinai sužalojo jos danielius, priklauso atsakovui. Taip pat nėra neabejotinų duomenų, jog danieliams padarytus sužalojimus galėjo padaryti šunys. Atsakovas nėra šunų, mirtinai sužalojusių ieškovei priklausančius danielius, savininkas ir nežino, kam priklauso nurodyti šunys Atsakovas šiuos šunis tik pašerdavo, kai pastarieji atbėgdavo į atsakovo gyvenamojo namo kiemą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Trakų rajono apylinkės teismas 2012 m. gruodžio 28 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovei iš atsakovo 13892,00 Lt turtinės žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 13892,00 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2011-12-16) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 416,90 Lt bylinėjimosi išlaidas; kitoje dalyje ieškinį atmetė. Atsakovui iš ieškovės priteisė 1694,44 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Teismas konstatavo, kad sisteminė bylos duomenų – liudytojo E. L. parodymų ir 2011-07-26 tarnybinio pranešimo, 2012-09-21 nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, liudytojo T. S. parodymų ir jo apklausos protokolo – analizė sudaro pagrindą išvadai, jog atsakovas yra šunų, kurie mirtinai sužalojo devynis ieškovei priklausančius danielius, savininkas. Atsakovas, kaip ginčo šunų savininkas, neužtikrino tinkamos šių šunų priežiūros, neužtikrino, kad jam priklausantys šunys nepadarytų žalos kitų asmenų turtui, todėl toks jo neveikimas laikytinas neteisėtu, pažeidžiančiu LR Gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo 5 str. 3 d. ir 17 str. 4 d. nuostatas. Teismas padarė išvadą, jog yra įrodytas atsakovo neteisėtų veiksmų faktas. Taip pat pažymėjo, jog byloje esantys įrodymai patvirtina, kad vieno danieliaus (tiek patino, tiek patelės) kaina yra 1500 Lt, todėl konstatavo, jog visų mirtinai sužalotų danielių kaina, t.y. ieškovės patirtų nuostolių suma sudaro 13500 Lt. Teismas pažymėjo, jog nėra pagrindo pripažinti, jog ieškovės patirtus nuostolius sudaro negautos pajamos, kurias ji būtų gavusi, pardavus gimusius keturis danieliaus naujagimius, kadangi šios aplinkybės neatsiradimą gali nulemti ir kiti įvairūs veiksniai. Teismas konstatavo, kad ieškovė taip pat patyrė 392 Lt gaišenų utilizavimo išlaidas, t.y. iš viso 13 892 Lt.
Teismas nustatė, jog tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir ieškovės patirtų nuostolių yra priežastinis ryšys, t.y. ieškovės patirti nuostoliai yra atsakovo neteisėtų veiksmų rezultatas, kadangi jeigu atsakovas, kaip ginčo šunų savininkas, būtų užtikrinęs tinkamą šių šunų priežiūrą, užkirtęs kelią jam priklausančių šunų pabėgimui, ieškovė nebūtų patyrusi 13892 Lt nuostolių. Be to, atsižvelgęs į tai, kad žala buvo padaryta ieškovės turtui, konstatavo, jog ieškovė neturi materialinės subjektinės teisės reikalauti neturtinės žalos atlyginimo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovas pateikė apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinį skundą grindžia šiomis aplinkybėmis:
1. pirmosios instancijos teismas nepašalino visų abejonių, todėl skundžiamas sprendimas laikytinas šališku. Atsakovo nuomone, teismas viso bylos nagrinėjimo metu sistemingai palaikė ieškovės poziciją, vertino visus įrodymus byloje tik jos naudai, visomis įmanomomis procesinėmis priemonėmis bandė padėti ieškovei, ką galima matyti tiek iš teismo 2012 m. lapkričio 16 d. nutarties, kai teismas jau išėjęs priimti sprendimo, nusprendė atnaujinti civilinės bylos nagrinėjimą ir nurodyti ieškovei pateikti papildomus įrodymus, nors užtikrinti papildomų įrodymų pakankamumą yra šalies pareiga, tiek ir iš priimto ginčijamo sprendimo.
Žemesnės instancijos teismas
2. Teismas nenustatė visų sąlygų, būtinų civilinei atsakovo atsakomybei atsirasti. Byloje nėra prejudicinių sprendimų, kuriais būtų nustatyti atsakovo veiksmai, sąlygoję žalos atsiradimą. Byloje nėra įrodyta, kad danielius papjovė šunys, ir kad šie šunys priklausė atsakovui, todėl konstatuotina, kad nėra priežastinio ryšio tarp ieškovės patirtos žalos ir atsakovo veiksmų. Be to, ieškovė nepateikė įrodymų, kokią iš tikrųjų žalą patyrė, kadangi iš pateiktų mokėjimo dokumentų matyti, kad už danielius mokėjo ne pati ieškovė, o M. T.. Tokiu būdu pati ieškovė nepatyrė jokių nuostolių, kadangi už danielius yra sumokėjęs kitas žmogus.
3. Teismas ignoravo aplinkybę, jog ieškovė nepateikė jokių dokumentų, galinčių įrodyti, kad danieliai buvo mirtinai sužaloti atsakovo šunų. Byloje esančiose nuotraukose fiksuoti keli danieliai be išorinių smurto požymių, taip pat yra keli šunys, kurių priklausomybė nežinoma ir kurie elgiasi neagresyviai.
4. Teismas nepagrįstai vadovavosi į bylą pateiktu 2011-06-17 gaišenos, patologinės medžiagos patologinio anatominio tyrimo aktu Nr.1, kuris kelia rimtų abejonių dėl savo įrodomosios reikšmės ir autentiškumo. Šiame akte nėra jokių nuorodų į tai, kad jame paminėtus sužalojimus galėjo padaryti šunys, nėra aprašyta skrodimo eiga, nepateiktos eigą fiksuojančios nuotraukos, jame nėra nurodyta tyrimo atlikimo pradžia ir pabaiga, taip pat nėra pateikti jokie dokumentai, patvirtinantis tyrimo atlikusio specialisto kvalifikaciją ir galėjimą atlikti tokį tyrimą. Be to, į bylą nėra pateiktas ieškovės prašymas atlikti tokį tyrimą, kurio pagrindu jis turėjo būti atliekamas. Atkreipia dėmesį, jog apie šio akto egzistavimą nėra užsiminta nei rašant pareiškimą Vilniaus apskrities VPK Trakų rajono PK, nei priimtame 2011-07-27 nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, nei ieškovės ieškinyje. Minėtas aktas buvo nurodytas tik ieškovės dublike.
5. Teismas nepagrįstai rėmėsi Vilniaus apskrities VPK Trakų r. PK KPS tyrėjo E. L. 2012-09-21 nutarimu atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, kadangi jis yra panaikintas kaip nepagrįstas dėl formuluotės, jog ieškovės danielius papjovė atsakovo šunys.
6. Teismas nevertino aplinkybių, jog ieškovės danieliai nugaišta nebe pirmą kartą. Vien 2010 m. veterinarijos tarnyba yra nustačiusi du atvejus, kai gyvūnai nugaišo dėl nepriežiūros. Atsakovo nuomone, šiuo atveju ieškovė siekia atsakovo sąskaita padengti savo nuostolius.
7. Teismas nepagrįstai atsisakė į bylą įtraukti atsakovo sutuoktinę ir tokiu būdu nusprendė dėl neįtraukto į bylą asmens teisių, kadangi šunys yra visos šeimos nuosavybė, o priteistos sumos pagal teismo sprendimą išieškomos ne tik iš atsakovo, bet ir iš viso šeimos turto.
Atsiliepimas
Ieškovė atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą prašė jį atmesti. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiomis aplinkybėmis:
1. atsakovas turėjo galimybę pasinaudoti visomis jam įstatymo suteikiamomis teisėmis, siekiant apginti savo interesus bei pateikti įrodymus. Teismas sprendime nurodė visas faktines aplinkybes, jas įvertino ir priėmė teisingą sprendimą, o bylos nagrinėjimo metu nė vienai iš proceso šalių nereiškė išankstinio priešiškumo ar palankumo.
2. Atsakovas, ginčydamas teismo sprendimu konstatuotą faktinę aplinkybę, jog šunys priklausė atsakovui, neginčija kitos, paties nurodytos aplinkybės, kad jis šunis priglaudė, jais rūpinosi ir juos šerdavo. Net ir vadovaujantis atsakovo pozicija, jog tai – valkataujantys šunys, atsakovas tinkamai neatlikdamas pareigos pasirūpinti valkataujančiais šunimis, neatiduodamas jų į gyvūnų prieglaudą, o juos priglausdamas ir šerdamas, prisiėmė atsakomybę dėl jų priežiūros. Šiuo atveju teismas nuosekliai analizuodamas rašytinius dokumentus ir liudytojų parodymus, nurodė motyvus, kuriais grindė sprendimą, kad atsakovas yra atsakingas už jam priklausančių gyvūnų padarytą žalą ir nustatė žalos dydį.
3. Civilinėje byloje nebuvo pagrindo tirti, ar gyvūnai ieškovei buvo dovanoti ar ji juos pirko. Atsakovas neginčijo fakto, jog ieškovei priklausančiame ūkyje žuvo jai priklausantys danieliai. Danielių įsigijimo dokumentai į bylą buvo pateikti siekiant įrodyti faktines danielių kainas. Atsakovas, abejodamas kainų tikrumu, turėjo teisę prašyti civilinėje byloje skirti gyvūnų vertinimo ekspertizę.
Motyvuojamoji dalis
4. Atsakovas visus savo atsiliepime į ieškinį nurodytus teiginius turėjo pagrįsti įrodymais ir nurodyti, jų sąsajas su byla. Atsakovas negali įrodinėjimo naštos ar įrodymų paieškos ir tyrimo atlikimo perkelti teismui.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
Apeliacinis skundas netenkinamas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, taip pat ex officio patikrinti, ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra, todėl pasisako tik dėl atsakovo apeliacinio skundo argumentų.
Byloje apeliantas ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo konstatuota, kad atsakovas yra šunų, mirtinai sužalojusių devynis ieškovei priklausančius danielius, savininkas ir kurio veiksmuose yra visos civilinei atsakomybei atsirasti būtinos sąlygos, dėl ko jis privalo atlyginti ieškovės patirtą žalą, teisėtumą.
Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra priimtas nevisapusiškai įvertinus faktines bylos aplinkybes, yra nemotyvuotas ir šališkas. Teisėjų kolegija atmeta tokius apelianto argumentus kaip nepagrįstus. CPK 185 str. 1 d. nustato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis. Be to, teismas yra saistomas įrodymų leistinumo ir sąsajumo, kitų įrodinėjimo taisyklių (CPK 182 str., 177 str.,180 str.). Nagrinėjamoje byloje, kaip matyti iš teismo sprendimo, teismas ištyrė ir įvertino visus šalių į bylą pateiktus įrodymus, juos motyvuotai kiekvieną atskirai ir visumoje įvertino ir padarė atitinkamas išvadas. Bylos duomenimis taip pat nenustatyta, kad pirmosios instancijos teismas būtų šališkas, šališkai ir dėl to nepagrįstai palaikytų tik ieškovės poziciją ar atliktų kitus veiksmus, kurių pagrindų galima būtų spręsti dėl teismo išankstinio nusistatymo prieš atsakovą, o aplinkybė, kad teismas 2012 m. lapkričio 6 d. nutartimi, remdamasis CPK 256 str., atnaujino bylos nagrinėjimą, siekdamas išsiaiškinti papildomus bylai išnagrinėti būtinus duomenis, t.y. tikslias gyvūnų kainas, nesudaro pagrindo pripažinti teismo šališkumo.
Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, suformavęs ir išplėtojęs gausią ir vienodą įrodinėjimą bei įrodymų vertinimą reglamentuojančių civilinio proceso normų aiškinimo ir taikymo praktiką, yra išaiškinęs, kad civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką, kai nėra reikalaujama absoliutaus teismo įsitikinimo, kai byloje esantys įrodymai leidžia padaryti labiau tikėtiną išvadą, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo, t.y. taikyti įrodymų pakankamumo taisyklę, kuri reiškia, kad išvada apie faktų buvimą gali būti daroma ir tada, kai išlieka tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą ar jų nebuvimą (CPK 176 str.). Be to, teismas, vertindamas įrodymus, vadovaujasi įstatymo reikalavimais ir, remdamasis logikos dėsniais, sprendžia apie gautų faktinių duomenų tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį bei pakankamumą įrodinėjimo dalyko faktams nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2009; 2009 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2009;2011 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2011; kt.).
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į minėtą teisinį reglamentavimą ir įvertinusi byloje esančius įrodymus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog sisteminė bylos duomenų analizė leidžia padaryti pagrįstą išvadą, kad atsakovas yra šunų, kurie mirtinai sužalojo ieškovei priklausančius danielius, savininkas ir neužtikrino, kad jam priklausantys gyvūnai nepadarytų žalos kitų asmenų turtui. Byloje esantys liudytojų Vilniaus apskrities VPK Trakų r. PK KPS tyrėjo E. L. ir T. S. parodymai, jog minėti šunys priklauso atsakovui ir įvykio dieną būtent šie šunys lakstė danielių aptvare, o atsakovo sūnus jiems patvirtino minėtų šunų priklausomybę atsakovui (t.1, b.l. 122-123), šias aplinkybes patvirtinantis E. L. 2011-07-26 tarnybinis pranešimas (t.1, b.l. 132), liudytojo V. J. parodymai ir 2011-06-17 Gaišenos, patologinės medžiagos patologinio anatominio tyrimo aktas, kuriame konstatuota, jog šunys gali papjauti danielius, o ieškovės žuvę danieliai buvo su kastinėmis bei plėštinėmis žaizdomis įvairiose kūno vietose (t.1, b.l.122-123, 56-57), byloje esančios ieškovei priklausančių gyvūnų aptvaro nuotraukos, kuriose aiškiai matyti negyvi danieliai ir šalia esantys minėti šunys (t.1, b.l. 18-21), leidžia daryti išvadą, jog yra labiau tikėtina, kad būtent šunys mirtinai sužalojo ieškovei priklausančius danielius ir šie šunys priklauso atsakovui. Šie byloje surinkti įrodymai yra išsamūs, tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems, vieni kitus papildo, todėl pirmosios instancijos teismas teisingai nusprendė, jog atsakovas neužtikrino savo šunų priežiūros, dėl to privalo atlyginti ieškovei jos patirtą žalą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad liudytojo E. S. parodymais byloje vadovautis negalima, nes šio liudytojo parodymus paneigia byloje surinktų įrodymų visuma, o atsakovą ir E. S. sieja artimi giminystės ryšiai, dėl ko E. S. gali būti suinteresuotas atsakovui palankia bylos baigtimi.
Byloje esantis veterinaro V. J. užpildytas 2011-06-17 gaišenos, patologinės medžiagos patologinio anatominio tyrimo aktas yra aiškus ir išsamus, užpildyta forma yra patvirtinta LR Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus įsakymu, jokių duomenų, dėl kurių būtų galima tokiu aktu abejoti, byloje nėra, tokių pagrįstų duomenų atsakovas taip pat nenurodė. Be to, V. J. kvalifikaciją patvirtina byloje esanti V. J. veterinarijos praktikos licencijos kopija (t.1,b.l. 78). Atkreiptinas dėmesys, kad sprendžiant atsakovo atsakomybės klausimą, neturi teisinės reikšmės tai, kad byloje nėra ieškovės prašymo minėtą anatominį tyrimą atlikti ar kad tyrimo aktas nagrinėjant bylą buvo pateiktas vėliau. Priešingi apelianto teiginiai laikytini tik siekiu išvengti atsakomybės, yra nepagrįsti ir atmetami.
Iš bylos medžiagos taip pat matyti, kad ieškovė ėmėsi aktyvių veiksmų žalos dydžiui ir gyvūnų kainai pagrįsti bei pateikė įvairaus pobūdžio dokumentus: tiek PVM sąskaitas faktūras, tiek internetinių svetainių, susirašinėjimų su danielių pardavėjais medžiagą. Tuo tarpu apeliantas, nors ir turėjo visas galimybes bylos nagrinėjimo metu pateikti duomenis, kurie patvirtintų priešingą, nei ieškovės nurodytą, danielių kainą, tokių veiksmų nesiėmė. Dėl to nėra pagrindo ieškovės pateiktais duomenimis ir juose nurodyta danielių rinkos kaina nesivadovauti. Be to, aplinkybė, kad už pirktus danielius apmokėjo ne ieškovė, o jos buvęs sutuoktinis, nepaneigia fakto, kad ieškovė, netekusi devynių jai priklausančių danielių, patyrė žalą.
Teisėjų kolegija taip pat atkreipia apelianto dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas sprendime dėl atsakovo sutuoktinės teisių ar/ir pareigų nepasisakė, toks teismo sprendimas teisinių pasekmių jai nesukels, dėl to pagrįstai atsisakė į bylą įtraukti ją trečiuoju asmeniu. Atsakovui ir jo sutuoktinei nesutarus dėl jų šunų nuosavybės ir žalos atlyginimo dalies, apeliantas turi galimybę kreiptis į teismą ir dalį priteistos sumos išieškoti iš savo sutuoktinės.
Kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai teisinės reikšmės pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui neturi, todėl dėl jų teisėjų kolegija nepasisako.
Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, visapusiškai ištyrė ir įvertino bylai reikšmingas aplinkybes, tinkamai taikė materialinės bei procesinės teisės normas, todėl skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Atsakovo apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą teismo sprendimą pakeisti arba panaikinti (LR CPK 320 str.), todėl jo apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Atmetus atsakovo apeliacinį skundą ir įvertinus Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro įsakymu patvirtintas rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio, ieškovei iš atsakovo priteistinos 484 Lt dydžio bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija
nutarė:
Trakų rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Iš atsakovo H. S. (a.k(duomenys neskelbtini) ieškovei O. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) priteisti 484 (keturis šimtus aštuoniasdešimt keturis) litus bylinėjimosi išlaidų.