Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2021-07-02 · Civilinė byla Nr. e2YT-1863-1081/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-07-02
Bylos Nr.
e2YT-1863-1081/2021
Teisminio proceso Nr.
2-25-3-00398-2021-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Kristina Vorienė
Pareiškėjas
A. Š.
Suinteresuotas asmuo
R. A., K. Š., S. R., valstybės įmonei „Turto bankas“, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
Advokatai
Romanas Lupeika
Civilinė byla Nr. e2YT-1863-1081/2021Teisminio proceso Nr. 2-25-3-00398-2021-7Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.2.3.1.; 3.4.5.2.; 3.2.6.1.
PLUNGĖS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. liepos 2 d.Kretinga
Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų teisėja Kristina Vorienė,sekretoriaujant teismo posėdžio sekretorei Nijolei Mikaločienei,dalyvaujat pareiškėjui A. Š., jo atstovui advokatui Romanui Lupeikai,suinteresuotiems asmenims R. A., K. Š., S. R.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. Š. pareiškimą suinteresuotiems asmenims R. A., K. Š., S. R., valstybės įmonei „Turto bankas“ ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas A. Š. kreipėsi į teismą su prašymu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jo mama Liucija L. Š., mirusi (duomenys neskelbtini), buvo priėmusi savo sutuoktinio K. Š., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti. Nurodė, kad pareiškėjo tėvai K. Š. ir Liucija L. I. susituokė (duomenys neskelbtini). Santuokos metu jie tiek bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, tiek asmeninės nuosavybės teise įgijo įvairaus nekilnojamojo turto. (duomenys neskelbtini) mirus K. Š., nei jo sutuoktinė L. L. Š., nei mirusiojo vaikai – pareiškėjas A. Š. ir jo sesuo R. A. dėl palikimo priėmimo į notarų biurą nesikreipė. Kitas brolis K. Š. (gim. (duomenys neskelbtini)) mirė dar iki tėvo mirties, t. y. (duomenys neskelbtini). Nors pareiškėjo mama per įstatymo nustatytą terminą dėl palikimo priėmimo į notaro biurą nesikreipė, tačiau atsiradusį palikimą ji priėmė faktiniu valdymu, t. y. po sutuoktinio mirties liko gyventi jai nuosavybės teise priklausančiame gyvenamajame name, rūpinosi ir prižiūrėjo žemės sklypus, mokėjo mokesčius. (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo mama L. L. Š., kuri 2020 m. lapkričio 27 d. sudarytu testamentu savo turtą paliko pareiškėjui ir jo seseriai R. A.. Po mamos mirties pareiškėjas su seserimi kreipėsi į notarų biurą dėl palikimo priėmimo, tačiau paveldėjimo teisės liudijimas jiems nebuvo išduotas, nes paaiškėjo, kad nėra išspręsti turto, likusio po K. Š. mirties, paveldėjimo klausimai. Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas reikalingas tam, kad pareiškėjas ir jo sesuo galėtų įgyvendinti savo kaip įpėdinių teises į paveldimą turtą.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į pareiškimą nurodė, jog nesant prieštaravimų tarp proceso šalių ir teismui pripažinus pareiškimo argumentus pagrįstais, pareiškimo tenkinimui neprieštaraus. Bylą prašė nagrinėti suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.

Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ atsiliepime į pareiškimą prašė pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.

Suinteresuoti asmenys R. A., K. Š. ir S. R. atsiliepimų į pareiškimą per teismo nustatytą terminą nepateikė.

Teismo posėdyje pareiškėjas ir jo atstovas pareiškimą palaikė jame išdėstytais motyvais. Pareiškėjas paaiškino, kad jo tėvai santuokos metu išsipirko žemės sklypus (duomenys neskelbtini). Iki tėvo mirties jis su tėvais gyveno namų valdoje (duomenys neskelbtini). Mirus tėvui dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė, nes nežinojo paveldėjimo procedūrų. Manė, kad visas tėvo turtas automatiškai pereis mamai. Mirus tėvui, mama ir toliau liko gyventi toje pačioje namų valdoje. Žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), panaudos sutarties pagrindu mama perleido naudotis pažįstamam ūkininkui, kadangi pati nebeturėjo sveikatos jo prižiūrėti. Mama taip pat mokėjo žemės bei kitus mokesčius.

Teismo posėdyje suinteresuotas asmuo R. A. su pareiškimu sutiko. Paaiškino, kad kai mirė tėvas, manė, kad po jo mirties visas turtas pereis mamai. Kai mama nusprendė surašyti testamentą, atvažiavusi notarė paaiškino, kad nėra sutvarkyta tėvo dalis. Po tėvo mirties mama liko gyventi (duomenys neskelbtini), mokėjo mokesčius. Žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), išnuomojo, nes nebeturėjo sveikatos juo rūpintis. Mamai padėdavo su ja gyvenęs brolis.

Teismo posėdyje suinteresuotas asmuo S. R. pateiktam pareiškimui neprieštaravo. Nurodė, kad jokių pretenzijų į turtą neturi. Paaiškino, kad jos tėvas K. Š. (gim. (duomenys neskelbtini)) buvo miręs dar iki senelio K. Š. (gim. (duomenys neskelbtini)) mirties. Po tėvo mirties ji dėl palikimo priėmimo nesikreipė, nes nebuvo jokio paveldimo turto. Patvirtino, kad jos močiutė L. L. Š. po senelio K. Š. (gim. (duomenys neskelbtini)) mirties rūpinosi likusiu turtu.

Teismo posėdyje suinteresuotas asmuo K. Š. su pareiškimu sutiko. Pretenzijų į turtą neturi. Kiek jam žinoma, po senelio mirties likusiame turte gyveno ir rūpinosi močiutė ir pareiškėjas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjo A. Š. tėvai L. L. Š. ir K. Š. (gim. (duomenys neskelbtini)) susituokė (duomenys neskelbtini). Santuokoje jie susilaukė trijų vaikų – K. Š. (gim. (duomenys neskelbtini), kuris (duomenys neskelbtini) mirė), A. Š. ir R. A.. L. L. Š. ir K. Š. (gim. (duomenys neskelbtini)) santuokos metu įgijo 11/25 dalių gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 11/25 dalių kitų statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) (registruoti L. L. Š. vardu ir priklausė asmeninės nuosavybės teise), 628/1427 dalių žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (registruotas L. L. Š. vardu, tačiau faktiškai sutuoktiniams priklausė bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise), žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (registruotas L. L. Š. vardu, tačiau faktiškai sutuoktiniams priklausė bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise), žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (priklausė K. Š., gim. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise ir santuokos metu buvo parduotas). K. Š. (gim. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) mirė. Kretingos rajono trečiojo notaro biuro 2021 m. sausio 12 d. pažyma Nr. S-2 patvirtina, kad po K. Š. (gim. (duomenys neskelbtini)) mirties dėl jo palikimo priėmimo į notarų biurą nei vienas iš įpėdinių nesikreipė. L. L. Š. liko gyventi šeimos namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), kur gyveno iki pat mirties. Pareiškėjas A. Š. ir suinteresuoti asmenys R. A., K. Š. ir S. R. teismo posėdžio metu patvirtino, kad L. L. Š. rūpinosi po K. Š. (gim. (duomenys neskelbtini)) mirties likusiu turtu, mokėjo mokesčius. L. L. Š. mirė (duomenys neskelbtini). Ji 2020 m. lapkričio 27 d. sudarytu testamentų savo turtą paliko pareiškėjui A. Š. ir suinteresuotam asmeniui R. A.. Po L. L. Š. mirties pareiškėjas ir suinteresuotas asmuo R. A. kreipėsi į notarą dėl palikimo priėmimo, tačiau paveldėjimo procedūros negali būti užbaigtos, nes nėra teisiškai įregistruota, kad L. L. Š. buvo priėmusi mirusio sutuoktinio K. Š. (gim. (duomenys neskelbtini)) palikimą.

Paveldėjimo, kaip ir kituose civiliniuose teisiniuose santykiuose galioja civilinių teisių subjektų elgesio dispozityvumo principas, kuris reiškia, kad asmenys turimas teises įgyvendina savo nuožiūra, išskyrus įstatyme nustatytus ribojimus. Paveldėjimo teisėje šis principas įgyvendinamas, priimant arba atsisakant priimti palikimą (CK 5.50, 5.60 straipsniai), kai asmuo turi teisę paveldėti pagal įstatymą arba testamentą. Palikimo priėmimas yra aktyvus veiksmas (vienašalis sandoris), kuris sukelia atitinkamus teisinius padarinius tik tuo atveju, jeigu yra išreikštas (sudarytas) įstatymo nustatyta tvarka ir terminais. CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyti du palikimo priėmimo būdai: įpėdinis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis).

CK 5.51 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudenciją, aiškinant CK nuostatas dėl palikimo priėmimo, pradėjus faktiškai valdyti paveldimą turtą, faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007; 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009; kt.).

Byloje nustatyta, kad L. L. Š. K. Š. (gim. (duomenys neskelbtini)) palikimo atsiradimo momentu gyveno jiems nuosavybės teise priklausiusiame gyvenamajame name ir liko jame gyventi iki mirties, rūpinosi žemės sklypais bei kitu turtu, mokėjo mokesčius, t. y. elgėsi kaip paveldimo turto savininkė, turinti teisę į palikimą.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog yra pagrindas pripažinti, kad pareiškėjo A. Š. mama L. L. Š., mirusi (duomenys neskelbtini), buvo priėmusi savo sutuoktinio K. Š. (gim. (duomenys neskelbtini)), mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).

Juridinis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo ir nuosavybės teisių įregistravimo tikslu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 444, 448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad L. L. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), buvo priėmusi savo sutuoktinio K. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti.

Juridinis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo ir nuosavybės teisių įregistravimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per sprendimą priėmusį teismą.

Teisėja Kristina Vorienė