Šiaulių apygardos teismo nutartis

2013-04-08 · Civilinė byla Nr. 2S-297-372/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-04-08
Bylos Nr.
2S-297-372/2013
Teisminio proceso Nr.
2-36-3-01306-2012-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Birutė Simonaitienė
Pareiškėjas
R. S.
Kategorijos
  • 103.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Teisėja A. Petkevičienė Civilinė byla Nr. 2S-297-372/2013
Teisminio proceso Nr. 2-36-3-01306-2012-9Procesinio sprendimo kategorija 103.4;122.4 (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASN U T ARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. balandžio 8 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Simonaitienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. S. atskirąjį skundą dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 6 d. nutarties, kuria nutarta atsisakyti tvirtinti patikslintą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, panaikinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Raseinių rajono apylinkės teismas 2009 m. kovo 2 d. sprendimu pagal abiejų sutuoktinių prašymą nutraukė santuoką tarp R. S. ir E. S. ir, be kita ko, patvirtino sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių.

Raseinių rajono apylinkės teismas 2010 m. kovo 5 d. nutartimi atnaujino procesą dėl Raseinių rajono apylinkės teismo išnagrinėtos civilinės bylos Nr. 2-308-551-2009 dalies dėl santuokoje įgyto turto padalijimo ir įtraukė į bylą trečiuoju asmeniu, pareiškiančiu savarankiškus reikalavimus, Privačių miškų savininkų kooperatyvą „Savas miškas“.

Raseinių rajono apylinkės teismas 2012 m. kovo 12 d. sprendimu panaikino Raseinių rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 2 d. sprendimo dalį dėl pareiškėjų E. S. ir R. S. santuokoje įgyto turto padalijimo ir įpareigojo pareiškėjus E. S. ir R. S. pateikti LR CK 3.53 straipsnio ir CPK 539 straipsnio reikalavimus atitinkantį prašymą ir sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių dėl santuokoje įgyto turto padalijimo dalies.

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2012 m. spalio 2 d. nutartimi Raseinių rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 12 d. sprendimą paliko nepakeistą.

Šalies argumentai

Pareiškėjai E. S. ir R. S. kreipėsi į Raseinių rajono apylinkės teismą, prašydami patvirtinti jų 2012 m. lapkričio 14 d. sudarytą patikslintą sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Raseinių rajono apylinkės teismas 2013 m. vasario 6 d. nutartimi atsisakė tvirtinti 2012 m. lapkričio 14 d. patikslintą sutartį. Sustabdė civilinę bylą, kol pareiškėjai sudarys naują patikslintą sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių dalies dėl santuokoje įgyto turto padalijimo. Išaiškino pareiškėjams, kad, jeigu jie per šešis mėnesius nuo bylos sustabdymo dienos neįvykdys teismo nurodymo dėl patikslintos sutarties turinio, teismas prašymą paliks nenagrinėtą. Nurodė, kad sutartis dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių neatitinka įstatymo keliamų reikalavimų. Pažymėjo, kad pareiškėjai dalydami turtą, susitarė nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, tačiau sutartyje nenurodė, kaip ir iš kokio turto bus atsiskaitoma su kreditoriumi Privačių miškų savininkų kooperatyvu „Savas miškas“. Atkreipė dėmesį į tai, kad patikslintoje sutartyje nurodyta bendro turto vertė nesutampa su sudėtomis pareiškėjų pasidalytomis tarpusavyje bendro turto dalimis. Pabrėžė, kad pareiškėjai į patikslintą sutartį įtraukė klausimą dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo įsiskolinimo ir R. S. tenkančią 61590,00 Lt vertės bendro turto dalį sumažino 32763,00 Lt vertės turtu, minėtą turtą atiduodant nepilnamečių vaikų nuosavybėn. Įvertino, kad E. S. pardavė žemės sklypą ir gavo pajamas, tačiau šio klausimo sutartyje neaptarė, ir neaptarė R. S. sumokėtos 8200,00 Lt kompensacijos už jai tenkančią didesnę dalį turto klausimo. Teismo vertinimu, pareiškėjų 2012 m. lapkričio 14 d. sudarytos patikslintos sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių dalis dėl santuokoje įgyto turto padalijimo prieštarauja viešajai tvarkai ir pažeidžia kreditoriaus Privačių miškų savininkų kooperatyvo „Savas miškas“ teisėtus interesus.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Skųsdamas Raseinių rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 6 d. nutartį, apeliantas (pareiškėjas) R. S. prašo teismo nutartį panaikinti. Atskirajame skunde teigiama, kad pareiškėjų santuokos nutraukimo dieną (2009 m. kovo 2 d.) Privačių miškų savininkų kooperatyvas „Savas miškas“ nebuvo apelianto kreditoriumi. Tvirtinama, kad teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nenustatė prisiimtos prievolės rūšies. Apelianto manymu, teismui nepatvirtinus patikslintos sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių yra pažeidžiami mažamečių vaikų interesai, o klausimai dėl parduoto turto ir apeliantui sumokėtos kompensacijos neturėjo būti išspręsti sutartyje.

Atsiliepimas

Atsiliepdamas į atskirąjį skundą, kreditorius Privačių miškų savininkų kooperatyvas „Savas miškas“ prašo Raseinių rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 6 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodoma, kad pareiškėjų pateikta patikslinta sutartis dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių prieštarauja kreditoriaus interesams ir imperatyvioms įstatymo normoms.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

Motyvuojamoji dalis

teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

Apelianto (pareiškėjo) R. S. atskirasis skundas netenkintinas.

Pagal CPK 182 straipsnio 2 punktą nereikia įrodinėti tų aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, tokios aplinkybės yra prejudiciniai faktai. Aiškindamas nurodytą proceso teisės normą kasacinis teismas laikosi šių pagrindinių nuostatų: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2008; 2008 m. balandžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2008; 2010 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-173/2010; kt.).

Teismo vertinimu prejudicinio fakto reikšmę pagal CPK 182 straipsnio 2 punktą ir jį aiškinančias teismų praktikos nuostatas nagrinėjamoje byloje turi kitoje Šiaulių apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2A-412-194/2012 2012 m. spalio 2 d. nutartyje nustatytos aplinkybės ir padarytos išvados.

Priešingai, nei skunde teigia apeliantas, kad pareiškėjų santuokos nutraukimo dieną (2009 m. kovo 2 d.) Privačių miškų savininkų kooperatyvas „Savas miškas“ nebuvo apelianto kreditoriumi, teisėjų kolegija prieš tai minėtoje civilinėje byloje konstatavo, jog prievolė kreditoriui atsirado ir egzistavo nuo 2005 metų, kadangi R. S., dirbdamas Privačių miškų savininkų kooperatyvo „Savas miškas“ (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2004-11-15 iki 2005-02-01 iš įmonės paėmė 163338,44 Lt ir jų negrąžino, ir tai pažymėjo Kauno apygardos teismas 2010 m. birželio 21 d. galutiniame sprendime (civilinė byla Nr. 2-727-555/2010), nes ši suma buvo priteista iš apelianto, o Lietuvos apeliacinis teismas 2011 m. lapkričio 4 d. nutartimi (civilinėje byloje Nr. 2A-450/2011) minėtą teismo sprendimą paliko nepakeistą. Kolegija sprendė, kad apeliantas neįvykdė pareigos nutraukiant santuoką nurodyti duomenis apie sutuoktinių arba vieno iš jų kreditorius ir pranešti jiems apie bylos iškėlimą, nusiunčiant pareiškimo dėl ieškinio kopiją.

Teismas pažymi, kad reikalavimai, susiję su sutuoktinių kreditorių teisių apsauga (ieškinio pareiškime nurodyti žinomus bendrus sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorius ir pranešti jiems apie bylos iškėlimą, nusiunčiant ieškinio pareiškimo kopiją) privalomi visais santuokos nutraukimo atvejais, nepaisant to, byla nagrinėjama ginčo ar ypatingosios teisenos tvarka (CK 3.126 straipsnio 2 dalis, CPK 381 straipsnio 4 dalis, 382 straipsnio 5 punktas).

Nors apeliantas teigia, kad skundžiama teismo nutartis pažeidžia nepilnamečių vaikų interesus, teisėjų kolegija 2012 m. spalio 2 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-412-194/2012 neįžvelgė nepilnamečių vaikų interesų pažeidimo, kadangi dalijantis turtą pareiškėjai turi pasirinkti tokį pasidalijimo būdą ir nustatyti tokias sutuoktinių dalis, jog nebūtų nepažeisti sutuoktinių kreditorių teisės ir interesai (CK 1.5, 1.137 straipsniai). Teismas, atsižvelgdamas į pareiškėjų patikslintos sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių turinį sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad pareiškėjai sutartyje neišsprendė klausimo dėl atsiskaitymo su kreditoriumi Privačių miškų savininkų kooperatyvu „Savas miškas“.

Teismas pažymi, kad sutuoktiniai kreditoriams atsako pagal skirtingų rūšių turtines prievoles. Sutuoktinių prievolės gali būti asmeninės arba bendros, o bendros – dalinės arba solidariosios. Pažymėtina, kad sutuoktinių prievolių pobūdis nepreziumuojamas. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad vien tai, kad Kauno apygardos teismas 2010 m. birželio 21 d. galutiniu sprendimu paliko nepakeistą Kauno apygardos teismo 2009 m. liepos 8 d. preliminarų sprendimą, kuriuo iš apelianto kreditoriui Privačių miškų savininkų kooperatyvui „Savas miškas“, be kita ko, buvo priteistas163338,44 Lt nuostolių atlyginimas, nesuponuoja išvados, jog apelianto prievolė šiam kreditoriui yra asmeninio pobūdžio, kadangi kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad faktas, jog teismo sprendimu kreditoriaus naudai jau yra priteista iš vieno sutuoktinio, nesaisto turto padalijimo klausimą sprendžiančio teismo spręsti dėl prievolės pobūdžio, išskyrus atvejus, kai toks sprendimas abiem sutuoktiniams turi res judicata galią ar juo nustatyti faktai turi prejudicinę galią (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

Teismas pažymi, kad apelianto nurodyta aplinkybė, kad pareiškėja E. S. 2009 m. birželio 9 d. pardavė žemės sklypą, nėra kliūtis pareiškėjų sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių aptarti klausimą dėl pajamų, gautų pardavus šį nekilnojamąjį turtą, panaudojimo, taip pat apeliantui iki 2009 m. vasario 13 d. sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių pareiškėjos E. S. sumokėtos 8200 Lt kompensacijos už pareiškėjai tenkančią didesnę turto dalį klausimą, kadangi pagal teisinį reglamentavimą sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutuoktiniai turi aptarti, be kita ko, savo turtines teises ir pareigas (CK 3.53 straipsnio 3 dalis).

Kiti skundo teiginiai, įvertinant jų esmę, šios bylos kontekste neturi teisinės reikšmės.

Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

n utaria:

Raseinių rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 6 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Birutė Simonaitienė