Kauno apylinkės teismo sprendimas

išvadą byloje teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius atstovei Jurgitai Gudiškienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. L. ieškinį atsakovui E. L. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo, išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų – santuokos liudijimo nustatyta, kad ieškovės A. L. ir atsakovo E. L. santuoka buvo sudaryta (duomenys neskelbtini) Kauno rajono civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 344.

Gimimo liudijimas patvirtina, jog ieškovė ir atsakovas yra nepilnamečio vaiko J. L., gimusio (duomenys neskelbtini) tėvai.

Po santuokos sudarymo ieškovė ir atsakovas 2014 m. liepos 16 d. Kauno miesto 21-ajame notaro biure sudarė povedybinę sutartį, kuria nustatė viso turto teisinį režimą, turto valdymo, naudojimosi juo ir disponavimo sąlygas, numatant, kad visas kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas, įgytas kiekvieno iš sutuoktinių vardu, kreditai ir skolos įgyti ar atsiradę santuokos metu ir po sutarties sudarymo yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė, asmeninio turto teisinis režimas taikomas sutuoktinių turtinėms ir kitoms prievolėms, nepriklausomai nuo jų atsiradimo laiko ir pagrindo. Povedybinės sutarties 4 dalimi ieškovė su atsakovu susitarė kiekvieno iš sutuoktinių asmeninės nuosavybės principą taikyti ir dalinantis turtą nutraukiant santuoką.

Iš valstybės įmonės „Regitra“ pažymų apie transporto priemones nustatyta, jog ieškovės A. L. vardu yra registruotos transporto priemonės: 1) 2019 m. sausio 15 d. registruotas automobilis OPEL SIGNUM, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini); 2) 2018 lapkričio 19 d. registruota priekaba (duomenys neskelbtini) valstybinis numeris (duomenys neskelbtini); atsakovo E. L. vardu yra registruotos transporto priemonės: 1) 2015 m. spalio 13 d. registruota RENAULT ESPACE valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) 2) 2016 m. gruodžio 18 d. registruota VOLVO V70, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)

Valstybės įmonės „Registrų centras“ nekilnojamojo registro duomenys patvirtina, kad ieškovei A. L. nuosavybės teise priklauso šis nekilnojamasis turtas: 1) žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini); 2) žemės sklypas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); 3) butas su rūsiu unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ¼ dalis ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini).

Iš pateiktos mediatorės M. D. – P. pažymos apie mediacijos atlikimą nustatyta, jog tarp šalių vykusi privalomoji mediacija pasibaigė nesudarius santuokos nutraukimo pasekmių sutarties, mediacijos eigoje buvo gautas A. L. pranešimas, jog ji atsisako tęsti mediaciją.

Dėl santuokos nutraukimo esant sutuoktinių kaltei.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. CK 3.61 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsiranda tų pačių padarinių, kaip ir nutraukus santuoką sutuoktinių bendru sutikimu (CK 3.61 straipsnio 3 dalis).

Teismas, išnagrinėjęs byloje pateiktus įrodymus, išklausęs šalių paaiškinimų daro išvadą, kad abu sutuoktiniai nedėjo pakankamai pastangų šeimos išsaugojimui, vienas kito atžvilgiu nebuvo pakankamai lojalūs ir pagarbūs, dėl ko santuokinis gyvenimas nesusiklostė, nes nebuvo atsižvelgiama į vienas kito poreikius, nebuvo ieškomi kompromisai šeimoje, o iškilusias problemas sutuoktiniai sprendė savarankiškai. Teismas daro išvadą, kad abu sutuoktiniai nebuvo pakankamai vienas kitam lojalūs, abipusių nuolaidų būdu nebuvo bandoma aiškintis iškilusių problemų, pritrūko pagarbaus požiūrio vienam į kitą, todėl šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Teismui nustačius jog šalių santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės, šioje dalyje ieškovės ieškinio reikalavimas tenkinamas visiškai, šalių santuoka nutrauktina pripažįstant, kad dėl santuokos nutraukimo yra kalti abu sutuoktiniai (CK 3.61 straipsnio 2 dalis).

Dėl pavardžių po santuokos nutraukimo.

Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).

Santuoką nutraukiant dėl abiejų sutuoktinių kaltės, ieškovei pageidaujant po santuokos nutraukimo ieškovei paliktina santuokinė pavardė „L.“, atsakovui paliktina prigimtinė pavardė „L.“.

Dėl santuokoje įgyto turto padalinimo.

Ieškovė ir atsakovas santuokos metu 2014 m. liepos 16 d. Kauno miesto 21-ajame notaro biure sudarė povedybinę sutartį, kuria nustatė viso turto teisinį režimą, turto valdymo, naudojimosi juo ir disponavimo sąlygas, numatant, kad visas kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas, įgytas kiekvieno iš sutuoktinių vardu, kreditai ir skolos įgyti ar atsiradę santuokos metu ir po sutarties sudarymo yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė, asmeninio turto teisinis režimas taikomas sutuoktinių turtinėms ir kitoms prievolėms, nepriklausomai nuo jų atsiradimo laiko ir pagrindo. Povedybinės sutarties 4 dalimi ieškovė su atsakovu susitarė kiekvieno iš sutuoktinių asmeninės nuosavybės principą taikyti ir dalinantis turtą nutraukiant santuoką.

Sutuoktiniai, sudarydami vedybų sutartį, turi teisę savo nuožiūra nustatyti savo turto teisinį režimą (CK 3.83 straipsnio 1 dalis)

Atsižvelgiant į tai, jog santuokoje įgyto turto teisinis režimas buvo nustatytas povedybinėje sutartyje, šalys povedybinės sutarties santuokos nutraukimo metu neginčijo, teismas, priimdamas sprendimą dėl santuokos nutraukimo, santuokos metu įgyto turto padalinimo klausimo nesprendžia (CK 3.116 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 382 straipsnio 4 punktas, 385 straipsnis).

Dėl prievolių kreditoriams vykdymo po santuokos nutraukimo.

Ieškovei nurodžius, jog sutuoktiniai neturi kreditorių kurių atžvilgiu būtų atsakingi solidariai, pati ieškovė neturi asmeninių kreditorių, neturi duomenų apie atsakovo kreditorius, taip pat atsižvelgiant į šalių sudarytos povedybinės sutarties sąlygas dėl asmeninio turto teisinio režimo taikymo sutuoktinių turtinėms ir kitoms prievolėms, nepriklausomai nuo jų atsiradimo laiko ir pagrindo, teismas, priimdamas sprendimą dėl santuokos nutraukimo, šalių prievolių kreditoriams pobūdžio po santuokos nutraukimo klausimo nesprendžia.

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Ieškovė ieškiniu prašė nustatyti nepilnamečio sūnaus J. L. gyvenamąją vietą su ieškove.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) CK 3.161 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Tėvai turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis atlikti savo kaip tėvų pareigas (įgyvendinti tėvų valdžią) – dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (CK 3.155 straipsnio 2 dalis, 3.165 straipsnio 1 dalis). Vienas esminių tėvų valdžios (globos teisių) elementų – teisė nustatyti vaiko gyvenamąją vietą (CK 3.168, 2.14 straipsniai).

Kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų (CK 3.169 straipsnio 2 dalis).

Teismas, iš byloje pateiktų duomenų ir ieškovės ir atsakovo paaiškinimų bylos nagrinėjimo metu, nustatė, kad tarp šalių ginčo dėl mažamečio sūnaus J. L. gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove nekyla, šalių sūnus gyvena su ieškove nuo to laiko, kai ieškovė su atsakovu nustojo gyventi kartu, atsakovas atsiliepime į ieškinį reiškė prieštaravimą dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove, tačiau teismo posėdžio metu sutiko su ieškinio reikalavimu nustatyti nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą su ieškove. Vaiko teisių apsaugos skyrius neturi informacijos, kad ieškovė netinkamai rūpinasi sūnumi, byloje pateiktoje išvadoje nurodė, kad J. L. gyvenamosios vietos nustatymas su mama A. L. labiausiai atitinka vaiko interesus, todėl, atsižvelgiant į vaiko amžių ir kitas byloje nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad J. L. gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove A. L. neprieštarauja vaiko interesams.

Esant nustatytoms aplinkybėms, byloje nesant duomenų, kad ieškovė netinkamai įgyvendintų motinos valdžią, ieškinio reikalavimas dėl nepilnamečio vaiko J. L. gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove tenkinamas.

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo.

CK 3.192 straipsnyje imperatyviai nurodyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Jeigu nepilnamečio vaiko tėvai (ar vienas jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ar vaiko globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ieškinį (CK 3.194 straipsnio 1 dalis). Išlaikymas yra priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos (CK 3.200 straipsnis).

Pagal CK 3.192 straipsnio 1 dalį, tėvai turi teisę nustatyti išlaikymo tvarką ir formą bendru sutarimu. Tėvams ar vienam iš jų nevykdant išlaikymo pareigos, išlaikymo forma ir dydis nustatomas teismo sprendimu (CK 3.194, 3.196 straipsniai).

Šalims nutraukiant santuoką teismas privalo išspręsti nepilnamečio vaiko J. L. išlaikymo klausimą po santuokos nutraukimo.

Ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, jog ji ieškinyje nurodytą iš atsakovo priteistiną išlaikymo nepilnamečiui sūnui sumą periodinėmis išmokomis po 350,00 Eur per mėnesį mažina iki 250,00 Eur per mėnesį sumos.

Ieškovė pateikė teismui nepilnamečio vaiko išlaidas galinčius pagrįsti dokumentus, vaiko išlaidų lentelę, gyvenamosios vietos nuomos ir komunalinių mokesčių išlaidas, ikimokyklinio ugdymo įstaigos mokesčius pagrindžiančius dokumentus. Teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino, kad per mėnesį nepilnamečiui J. L. išleidžiama suma siekia apie 500,00 Eur.

Atsakovas su ieškovės prašoma priteisti periodinio išlaikymo nepilnamečiui sūnui suma po 250,00 Eur per mėnesį nesutiko. Teismo posėdžio metu nurodė, jog sutinka, kad nepilnamečiui vaikui reikia skirti po 200,00 Eur sumą per mėnesį. Atsakovas nesutiko su ieškovės pateiktuose maisto prekių apmokėjimo kasos kvituose nurodytomis sumomis, ginčijo ieškovės nurodytą sumą, išleidžiamą sūnaus maistui per mėnesį. Nurodė, kad vaiku praleidžiant laiką su atsakovu, jis pats rūpinasi vaiko maistu, pramogomis, ir kitais poreikiais, kurių išlaidų ieškovė jam neatlygina.

Byloje nenustatyta, kad nepilnametis J. L. turėtų specialiųjų poreikių (sveikatos sutrikimų ar kt.) ar ypatingų gebėjimų dėl kurių jo išlaikymo išlaidos galėtų didėti.

Vaiko teisių apsaugos institucija išvadoje nurodė, kad ieškovės prašoma 250,00 Eur per mėnesį sūnaus J. L. išlaikymui iš atsakovo priteistina suma atitinka vaiko poreikius.

Teismas, ištyręs byloje pateiktus įrodymus apie lėšas šalių nepilnamečio sūnaus išlaikymui, iš pateiktų rašytinių įrodymų bei ieškovės paaiškinimų sprendžia, jog, nors ieškovė nurodė gan dideles lėšas skiriant vaiko maistui, tačiau ieškovė įrodė sūnaus išlaikymo lėšų 500,00 Eur sumai per mėnesį pagrįstumą, nurodyto dydžio išlaikymo nepilnamečiui vaikui suma yra pakankama užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, atitinka vaiko poreikius (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).

Priimant sprendimą dėl vaiko išlaikymo dalies priteisimo iš atsakovo, taip pat atsižvelgiama į tai, jog šalių nepilnametis sūnus J. L. kiekvieną mėnesį gauna 70,00 Eur dydžio išmoką iš valstybės.

Pažymėtina, kad nustatant priteistino išlaikymo dydį vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti būtinų išlaidų dydis ir tėvų turtinė padėtis vertinami teismo sprendimo priėmimo momentu. Tuo atveju, jei ateityje, t. y. po teismo sprendimo, pasikeičia vaiko poreikiai arba iš esmės pasikeičia tėvų turtinė padėtis, teismas gali pagal vaiko, tėvo (motinos), globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti išlaikymo dydžio sumą (CK 3.201 straipsnio 1 dalis).

Nepilnamečio vaiko išlaikymo pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas sunkia turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu ar kitokiomis priežastimis. Antra vertus, išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai (Civilinio kodekso 3.192 straipsnio 2 dalis). Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, privalo nustatyti tėvo ir motinos turtinę padėtį.

Iš ieškovės teismui pateiktų rašytinių įrodymų bei teismo iniciatyva gautų įrodymų apie ieškovės turtinę padėtį – Sodros išrašų apie ieškovės gaunamas pajamas, nustatyta, jog ieškovė dirba uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – UAB) „Kesko Senukai Lithuania“. Taip pat ieškovė nurodė, jog ji užsiima individualia veikla, jos pajamos sudaro apie 1 400,00 Eur per mėnesį atskaičius mokesčius. Iš valstybės įmonės „Registrų centras“, valstybės įmonės „Regitra“ duomenų, nustatyta, jog ieškovei nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas: 1) žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini); 2) žemės sklypas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); 3) butas su rūsiu unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ¼ dalis ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) r. sav., bei transporto priemonės: 1 ) 2019 m. sausio 15 d. registruotas automobilis OPEL SIGNUM, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini); 2) 2018 lapkričio 19 d. registruota priekaba (duomenys neskelbtini) valstybinis numeris (duomenys neskelbtini).

Atsakovas duomenų apie jo gaunamas pajamas, turimą turtą nepateikė. Iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ išrašo apie asmens darbovietę ir mokamas išmokas, gautas iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nustatyta, jog atsakovas yra darbingas, dirba dvejose įmonėse – UAB „Grinvudas“ bei UAB „Rosvelita“. Iš valstybės įmonės „Regitra“ duomenų, nustatyta, jog atsakovui nuosavybės teise priklauso automobiliai 1) 2015 m. spalio 13 d. registruota RENAULT ESPACE valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) 2) 2016 m. gruodžio 18 d. registruota VOLVO V70, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)

Tikslių duomenų apie savo pajamas atsakovas nenurodė, tačiau iš atsakovo paaiškinimų teismui, darytina išvada, jog atsakovas turi galimybes dirbti ir išlaikyti sūnų, ką nuolatos daro ir visapusiškai siekia užtikrinti sūnaus gerovę.

Atsižvelgiant į šalių pateiktus ir teismo iniciatyva gautus duomenis apie ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį, šalių paaiškinimus teismo posėdžio metu, teismas daro išvadą, jog šiuo metu šalių finansinės galimybės išlaikyti nepilnametį sūnų yra lygios.

Byloje nustačius, jog būtiniems šalių nepilnamečio sūnaus poreikiams tenkinti pakankama suma yra 500,00 Eur per mėnesį, atsižvelgiant į tai, jog šalių nepilnametis sūnus kiekvieną mėnesį gauna 70,00 Eur dydžio išmoką iš valstybės, į ieškovės ir atsakovo finansines galimybes teikti išlaikymą, į jų turtinę padėtį, amžių, galimybes dirbti, teismas daro išvadą, jog nepilnamečio vaiko poreikių ir jo tėvų turtinės padėties proporcingumo principą atitinka įpareigojimas atsakovą skirti nepilnamečiui vaikui J. L. išlaikyti periodines išmokas po 215,00 Eur per mėnesį. Prie šios sumos pridėjus ieškovės 215,00 Eur skiriamą sumą vaikui išlaikyti ir 70,00 Eur dydžio išmoką iš valstybės, iš viso vaiko poreikiams būtų skiriama ieškovės nurodyta 500,00 Eur suma.

Priteistina iš atsakovo išlaikymo suma periodinėmis išmokomis po 215,00 Eur per mėnesį, indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

Išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirtina nepilnamečio ieškovė A. L. (CK 3.196, 3.200, 3.208 straipsniai).

Dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo.

Tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 str.). Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje ir CK 3.3 straipsnyje įtvirtintas vienas iš pagrindinių šeimos teisės principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Pagal CK 3.155 straipsnį tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Civiliniame kodekse yra užtikrinama Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais. Dėl to tėvams gyvenant skyrium, tėvas ir motina, negyvenantis kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant lygiai taip pat, kaip ir tas tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas; vaikas turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur jie gyvena, o tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 1-3 dalys).

Tam, kad būtų užtikrinta vaiko teisė būti auklėjamam savo tėvų, įstatyme nustatyta vaiko teisė bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu (motina). CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuo atveju, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Tėvo (motinos), negyvenančio kartu su vaiku, teisė bendrauti ir dalyvauti auklėjant vaiką yra asmeninio pobūdžio teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų, su kuriuo vaikas gyvena, nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais.

Ieškovė prašė ieškiniu nustatyti atsakovo bendravimo tvarką su nepilnamečiu sūnumi, pagal kurią a) tėvas su sūnumi bendrauja savo gyvenamojoje vietoje ar kitoje poilsiui skirtoje vietoje, kiekvieno mėnesio 1 (pirmą) ir 3 (trečią) savaitgalį, nuo penktadienio 17 val. iki sekmadienio 17 val.; b) vasaros atostogų metu tėvas su sūnumi bendrauja 2 (antrą) birželio mėnesio, 2 (antrą) liepos mėnesio ir 2 (antrą) rugpjūčio mėnesio savaitę; c) visais atvejais tėvas sūnų iš motinos gyvenamosios vietos pasiima ir atgal pristato savo transportu ir savo lėšomis. Nurodė, kad nepavyksta atsakovui su sūnumi bendrauti dažniau dėl jo gyvenimo būdo, alkoholio vartojimo ir pan. byloje ieškovė pateikė duomenis – Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato 2021 m. sausio 27 d. nutarimą, kuriuo atsakovui J. L. skirtas įspėjimas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 72 straipsnio 1 dalį už Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.155 straipsnio, Lietuvos Respublikos vaiko teisių pagrindų įstatymo pažeidimus, savo elgesiu pažeidus nepilnamečio vaiko teisę būti apsaugotam nuo neigiamos socialinės aplinkos.

Nustatant bendravimo tvarką būtina atsižvelgti į vaiko amžių ir gyvenimo ritmą, kad nebūtų pakenkta darniai vaiko raidai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad tėvų pareiga bendrauti su vaiku reiškia tinkamą vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius ir pan., ir norus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3- 160-378/2019, 34 punktas).

Teismas išklausęs abiejų šalių paaiškinimų, vaiko teisių apsaugos institucijos išvadą, konstatuoja, kad nėra pagrindo riboti tėvo ir nepilnamečio vaiko bendravimo, tačiau nustatant bendravimą su tėvu atsižvelgtina į nepilnamečio vaiko interesus, bei ieškovės ir atsakovo teismo posėdžio metu išsakytus argumentus. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes apie atsakovo teisės pažeidimą vaiko atžvilgiu, į tai, jog atsakovas nevengia skleisti neigiamą savo asmeninį požiūrį į ieškovę, nesusilaikant nuo neigiamos nuomonės reiškimo netgi mažamečio vaiko akivaizdoje ir atsakovui toks nuomonės reiškimas atrodo normalus, siekiant apsaugoti vaiko interesus, teismas šiuo sprendimu nustato atsakovo bendravimo tvarką su sūnumi pagal ieškovės nurodytą bendravimo grafiką, tuo pačiu nustatant, jog darbo dienomis pagal poreikį tėvas su sūnumi gali bendrauti telefono skambučiais ar kitomis susisiekimo priemonėmis.

Pažymėtina, jog teismo sprendimas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo neįgyja res judicata (galutinio teismo sprendimo) galios ir dėl jos pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis į teismą ateityje, tuo atveju, jeigu situacija dėl skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarkos pasikeistų (CK 3.175 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Vadovaujantis CPK 88 straipsniu, 93 straipsniu, šaliai, kurios naudai priimamas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai.

Pagal CPK 98 straipsnį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.

Ieškovė šioje byloje už ieškinį sumokėjo 75,00 Eur dydžio žyminį mokestį, taip pat pateikė 700,00 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas patvirtinančius dokumentus už advokato teisinės pagalbos išlaidas atstovaujant ieškovės interesus šioje byloje.

Atsakovas nepateikė byloje jo patirtų bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių įrodymų ir prašymo tokias išlaidas priteisti.

Atsižvelgiant į tai, jog šalys bylos nagrinėjimo metu nesutiko ginčo spręsti taikiai, išnagrinėjus bylą, ieškinys dėl santuokos nutraukimo tenkintas iš dalies, sumažinus ieškovės prašomą priteisti išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydį (už šį reikalavimą ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo pagal įstatymą (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas)) ieškovei iš atsakovo priteistina visa sumokėto žyminio mokesčio suma - 75,00 Eur.

Atsižvelgiant į tai, jog ieškinys tenkintas, pilnai patenkinus keturis ieškinio reikalavimus ir iš dalies patenkinus vieną reikalavimą, vadovaujantis proporcingo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principu, teismas daro išvadą, jog sprendimu tenkinta 90 procentų ieškinio reikalavimų, todėl ieškovei iš atsakovo priteisiama 630,00 Eur advokato pagalbos išlaidų.

Ieškovei esant įstatymo pagrindu atleistai nuo žyminio mokesčio mokėjimo už reikalavimą dėl išlaikymo pritesimo, tenkinus šį ieškinio reikalavimą iš dalies, iš atsakovo valstybei priteistinas už šį ieškinio reikalavimą mokėtinas žyminis mokestis – 58,00 Eur (šią sumą atsakovas turi sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, bylinėjimosi išlaidų kodas 5660).

Valstybės patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, jas paskirstant pagal patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų sumą, šioje byloje yra mažesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą – 5,00 Eur, todėl teismas šios sumos iš šalių nepriteisia (CPK 88 straipsnio 3 punktas, 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Nutraukti ieškovės A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir atsakovo E. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) santuoką sudarytą (duomenys neskelbtini) Kauno rajono civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 344, konstatuojant kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei A. L. palikti santuokinę pavardę „L.“, atsakovui E. L. palikti prigimtinę pavardę „L.“.

Nustatyti nepilnamečio vaiko J. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą, kartu su ieškove A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo E. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui sūnui J. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis po 215,00 Eur (du šimtus penkiolika eurų) per mėnesį, nuo ieškinio teismui pateikimo dienos 2020 m. spalio 21 d. iki vaiko pilnametystės, priteistas pinigines lėšas indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Paskirti ieškovę A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko J. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Nustatyti atsakovo E. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamečiu vaiku J. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tvarką, nustatant kad: a) tėvas su sūnumi bendrauja savo gyvenamojoje vietoje ar kitoje poilsiui skirtoje vietoje, kiekvieno mėnesio 1 (pirmą) ir 3 (trečią) savaitgalį, nuo penktadienio 17 val. iki sekmadienio 17 val.; b) vasaros atostogų metu tėvas su sūnumi bendrauja 2 (antrą) birželio mėnesio, 2 (antrą) liepos mėnesio ir 2 (antrą) rugpjūčio mėnesio savaitę; c) visais atvejais tėvas sūnų iš motinos gyvenamosios vietos pasiima ir atgal pristato savo transportu ir savo lėšomis; d) tėvas su sūnumi bendrauja telefono skambučiais ar kitomis susisiekimo priemonėmis darbo dienomis pagal poreikį.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti ieškovei A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovo E. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi išlaidas – 75,00 Eur (septyniasdešimt penkis eurus 00 ct) žyminio mokesčio, 630,00 Eur (šešis šimtus trisdešimt eurų) advokato pagalbos išlaidų.

Priteisti valstybei iš atsakovo E. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi išlaidas – 58,00 Eur (penkiasdešimt aštuonis eurus 00 ct) žyminio mokesčio.

Sprendimą priteisto išlaikymo dalyje vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.