- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-03-14
- Bylos Nr.
- eI-521-208/2019
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Donatas Vansevičius, Mefodija Povilaitienė, Liudmila Zaborovska
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Palink“
- Atsakovas
- Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos
- Advokatai
- Tomas Šliogeris
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Mefodijos Povilaitienės, Donato Vansevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Liudmilos Zaborovskos,
dalyvaujant pareiškėjos atstovui advokatui Tomui Šliogeriui ir atsakovo atstovei Ignei Vaitulionytei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Palink“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė „Palink“ (toliau – UAB „Palink“, Bendrovė) su skundu, kurį vėliau patikslino, kreipėsi į teismą, prašydama įpareigoti Aplinkos apsaugos departamentą prie Aplinkos ministerijos (toliau – Departamentas) atlikti naują Bendrovės patikrinimą dėl to paties dalyko, laikantis įstatymuose nustatytų procedūrų.
Nurodo, kad 2018 m. liepos 25 d. pradėtas Bendrovės mokesčio už aplinkos teršimą apmokestinamosios (metalinės ir PET) pakuotės apskaičiavimo ir sumokėjimo teisingumo planinis terminis patikrinimas už 2013–2015 metus. Pareiškėjos nuomone, Departamento pradėtas Bendrovės patikrinimas yra neteisėtas. Paaiškino, kad regionų aplinkos apsaugos departamentus prijungus prie Departamento, pastaroji valstybės institucija perėmė jų teises ir pareigas. Iki minėto reorganizavimo, t. y. regionų aplinkos apsaugos departamentų prijungimo prie Departamento, Bendrovės veiklą aplinkos apsaugos srityje kontroliavo Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas (toliau – VRAAD). Šios institucijos 2018 metams sudarytuose ir internetiniame tinklalapyje skelbtuose planuose jokie Bendrovės patikrinimai nebuvo numatyti. Departamento direktorius 2018 m. liepos 5 d. įsakymu patvirtino Departamento atliekamų patikrinimų 2018 m. III ir IV ketvirčiais patikrinimo planus, kuriuose jau buvo įtraukta Bendrovė. Anot pareiškėjos, sprendimas pakeisti planus buvo nemotyvuotas ir priimtas pažeidžiant nustatytą ūkio subjektų patikrinimų planų sudarymo tvarką. VRAAD 2018 m. vasario 22 d. sprendimu patvirtino 2017 m. lapkričio 21 d. patikrinimo aktą. Sprendimu buvo panaikinti gamintojų ir importuotojų organizacijos VšĮ „Žaliasis taškas“ jos nariams išrašyti pakuočių atliekų sutvarkymą patvirtinantys dokumentai už 2013, 2014 ir 2015 metus. VRAAD sprendimai buvo apskųsti Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Bendrovė 2018 m. kovo 3 d. VRAAD 2018 m. vasario 23 d. raštu buvo informuota, kad jai panaikinti Organizacijos išrašyti pakuočių atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai, tai pat raštu Bendrovei buvo nurodyta apskaičiuoti ir sumokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis panaikintų pakuotės atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų apimtyje. VRAAD sprendimai buvo apskųsti, o pagal Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) nuostatas sprendimą apskundus, sumų išieškojimas yra stabdomas, todėl Bendrovė, kol bus išnagrinėtas jos skundas teisme, neturi pareigos nei skaičiuoti, nei mokėti mokestį už aplinkos teršimą atliekomis už 2013, 2014 ar 2015 metus ir jo nėra sumokėjusi, juolab, kad mokėtinų sumų dėl VRAAD padarytų klaidų paskaičiuoti neįmanoma. Taigi Departamento patikrinimas neturi jokio faktinio pagrindo ir prieštarauja įstatymams.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas skundą palaikė, prašė jį tenkinti skunde nurodytais argumentais. Paaiškino, kad atsakovas padarė daug pažeidimų, todėl pažeidė pareiškėjo teisę į atsakingą valdymą ir neteisėtai padidino pareiškėjos administracinę naštą.
Atsiliepimas
Atsakovas Departamentas atsiliepime į skundą su juo nesutiko ir skundą prašė atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodo, kad pareiškėjos patikrinimas dar nėra pasibaigęs, t. y. nėra nei surašyto patikrinimo akto, nei sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad Departamentas pažeidė įstatymų nustatytas patikrinimo procedūras, taip pat negalima įpareigoti Departamento iš naujo patikrinti Bendrovės, kai pats patikrinimas nėra pripažintas neteisėtu ar, tuo labiau, pažeidžiančiu teisės normas. Reikalavimas, kuriuo nesiekiama išspręsti administracinio ginčo, ir kurio nepatenkinimas nereikštų pažeistų teisių ar teisėtų interesų apgynimo, negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku. Nesant užbaigtai pareiškėjos tikrinimo procedūrai ir jos nekonstatavus neteisėta ar pažeidžiančia teisės aktų nuostatas, nėra ir negali būti teisinio pagrindo Departamentą įpareigoti iš naujo tikrinti Bendrovę.
Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė su skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą atsiliepime nurodytais argumentais. Paaiškino, kad gavusi atsakovės valdomos institucijos pavedimus atliko patikrinimus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Šioje byloje pareiškėja prašo įpareigoti Departamentą atlikti naują patikrinimą dėl to paties dalyko, nes, pasak pareiškėjos, atsakovas pažeidė teisės aktų reikalavimus.
Byloje surinkti įrodymai patvirtina ir byloje nėra ginčo dėl to, kad Departamentas nusprendė atlikti Bendrovės mokesčio už aplinkos teršimą apmokestinamosios (metalinės ir PET) pakuotės apskaičiavimo ir sumokėjimo teisingumo planinį patikrinimą už 2013–2015 metus.
Teismas, pirmiausia, pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje yra įtvirtinta kiekvieno suinteresuoto subjekto teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 5 straipsnis), tačiau ši teisė negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje taip pat pažymėta, kad asmens teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti ir galimi tam tikri šios teisės apribojimai (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1975 m. vasario 21 d. sprendimą byloje G. prieš Jungtinę Karalystę (peticijos Nr. 4451/70). Taigi teisė kreiptis į administracinį teismą nėra absoliuti, ji gali būti įgyvendinta įstatymų nustatyta tvarka, laikantis įstatymų numatytų kreipimosi į teismą sąlygų. Viena iš teisės kreiptis į teismą prielaidų yra bylos priskirtinumas teismo kompetencijai nagrinėti administracinio proceso tvarka (ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktas). LVAT praktikoje ne kartą konstatuota, kad skundas negali būti teikiamas dėl tarpinių viešojo administravimo subjekto priimamų dokumentų, kuriais siekiama parengti ar sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą (žr., pvz., LVAT 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1138-858/2015).
Remiantis ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punktu, administraciniai teismai sprendžia bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus ABTĮ 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės ir savivaldybių viešojo administravimo tarnautojus, pareigūnus ir įstaigų vadovus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Vadovaujantis šiomis teisės normomis, galima daryti išvadą, kad administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir patenkinus skundą, asmens teisių ir pareigų apimtis (jo teisių ir pareigų bei įstatymo saugomų interesų gynimo požiūriu) nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-525-540/2008; 2009 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-146-391/2009; 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-822-172/2010; 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-143-560/2010). Dėl to administracinių teismų kompetencijai nepriskirtinas nagrinėjimas skundų, prašymų, kuriais siekiama ne pažeistų teisių (interesų) apgynimo, o tik tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų konstatavimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1062-552/2015); administraciniuose teismuose nėra nagrinėjami ginčai dėl viešojo administravimo subjektų priimtų konstatuojamojo pobūdžio aktų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. spalio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-1193-552/2015); skundas negali būti teikiamas dėl tarpinių viešojo administravimo subjekto priimamų dokumentų, kuriais siekiama parengti ar sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1138-858/2015).
Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas ar veiksmas jokių teisinių pasekmių nesukelia, kad jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, o skundą priėmus nagrinėti, administracinę bylą nutraukti kaip nepriskirtiną administraciniams teismams, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų.
Apibendrinant išdėstytą, darytina išvada, kad aptartų ABTĮ teisės normų ir LVAT praktikos sisteminis vertinimas leidžia teigti, jog į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualiųjų teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje. Teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju yra atliekamas Bendrovės patikrinimas, kuris nėra baigtas ir dėl kurio galutinis sprendimas nėra priimtas. Tai pripažįsta tiek atsakovas, tiek pati pareiškėja. Bendrovės patikrinimo teisėtumo ir pagrįstumo vertinimas ir su tuo susijęs reikalavimas įpareigoti Departamentą atlikti naują patikrinimą dėl to paties dalyko yra susijęs su atliekamu Bendrovės patikrinimu ir negali būti savarankišku administracinės bylos dalyku, nes jis nesukelia pareiškėjai šiuo metu jokių teisinių pasekmių (niekaip nekeičia jos teisinės padėties). Pabrėžtina, kad pareiškėjai materialinės teisinės pasekmės galės atsirasti tik atlikus patikrinimą bei jo rezultatus įtvirtinus atitinkamu sprendimu, todėl ši byla nutrauktina.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 103 straipsnio 1 ir 2 punktais, 104 straipsnio 1 ir 2 punktais, teismas
nutaria:
Administracinę bylą Nr. eI-521-208/2019 nutraukti.
Grąžinti pareiškėjai uždarajai akcinei bendrovei „Palink“ sumokėtą 22,50 Eur (dvidešimt dvejų eurų penkiasdešimties centų) žyminį mokestį.
Nutartis per 7 kalendorines dienas nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per šį teismą, paduodant atskirąjį skundą.